Byla 2A-481-881/2013
Dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovui J. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-220-723/2012 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Karneda“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas J. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Karneda“ 18 983,22 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. dirbdamas UAB „Karneda“ automobilinio krano vairuotoju-priežiūros meistru statybos objekte, esančiame ( - ), apie 16 val. surinkinėdamas kraną į transportinę padėtį (rankomis keldamas atraminį padėklą) patyrė kairės kojos raumens plyšimą. Dėl šio įvykio 2008 m. gruodžio 22 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame konstatuota, kad šiam darbui atlikti darbuotojas negalėjo būti skiriamas, o nelaimingo atsitikimo priežastis buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui išdavė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, pagal kurią jam nuo 2009-03-31 iki 2010-03-30 nustatytas 30 (trisdešimt) procentų nedarbingumas. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas negalėjo dirbti ir prarado atlyginimą, dėl ko yra atsakingas buvęs darbdavys UAB „Karneda“. Skirtumas tarp ieškovo gaunamos netekto darbingumo pensijos ir negauto atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-03-31 iki 2009-03-30 sudaro 18 983,22 Lt. Tai vertintina kaip ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas. Dėl patirtos traumos ieškovas patyrė daug nepatogumų, ilgą laiką kentė fizinį skausmą, dėl prarasto darbingumo labai išgyveno. Patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtino, kad tarp ieškovo vykdytos darbinės veiklos ir patirtos traumos nėra priežastinio ryšio. Be to, ieškovas nuslėpė nuo darbdavio duomenis apie savo sveikatos būklę.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovo J. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 615 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad darbų vykdytojas objekte, kuriame dirbo ieškovas, buvo UAB ,,Promostas“ statybos vadovas R. K.. Ieškovui tai buvo jau ne pirma darbo diena tame pačiame objekte ir ieškovas akivaizdžiai žinojo, iš ko ir kiek galima pareikalauti dėl darbo vietos tinkamo sutvarkymo ar darbo užbaigimo. Teismas sprendė, kad ieškovas sąmoningai kėlė daug didesnio svorio daiktus – padėklus (30-35 kg), negu leido jo sveikatos būklė (10 kg), į ne mažesnį kaip 1,30 m aukštį keturis kartus (kas savo ruožtu dar pavojingiau), nors žinojo, kad jam to daryti negalima, kad jo kairė koja silpnesnė, kad jis neprivalo kelti tokio svorio daiktus, kad jis iš viso vienas neprivalo kelti net ir lengvesnių padėklų, nes jam turi padėti stropuotojas pagal darbo funkcijas. Ieškovas niekuo objektyviai nepagrindė, kad darbdavys turi būti darbo vietoje ir kontroliuoti, kaip vyksta ir dabas, ir kaip darbas užbaigiamas. Vykdydamas tik savo darbo funkcijas ir nerizikuodamas savo sveikata tokiu būdu, koks buvo įvykio metu, ieškovas nebūtų patyręs traumos. Be to, teismas sprendė, kad dėl byloje esamų prieštaringų įrodymų negalima nustatyti, kada ieškovas patyrė traumą.

10Teismas suabejojo Nelaimingo atsitikimo darbe akte išvadų pagrįstumu ir Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimu pašalinti pažeidimus, nes į J. S. darbo funkcijas iš viso neįėjo jokių krovinių kilnojimas rankomis, todėl papildomo apmokymo nebuvimas negalėjo būti jokiame priežastiniame ryšyje su traumos kilimu ir darbdavio atsakomybe. Teismas taip pat nemanė, kad darbdaviui buvo būtina priimant į darbą iš naujo ieškovą nukreipti tikrinti sveikatos. Be to, teismas pažymėjo, kad aktas surašytas ne iš karto po įvykio, nežinant darbo inspektoriui ir darbdaviui apie realią darbuotojo sveikatos būklę ir neanalizuojant aplinkybių viseto (pažymų iš ligos istorijos, liudytojų paaiškinimų nebuvimo ir t. t.), o būtent dėl duomenų stokos. Teismas sprendė, kad ieškovas pats turėjo suprasti, kokius darbus jis gali atlikti saugiai be pavojaus savo sveikatai.

11Teismui buvo akivaizdu, kad žinant tikrąją darbuotojo sveikatos būklę ir leidžiant dirbti, dalis kaltės dėl galimų pasekmių tektų darbdaviui. Tačiau byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Priešingai, ieškovas patvirtino, kad nesuteikė tokios informacijos įsidarbindamas ir vėliau po 2008-12-01 komisijos. Anot teismo, tai dar liudija ir apie papildomą ieškovo neatsakingumą savo paties ir darbdavio atžvilgiu, kuris gali būti ir kaip nesąmoningas, kaip ir sąmoningas. Teismas sprendė, kad ieškovas buvo materialiai suinteresuotas dirbti darbą pilna apimtimi ir tuo pačiu dar gauti socialines išmokas. Negavus darbo pilna apimtimi, negalima tikėtis maksimalaus darbo užmokesčio. Todėl tai gali būti motyvas, kodėl ieškovas nutylėjo darbdaviui apie savo sveikatos būklę, tačiau iš geros moralės ir elgesio principų, tai yra nesąžiningas elgesys darbdavio atžvilgiu.

12Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų, kad ieškovo darbo sąlygos būtų nesaugios 2008-12-03 byloje nėra ir nenustatyta.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neužtikrino ieškovui saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, neskyrė jam į pagalbą stropotuojų, nors pagal 2008 m. gegužės 7 d. atsakovo ir UAB „Promostas“ sudarytą Autokrano ar autokeltuvo nuomos sutartį tokia pareiga teko būtent jam, o ne krano užsakovui. Kita vertus, kyla abejonių, ar ieškovas darbdavio nurodymu darbus atliko pagal UAB „Karneda“ ir UAB „Promostas“ sudarytą sutartį. Stropotuojų klausimu atsakovas ieškovo niekada neinstruktavo ir padėklų pastatymo bei surinkimo klausimą paliko spręsti pačiam ieškovui, ko pasėkoje ieškovas darbe patyrė traumą. Saugių darbuotojo darbo sąlygų užtikrinimas yra darbdavio pareiga, todėl sutartis dėl šių sąlygų užtikrinimo su kitu asmeniu turi būti sudaryta aiškiai, apie sutartį darbuotojas turi būti informuotas. Kita vertus, tokios sutarties sudarymas neatleidžia darbdavio nuo pareigos domėtis tinkamu jos vykdymu ir reikalauti pašalinti pažeidimus. Tokio pobūdžio bylose darbdavys turi pareigą įrodyti, kad padarė viską, kas nuo jo priklauso, jog nelaimingas atsitikimas darbe neįvyktų. Atsakovas yra stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, o teismas jį visiškai atleido nuo pareigos įrodinėti, visą įrodinėjimo naštą perkeldamas darbuotojui. Neteisėtus darbdavio veiksmus įrodo 2008 m. gruodžio 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Pastarasis surašytas vadovaujantis jo surašymą reglamentuojančiomis teisės normomis, neperžengiant Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribų, todėl laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Šį aktą darbdavys pasirašė be jokių pastabų, įstatymų nustatyta tvarka jo neginčijo, todėl abejoti jo patikimumu neteisinga. Atsakovas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kuriuo pagrįstų savo poziciją, jog ieškovas pagal savo pareigas neprivalėjo kelti atraminių padėklų. Nepagrįstos ir teismo abejonės dėl patirtos traumos vietos ir laiko. Teismas neturėjo pagrindo abejoti oficialiais rašytiniais įrodymais. Pareigą iš darbuotojo pareikalauti sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus turi pats darbdavys. Dirbti automobilinio krano vairuotojo darbą pagal savo sveikatos būklę ieškovas galėjo, ir pažymos apie sveikatos būklę pateikimas ar nepateikimas tam įtakos negalėjo turėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo sveikatos būklės ir patirtos traumos. Nepagrįsta teismo nuomonė, kad ieškovas galėjo atsisakyti kelti sau neleistino svorio ir pasikviesti pagalbos. Ieškovas dirbo vienas, pasibaigus darbo dienai ir pasišalinus visiems statybos aikštelėje dirbusiems asmenims, ieškovas buvo priverstas padėklus kelti pats. Jeigu ir galima būtų įžvelgti kažkiek ieškovo kaltės dėl patirtos traumos, jos dydis jokiu būdu negalėtų būti toks, kad darbdavys būtų visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės.

15Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Karneda“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nenurodė, kokių tinkamų, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų atsakovas kaip darbdavys nesudarė. Ieškovo pagal pareigas darbo pobūdis ir funkcijos nebuvo susijusios su aktyvia ar kitokia fizine veikla, svorių nešiojimu ar statybinių ir kitokių medžiagų kilnojimu. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl atsakovo atsakomybės. Priešingai, dėl ieškovo nesąžiningo elgesio ir neatsargių veiksmų ieškovas pats sąmoningai sukėlė pavojų savo sveikatai, žinodamas, kokių veiksmų jam atlikti negalima. Taip pat, žinodamas apie itin sunkią savo sveikatos būklę, dėl asmeninių paskatų ir siekdamas sau piniginės naudos, nuslėpė tik jam prieinamą informaciją apie savo sveikatą ir reikalingus specialiuosius darbo funkcijų vykdymo poreikius ir sąlygas. Ieškovas pats pažeidė DK 35 straipsnį ir nesudarė tinkamų galimybių teisingai ištirti visas aplinkybes, nepateikė visų reikiamų duomenų, kompetentingiems asmenims atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, be to, pažeidė eilę LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų. Apeliantas tik apeliaciniame skunde suabejoja, ar pagrįstai buvo paskirtas ir dirbo objekte adresu ( - ), pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. Autokrano ar autokeltuvo nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Promostas“. Kita vertus, tokie jo argumentai vertintini kaip prieštaringi, kadangi pats ieškovas turėjo gauti atitinkamo statybos darbų vadovo atžymą apie faktiškai išdirbtą laiką. Teismas tinkamai nustatė, kad pagal nurodytą nuomos sutartį UAB „Promostas“, kaip užsakovas ir statybų aikštelės valdytojas, įsipareigojo kėlimo krano eksploatacijai skirti atestuotus kabinėtojus, statybos darbo vadovus bei užtikrinti tinkamą darbo organizavimą statybų aikštelėje ir autokrano darbo vietą. Kaip kvalifikuotam autokrano valdytojui, ieškovui buvo žinoma, kad esant menkiausiai pavojaus žmonių ir turto saugumui rizikai, ieškovas kaip krano valdytojas turi atsisakyti pradėti darbus, o pradėtus sustabdyti, iki atsakingi statybos darbų vadovai pašalins visas darbui trukdančias kliūtis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis šių veiksmų. Ieškovo surinkti mediniai padėklai-atramos nėra brangi technika. Atsakovas neturėjo pareigos iš naujo tikrinti darbuotojo sveikatos būklės, kuri buvo nustatyta vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymoje. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad į ieškovo darbo funkcijas neįėjo jokių krovinių kilnojimas rankomis, todėl tokių apmokymų nebuvimas negalėjo būti priežastiniame ryšyje su traumos kilimu ir darbdavio atsakomybe. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra neabejotinai ir neginčytinai aiški ieškovo traumos diagnozė, nelaimingo atsitikimo vieta ir laikas, kuo teismas irgi pagrįstai suabejojo.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

19Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-2012).

20Kaip iš bylos medžiagos, darbdavio (atsakovo) sudaryta dvišalė komisija, į kurią įėjo įmonės direktorius ir darbuotojų atstovas, atlikusi tyrimą nustatė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu apeliantas patyrė traumą – plyšo kairės kojos keturgalvis raumuo. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė (b. l. 44-47). Pažymėtina, kad tyrimas atliktas remiantis ne tik nukentėjusiojo asmens paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais – pažyma apie traumos sunkumą, nedarbingumo pažymėjimu, darbo sutartimi, darbo tvarkos taisyklių ištrauka, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir padėklo nuotrauka. Remdamasis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apelianto patirtą traumą pripažino draudžiamuoju įvykiu (b. l. 37). Be to, atsakovo įmonėje buvusius darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės pažeidimus nustatė ir Valstybinė darbo inspekcija (b. l. 14).

21Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Atsižvelgdama į šias įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai buvo pakankami konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę. Pastarosios nepašalina ir ta aplinkybė, kad traumą apeliantas patyrė dirbdamas kitos įmonės (UAB „Promostas“) statybų aikštelėje. Pagal atsakovo ir darbų užsakovo UAB „Promostas“ sudarytą autokrano ar autokeltuvo nuomos sutartį, užsakovas prisiėmė tam tikrus sutartinius įsipareigojimus atsakovo, bet ne atsakovo darbuotojų atžvilgiu, todėl už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą liko atsakingas atsakovas (darbdavys).

22Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad dėl apeliantui atsiradusios žalos yra ir apelianto kaltės. Byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu apeliantui jau buvo nustatytas 35 proc. neįgalumo lygis ir jam nebuvo leidžiama kelti krovinių, kurių svoris viršijo 10 kg (b. l. 92). Taigi, pats keldamas rankomis atraminį padėklą, kurio svoris buvo 30-35 kg, ir neprašydamas pagalbos kitų darbininkų, tuo metu buvusių statybos aikštelėje (ką apeliacinės instancijos teismui apeliantas pripažino teismo posėdyje), apeliantas prisidėjo prie žalos kilimo.

23CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kaltė dėl žalos atsiradimo visiškai nepašalina atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės, tačiau yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą 50 procentų. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas tvirtino, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. darbuotojams mokamas atlyginimas buvo sumažintas iki 500 Lt per mėnesį, dėl ko apelianto negautos pajamos taip pat turėtų būti sumažintos, valstybinio socialinio draudimo pažymų, kurios galėtų patvirtinti šiuos teiginius, nepateikė.

24Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priima naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui iš atsakovo 2 500 Lt neturtinės ir 9 491,61 Lt turtinės žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

25Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, už termino praleidimą mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio.

26Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 359,50 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovas apeliacinėje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).

27Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo išsprendžia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 5 d.).

28Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 359,50 Lt už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 550 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 84).

29Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįsta atsakovo atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme suma yra 3 615 Lt. Tad ieškinį patenkinus 50 proc., atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 807,50 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

31apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

32Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Karneda“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtos žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

33Priteisti ieškovui J. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Karneda“ (į. k. 300823474) 2 500 Lt neturtinei ir 9 491,61 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 11 991,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Priteisti iš ieškovo J. S. (a. k. ( - ) atsakovui UAB „Karneda“ 1 807,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Karneda“ (į. k. 300823474) valstybės naudai 1 269 Lt bylinėjimosi išlaidų.

36Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas J. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtino, kad tarp... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovo J.... 9. Teismas nustatė, kad darbų vykdytojas objekte, kuriame dirbo ieškovas, buvo... 10. Teismas suabejojo Nelaimingo atsitikimo darbe akte išvadų pagrįstumu ir... 11. Teismui buvo akivaizdu, kad žinant tikrąją darbuotojo sveikatos būklę ir... 12. Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų, kad ieškovo darbo sąlygos būtų... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Karneda“... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti... 20. Kaip iš bylos medžiagos, darbdavio (atsakovo) sudaryta dvišalė komisija, į... 21. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 22. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas... 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priima naują... 25. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metinių... 26. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybės... 27. Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo... 28. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybės naudai... 29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįsta atsakovo atstovavimo... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 32. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą... 33. Priteisti ieškovui J. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Karneda“ (į. k.... 34. Priteisti iš ieškovo J. S. (a. k. ( - ) atsakovui UAB „Karneda“ 1 807,50... 35. Priteisti iš atsakovo UAB „Karneda“ (į. k. 300823474) valstybės naudai 1... 36. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....