Byla Ik-3474-629/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, atsakovo atstovui Andriui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai A. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) dalį, kurioje Agentūra buvo įpareigota dar kartą nagrinėti pareiškėjos paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir priimti naują sprendimą t. y. pripažinti, kad Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalis, kurioje pareiškėjai pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą yra teisėta ir tinkama.

5Skunde atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pareiškėja Agentūrai 2009 m. birželio 5 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. ( - )) (toliau – ir Paraiška). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, bei Paramos už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai, administravimo ir kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-223. Atsakovo teigimu, 2009 m. spalio 29 d. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. (V. S.) (toliau – ir Tikrintojas) atliko patikrą vietoje (Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. ( - ) (toliau – ir Patikros ataskaita)). Patikros vietoje metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. ( - ) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas – 4,97 ha ((5GP-1) Ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) nebuvo laikomasi geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai), 1.2 punkte nustatyto reikalavimo, kad soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Taip pat šiame lauke nebuvo laikomasi ir GAAB 1.5 punkte nustatyto reikalavimo. Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas GAAB 1.5 reikalavimo pažeidimu. Tikrintojas taip pat užfiksavo, kad nesilaikoma GAAB 1.5 reikalavimo ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1.

6Atsakovas nurodė, jog apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 2476 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, kuriame buvo nurodyta apskundimo tvarka, tačiau, pasak atsakovo, pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjos deklaruotame kontroliniame žemė sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 4 dalyje (6,00 ha) buvo nustatyta, kad ir kitas asmuo deklaravo tą patį plotą, todėl Agentūra 2010 m. vasario 25 d. išsiuntė pareiškėjai užklausimą Nr. 1312894 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, prašydama pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) ir žemės ūkio veiklą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja pranešime, kurį Agentūra gavo 2010 m. balandžio 19 d., nurodė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 4 plotą sumažina iki 1,69 ha, t. y. lauko plotas sumažėjo 6,00 ha. Tad, pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, Paraiška buvo suadministruota pagal byloje esančius, patikros metu nustatytus ir Paraiškoje nurodytus duomenis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginių išmokų daliai gauti yra 401,66 ha, o faktiškai nustatytas – 395,66 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjai sumažinta dviguba nustatyto skirtumo dalimi, ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 41.1.1 punktu. Apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

7Be kita ko, atsakovas nurodė, jog pareiškėjos deklaruotas plotas susietai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti yra 275,23 ha, o faktiškai nustatytas – 269,23 ha, todėl išmokos dalis buvo sumažinta už 12 ha. Ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 42.1 punktu. Taip pat pareiškėjos deklaruotas plotas paramai už energetinius augalus gauti yra 51,13 ha, o faktiškai nustatytas – 45,83 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis buvo sumažinta už 12 ha. Ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 41.1.1 punktu. Be to, anot atsakovo, pareiškėja nesilaikė GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjai buvo pritaikyta 21 proc. sankcija, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika). Pažymėjo, jog, nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį, Agentūra atsižvelgia į Metodikos 1 priede nustatytą reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Pabrėžė, kad, pateikdama Paraišką pareiškėja savo parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis GAAB reikalavimų. Atsakovo manymu, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) turėtų būti panaikintas, kadangi Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą.

8Atsakovas nurodė ir tai, jog Taisyklių 41.2 punkte numatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja Metodika, iš kurios nuostatų matyti, kad GAAB reikalavimų pažeidimai yra skirstomi į tyčinius ir netyčinius. Atsakovas nesutiko su Komisijos nuomone, jog Agentūra konstatavo, kad pareiškėja GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, plote bei šio teiginio Agentūra nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikė reikalavimų nesilaikymo ploto matavimų), šios aplinkybės nenurodytos ir 2009 m. spalio 29 d. Patikros ataskaitoje. Taip pat nesutiko su Komisijos teiginiu, kad tokie patikros vietoje metu nustatyti faktai (t. y. nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų ploto. Pažymėjo, kad Metodikos 13 punkte apibrėžiami atvejai, kurie yra priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Atsižvelgiant į tai matyti, kad, kai pareiškėjos valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams ir nesvarbu kokiame plote jie nustatyti. Plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Be to, akcentavo, kad Patikros ataskaitoje buvo užfiksuota, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas – 4,97 ha ((5GP-1) Ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 punkte ir GAAB 1.5 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat užfiksuota, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma GAAB 1.5 reikalavimo. Taigi, pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos valdoje buvo nustatyti GAAB 1.2 ir 1.5 reikalavimų pažeidimai, t. y. nustatytas tyčinis reikalavimų pažeidimas, vadinasi, Komisija neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes ir dėl to priėmė neobjektyvų ir netinkamą sprendimą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo skundą, prašė Agentūros skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-177(2010/04-4R-230).

10Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendime neteisingai nurodė, jog įvertinus Metodikos nuostatas matyti, jog Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimų plotu, o reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius nėra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimo plotu. Metodikos 2 punkte yra numatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba aktyviais veiksmais sąmoningai daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčiniu reikalavimų pažeidimu laikomi pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Tokia pat tvarka nustatyta ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009). Be to, pažymėjo, jog Metodikos 13 punkte yra numatyti atvejai, kurie yra priskiriami prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, t. y. Metodikos 1 priedo 4, 5, 6, 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai. Atkreipė dėmesį, jog su lauko plotu yra siejamas tik 1 Metodikos priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (metodikos 7.3, 13.2 ir 13.3 punktai). Visi kiti Metodikos 1 priede nurodomi GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ar netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal Metodikos 1 priedą. Tad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos manymu, Agentūra taikė Metodikos nuostatas teisėtai ir pagrįstai.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) dalies atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo panaikinti Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje pareiškėjai pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą pripažinti teisėta ir tinkama. Teismo vertinimu, ginčas kyla dėl skirtingo teisės normų, galiojusių sprendimo priėmimo metu, aiškinimo bei taikymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sankcija pareiškėjai buvo pritaikyta vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (aktuali byloje redakcija galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. liepos 14 d.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Metodikos 13 punkte yra nurodomi atvejai priskiriami tyčiniams: 13.1. kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai; 13.2. jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1 priedą; 13.3. jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro 100 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), einamaisiais metais pagal jokias priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, parama neteikiama. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo Metodikos 13.1. punkto, turi būti nustatyti Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nustatyta, kad Agentūra pareiškėjai pritaikė sankcijas už Metodikos 1 priedo 2 punkto ir 5 punkto pažeidimus ir laikė juos tyčiniais, nesiaiškindama kokiame plote jie nustatyti. Teismas nesutiko su tokiu Agentūros Metodikos 13 punkto aiškinimu, nes, kaip matyti gramatiškai aiškinat nuostatas dėl pažeidimų atvejų priskyrimo tyčiniams, Metodikos priedo 5 punkte nurodytą pažeidimą, tam, kad jį pripažinti tyčiniu, reikia dar nustatyti (tai parodo žodelis bei be jokių skyrybos ženklų prieš jį), kad yra Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Metodikos GAAB reikalavimų pažeidimas įtvirtintas Metodikos 1 priedo 2 punkte gali būti pripažįstamas tyčiniu tuomet, jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Metodikos 1 priedo nuostatas reikalavimų nesilaikymo sunkumo, kaip kriterijaus, skirtingai, negu tyčinio reikalavimų nesilaikymo, nustatymas, ne visais atvejais priklauso nuo reikalavimų pažeidimo ploto santykiu su faktiniu plotu, o tai, jog reikalavimų nesilaikymas pripažintas sunkiu, savaime nesudaro pagrindo kvalifikuoti jį ir tyčiniu.

14Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad Agentūra pareiškėjai nustatė tyčinį GAAB reikalavimų nesilaikymą, t. y. jog ji GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, ploto, tačiau to nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikė reikalavimų nesilaikymo ploto matavimų), šios aplinkybės nenurodytos ir 2009 m. spalio 29 d. Patikros ataskaitoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Patikros ataskaitoje nurodyta, kad lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) liko sustabarėjusių piktžolių, tuo tarpu pastabų dėl lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) Patikros ataskaitoje nėra. Teismas taip pat sutiko su Komisijos išvada, kad tokie patikros vietoje metu nustatyti faktai (t. y. nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų, kuriuose rasti GAAB reikalavimų pažeidimai, ploto. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 preambulės 54 punkte įtvirtinta nuostata, jog Agentūros tarnautojai, atliekantys patikras vietoje, patikros ataskaitoje turėtų pateikti visus nustatytus faktus bei nurodyti nustatytų faktų sunkumo lygį, kad Agentūra galėtų nustatyti su tuo susijusius sumažinimus ar kai kuriais atvejais priimti sprendimus dėl tiesioginių išmokų neskyrimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiama Komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) dalis, kuria buvo panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. BR6-1368254 dalyje dėl 38 574,99 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankcijos skyrimo pareiškėjai ir Agentūra įpareigota dar kartą nagrinėti A. Š. paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, paliekama nepakeista.

15III.

16Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal kurį Agentūra buvo įpareigota dar kartą nagrinėti pareiškėjos Paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų" dalis, kurioje Pareiškėjai pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą, yra teisėta ir tinkama, ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į teisės aktų (Metodikos 13 punkto) nuostatas matyti, kad, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, o plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Atsakovas pažymi ir tai, kad Patikros ataskaitoje buvo užfiksuota, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas - 4,97 ha ((5GP-1) ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 punkte ir GAAB 1.5 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat užfiksuota, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma GAAB 1.5 reikalavimo. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos valdoje buvo nustatyti GAAB 1.2 ir 1.5 reikalavimų pažeidimai, t. y. nustatytas tyčinis reikalavimų pažeidimas, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes ir dėl to priėmė neobjektyvų ir netinkamą sprendimą.

182. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „byloje nustatyta, kad Agentūra pareiškėjai pritaikė sankcijas už Metodikos 1 priedo 2 p. ir 5 p. pažeidimus ir laikė juos tyčiniais, nesiaiškindama kokiame plote jie nustatyti." Dėl šios aplinkybės atsakovas paaiškina, kad tyčinį reikalavimų pažeidimą Agentūra konstatavo, kadangi pareiškėjos abiejuose deklaruotuose laukuose (kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas - 4,97 ha) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas - 3,70 ha)) buvo nustatytas būtent GAAB 1.5 reikalavimo nesilaikymas, kas ir lėmė, kad, konstatavus minėto GAAB reikalavimo nesilaikymą, automatiškai toks pažeidimas (nesvarbu, koks pažeidimo plotas) yra priskiriamas tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Atsakovas pažymi, jog sutiktų su pirmosios instancijos teismo nuomone, jeigu pareiškėjos abejuose laukuose būtų užfiksuotas tik GAAB 1.2 reikalavimo nesilaikymo atvejis, tokiu atveju pažeidimas turėtų sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (Metodikos 13.2 punktas). Tačiau, anot atsakovo, nustačius GAAB 1.5 reikalavimų nesilaikymą, toks pažeidimas automatiškai tampa tyčiniu ir nereikia nustatyti deklaruoto ploto dalies hektarais, kurioje užfiksuotas pažeidimas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų" dalis, kurioje pareiškėjai pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą yra teisėta ir tinkama, ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime nurodo, jog GAAB reikalavimai bei valdymo reikalavimai yra skirtingi kompleksinės paramos reikalavimai ir vertinant Metodikos normas tiek gramatiniu tiek sisteminu metodu, Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti reikalavimų pažeidimai, bei Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, laikytini atskirais tyčiniais pažeidimais. Todėl, atsakovo nuomone, pažymėtina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Metodikos normas, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnyje, yra nustatyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė ar išaiškino.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Byloje nustatyta, jog Agentūra 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. BR6-1368254 informavo pareiškėją A. Š., kad pagal jos Paraiškoje reg. Nr. ( - ) (valdos Nr. ( - )) pateiktus duomenis yra skiriama 170 581,19 Lt dydžio galutinė paramos suma, kadangi buvo pritaikyta 45 123,57 Lt sankcija (Komisijos byla, t. I, b. l. 5 - 6). Agentūra nurodė, kad deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 401,66 ha, faktiškai nustatytas – 395,66 ha, todėl pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), 41.1.1 punktą apskaičiuota pagal faktinį plotą išmokos pagrindinė dalis sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjos deklaruotas plotas susietai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti yra 275,23 ha, o faktiškai nustatytas – 269,23 ha, todėl išmokos dalis, sumažinama už 12,00 ha ir vadovaujantis Taisyklių 42.1 p., apskaičiuota pagal faktinį susietomis išmokomis remiamos grupės plotą papildoma išmokos dalis sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Be to, Agentūros sprendime pažymėta, kad pareiškėjos valdoje nustatytas tyčinis Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų (toliau – ir GAAB), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, - „ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.)“ - nesilaikymo atvejis. Patikros ataskaitoje buvo užfiksuota, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas - 4,97 ha ((5GP-1) ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 punkte ir GAAB 1.5 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat užfiksuota, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma GAAB 1.5 reikalavimo. Dėl šios priežasties parama pareiškėjai buvo sumažinta 21 proc., sankcija pritaikyta pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką (toliau – ir Metodika), patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.

24Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2010 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-177(2010/04-4R-230), kuriuo pareiškėjos A. Š. skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. BR6-1368254 dalyje dėl 38 574,99 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankcijos skyrimo pareiškėjai, Agentūra įpareigota dar kartą nagrinėti pareiškėjos A. Š. paraišką bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o likusioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas (b. l. 7 - 12).

25Komisija nustatė, jog skundžiamu sprendimu Agentūra pareiškėjos atžvilgiu pritaikė 21 proc. sankciją dėl tyčinio GAAB reikalavimų nesilaikymo, tačiau sprendime nenurodė, už kokių konkrečių GAAB reikalavimų nuostatų pažeidimą, užfiksuotą pareiškėjos valdoje, jos atžvilgiu taiko sankciją, nenurodė, kuriuose pareiškėjos laukuose buvo nustatyti minėti pažeidimai bei kaip jie pasireiškė, taip pat nenurodė teisinio sankcijos skyrimo pagrindo. Komisijos teigimu, pagal Metodikos nuostatas GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu tokių pažeidimų plotu. Be to, reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 punktas). Taigi, anot Komisijos, GAAB reikalavimų pažeidimu, vadovaujantis Metodika, yra laikytinas ne visas lauko, kuriame jie buvo nustatyti, plotas, o tik konkreti nustatyta šio lauko ploto dalis. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, jog tokie patikros vietoje metu nustatyti faktai (nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų, kuriuose rasti GAAB reikalavimų pažeidimai, ploto.

26Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai Agentūra pareiškėjai pritaikė sankcijas už Metodikos 1 priedo 2 punkto ir 5 punkto pažeidimus ir laikė juos tyčiniais, nesiaiškindama kokiame plote jie nustatyti.

27Teisėjų kolegija nurodo, jog Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka. Sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, kurios 1 punkte numatyta, jog Metodikos tikslas – nustatyti sankcijų dėl valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų ir Trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) priemones ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas tvarką.

28Metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Metodikos 13.1 punkte numatyta, jog „kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai“, yra laikoma tyčiniu reikalavimų pažeidimu.

29Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Metodikos 13 punkto nuostatas gramatiniu, lingvistiniu, sisteminiu teisės normų aiškinimo metodais, laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie yra priskiriami tyčiniams pažeidimams, atsižvelgiant į tai, kokiame plote šie pažeidimai nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011). Taigi, atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Metodikos 1 priedo 5 punkte, kuris yra aktualus bei taikytinas nagrinėjamu atveju, nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas yra siejamas būtent su pažeidimų plotu. Be to, Metodikos 13.2 punkte, kuriuo taip pat buvo vadovaujamasi taikant sankcijas pareiškėjos atžvilgiu, tiesiogiai bei imperatyviai nustatyta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, jei laukų, kuriuose nustatytas Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto. Taigi, taikant pareiškėjai sankcijas tiek už Metodikos 1 priedo 2 punkto, tiek ir 5 punkto pažeidimus privalėjo būti atsižvelgta į plotą, kuriame šie pažeidimai nustatyti.

30Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, jog pareiškėja padarė tyčinius GAAB reikalavimų pažeidimus, t. y. pripažino, kad ji GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, ploto. Tačiau ši išvada nebuvo pagrįsta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikti reikalavimų nesilaikymo ploto matavimai), šios aplinkybės nenurodytos ir 2009 m. spalio 29 d. Patikros ataskaitoje (b. l. 33 – 37), jos papildomai nepagrįstos ir Agentūros skunduose pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie Agentūros atliktos patikros vietoje metu nustatyti faktai (nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų, kuriuose rasti GAAB reikalavimų pažeidimai, ploto. Teisėjų kolegija nurodo, jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų, be kita ko, šioje byloje – A. Š., padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

31Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo teisingai taikytos materialinės teisės normos, tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, todėl Agentūros apeliacinis skundas netenkintinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 5. Skunde atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio... 6. Atsakovas nurodė, jog apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus... 7. Be kita ko, atsakovas nurodė, jog pareiškėjos deklaruotas plotas susietai su... 8. Atsakovas nurodė ir tai, jog Taisyklių 41.2 punkte numatyta, kad dėl GAAB... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, jog Vyriausioji... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu... 13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo panaikinti Agentūros 2010 m.... 14. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad Agentūra pareiškėjai... 15. III.... 16. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės... 17. 1. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į teisės aktų (Metodikos 13 punkto)... 18. 2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „byloje... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos... 20. Atsiliepime nurodo, jog GAAB reikalavimai bei valdymo reikalavimai yra... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Byloje nustatyta, jog Agentūra 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr.... 24. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos... 25. Komisija nustatė, jog skundžiamu sprendimu Agentūra pareiškėjos atžvilgiu... 26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju... 27. Teisėjų kolegija nurodo, jog Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad dėl GAAB... 28. Metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip... 29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 30. Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, jog pareiškėja padarė tyčinius GAAB... 31. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 33. atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą... 35. Nutartis neskundžiama....