Byla 2A-1030-601/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui A. L., atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ atstovui Eugenijui Filonovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-292/2010 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas ieškiniu teismo prašė: pripažinti neteisėtu 2009-09-02 atsakovo įsakymą Nr. 1332 dėl ieškovo atleidimo iš darbo; grąžinti ieškovą į darbą UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje „Statoil Alytus“; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo 200 Lt neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, kad pagal tarp šalių 2005-12-20 sudarytą darbo sutartį (b. l. 30-38) ieškovas priimtas dirbti operatoriumi-pardavėju, darbo vieta - degalinė „Statoil Alytus“. 2009-09-02 direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., darbuotojui vieną kartą šiukščiai pažeidus darbo pareigas (b. l. 56), t. y. 2009-08-02 ieškovas kasos aparatu apskaitė prekes - 2 butelius degtinės MASKOVSKAJA, kurios vieneto kaina 26,99 Lt, ir 1 butelį degtinės MOSKOVSKAJA, kurio vieneto kaina 19,99 Lt, kurie faktiškai tuo metu parduoti pirkėjui nebuvo, dėl ko pažeidė UAB „Lietuva Statoil“ Degalinių vidaus darbo tvarkos taisyklių 6.11.2. ir 6.11.3 p., 10.2 p. (b. l. 49, 54), Operatoriaus- pardavėjo pareigybinės instrukcijos 4 p. ir „Atsakomybė“ skyriaus 2 p. (b. l. 40-41), VMI prie Lietuvos FM viršininko įsakymo „Dėl kasos aparato naudojimo taisyklių“ 31.2 p. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje ieškovas įsipareigojo laikytis pareiginės instrukcijos, Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, kitų lokalinių dokumentų, tokiu būdu, teismas pripažino, kad yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: ieškovo neteisėti veiksmai, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių, taip pat jo kaltė. Ieškovas iš esmės neginčija paties drausminio pažeidimo, tačiau nesutinka su tuo, kad jam skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, yra neadekvati jo padarytam darbo drausmės pažeidimui. Atsakovas įsakyme dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo paskyrimo, neįvardijo punkto, pagal kurį ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu, dėl ko teismas laikė, jog atsakovas ieškovo veiksmus kvalifikavo pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. (kiti nusižengimai, kuriais šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka). Teismas pažymėjo, jog ši teisės norma nesuteikia darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias dar darbuotojo veikas galima priskirti prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų. Ši norma yra blanketinė, o atsakovas nenurodė norminių teisės aktų ar teismų praktikos, kuriuose ieškovo padarytas darbo tvarkos pažeidimas gali būti įtvirtintas kaip šiurkštus ir prilyginamas šiurkštiems darbo tvarkos pažeidimams. Nusižengimų, kuriuos galima priskirti prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, sudėtys gali būti įtvirtintos ir lokaliniuose norminiuose aktuose, tačiau UAB „Lietuva Statoil“ Degalinių vidaus darbo tvarkos taisyklėse (b. l. 54) drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo numatytas tik už pasirodymą darbe neblaiviam arba už alkoholinių gėrimų vartojimą darbo metu (Taisyklių 10.4 p.). DK 235 str. 2 d. 11 p. taikymo galimybės yra ribotos, nenumačius to įstatymuose ar kituose teisės aktuose, teismų praktikoje ar atsakovo lokaliniuose aktuose. Sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo pagrįstumo, remiantis teismų praktika, atsižvelgtina į nusižengimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį elgesį ir darbą, taip pat kitas aplinkybes. Teismas nustatė, kad ieškovas per darbo pas atsakovą laiką drausminių nuobaudų neturėjo, nusižengimas nesukėlė atsakovui materialinių pasekmių. Operatoriaus-pardavėjo pareigybei netaikomi išskirtiniai asmeninio ar profesinio patikimumo reikalavimai (pareigybinės instrukcijos skyrius - kvalifikaciniai reikalavimai (b. l. 42)). Atsakovas nepateikė duomenų, kad dėl ieškovo nusižengimo nukentėjo jo prestižas (įmonė užsiima komercine- ūkine veikla), dėl ko patyrė neturtinę žalą. Atsakovas taip pat neįrodė, kad tokio pobūdžio drausmės pažeidimus ieškovas darė ne vieną kartą, ir kad ieškovas veikė kartu susitaręs su G. B., kuriam taip pat paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (b. l. 57-58), tačiau už sunkesnį nusižengimą - prekybą alkoholiu nakties metu. Neįrodžius bendrininkavimo, teismas sprendė, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., ieškovui paskirta nepagrįstai, nes ieškovo padarytas drausmės pažeidimas nėra tas pažeidimas, už kurį turėtų būti skirta tokia griežta nuobauda. Ekonominių, technologinių, organizacinių ar kitų priežasčių, dėl kurių ieškovui gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos sugrąžinti jį į darbą, teismas nenustatė, todėl ieškovui išreiškus valią sugrąžinti jį į darbą, teismas ieškovą grąžino į pirmesnį darbą, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2009-09-02 iki teismo sprendimo įvykdymo (DK 297 str. 3 d.). Teismas laikė, jog ieškovas iš esmės nepatyrė neturtinės žalos, nes jis neginčija paties drausmės pažeidimo, be to ir teismas nustatė, kad pažeidimas buvo, dėl ko, nepriklausomai nuo drausminės nuobaudos rūšies, ieškovas negalėjo patirti neturtinės žalos, be to, pats ieškovas nepateikė įrodymų, kuo pasireiškė neturtinė žala. Teismas iš atsakovo priteisė žyminį mokestį bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kurioje patenkintas ieškinio reikalavimas dėl UAB „Lietuva Statoil“ 2009 m. rugsėjo 02 d. įsakymo Nr. 1332 dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo - skyrimo ieškovui pripažinimo neteisėtu, ieškovo grąžinimo į darbą UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje „Statoil Alytus“ bei vidutinio mėnesinio jo darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) iš ieškovo priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo: 1) iš DK 235 str. turinio darytina išvada, kad šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais gali būti laikomi ir kiti darbo drausmės pažeidimai, kurie nėra įtraukti į DK 235 str. 2 d. 1-10 p., ir nebūtina, jog minėtame straipsnyje nenurodytas konkretus pažeidimas būtų papildomai įtvirtintas kitų teisės aktų (tame tarpe ir lokalinių) normose, nustatant ar darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, turi būti atsižvelgiama į DK 235 str. 1 p. įtvirtintus kriterijus, t. y. kad šiurkščiu drausmės pažeidimu pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų, įskaitant lokalinių teisės aktų, nuostatas arba darbo pareigos ar tvarka, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t.y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, be to, nėra būtina nustatyti, ar dėl to darbdavys patyrė realios žalos ar ne, galima padaryti ir neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui; 2) UAB „Lietuva Statoil“ degalinės operatorius-pardavėjas privalo teisėtai ir sąžiningai aptarnauti klientus, nepažeidžiant materialinių vertybių apskaitos bei finansinės drausmės taisyklių bei laikantis teisės aktų reikalavimų kasos aparatu registruoti prekybos operacijas jų faktinio pardavimo metu; 3) ieškovas kasos aparatu registravo alkoholinių gėrimų pardavimo operaciją, ne jos faktinio pardavimo metu, kurių prekybai yra nustatytas specialus režimas (nustatyti apribojimai kada tokios prekės gali būti parduodamos ir pan.) ir kurio pažeidimas bendrovei gali sukelti neigiamas ekonomines sankcijas, įskaitant licencijos prekybos alkoholiniai gėrimais praradimą, dėl to, prekyba šios rūšies prekėmis turi būti vykdoma griežtai laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 4) prekių brūkšninius kodus ieškovui pateikė kitas degalinės darbuotojas G. B., kuris alkoholinius gėrimus paėmė tarp 7.00 ir 8.00 val. ryto, kai yra draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, o už paimtas prekes apmokėjo tik tos pačios dienos 12.25 val., tokiu būdu G. B., pasinaudodamas ieškovu, sugebėjo įveikti UAB „Lietuva Statoil“ įrengtas technines priemones, užtikrinančias, kad nuo 22.00 vai. iki 8.00 val. prekyba alkoholiu nebūtų vykdoma, nes tokios operacijos negalėtų būti registruojamos kasos aparatais ir pažeidė teisės aktų nustatytą draudimą pardavinėti alkoholinius gėrimus nuo 22.00 iki 8.00 val. 5) ieškovas nesidomėjo, kodėl G. B. jam pateikė ne alkoholinių gėrimų butelius, už kuriuos yra mokama, o tik nurodė alkoholinių gėrimų brūkšninius kodus, kodėl sumokėjęs už prekes jų nepasiėmė; 6) iki drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui, jis UAB „Lietuva Statoil“ operatoriumi - pardavėju dirbo nuo 2005 m., t. y. 4 m., todėl ieškovui ne tik buvo žinomi lokalinių (su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai), bet ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, kaip ir kada turi būti registruojamos pardavimo operacijos bei reikalavimai tam tikrų kategorijų prekių pardavimui, kuriuos jis nuolat taikė darbo praktikoje; 7) ieškovas kasos aparatu registruodamas alkoholinių gėrimų pardavimo operaciją ne jos faktinio pardavimo metu, sudarė galimybę įsigyti alkoholio tokiu metu, kai juo prekyba yra draudžiama, tuo sukėlė grėsmę geram UAB „Lietuva Statoil“ vardui bei dalykinei reputacijai bei sudarė sąlygas ekonominių sankcijų taikymui atsakovo atžvilgiu; 8) atsižvelgiant į ieškovo padarytą pažeidimą, dėl jo galimai sukeltas pasekmes atsakovui, atsakovas pagrįstai kvalifikavo ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą kaip šiurkštų, nes tokie ieškovo veiksmai iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, ieškovas prarado atsakovo pasitikėjimą, kad ateityje jis tinkamai galės atlikti jam pavestas darbo funkcijas.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo: 1) ieškovo veiksmai neturi būti kvalifikuojami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas už kurį taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, kadangi ieškovas nėra pažeidęs „Degalinių vidaus darbo tvarkos taisyklių“, pažeidime nėra jo kaltės, kadangi jis buvo suklaidintas kito darbuotojo G. B. ir dėl to kasoje apskaitė grynuosius pinigus už prekes, ne faktinio jų pardavimo metu, be to apeliantui žalingos pasekmės neatsirado; 2) ieškovas per visą darbo laiką atsakovo įmonėje nėra gavęs drausminės nuobaudos, dorai ir sąžiningai dirbo, laikėsi darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdė teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, laikėsi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausojo darbdavio turtą, dėl ko jam paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo, be to, dėl ieškovo veiksmų atsakovas jokios žalos nepatyrė; 3) ieškovas, dirbdamas dieninėje pamainoje, 2009 m. rugpjūčio 2 d. 12:25 val. kasos aparatu apskaitė prekes, todėl jokių teisės aktų, nustatančių apribojimus prekybai alkoholiu, nepažeidė, ką pripažino ir pats apeliantas, ieškovas negali atsakyti už kito asmens G. B. padarytą pažeidimą – neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovo įmonei galimai galėjo būti pritaikytos ekonominės sankcijos.

8Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Byloje nustatyta, kad 2005-12-20 tarp šalių sudaryta darbo sutartis (b. l. 30-38), ieškovas priimtas dirbti operatoriumi-pardavėju. 2009 m. rugpjūčio 2 d. 12:25 val. ieškovas kasos aparatu apskaitė kito darbuotojo paimtas anksčiau prekes: 2 butelius degtinės MASKOVSKAJA, kurios vieneto kaina 26,99 Lt, ir 1 butelį degtinės MOSKOVSKAJA, kurio vieneto kaina 19,99 Lt, kurios faktiškai tuo metu nebuvo parduotos pirkėjui.

12Ginčas kilo dėl parinktos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, adekvatumo padarytam teisės pažeidimui bei, ar galėjo darbdavys skirti tokią drausminę nuobaudą pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., nenustačius šio pažeidimo, kaip šiurkštaus apibūdinimo, kituose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

13Pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

14Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra būtina, atleidžiant darbuotoją iš darbo remiantis DK 235 str. 2 d. 11 p., kad konkretus pažeidimas būtų nurodytas kitų teisės aktų normose, tačiau tai nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 str. 2 d. 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiukščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

15Lietuvos Respublikos DK 238 str. numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, kodėl buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes kaip, kad: 1) ieškovo, pagal kito darbuotojo pateiktus barkodus (nesant prekių), apskaitymas prekių kasoje dienos metu (nors ir alkoholinių gėrimų), kada prekyba alkoholiu galima, nelaikytina sunkiu darbo drausmės pažeidimu, galinčiu sukelti sunkias pasekmes, 2) tai nesukėlė darbdaviui jokių neigiamų pasekmių (atvirkščiai prekės apskaitytos kasoje, pašalinant vagystės galimybę), 3) nenustatytas ieškovo piktybiškumas, noras pakenkti atsakovui, 4) ieškovas neneigė šio fakto, bei nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, o padarė tik dėl to, jog paprašė bendradarbis, nurodydamas, jog neturėjo anksčiau pinigų sumokėti, 5) ieškovas bendrovėje dirbo keturis metus, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino paskirtą ieškovui drausminę nuobaudą neadekvačia padarytam darbo drausmės pažeidimui ir pagrįstai ją panaikino.

16Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir priimdamas sprendimą nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų, dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais. Teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

18Apeliacinį skundą atmesti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai