Byla e2YT-6269-802/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka, priėmimo klausimą

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka, priėmimo klausimą

Nustatė

2pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus numeris 5196-7002-8001:0001 ir negyvenamąją - ūkio patalpą, unikalus numeris 5196-7002-8056:0005, esančias Kazlų Rūdos sav., Antanavo sen., Sūduvos g. 1.

3Pareiškimą atsisakytina priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

4Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo remdamasi CPK V dalies XXXIV skyriaus antrojo skirsnio 526 straipsnio nustatyta tvarka. Šioje normoje yra numatyta valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės fakto, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms patvirtinimo tvarka. Teismui, nurodyta tvarka patvirtinus daikto valdymo faktą, kaip savarankišką teisę, atsiranda pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, kuris, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti nustatytinas tik teismine tvarka (CK 4.22 str., 4.68 str.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

5Šiuo atveju, visgi iš pareiškėjos formuluojamo reikalavimo spręstina, jog pareiškėja siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis pastatų valdymo nuosavybės teise faktas, kuris nagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

6Bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos teisme tik tuomet, jeigu yra visos CPK 444 str., 445 str., 447 str. nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas kreiptis į teismą CPK V dalies XXVI skyriaus tvarka. Nesant bent vienos iš šių aplinkybių, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėjama teisme ypatingosios teisenos tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba gali būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

7Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Faktas, kuris objektyviai neegzistavo, negali būti nustatomas šia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004).

8Susipažinus su procesiniu dokumentu nustatyta, jog 1997 m. rugsėjo 4 d. sudarytos sutarties, patvirtintos notarine tvarka pagrindu, Lietuvos taupomasis bankas, Marijampolės skyrius perleido nuosavybės teisę į patalpas, į kurias pareiškėja prašo patvirtinti nuosavybės faktą, Marijampolės rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriui (kaip nurodo pareiškėja tuo metu buvusiam Marijampolės rajono savivaldybės struktūriniam padaliniui). Pagal tuomet galiojusį 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį, sutartis turėjo būti įregistruota per tris mėnesius, o laiku neįregistravus, sutartis tampa negaliojančia. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių Marijampolės rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyrius sutarties per įstatymo nustatytą terminą neįregistravo. 2000 metais, Marijampolės rajono savivaldybei kaip juridiniam asmeniui pasibaigus, patalpos į kurias prašoma nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, buvo perduotos Kazlų Rūdos savivaldybės, kaip teisių ir pareigų perėmėjos nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktu. Iš kartu pateikto VĮ Registrų centras 2008-02-19 sprendimo dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo matyti, jog pareiškėjai kreipusis dėl daiktinių teisių įregistravimo į aukščiau nurodytas patalpas jos vardu, prašymas netenkintas, nes sutartis savalaikiai nebuvo įregistruota turto registravimo įstaigoje pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatas, t.y. per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Tokiu būdu pareiškime nurodytos aplinkybės bei pateikti dokumentai byloja, jog pareiškėja patalpas valdo bei jomis naudojasi, kurios jai kaip teisių ir pareigų perėmėjai perduotos nuosavybėn perdavimo – priėmimo akto pagrindu Marijampolės rajono savivaldybei kaip juridiniam asmeniui pasibaigus, tačiau pastarajam per įstatymo nustatytą terminą neatlikus veiksmo įregistruoti 1997 m. rugsėjo 4 d. sudarytą sutartį nuosavybėn įsigijus nekilnojamąjį turtą, ši sutartis yra laikoma niekine ir negaliojančia.

9Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja dokumentai tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, jie nėra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų nebūtų įmanoma gauti arba atkurti, nuosavybės teisei į pastatą įgyti nebuvo atliktos visos procedūros, kas reiškia, jog siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent - pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, kuriais galėtų būti patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas kitu būdu ir veiksmai nuosavybei įgyti pagal tuometinį galiojusį reglamentavimą, nebuvo iki galo įgyvendinti.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis).

11Tačiau naujojo CK ir 1964 m. CK nuostatų dėl sandorio registravimo nesilaikymo teisinių padarinių galimai kolizijai išspręsti 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tokių kolizijų sprendimo tvarka ir sąlygos, viena iš kurių, kad sandoris, dėl kurio įstatyme nustatytas privalomo įregistravimo terminas pasibaigė, negalioja, jeigu registravimo termino neatnaujina teismas (8 straipsnio 3 dalis).

12Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pateiktus duomenis bylojančius, jog pareiškimas dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo negali būti nagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka, vadovaujantis CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p., pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.

13Išaiškintina pareiškėjai apie teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

14Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio asmeniui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti (LR CPK 137 str. 4 d.)

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 str., teismas

Nutarė

16atsisakyti priimti pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.

17Išaiškinti pareiškėjai teisę ginti savo pažeistas teises kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

18Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai