Byla e2-8124-934/2016
Dėl skolos priteisimo už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovei Sandrai Stanevičiūtei, atsakovo asociacijos visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ atstovei Tatjanai Lobanovai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui asociacijai visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ dėl skolos priteisimo už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas,

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais rašytiniais paaiškinimais, kuriame prašė ir atsakovo priteisti 524,12 Eur dydžio skolą (atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ieškinio reikalavimas sumažintas iki 490,66 Eur dydžio sumos), 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grįstas šiais argumentais bei aplinkybėmis (El. b. l. 1-3, 148-149):

  1. Ieškovas teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Atsakovas panaudos teise valdo 95,60 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias daugiabučiame gyvenamajame name adresu A. V. g. 16, Vilnius, kurios nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei;
  2. 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, 2010-01-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-8 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo 2006-01-16 Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ keitimo“, 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2610 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymo Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“, ieškovui buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29 ir 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovei panaudos teise priklausančios negyvenamosios patalpos;
  3. Kadangi namo, kuriame yra ir atsakovui panaudos teise priklausančios negyvenamosios patalpos, patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovo, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovas teikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, atsakovas kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau už ieškovo teikiamas paslaugas atsakovė mokėjo nereguliariai, todėl nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovo skola išaugo iki 524,12 Eur dydžio sumos, t. y. 490,66 Eur už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas ir 33,46 Eur kaupiamosios lėšos (kaupiamosios lėšos pradėtos skaičiuoti remiantis 2015-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“);
  4. Iš pateikto apyvartos žiniaraščio už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio matyti, kad atsakovės sumokėti pinigai būdavo užskaitomi už suteiktas paslaugas. Be to, matyti, kad tais atvejais, kai atsakovė mokėdavo daugiau nei nurodyta sąskaitoje, šie pinigai būdavo užskaitomi kaip permoka ir apyvartos žiniaraštyje arba sąskaitoje būdavo matomi su minuso ženklu;
  5. Nuo 2001-06-11, kuomet tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta pastato eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 1808, tarifai ne kartą keitėsi. Minėtos sutarties 4 dalyje numatyta, jog „eksploatuojanti organizacija turi teisę keisti eksploatavimo ir priežiūros išlaidų bei teikiamų komunalinių paslaugų tarifus be atskiro įspėjimo tais atvejais, kai keičiami Vyriausybės ar kitų valdymo institucijų nustatomi tarifai arba vartojimo kainų indeksai“;
  6. Sutarties 5 dalyje numatyta, kad „pastato, patalpos savininkas (nuomininkas) įsipareigoja pastatą, patalpą eksploatuojančiai organizacijai kiekvieną mėnesį mokėti eksploatavimo priežiūros mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo“. Tokia pati sąlyga sulygta ir 2006-12-14 Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 436 5 dalyje „panaudos gavėjas moka užmokestį už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas (sudarydamas sutartį (-is) su turtą eksploatuojančia (-iomis) organizacija (-omis) per 1 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo), taip pat elektros ir ryšių paslaugas, sudarydamas sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis“. Taigi atsakovė pasirašiusi minėtas sutartis įsipareigojo mokėti mokesčius už visas jai suteiktas paslaugas. Taip pat iš pateikto apyvartos žiniaraščio už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, matyti, kad visi atsakovės padaryti mokėjimai buvo užskaityti;
  7. Iš ieškovo pateikto apyvartos žiniaraščio už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, matyti, kad visos atsakovo nurodytos įmokos buvo gautos, išskyrus, 2012-04-14 ir 2012-10-19 atliktos įmokos, kadangi jos buvo pervedamos į AB „Snoras“ banke esančią sąskaitą jau po šio banko bankroto. Taip pat, tam tikri neatitikimai pastebimi 2006, 2007 ir 2008 metais. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. iš viso sumokėjo 231,70 Eur (800,00 Lt), tačiau iš apyvartos žiniaraščio už paslaugas matyti, kad ieškovas gavo 217,22 Eur (750,00 Lt) dydžio sumą. 2007 m. atsakovas nurodė, kad sumokėjo199,84 Eur (690,00 Lt) dydžio sumą, tačiau ieškovas gavo 272,24 Eur (940,00 Lt) dydžio sumą. Tokia pati situacija susiklosčiusi ir 2008 m., t. y. atsakovas nurodė, kad sumokėjo 194,05 (670,00 Lt) Eur dydžio sumą, tačiau ieškovas gavo 212,87 Eur (735,00 Lt) dydžio sumą. Taigi ieškovas sąžiningai ir teisingai skaičiuoja mokesčius, pagal atitinkamu laikotarpiu nustatytus tarifus ir visi atsakovo vykdyti mokėjimai atsispindi ieškovo pateiktame apyvartos žiniaraštyje už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio;
  8. Atsakovas teigė, kad ne kartą buvo kreipęsis į ieškovą, tačiau atsakymo negavo. Tačiau atsakovui ne kartą buvo atsakyta į jo pateiktus raštus, taip pat atsakovui informacija ne kartą buvo suteikta žodžiu, atvykus į ieškovo buveinę.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka bei prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grįstas šiais argumentais bei aplinkybėmis (El. b. l. 58-64):

  1. Atsakovui ieškovas teikė paslaugas pagal pastato eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo pagal sutartį Nr. 1808 nuo 2001-06-11 ir pagal tarifus 5,57 Eur (19,22 Lt) ir 0,56 Eur (1,92 Lt) mokėjome 2001-2003 metais sąžiningai. Pagal susitarimą 2003 m. buvo nustatyta nauja kaina – po 0,17 Eur (0,579 Lt) už 1 m2 (95,60 m2) per mėnesį (tai nedaugiau kaip 16,03 Eur (55,35 Lt per mėnesį). Jeigu skaičiuoti per metus – tai 16,03 Eur (55,35 Lt) X 12 mėn. yra ne daugiau kaip 192,37 Eur (664,20 Lt). 2004 m. atsakovas nieko nepastebėjo, o nuo 2005 m. atsakovas pradėjo žiūrėti į paslaugų ir apmokėjimo istoriją. Nuo 2005 m. prasidėjo dingti atsakovo pinigai, kurio biudžeto atsakovas negalėjo didinti. Buvo pastebėta, kad tik 2005 m., kasmet atsakovas turėjo mokestį už paslaugas maždaug 145,97 Eur–147,71 Eur (504,00–510,00 Lt) į metus. Tai už 11 metų atsakovas mokėdamas po 147,71 Eur (510,00 Lt) dydžio sumą per metus, turėjo sumokėti – 1 624,77 (5 610,00 Lt). Už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2015 m. atsakovas sumokėjo 1 685,85 Eur (5 820,92 Lt) dydžio sumą. Taigi 2016 m. sausio mėn. atsakovas turėjo 61,09 Eur (210,92 Lt) dydžio permoką;
  2. Atsakovas teigė, kad atsakovui nebuvo pranešta, jog norima daryti arba remontą. Ieškovas, savavališkai nepranešė apie įvykį, dėl ko ir kur reikia įnešti pinigus papildomai. Pažymėjo, jog atsakovas planuoja biudžetą pagal vaikų dienos centrų programą iš valstybinių ir ES lėšų, iš anksto numato sumas išlaidoms padengti, kurios yra nurodytos sutartyse. Vėliau atsakovas negali viršyti biudžeto išlaidų. Teigė, kad atsakovas mokėjo, be kita ko, dažnai į priekį, o ieškovas nepranešęs nei raštiškai, nei žodžiu, pavyzdžiui, apie šiukšlių išvežimą didelėms sumoms už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m., o vėliau ir apie remonto darbus, tiesiog ne pagal paskirtį naudojo lėšas, kurios buvo skirtos apmokėjimui pagal paslaugų sutartį;
  3. Atsakovas teigė, jog nuo 2005 m. už paslaugas ieškovui mokėjo į priekį. Atsakovas 2006 m. pastebėjo, jog nėra permokos, o 2007 m. atsakovas sumažino apmokėjimą nuo 231,70 Eur (800,00 Lt) iki 199,84 Eur (690,00 Lt), o 2008 – 194,05 Eur (670,00 Lt), nes pagal sutartį turėjo užtekti apmokėjimui vidutiniškai po 147,71 Eur (510,00 Lt) į metus (12,31 Eur (42,50 Lt) į mėnesį), tačiau ir vėl neliko permokų;
  4. Atsakovas atliko sąskaitų faktūrų analizę ir įsiaiškino, kad už šiukšlių išvežimą mokėjo po 8,69 Eur – 11,58 Eur (30,00 – 40,00 Lt) į mėnesį. Tačiau už šiukšlių išvežimą galima buvo imti nuo 0,29 Eur iki 1,45 Eur (nuo 1,00 iki 5,00 Lt) ne daugiau. Atsakovas dirbo 3 kartus per savaitę, po 4 valandas. Iš viso 48 val., tai 2 dienas, o ne visa mėnesį ir reikėjo imti mokestį 0,29 Eur iki 0,58 Eur (nuo 1,00 iki 2,00 Lt), o ne po 8,69 Eur – 11,58 Eur (30,00 – 40,00 Lt), kaip buvo daroma 2005 m – 2008 m. Tai bendra ne skola, o permoka per 2005-2010 m. buvo 326,02 Eur (1 125,69 Lt). Taigi nuo 2005 m. iki 2008 m. ieškovas neteisėtai, neteisingai naudodavo atsakovo lėšas, nes atsakovas sutartį Nr. 1808 nuo 2001 m. turėjo mokėti po 11,96 Eur (41,3 l Lt) į mėn.;
  5. Atsakovas teigė, kad nuo 2005 m. iki 2008 m., t. y. 4 metus reikėjo mokėti 11,96 Eur (41,3 l Lt) X 12 mėn., iš viso – 574,28 Eur (1 982,88 Lt), tačiau ieškovas 2005 m. paėmė 237,49 Eur (820,00 Lt) dydžio sumą, 2006 m. – 231,70 Eur (800,00 Lt) dydžio sumą, 2007 m. – 199,84 Eur (690,00 Lt) dydžio sumą ir 2008 m. – 194,05 Eur (670,00 Lt) dydžio sumą, iš viso 863,07 Eur (2 980,00 Lt) dydžio sumą, t. y. ieškovas paėmė 288,79 Eur (997,12 Lt) dydžio suma daugiau, nei turėjo paimti;
  6. Atsakovas teigė, jog ieškovas neteisėtai paėmė šias sumas: 2005 m. 2008 m. – 288,79 Eur (997,12 Lt); 2009 m. – 20,07 Eur (69,29 Lt); 2010 m. apmokėta 160,74 Eur (555,00 Lt), o reikėjo apmokėti 11,96 Eur (41,31 Lt) X 12 mėn. = 143,57 Eur (495,72 Lt) ir 2011 m. sausio 1 d. turėjo būti 17,17 Eur (59,28 Lt) dydžio permoka, o ne 79,42 Eur (274,22 Lt) dydžio skola. Taigi bendra permoka per nuo 2005 m. iki 2010 m. 326,02 Eur (1 125,69 Lt). Taigi 2011-01-01 turėjo būti ne skola, o 326,02 Eur (1 125,69 Lt) permoka. Atsakovo paskaičiavimais 2013-01-01 turėjo likti 150,15 Eur (518,45 Lt) dydžio permoka. Atsakovas teigė, kad 201 3m. turėjo sumokėti 13,29 Eur (45,88 Lt) x 12 mėn., iš viso 159,45 Eur (550,56 Lt), atsakovas apmokėjo – 141,45 Eur (488,41 Lt) dydžio sumą; 2014 m. atsakovas turėjo mokėti 13,29 Eur (45,88 Lt) x 12 mėn., iš viso 159,45 Eur (550,56 Lt), apmokėjo – 91,27 Eur (315,14 Lt); 2015 m. atsakovas turėjo mokėti 13,29 Eur (45,88 Lt) x 12 mėn., iš viso 159,45 Eur (550,56 Lt). Teigė, kad skolos svyravimas buvo ne pas atsakovą, o pas ieškovą (apie 29,57 Eur (102,10 Lt). Svyravimai galėjo turėti paklaidų. Atsakovas teigė, kad 2016-01-01 liko 29,57 Eur (102,10 Lt) dydžio permoka. Atsakovas taip pat atsiliepime pateikė ir alternatyvius permokos paskaičiavimus, pagal kuriuos atsakovo permoka svyruoja nuo 29,57 Eur (102,10 Lt) iki 89,26 Eur (308, 21 Lt), bet jokių būdu ne skolą. Teigė, kad permokos svyravimai įmanomi dėl skaičiavimo ypatumų;
  7. Atsakovas teigė, kad sutinka mokėti, kaip nustatyta 2015 m., po 13,30 Eur dydžio sumą per mėnesį (159,60 Eur dydžio sumą per metus).

5Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-21 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir ieškovo atsisakymą nuo 33,46 Eur dydžio dalies pagrindinio ieškinio reikalavimo priėmė, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (El. b. l. 147). Taigi pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas sudarė 490,66 Eur dydžio sumą (524,12 Eur – 33,46 Eur = 490,66 Eur).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ieškinyje, su vėlesniais rašytiniais paaiškinimais, nurodytas aplinkybės bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė už ieškovo teikiamas paslaugas mokėjo nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. atsakovo skola – 490,66 Eur dydžio suma. Atsakovei nuo 2009 m. už šiukšlių išvežimą mokestis imamas nebuvo. Ieškovo atstovė pažymėjo, jog atsakovės darytos įmokos buvo per mažos, o tam tikrais atvejais nedengdavo ir einamųjų mokėjimų (El. b. l. 158).

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybės bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad nuo 2007 m. mokestis už šiukšlių išvežimą pradėjo svyruoti nuo 8,69 Eur iki 11,58 Eur (30,00 iki 40,00 Lt), kai toks mokestis turėjo būti tik 1,45 Eur (5,00 Lt). Atsakovė paaiškino, jog 2007 m. atsakovas ieškovui sumokėjo (940,00 Lt) dydžio sumą, tačiau pagal susitarimą atsakovas turėjo sumokėti 192,31 Eur (664,00 Lt) dydžio sumą, taigi atsakovas už 2007 m. permokėjo 79,65 Eur (275,00 Lt) dydžio sumą. Atsakovo atstovė paaiškino, jog nereguliariai už suteiktas paslaugas mokėjo dėl to, kad yra visuomeninė organizacija ir ne visuomet laiku gauna atitinkamas lėšas iš valstybės institucijų, tačiau kai šias lėšas gauna – visuomet už paslaugas apmoka. Atsakovė paaiškino, jog nors ieškovas teigė, kad skolos laikotarpis susidarė nuo 2010 m., tačiau realiai skola buvo susidariusi už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m., t. y. už laikotarpį, kuomet ieškovas neteisingas / neteisėtai skaičiavo mokesčius. Atsakovė teigė, jog iš esmės dėl ieškovo administravimo ir techninės priežiūros nurodyto dydžio ginčo nėra. Atsakovė prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra parmos gavėjas ir veikia visuomenės interesams (El. b. l. 158).

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Ginčo esmė

10Byloje kilo ginčas dėl 490,66 Eur dydžio atsakovo skolos už ieškovo suteiktas administravimo ir technines paslaugas atsakovui panaudos teise perduotoms valdyti 95,60 m2 ploto negyvenamosioms patalpoms, esančioms daugiabučiame gyvenamajame name, adresu A. V. g. 16, Vilnius. Ieškovas teigė, kad atsakovas už bendrojo naudojimo objektams suteiktas administravimo ir technines paslaugas mokėjo nereguliariai ir dėl šios priežasties nevisiškai atsiskaitė už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsakovas su ieškovo piniginiais reikalavimais nesutiko ir teigė, kad ieškovui už suteiktas administravimo ir technines pastato paslaugas buvo sumokėjęs daugiau, nei reikėjo, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja ne skola, o permoka. Ginčo dėl to, jog atsakovui, kaip panaudos gavėjui tenka pareiga mokėti už komunalines paslaugas, namo administravimo, priežiūros, tarp šalių nekilo.

11Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, 2016-03-18 parengiamojo teismo posėdžio metu, patikslino šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat patikslinti bei paaiškinti byloje esančius įrodymus (El. 1, b. l. 143).

12Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

13Dėl skolos priteisimo

14Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 490,66 Eur dydžio skolą, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio (El. b. l. 1-3, 148-149).

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (iš esmės analogiška nuostata galiojo ir iki 2012-05-10 šio straipsnio pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2013-01-01). Tiek iki 2013-01-01 galiojusioje CK 4.84 straipsnio 4 dalyje, tiek ir nuo 2013-01-01 galiojančio CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog išlaidas už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą, kai savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veikos sutarties, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

16Byloje nėra duomenų, jog pastato, esančio A. V. g. 16, Vilniuje (toliau – Patalpos), savininkas būtų įsteigęs bendriją arba sudaręs jungtinės veiklos sutartį. Iš viešai skelbiamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės aktų matyti, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (su vėlesniais papildymais bei pakeitimais 2010-01-05, 2012-12-04) ir 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2610 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymo Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“, be kita ko, buvo pavesta vykdyti Patalpų (pastato indeksas – 1A2p) bendrojo naudojimo objektų administravimą (nuorodas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešai skelbiamus teisės aktus žr. čia: https://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?Id=3&DocId=30218912). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog Patalpos, nuo 2002-11-15 iki 2008-04-02 nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, o nuo 2008-04-02 – Vilniaus miesto savivaldybei (El. b. l. 4-5). Tarp atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės 2006-12-14 buvo sudaryta savivaldybės turto panaudos sutartis Nr. 436 (toliau – Sutartis), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė atsakovui panaudos teise perdavė Patalpas naudoti atsakovo įstatuose numatytai veiklai (El. b. l. 11-13). Pažymėtina, jog nors atsakovas nėra Patalpų, savininkas, tačiau pagal Sutarties 5 punktą įsipareigojo už perduotą turtą mokėti turto eksploatavimo bei komunalinių paslaugų mokesčius (El. b. l. 11).

17Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas su atsakovu 2001-06-11 sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 1808 (toliau – Komunalinių paslaugų sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pastato eksploatavimo, priežiūros bei remonto paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaityti Komunalinių paslaugų sutartyje sulygta tvarka (El. b. l. 6-10). Pagal komunalinių paslaugų sutarties 15.2. punktą atsakovas išlaidas, susijusias su Pastato administravimu apmoka ieškovui (El. b. l. 8). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komunalinių paslaugų sutarties 11 punkte nurodyta, kad Komunalinių paslaugų sutartis galioja iki 2006-05-18, tačiau pasibaigus Komunalinių paslaugų sutarties terminui ji tampa neterminuota, jeigu šalys nepateikia kito raštiško pasiūlymo (El. b. l. 8). Byloje nėra duomenų, jog Komunalinių paslaugų sutarties šalys būtų sudarę kitą raštišką susitarimą, todėl teismas sprendžia, jog tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta Komunalinių paslaugų sutartis tapo neterminuota nuo 2006-05-18. Dėl šios priežasties atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas Patalpų administravimo bei techninės priežiūros paslaugas.

18Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu Ieškovas nurodė, kad 490,66 Eur dydžio skola susidarė už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, tačiau atsakovas teigė, jog nėra skolingas ieškovui, nes atsakovas mokėdavo už ieškovo suteiktas paslaugas ir, pagal atsakovo alternatyvius paskaičiavimus, nurodytus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu, turėjo egzistuoti nuo 29,57 Eur (102,10 Lt) iki 89,26 Eur (308, 21 Lt) dydžio permoka. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą skolos detalizaciją bei atsakovo atliktus paskaičiavimus, nesutinka su atsakovo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja permoka, o ne skola.

19Iš ieškovo į bylą pateiktų priskaitymų pagal suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2015-11-31 matyti, jog atsakovė nors ir mokėjo už ieškovo suteiktas administravimo bei technines paslaugas, tačiau tai darė nereguliariai (atsakovės atlikti mokėjimai nurodyti grafoje „sumokėta per mėn.“ (El. b. l. 14-17, 150-151). Iš pateiktų priskaitymų taip pat matyti, jog 2010 m. rugpjūčio mėnesį atsakovės skola buvo 23,85 Eur (82,35 Lt) plius 25,79 Eur (89,06 Lt) dydžio suma už einamąjį mėnesį, iš viso – 49,64 Eur (171,41 Lt) (El. b. l. 14). Analogiškos sumos nurodytos ir atsakovės į bylą pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 54961 (El. b. l. 114). Iš skolos detalizacijos už 2010 m. rugsėjo mėnesį atsakovė liko skolinga 49,64 Eur (171,41 Lt) dydžio sumą bei 11,96 Eur (41,31 Lt) už einamąjį mėnesį – iš viso 61,61 Eur (212,72 Lt) (El. b. l. 14). Už 2010 m. spalio mėnesį atsakovo skolą ieškovui buvo 61,61 Eur (212,72 Lt) (grafa „likutis mėnesio pradžioje“) plius 80,77 Eur (278,88 Lt) dydžio einamasis mokėjimas (El. b. l. 14). Taigi atsakovo skola ieškovui už 2010 m. spalio mėnesį buvo 142,38 Eur (491,60 Lt) dydžio suma (El. b. l. 14). Iš byloje esančių duomenų, t. y. ieškovo skolos detalizacijos (El. b. l. 14) bei atsakovės pateikto 2010-10-14 bankinio pavedimo išrašo (El. b. l. 67) matyti, jog atsakovė 2010-10-14 sumokėjo 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio sumą. Kadangi atsakovė 2010-10-14 bankinio mokėjimo pavedime nenurodė 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio mokėjimo paskirties, ieškovas atsakovės atliktą mokėjimą įskaitė į seniausią skolą (CK 6.54–6.55 straipsniai), buvusią 2010-10-01 pradžioje (61,61 Eur (212,72 Lt); grafa „likutis mėnesio pradžioje“). Likusi atsakovės sumokėta pinigų dalis, buvo įskaityta į einamąjį 2010 m. spalio mėnesio 80,77 Eur (278,88 Lt) dydžio mokėjimą ir, kaip teisingai nurodyta skolos valdymo detalizacijoje, atsakovė už 2010 m. spalio mėnesį ieškovui liko skolinga 55,49 Eur (191,60 Lt) dydžio sumą, t. y. 142,38 Eur – 86,89 Eur = 55,49 Eur (El. b. l. 14). Iš pateiktos skolų valdymo detalizacijos matyti, jog atsakovė po 2010 m. spalio mėnesio įmokėjo šias sumas: 2011 m. balandžio mėn. – 57,92 Eur (200,00 Lt), 2011 m. gegužės mėn. – 28,96 Eur (100,00 Lt), 2012 m. sausio mėn. – 13,32 Eur, 2013 m. kovo mėn. – 28,96 Eur, 2013 m. balandžio mėn. – 57,92 Eur, 2013 m. birželio mėn. – 39,25 Eur, 2013 m. gruodžio mėn. – 15,32 Eur, 2014 m. sausio mėn. – 57,13 Eur, 2014 m. spalio mėn. – 34,14 Eur, 2015 m. spalio mėn. – 100,00 Eur, ir 2015 m. balandžio mėn. – 25,20 Eur (El. b. l. 14-17). Teismas pažymi, jog ieškovo nurodyti atsakovės mokėjimai atsispindi ir atsakovės pateiktuose bankinių pavedimų išrašuose už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. (El. b. l. 66-69). Ieškovo pateiktoje detalizacijoje neatsispindi tik atsakovės 2012-04-14 26,07 Eur (90,00 Lt) ir 2012-10-19 16,80 Eur (58,00 Lt) dydžio atlikti mokėjimai (El. b. l. 68). Tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų 2012-04-14 26,07 Eur (90,00 Lt) ir 2012-10-19 16,80 Eur (58,00 Lt) dydžio bankinių mokėjimo pavedimų, atsakovė šias sumas pervedė į bankrutavusio „Snoras“ banko sąskaitą. Tačiau sutiktina su ieškovo teiginiu, jog 2012-04-14 ir 2012-10-19 bankinio mokėjimai negalėjo būti įskaityti į ieškovo sąskaitą, kadangi Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo (moratoriumo)“ nuo 2011-11-16 buvo paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos moratoriumas, tai atsakovės pervestos lėšos nebuvo įskaitytos į ieškovo sąskaitą.

20Teismas, be kita ko, papildomai pažymi, jog atsakovės sumokėtos pinigų sumos teisingai atsispindi ieškovo pateiktoje skolos suvestinėje: iš ieškovo pateiktos skolos suvestinės matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-11-30 sumokėjo 408,68 Eur (1 411,08 Lt) dydžio sumą (21,23 Lt + 85,00 Lt + 60,00 Lt + 100,00 Lt + 200,00 Lt + 89,85 Lt + 100,00 Lt + 70,00 Lt + 85,00 Lt + 300,00 Lt + 200,00 Lt + 100,00 Lt = 1 411,08 Lt) (El. b. l. 14-15), lygiai tokia pati suma, kokią nurodė ir atsakovė pateiktuose bankinių mokėjimų pavedimuose (El. b. l. 67); atsakovė laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2015-11-30 sumokėjo 371,24 Eur (El. b. l. 16-17), kurie, atėmus 2012-04-14 ir 2012-10-19 bankinio mokėjimo pavedimus, atliktus per AB „Snoras“ banką, sutampa su atsakovės pateiktais į bylą bankinių pavedimų nurodymais (13,32 Eur (46,00 Lt) + 141,45 Eur (488,41 Lt) + 91,27 Eur (315,14 Eur) + 125,20 Eur = 371,24 Eur) (El. b. l. 67-69). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovas teisingai apskaičiavo 490,66 Eur dydžio atsakovo skolos likutį.

21Teismas taip pat pažymi, jog atsakovės teiginiai, kad už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. neteisėtai ir neteisingai skaičiavo administravimo mokesčius yra nepagrįsti, nes, viena vertus, ieškovo paskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį nuo 2007 m. – 2009 m. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ir priešieškinio atsakovė neteikė, nors teismas į tai buvo atkreipęs atsakovės dėmesį, be to, iš skolos detalizacijos aiškiai matyti, jog atsakovės skola susidarė nuo 2010 m. spalio mėnesio. Kita vertus, atsakovė nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kuriais teismas galėtų padaryti priešingą išvadą, t. y., kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. Pažymėtina ir tai, kad Komunalinių paslaugų sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad ieškovas turi teisę perskaičiuoti komunalinių mokesčių dydį, jeigu keičiasi komunalinius mokesčius nustatantys vyriausybės nutarimai (El. b. l. 7), be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas 2006-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 21496 buvo informuota, jog nuo 2007-01-01 keičiasi komunalinių mokesčių (administravimo) tarifai (El. b. l. 42) (šią PVM sąskaitą faktūrą pateikė pats atsakovas). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog iš esmės už ginčo laikotarpį dėl ieškovo suteiktų administravimo ir techninės priežiūros paslaugų kainos dydžio ginčo nėra (El. b. l. 158). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl yra tenkintinas (CK 6.1., 6.2, 6.38, 6.63 straipsniai, Komunalinių paslaugų sutarties 5 punktas).

22Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

23Dėl procesinių palūkanų priteisimo

24Ieškovas taip pat prašė priteisti 5,00 % dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (El. b. l. 1-3).

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis (skolininkas) prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą; be to, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą ir atsižvelgiant į tai, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenumato išimčių, jog visuomeninės organizacijos (asociacijos) būtų atleistos nuo procesinių palūkanų mokėjimo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 % dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 490,66 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-27 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28Ieškovas pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (El. b. l. 1-3).

29CPK 79 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskirtinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą teikiant teisines paslaugas

30Iš byloje esančių duomenų bei informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog ieškovas už teikimą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 72,60 Eur dydžio sumą advokatui už pagalbą rengiant ieškinį (El. b. l. 18-21). Teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalius dydžius (patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 su vėlesniais pakeitimais 2015-03-19, Nr. 2015-03968), todėl yra priteistinos.

31Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie patirtas pašto išlaidas civilinėje byloje) (El. b. t. 2, b. l. 3).

32Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti.

34Priteisti iš atsakovo asociacijos visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“, juridinio asmens kodas 186486052, 490,66 Eur dydžio skolą, 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 490,66 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-27 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 72,60 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 121452134, naudai.

35Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais rašytiniais... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio... 5. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-21 nutartimi... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ieškinyje, su... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Ginčo esmė... 10. Byloje kilo ginčas dėl 490,66 Eur dydžio atsakovo skolos už ieškovo... 11. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos... 12. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 13. Dėl skolos priteisimo... 14. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 490,66 Eur dydžio skolą, kuri... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje... 16. Byloje nėra duomenų, jog pastato, esančio A. V. g. 16, Vilniuje (toliau –... 17. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas su atsakovu 2001-06-11 sudarė pastato... 18. Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių... 19. Iš ieškovo į bylą pateiktų priskaitymų pagal suteiktas paslaugas už... 20. Teismas, be kita ko, papildomai pažymi, jog atsakovės sumokėtos pinigų... 21. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovės teiginiai, kad už laikotarpį nuo... 22. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės... 23. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 24. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5,00 % dydžio metines procesines... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines... 26. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą ir atsižvelgiant į tai, jog nei... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 28. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (El. b.... 29. CPK 79 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis... 30. Iš byloje esančių duomenų bei informacinės teismų sistemos „LITEKO“... 31. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl... 32. Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307... 33. Ieškinį tenkinti.... 34. Priteisti iš atsakovo asociacijos visuomeninės organizacijos „Vaikai –... 35. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...