Byla 2A-171/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas), teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Vidmantui Paludnevičiui, advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovams V. L. , E. L. , atsakovės atstovui advokatui Dariui Katauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-318-278/2005 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Megavita” ieškinį atsakovams V. L. , E. L. , dalyvaujant trečiajam asmeniui AB Kredyt Bank S.A., dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei 48 000 Lt priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Į Panevėžio apygardos teismą 2005 m. rugpjūčio 23 d. su ieškiniu kreipėsi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste BUAB) „Megavita“ administratorius Vidmantas Paludnevičius, prašė pripažinti negaliojančiomis 2003 m. vasario 2 d. bei 2004 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartis, sudarytas tarp V. L. ir UAB „Megavita, kuriomis V. L. išnuomojo bendrovei butą, esantį ( - ), bei priteisti iš atsakovų V. L. ir E. L. ieškovui 48 000 Lt išlaidų, taikant restituciją.

4Ieškovas nurodė, kad minėtų sutarčių pagrindu bendrovė, kaip nuomininkas, kas mėnesį turėjo mokėti atsakovei 2 000 Lt nuomos mokestį. Sudaryti sandoriai įmonei buvo nenaudingi, nes bendrovė patalpomis nesinaudojo, bute nebuvo vykdoma jokia komercinė veikla, butu naudojosi atsakovės šeima, o nuomos kaina buvo aiškiai per didelė. Ieškovo teigimu sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidė bendrovės bei jos kreditorių interesus, be to, tai buvo tariami sandoriai, nes bendrovė realiai patalpų negavo, jomis naudojosi atsakovų šeima. Atsakovė be įkaito turėtojo sutikimo neturėjo teisės išnuomoti buto, nes butas buvo įkeistas bankui.

5Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino iš dalies negaliojančiu 2003 m. vasario 2 d. patalpų nuomos sutarties 3.1 punktą, kuriuo nuomininkas už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti po 2000 Lt ir šį mokestį sumažino iki 300 Lt; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartį; priteisė iš atsakovų V. L. bei E. L. po 22 350 Lt žalos atlyginimo ir po 558,72 Lt atstovavimo išlaidų, viso iš kiekvieno po 22 908,72 Lt BUAB “Megavita” naudai bei po 704,72 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6Teismas nurodė, kad, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies aštuntuoju punktu, administratoriui nustačius, kad akcininkų sprendimais sudaryti sandoriai buvo žalingi įmonei, šie sandoriai gali būti ginčijami dėl sandorių ydingumo ar kreditorių teisių pažeidimo. UAB “Megavita” 2003 m. vasario 2 d. bei 2004 m. sausio 2 d. sutartis sudarė su atsakove V. L. , kuri yra vienintelė UAB “Megavita” akcininkė bei direktorė, pagal kurias buvo išnuomotos patalpos, priklausančios atskovės šeimai. Šių sutarčių pagrindu, bendrovė 2004 m. gruodžio 16 d. bei 2004 m. gruodžio 31 d. dalimis atsakovei V. L. sumokėjo 48 000 Lt nuomos mokesčio. Remiantis atsakovų paaiškinimais, butas įmonei buvo išnuomotas importinių prekių – avalynei - sandėliavimui, jų paskirstymui parduotuvėms bei dokumentų saugojimui. Teismas, įvertinęs parduodamos produkcijos ypatumus bei aplinkybę, jog 2004 m. įmonės gaunamų prekių kiekis ženkliai sumažėjo, nes nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. kovo mėn. įmonė prekių negavo, o pardavimus vykdė, padarė išvadą, jog bendrovei atskiros patalpos prekių sandėliavimui buvo reikalingos tik 2003 m. Ieškovo teiginį, kad bendrovė turėjo galimybę saugoti dalį prekių patalpose, esančiose Respublikos g. 33, Panevėžyje, teismas vertino kritiškai, nurodęs, kad parduodamos prekės buvo vertingos, o buvo laikomos daugiabučio namo rūsyje. Teismas padarė išvadą, kad 2003 m. vasario 2 d. sudaryta nuomos sutartis iš esmės neprieštaravo bendrovės interesams ir jos tikslams. Pagal 2003 m. gruodžio 16 d. sutarties 3.3 punkto nuostatą bendrovė vieną kartą per metus įsipareigojo mokėti 2 000 Lt nuomos mokestį, atsiskaitant iki 2004 m. gruodžio 31 d., ir tai sudarė bendrovei galimybę turėti apyvartinių lėšų. Teismas taip pat konstatavo, jog 2003 m. vasario 2 d. sudarytos nuomos sutarties 3.1 punktu šalių sutarta vieno mėnesio buto nuomos kaina buvo aiškiai didelė ir neatitiko bendrovės interesų: butas nebuvo registruotas kaip komercinė patalpa, jame nebuvo papildomų apsaugos priemonių, o nuomos kaina buvo žymiai didesnė už dvigubai didesnių nuomojamų prekybinių patalpų nuomos kainą miesto centre, todėl nuomoti butą kaip komercinės paskirties patalpas bei analogiškų patalpų kainomis bendrovei buvo nuostolinga, nuomos kaina buvo nepagrįstai buvo užaukštinta. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus atsakovų pateiktus duomenis apie 2003 m. vasario- gruodžio mėn. laikotarpiu sumokėtus mokesčius už patarnavimus bei vidutinę butų nuomos kainą Panevėžyje, reali ir protinga nuomos kaina neturėjo viršyti 300 Lt kas mėnesį, dėl to pakeitė sutarties 3.1 punktą ir patalpų nuomos kaina sumažino iki 300 Lt per mėnesį. Teismas taip pat padarė išvadą, jog 2004 m. bendrovė turėjo galimybę prekes sandėliuoti Panevėžio ir Šiaulių m. prekybai nuomojamose patalpose, todėl 2004 m. sausio 2 d. pakartotinai sudaryta buto nuomos sutartis, kurioje buvo numatyta ir užaukštinta nuomos kaina, prieštaravo bendrovės interesams ir buvo naudinga tik atsakovei, kuri veikė nesąžiningai, nes, priimdama sprendimą nuomoti patalpas bei mokėti 24 000Lt nuomos mokestį, viršijo normalią ūkinę riziką. Remiantis civilinio kodekso nuostatomis nuomos sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str., 1.82 str.). Iš duomenų apie komunalinių mokesčių mokėjimą 2004 m. birželio-gruodžio mėn. teismas padarė išvadą, kad minėtu metu patys atsakovai gyveno bute. Be to, sudarius nuomos sutartį ir atsakovei 2004 m. gruodžio mėn. išmokėjus nustatytą nepagrįstai užaukštintą nuomos kainą, buvo pažeisti ir kreditorių interesai (CK 6.66 str.) Teismas padarė išvadą, kad 2003 m. atsakovams už bendrosios jungtinės nuosavybės turimą butą buvo be pagrindo buvo išmokėta 20 700 Lt, o 2004 m. – 24 000 Lt nuomos mokesčio,

7Apeliaciniu skundu atsakovai V. L. ir E. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo BUAB „Megavita“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

91. Teismas nepagrįstai pripažino 2003 m. vasario 2 d. patalpų nuomos sutarties 3.1 punktą iš dalies negaliojančiu, padaręs nepagrįstą išvadą, kad reali ir protinga buto nuomos kaina neturėjo viršyti 300 Lt per mėnesį. Apeliantai nurodo, kad butas, esantis ( - ), faktiškai buvo išnuomotas ir naudojamas kaip komercinė patalpa, todėl bet koks lyginimas su tuo metu galiojusiomis butų nuomos kainomis negalimas, o nuomos kaina turėtų būti skaičiuojama pagal tuo metu galiojusias komercinių patalpų nuomos kainas, t.y. 30 Lt už kv.m. Teigia, kad bet kuris nuomotojas įvertintų tai, kad butą komercinei veiklai nuomoja bendrovė ir jo amortizacija yra nesulyginamai didesnė. Teismas neteisingai įvertino mokesčių, skirtų buto išlaikymui, dydį. Vadovaudamasis faktu, kad buvo mokami mokesčiai už karštą vandenį, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai patys gyveno bendrovei išnuomotose patalpose.

102. Teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nusprendė pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 2 d. nuomos sutartį. Apeliantų teigimu, iš teismui pateiktų duomenų apie sandėlio likučius matyti, kad 2003 m. gale įmonės turimų prekių atsargos padidėjo 374 poromis, lyginant su 2003 m. vasario 2 d., o jų bendras kiekis sandėlyje siekė virš 1 000 porų batų. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie avalynės likutį patalpų nuomos pradžiai. Teismas nepagrindė teiginio, jog 2003 m. spalio mėn. pabaigoje bendrovės turėtas prekių likutis žymiai sumažėjo, todėl nepagrįsta teismo išvada dėl sandėliavimo patalpų nereikalingumo, dėl ko 2004 m. sausio 2 d. sandėliavimo patalpų nuomos sutartis pripažinta negaliojančia.

113. Kreditorių interesų pažeidimą - UAB „Megavita“ bankrotą - sąlygojo 2005 m. kovo 13 d. įvykusi šiluminių tinklų avarija - karštas vanduo užliejo parduotuvės, esančios Respublikos 33, Panevėžyje, patalpas ir sugadino 50 procentų prekyboje buvusių atsargų - t.y. force majeure aplinkybė (LR CK 6.212 str.), o taip pat draudimo bendrovės „Baltic Polis“ veiksmai, tyčia vilkinant draudimo išmokos sumokėjimą. Dėl lėšų trūkumo bendrovė, norėdama gauti naujo sezono prekių, negalėjo sumokėti tiekėjams ir atsidūrė beviltiškoje padėtyje, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir savo sprendime apie tai nepasisakė.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Megavita“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

13Atsiliepime nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė teisės normas, išskyrus tą teismo nustatytą aplinkybę, kad butas buvo reikalingas ir naudojamas bendrovės veiklai. Ieškovas mano, kad butas bendrovei nebuvo reikalingas, ji nesinaudojo butu savo veiklai ir negavo pajamų, kurios būtų buvę susijusios su buto naudojimu. Ieškovas pažymi, kad bendrovės sudaryti sandoriai nebuvo jai naudingi, šių sandorių ji neprivalėjo sudaryti ir jais bendrovei padaryta žala. Turto vertintojų pažyma patvirtina, kad buto nuomos kaina buvo žymiai didesnė, negu analogiškų butų nuomos kainos. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad buvo nuomojamos ne komercinės paskirties, o gyvenamosios patalpos. Netinkamas patalpų paskirties nurodymas nekeičia pačių patalpų nustatytos paskirties ir tuo pačiu nuomos kainos dydžio. Atsakovė siekė sau naudos, veikė nesąžiningai, kas preziumuojama remiantis CK 6.67 straipsnio trečiojo, ketvirtojo ir šeštojo punktų pagrindais, todėl sandoris, remiantis CK 1.82 straipsniu, negalioja. Sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, 2004 m. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų - skolų, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję. Atsakovė, kaip bendrovės direktorė, pažeidė bendrovės įstatuose nustatytą pareigą veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai (44 str.). Atsakovai neįrodė, kad jie yra sąžiningi įgijėjai.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB Kredyt Bank S.A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti.

15Atsiliepime nurodo, kad apeliantai nepagristai teigia, jog teisėtai nuomos pagrindu naudojo butą kaip komercinę patalpą, o nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į komercinėms patalpoms taikomus principus. Atsakovai pažeidė CK 6.578 straipsnio penktąją dalį, kadangi gyvenamoji patalpa, sudarius ginčijamas nuomos sutartis, tapo neteisėtai naudojama komercinėms reikmėms (prekių sandėliavimui). Apeliantų argumentas, jog nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas ne atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą nuomos objekto paskirtį, o į faktinę paskirtį, prieštarauja bendriesiems teisės principams (teisė negali atsirasti neteisės pagrindu) bei logikai. Apeliantai nepagristai teigia, jog UAB „Megavita“ patalpų nepakako sandėliuoti prekėms, todėl buvo būtina nuomotis papildomas patalpas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įmonei batus tiekėjai atveždavo tiesiogiai į Respublikos g. 33, Panevėžyje, o ne į ginčo butą. Atsakingiems UAB „Megavita“ asmenims nebuvo žinoma, jog įmonė nuomoja kitas patalpas prekėms sandėliuoti. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, apeliantė administratoriui perdavė tik 4 dėžes dokumentų.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar materialinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas šių normų taikymas, t.y. pažeidimai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 329, 330 straipsniuose.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir E. L. apeliacinį skundą, daro išvadą, jog pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

19Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nuomos sutarčių, sudarytų tarp bendrovės, kaip nuomininkės iš vienos pusės, ir jos akcininkės bei administracijos vadovės (direktorės), kaip nuomotojos, iš kitos pusės, teisėtumo.

20Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio pirmąja dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio aštuntoji dalis bendrovės valdymo organus įpareigoja veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

21Bendrovės valdymo organas, t.y. vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Bendrovės vadovo pareiga veikti tik bendrovės naudai įtvirtinta ir UAB „Megavita“ įstatų 44 straipsnyje (1 t., b.l. 143).

22Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad UAB „Megavita” 2003 m. vasario 2 d. bei 2004 m. sausio 2 d. su atsakove V. L. , vienintele UAB „Megavita” akcininke bei direktore, sudarė buto, esančio ( - ), ir nuosavybės teise priklausančio atsakovų šeimai, nuomos sutartis. Remiantis patalpų nuomos sutarčių 1.4 punktais, patalpos buvo nuomojamos biurui ir prekių sandėliavimui (1 t., b.l. 13, 15), už kiekvieną nuomos mėnesį mokant 2 000 Lt nuomos mokestį (sutarčių 3.1 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais faktiniais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad toks sutartimis nustatytas nuomos mokestis yra nepagrįstai didelis. Apeliantai nurodo, kad patalpos faktiškai buvo nuomojamos kaip komercinės, tad patalpų nuomos kaina turėtų būti skaičiuojama pagal tuo metu galiojusias komercinių patalpų kainas ir nuomos mokesčio kainos negalima lyginti su tuo metu galiojusiomis butų nuomos kainomis (300 Lt per mėnesį). Tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Aplinkybę, kad 2003 m. vasario 2 d. sudarytos nuomos sutarties 3.1 punktu šalių sutarta vieno mėnesio patalpų nuomos kaina buvo aiškiai per didelė ir neatitiko bendrovės interesų, patvirtina byloje nustatytas faktas, kad išnuomotos patalpos buvo gyvenamosios (butų) paskirties (1 t., b.l. 21-22). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuomotų patalpų paskirtis būtų buvusi pakeista į komercinę, taip pat nėra ir duomenų, kad nuomojamos patalpos būtų kaip nors pritaikytos avalynės sandėliavimui bei biurui. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati atsakovė V. L. (2 t., b.l. 103), nuomojamos patalpos buvo gyvenamojo namo septintajame aukšte, jose nebuvo įrengta signalizacijos sistema, nebuvo sumontuotos padidinto saugumo nuo įsilaužimo ar gaisro išorinės patalpų durys. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, liftas nėra pritaikytas pervežti kroviniams, tad prieiga prie nuomojamų patalpų, esančių tokio namo septintajame aukšte, nebuvo tinkama prekėms sandėliuoti. Iš to darytina išvada, kad patalpos nebuvo pritaikytos nei biuro, nei sandėlio veiklai. Todėl ginčijamos 2003 m. vasario 2 d. nuomos sutarties 3.1 punktu nustatytas ir atsakovei sumokėtas nuomos mokestis - 2000 Lt per mėnesį, viršijantis net atsakovų nurodytą biuro patalpų maksimalų nuomos mokestį, buvo nepagrįstai didelis, o nuomos sutarties 3.1 punktas, kuriuo toks mokestis buvo nustatytas, prieštaravo bendrovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, tikslams. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2003 m. vasario 2 d. nuomos sutarties 3.1 punktą negaliojančiu (CK 1.82 str.) ir nuomos mokestį sumažino iki 300 Lt, kas atitinka tuo metu vidutines butų nuomos kainas rinkoje. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimą, pagal kurį teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

23Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad 2003 metais bendrovė prekes sandėliavo ( - ), esančiame bute. Ieškovas apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepateikė, o atsakovai šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Todėl dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės teisėjų kolegija nepasisako.

24Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartį, padaręs išvadą, kad 2004 m. bendrovei faktiškai patalpos nebuvo reikalingos ir pakartotinai sudaryta buto nuomos sutartis, kurioje buvo numatyta ir užaukštinta nuomos kaina, prieštaravo bendrovės interesams bei buvo naudinga tik atsakovei, kuri veikė nesąžiningai, nes, priimdama sprendimą nuomoti patalpas bei mokėti 24 000Lt nuomos mokestį, viršijo normalią ūkinę riziką. Šios teismo išvados pagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jų teiginį apie tai, kad nuomojamas butas buvo reikalingas ir naudojamas bendrovės reikmėms, kad bute buvo sandėliuojama avalynė ar jis buvo naudojamas kaip biuro patalpos: byloje nėra jokių avalynės gabenimo į šias patalpas ir iš jų dokumentų, avalynės ar kito bendrovės turto inventorizavimo šiose patalpose dokumentų. Liudytojos D. A. parodymai apie tai, kad bendrovės patalpose Panevėžyje, Respublikos g. 33, buvo laikoma įmonės dokumentacija, iš esmės paneigia ir apeliantų teiginį, kad ginčo butas buvęs naudojamas ir įmonės dokumentams saugoti. Apeliantų nurodyti byloje esantys bendrovės administratoriaus pateikti avalynės pirkimo per 2003-2004 metus bei avalynės pardavimo per 2003 metus paskaičiavimai (2 t., b.l. 10, 11) neįrodo, kad dėl neparduotos avalynės likučio bendrovė buvo priversta nuomotis papildomas patalpas, tuo labiau už kainą, kuri yra didesnė negu biuro patalpų kaina. Be to, bendrovė batais prekiavo ne tik Panevėžio, bet ir Utenos bei Šiaulių miestuose. Pastarųjų miestų prekybai nuomojamose patalpose (Utenoje iki 2004 m. sausio 15 d.) ir galėjo būti sandėliuojamos prekės ir poreikio 2004 m. nuomoti ( - ), esančias patalpas nebuvo.

25Iš UAB „Megavita“ 2003 m. gruodžio 31d. balanso (1 t., b.l. 134-135) matyti, kad bendrovės skola tiekėjams 2003 m. pabaigoje buvo 297 118 Lt, mokesčių inspekcijai – 26 140 Lt., o viso per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudarė 353 096 Lt. Tuo tarpu įmonės turto bendra vertė sudarė tik 439 466 Lt. Esant tokiai sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, kuri faktiškai reiškė nemokumą, tokia nuomos sutartis, kuria buvo nustatytas nepagrįstai didelis nuomos mokestis, bei kuri buvo sudaryta, nesant būtino patalpų poreikio, buvo aiškiai nenaudinga bendrovei bei pažeidė jos kreditorių interesus. Atsakovė, kaip bendrovės administracijos vadovė, turėjo elgtis protingai ir apdairiai, mažinti bendrovės skolas, o ne sudaryti bendrovei nuostolingą sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pakartotinai sudaryta nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendrovės tikslams, naudinga tik vienai sandorio šaliai - atsakovei, o taip pat pažeidžia bendrovės kreditorių interesus. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovei nepaneigus nesąžiningumo prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento pagal CK 1.80, 1.82 bei 6.66 straipsnius.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovų V. L. ir E. L. po 7,5 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Į Panevėžio apygardos teismą 2005 m. rugpjūčio 23 d. su ieškiniu... 4. Ieškovas nurodė, kad minėtų sutarčių pagrindu bendrovė, kaip... 5. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nurodė, kad, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio... 7. Apeliaciniu skundu atsakovai V. L. ir E. L. prašo panaikinti Panevėžio... 8. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 9. 1. Teismas nepagrįstai pripažino 2003 m. vasario 2 d. patalpų nuomos... 10. 2. Teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai... 11. 3. Kreditorių interesų pažeidimą - UAB „Megavita“ bankrotą - sąlygojo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Megavita“ prašo... 13. Atsiliepime nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai išsiaiškino... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB Kredyt Bank S.A. prašo... 15. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai nepagristai teigia, jog teisėtai nuomos... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir E.... 19. Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nuomos sutarčių, sudarytų tarp... 20. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio pirmąja... 21. Bendrovės valdymo organas, t.y. vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar... 22. Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad UAB „Megavita” 2003 m.... 23. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad 2003 metais bendrovė... 24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė pripažinti negaliojančia... 25. Iš UAB „Megavita“ 2003 m. gruodžio 31d. balanso (1 t., b.l. 134-135)... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovų V. L. ir E. L. po 7,5 Lt iš kiekvieno išlaidų,...