Byla ATP-553-290/2012
Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Nustatė

2Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. S. buvo surašytas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2011m. liepos mėnesio iki 2011m.spalio 12 d. Jurbarko r.sav., Šimkaičių sen., Kalniškių k., Raseinių miškų urėdijos Vadžgirio girininkijos kv.584, sklype 18, žemės valdoje, kadastrinis Nr.9484/000:32, priklausančioje Reginai D. J. ir I. B., esančiame miške, neturėdamas tam tikslui privalomo leidimo miškui kirsti (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1994-11-22 Nr.1-671 9 str. 6 d. nurodo, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas) organizavo miško kirtimą, kurio metu buvo nukrista 110,604 kubinių metrų medienos. S. S. visus darbus - medžių kirtimą, medienos ištraukimą, išvežimą iš miško bei pardavimą - vykdė be savininkių R.D. J. ir I. B. leidimo, joms nežinant, tuo padarydamas miško savininkėms 6233,64 Lt. turtinę žalą. S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1994-11-22 Nr.1-671 9 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2002-05-13 Nr.237 11p. reikalavimus. Tokiais veiksmais S. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62/1 str. 3 d.- savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, kai iškertama ar sužalojama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų; 62/2 str. 3 d.- savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas ir išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ir išvežama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ir krūmų.

3Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu S. S., pripažino kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62/1 str. 3 d., 62/2 str. 3 d. ir nubaudė: pagal ATPK 62/1 str. 3 d.-5000 Lt. bauda, pagal 62/2 str. 3 d.-5000 Lt. bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda S. S. paskirta – 5000 Lt. ( penkių tūkstančių litų) bauda.

4Pažeidėjas S. S. prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jį padarius teisės pažeidimus, už kuriuos jis buvo nubaustas. Pripažįsta, kad jo iniciatyva buvo iškirsta tik 30,158 kubinių metrų medienos, kas kirto ir išvežė likusią medieną - jam nėra žinoma. Sausuolius kirto ir išvartas išvežė 2011 m. birželio mėn., suderinus su Vadžgirio girininkijos girininku A. T.. Nagrinėjant jo administracinę bylą miškų, tarnybos atstovė D. B. buvo pareiškusi prašymą dėl girininko A. T. iškvietimo į teismo posėdį, tačiau teismas išnagrinėjo bylą neiškvietęs ir neapklausęs šio pareigūno. Apeliantas pats teisme negalėjo duoti paaiškinimų, nes sirgo, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Lietuvos respublikos ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

5Apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

6Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pakako duomenų pripažinti S. S. kaltu pagal pareikštus kaltinimus.

7Teismas S. S. kaltę dėl padarytųjų pažeidimų grindė jo paties paaiškinimu, jog jis padarytus pažeidimus pripažįsta (b.l.16), 2011-10-12 patikrinimo aktu, iš kurio turinio matosi, jog S. S. iškirto R.D. J. ir I. B. priklausantį mišką (b.l.11-15), savavališkais kirtimais iškirstų medžių kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo pažyma, iš kurios matosi, kad S. S. savavališkai iškirto 110,604 kubinių metrų medienos (b.l.19-20), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl miško vagystės, iš kurio turinio matosi, jog S. S., iškirsdamas R.D. J. ir I. B. priklausantį mišką, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62/1str., nukentėjusiųjų I. B. ir R.D. J. pareiškimais, iš kurių matosi, kad S. S. joms padarytą žalą atlygino ir jos pretenzijų neturi. Tačiau iš S. S. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino tik tai, kad iškirto dalį kaltinime nurodytos medienos, tačiau tvirtina tai daręs su miško savininkių žinia, pasitaręs su miškų specialistais, buvo tikras, kad nieko neteisėto nedaro. Kiti nutarime išvardyti duomenys patvirtina tik patį miško iškirtimo faktą, tačiau apelianto kaltės, tyčios dėl padaryto, nepatvirtina. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šiuos bylos duomenis, konstatuoja, kad nei vienas iš nurodytų įrodymų atskirai, nei jų visetas nepatvirtina, kad S. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62/1str. 3 d.- savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, kai iškertama ar sužalojama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų; 62/2 str. 3 d.- savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas ir išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ir išvežama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ir krūmų.

8Taip pat teismas padarė neteisingą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, į teismo posėdžius nevyksta be svarbių priežasčių, dėl ko bylą išnagrinėjo iš esmės nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. pateikė teismui jo neatvykimą į teismo posėdžius patvirtinančius dokumentus – nedarbingumo pažymėjimų kopijas, kas patvirtina, kad jis sirgo ir tai neginčytinai laikytina objektyvi, ne nuo asmens valios priklausanti aplinkybė, pateisinanti asmens neatvykimą į teismo posėdį, todėl šių dokumentų pateikimas turėjo būti teismo vertinamas kaip jo pageidavimas dalyvauti bylos nagrinėjime, net ir nesant prašymo dėl bylos atidėjimo.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas, neištyrė bylos įrodymų ir nerinko naujų, kurie neabejotinai patvirtintų ar paneigtų S. S. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl byla visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimui bei įvertinimui, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Nutarė

12Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

13Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai