Byla 2A-394-252/2012

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė), Ramunės Čeknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. ir trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-266/2012 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovams V. R., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems asmenims Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ž. Š. ir LR generalinei prokuratūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas prašė priteisti iš atsakovų V. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, už prarastą automobilį 4 913 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2008-05-10 iš Ž. Š. nusipirko automobilį AUDI-80, už kurį sumokėjo 1 500 Lt. Įsigijęs automobilį, jį remontavo, išleido 3 180 Lt. Suremontavęs automobilį, jį įregistravo savo vardu, atliko techninę apžiūrą ir apdraudė. 2008-06-18 buvo iškviestas į Anykščių rajono policijos komisariatą pas tyrėją R. T., kuri jį apklausė ir iš jo paėmė automobilį, motyvuodama, kad automobilis yra konfiskuotas, ir kad jis naudojasi valstybės turtu. Į jo paaiškinimus, jog jis yra teisėtas automobilio valdytojas, pareigūnai nekreipė dėmesio. Tą pačią dieną jo automobilis buvo nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę. Jis iš karto raštu kreipėsi į policijos komisariato vadovybę dėl paimto automobilio, tačiau atsakymo negavo. Vėliau kreipėsi į rajono prokuratūrą, tačiau gavo atsakymą, jog jo prašymas atmestas. Aiškinantis automobilio paėmimo aplinkybes, tapo žinoma, jog teismo nutarimu atsakovui V. R. už ATPK 127 str. 3 d. pažeidimą buvo paskirta bauda ir konfiskuotas automobilis AUDI-80, kuris tuo metu buvo registruotas G. V. vardu. Pradėjus vykdyti automobilio konfiskaciją, jo stovėjimo aikštelėje nebebuvo. Nurodė, jog iš Ž. Š. nusipirko automobilį nežinodamas, kad jis yra konfiskuotas, todėl yra sąžiningas automobilio įgijėjas. Šiuo atveju policijos komisariato pareigūnai pasielgė netinkamai, neužtikrino automobilio apsaugos, todėl automobilis buvo paimtas iš aikštelės, o vėliau V. R. parduotas Ž. Š.. Patirtą neturtinę žalą motyvavo tuo, kad atsakovų nerūpestingumas, aplaidumas ir neteisėti veiksmai jam sukėlė daug rūpesčių, nepatogumų. Jis neteko sąžiningai nusipirkto automobilio. Patyrė pažeminimą iš kaimynų pusės, nes pasklido kalbos, jog įsigijo vogtą automobilį. Ieškinio senaties termino jis nepraleido, nes rūpinosi savo pažeista teise, kreipėsi į advokatus.

4Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė S. Š. iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir V. R. solidariai 4 413 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

5Teismas nustatė, kad atsakovui V. R. 2008-02-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog jis vairavo automobilį AUDI-80, valst. Nr. ( - ) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jį vairuoti, padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino (ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.). Automobilis buvo patalpintas į UAB „Indrės verslai“ stovėjimo aikštelę. 2008-03-07 teismo nutarimu V. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. ir jam paskirta 5300 Lt bauda ir konfiskuotas automobilis AUDI-80, registruotas G. V. vardu. 2008-04-11 G. V. šį automobilį pagal rašytinę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį pardavė atsakovui V. R., o pastarasis 2008-04-11 pagal tokią pat sutartį pardavė trečiajam asmeniui Ž. Š.. 2008-05-24 Ž. Š. pagal pirkimo – pardavimo sutartį minėtą automobilį už 1 000 Lt pardavė ieškovui S. Š.. Ieškovas automobilį remontavo ir jo remontui išleido 3 180 Lt. Pradėjus vykdyti teismo nutarimą dėl V. R. automobilio konfiskavimo, buvo nustatyta, jog jo stovėjimo aikštelėje nebėra, todėl antstolė negali įvykdyti teismo nutarimo. Dėl šio fakto 2008-05-20 Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2008-06-18 ieškovas buvo iškviestas į Anykščių rajono policijos komisariatą pas tyrėją R. T., kuri jį apklausė dėl įsigyto automobilio AUDI -80 ir iš jo automobilį paėmė, nurodydama, jog automobilis konfiskuotas ir jis važinėja valstybės turtu. Ieškovas, netekęs turto, bandė išsiaiškinti tiesą, raštu 2008-06-20 kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariato viršininką, tačiau atsakymo negavo. Prašydamas apginti savo teises, ieškovas 2008-06-28 kreipėsi ir į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą, tačiau jo prašymas 2008-08-01 buvo atmestas. 2008-08-25 turto apskaitos ir perdavimo aktu antstolė konfiskuotą automobilį perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2008-09-29 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00219-08 buvo nutrauktas. 2010-07-10 ikiteisminis tyrimas baudžiamojo byloje vyriausiojo prokuroro buvo atnaujintas. Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2010-08-23 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, jog nepadaryta veika, numatyta BK 184 str. 1 d. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje, ieškovas kreipėsi į advokatus, suruošė ieškinį ir kreipėsi į teismą savo pažeistai teisei apginti.

6Teismas sprendė, jog ieškovas nepraleido įstatymo numatyto sutrumpinto trejų metų termino savo pažeistai teisei apginti. Ieškinio senaties termino pradžią laikė 2008-06-18, kai ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje iš ieškovo buvo paimtas automobilis, nurodant jam, jos jis naudojasi valstybės turtu. Tuo tarpu ieškinį ieškovas pateikė 2011-03-24. Teismo nuomone, Anykščių rajono policijos komisariatas nevykdė LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos“ nuostatų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymo Nr.15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“, negalėdamas saugoti automobilio policijos komisariato teritorijoje, nesudarė sutarties su kitais subjektais dėl automobilių saugojimo jų saugomojoje vietoje, kurioje būtų aptartos visos sąlygos dėl automobilių saugojimo, jų išdavimo tvarka, atsakomybė už neišsaugotą automobilį. Todėl nesant tinkamai reglamentuotai priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo tvarkai, kurią turėjo nustatyti policijos komisariatas, atsakovas V. R. turėjo galimybę niekieno netrukdomas pasiimti automobilį ir jį vėliau parduoti. Teismas konstatavo, jog policijos komisariato pareigūnai neatliko savo teisinės pareigos išsaugoti priverstinai nuvežtą automobilį į stovėjimo aikštelę, todėl atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala. Be to, atlikdami ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl prarastų iš saugojimo aikštelės automobilių policijos pareigūnai 2008-06-18 paimdami iš ieškovo automobilį savo pareigą atliko netinkamai, nes visiškai nesiaiškino, kokiomis aplinkybėms ieškovas automobilį įsigijo, ar jis nėra teisėtas ir sąžiningas įgijėjas, kas taip pat padarė ieškovui žalą dėl prarasto turto. Teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog ir atsakovas V. R. yra kaltas dėl ieškovui atsiradusios žalos. O būtent – atsakovas, jau žinodamas, jog jo automobilis, registruotas G. V. vardu, yra konfiskuotas, jį realizavo parduodamas trečiajam asmeniui. Teismas laikė, jog ieškovas už automobilį sumokėjo 1 000 Lt, ką patvirtina rašytinis įrodymas – automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, 3 180 Lt už jo remontą, ką patvirtina automobilio remonto kvitas, bei 233 Lt draudimo bendrovei. Viso ieškovo pagrįstai reikalaujama suma yra 4 413 Lt.

7Teismas, įvertinęs visas automobilio praradimo aplinkybes ir konstatavęs atsakovų neteisėtus veiksmus dėl ieškovo prarasto turto, laikė, jog ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl neteisėtų policijos pareigūnų, jų netinkamo pareigų atlikimo, atsakovo V. R. veiksmų, jis neteko savo turto - sąžiningai įsigyto automobilio. Dėl to labai išgyveno, pašlijo jo sveikata, patyrė daug nepatogumų, nes tuo metu mokėsi Vilniuje ir netekęs automobilio turėjo problemų dėl nuvykimo į mokslus. Be to, jis patyrė kaimynų akyse pažeminimą, nes pasklido kalbos, jog įsigijo vogtą automobilį. Be to, netekus automobilio, jis turėjo labai daug rūpesčių dėl jo atgavimo, gaišo savo laiką.

8Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ieškinio senaties termino eiga nutrūko 2011-03-24, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui, kadangi pirminiame ieškinyje atsakovais buvo patraukti Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Ž. Š. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta teismų praktika). Priešingai nei sprendė teismas, tai, kad už automobilio remontą ieškovas sumokėjo 3 180 Lt, nereiškia, jog atitinkamai padidėjo ir jo rinkos kaina. Teismui buvo pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad tokio modelio ir amžiaus automobiliai be PVM vidutiniškai kainuoja 2 216 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas automobilį apdraudė 2008-06-16, o jau po dviejų dienų jis buvo paimtas, ieškovas turėjo teisę nutraukti draudimo sutartį ir susigrąžinti beveik visas jo sumokėtas draudimo įmokas. Šiuo atveju pats ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Be to, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą nepagrįstai įvertino 3 000 Lt suma ir ją priteisė iš atsakovų. Iš teismo sprendimo neaišku, pagal kokį įstatyme nustatytą atvejį reikia atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, ieškovas patirtos neturtinės žalos iš viso neįrodė.

9Apeliaciniu skundu tretysis asmuo LR generalinė prokuratūra prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti – ieškovo S. Š. ieškinį atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, atžvilgiu atmesti, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais: atsakovas V. R. žinodamas, jog automobilis konfiskuotas, elgėsi nesąžiningai, automobilį pardavė Ž. Š., todėl žalą ieškovui turi atlyginti tik V. R.; aplinkybė, kad Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK policijos pareigūnai paėmė iš ieškovo Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nutarimu, konfiskuotą V. R. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, registruotą G. V. vardu, t. y. valstybei priklausantį automobilį, įrodo, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti; ginčo santykiams tarp valstybės ir ieškovo reguliuoti yra numatyta konkreti CK 6.272 str. įtvirtinta norma, tuo tarpu teismas remiasi CK ketvirtosios knygos nuostatomis, kurios nenumato valstybės atsakomybės už padarytą žalą reguliavimo; teismas nepagrįstai nustatė, kad 233 Lt suma už privalomą draudimą yra ieškovui padaryta žala; teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi senaties terminas prasidėjo nuo procesinio sprendimo, kurio pagrindu buvo apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę, o ieškovas kreipėsi į teismą tik 2011-06-23; teismas neteisingai taikė atsakovų atžvilgiu solidarinę atsakomybę, nes žala ieškovui yra padaryta tik neteisėtais atsakovo V. R. veiksmais.

10Atsiliepime į atsakovo V. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo LR generalinė prokuratūra nurodo, jog palaiko atsakovo V. R. apeliacinį skundą.

11Atsiliepimais į atsakovo V. R. ir trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinius skundus ieškovas S. Š. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo 2008-08-01, kai buvo gautas pranešimas iš Anykščių rajono apylinkės prokuratūros, jog atsisakoma grąžinti teisėtai įgytą automobilį. Policijos pareigūnų veiksmai, paimant teisėtai įgytą transporto priemonę, buvo neteisėti. Dėl jų patyrė turtinę žalą. Priešingai nei teigia apeliantai, automobilis buvo pirktas už 1 500 Lt, remontui išleista 3 188 Lt. Tai yra reali patirta žala dėl automobilio praradimo ir atlikto remonto. Be to, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nustatė tinkamą neturtinės žalos dydį.

12Atsiliepimu į trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad CK 6.272 str., kuriuo remiasi apeliantas, taikytinas tik sprendžiant bylas, kuriose pareikšti reikalavimai tik dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo. Be to, apeliantas nepaneigė teismo sprendimo motyvų dėl policijos pareigūnų veiksmų netinkamai saugant automobilį.

13Atsiliepimuose į trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir atsakovo V. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad su atsakovo V. R. apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, o LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą palaiko, todėl prašo ieškovo S. Š. ieškinį atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, atžvilgiu atmesti, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas V. R. žinodamas, jog automobilis yra konfiskuotas, tyčia elgėsi nesąžiningai, todėl žalą turi atlyginti tik jis.

14Atsiliepimu į trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir atsakovo V. R. apeliacinį atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, prašo patenkinti trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir atmesti atsakovo V. R. apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje jis prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

15Trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinis skundas ir atsakovo V. R. apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimas naikintinas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

16Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į skundus nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reguliuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo naikintinas.

17Dėl ieškinio senaties termino

18Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai nurodė, kad senaties termino eiga šiuo atveju turi būti pradėta skaičiuoti nuo 2008-06-18, kai ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje iš ieškovo buvo paimtas automobilis, nurodant jam, jog jis naudojasi valstybės turtu (t. 1, b. l. 22-23). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vėliau vyko ikiteisminis tyrimas, ieškovas raštu kreipėsi į policijos komisariatą, prokuratūrą dėl automobilio grąžinimo ir tik nepavykus atgauti automobilio 2011-03-24 pateikė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl prarasto automobilio. Atsakovas V. R. nepagrįstai šioje byloje ieškinio senaties termino pabaigą sieja vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta teismų praktika. Šiuo atveju bylos aplinkybės nesutampa. Nors nagrinėjamoje byloje pradiniame ieškinyje ieškovas S. Š. V. R. į bylą patraukė trečiuoju asmeniu, tačiau gavus atsiliepimus į pirmą ieškovo ieškinį ir paaiškėjus būtent kitoms aplinkybės, ieškovas patikslino ieškinį pakeisdamas V. R. procesinę padėtį - patraukdamas V. R. atsakovu. Pradinis ieškinys pareikštas 2011-03-24, todėl tai negali būti laikytina, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

19Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, civilinės atsakomybės

20Pagal CK 6.273 str. nuostatas, bylose dėl priteisimo žalos, kurią privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad atsakovui V. R. 2008-03-07 teismo nutarimu už administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta bauda ir konfiskuotas automobilis. Pradėjus vykdyti teismo nutarimą dėl atsakovo V. R. automobilio konfiskavimo, buvo nustatyta, jog jo stovėjimo aikštelėje nebėra ir antstolė negali įvykdyti teismo nutarimo. Dėl šio fakto 2008-05-20 Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00219-08 pagal BK 184 str. 1 d. 2008-06-18 ieškovas buvo iškviestas į Anykščių rajono policijos komisariatą pas tyrėją, kuri jį apklausė dėl įsigyto automobilio ir iš jo automobilį paėmė, nurodydama, jog automobilis konfiskuotas ir jis važinėja automobiliu, kuris yra valstybės turtas (t. 1, b. l. 22-23). Iš 2008-08-01 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo atmesti S. Š. prašymą baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 32) matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00219-08 dar neužbaigtas, todėl automobilio grąžinti S. Š. nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Be to, 2008-08-25 turto apskaitos ir perdavimo aktu antstolė konfiskuotą automobilį perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1, b. l. 40). Byloje dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra. Byloje taip pat konstatuota, jog nesant tinkamai reglamentuotai priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo tvarkai, kurią turėjo nustatyti policijos komisariatas, kad būtų išsaugoti automobiliai iki bus priimtas sprendimas dėl jų konfiskavimo, atsakovas V. R. turėjo galimybę niekieno netrukdomas pasiimti automobilį ir jį vėliau parduoti. Tokios aplinkybės nenuginčytos. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent policijos komisariato pareigūnai neatliko savo teisinės pareigos išsaugoti priverstinai nuvežtą automobilį į stovėjimo aikštelę, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Pažymėtina, jog viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 str. 1 d.). Pagal nurodytą teisės normą, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Byloje neginčytinai nustatyta, kad priežastinis ryšys tarp policijos komisariato pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos yra. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, trečiojo asmens Utenos VPK atstovė nurodė, kad tuo metu rašytinės sutarties tarp policijos komisariato ir aikštelės „Indrės verslai“ savininko dar nebuvo. ( b.l.19, t. II ) Policijos komisariatui tinkamai sureguliavus sulaikytų, o vėliau konfiskuotų automobilių apsaugą, nebūtų atsakovas V. R. turėjęs galimybės sulaikytą ir konfiskuotą automobilį pasiimti ir jį parduoti kaip savo. Todėl atmestinas trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvas, kuriuo jis žalą kildina CK 6.272 str. pagrindu, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie atliko ikiteisminį tyrimą jau nustačius, kad konfiskuotas automobilis iš saugomos aikštelės paimtas, veiksmais. Pirmos instancijos teismas sprendime, nors ir nenurodydamas teisės normos kurią taiko, bet motyvuose aiškiai pasakė, kad žalai atsirasti buvo ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, o policijos komisariato pareigūnų veiksmai, kurie sulaikę pažeidėją ir sulaikę jo automobilį, neužtikrino jo tinkamos apsaugos. Žala ieškovui padaryta būtent tų pareigūnų veiksmais. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie VRM civilinės atsakomybės pagrįstas.

21Dėl atsakovo V. R. civilinės atsakomybės

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas V. R. taip pat yra kaltas dėl ieškovui atsiradusios žalos. O būtent – nustatyta, kad V. R. jau žinodamas, jog jo automobilis, registruotas G. V. vardu, yra konfiskuotas, jį realizavo parduodamas trečiajam asmeniui. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – automobilio pirkimo – pardavimo sutartys, trečiojo asmens Ž. Š. paaiškinimai – kurie nėra nuginčyti. Be to, aplinkybę, kad jau turėdamas teismo nutarimą apie automobilio konfiskavimą jį iš karto pardavė, pripažino ir pats atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 42).

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo argumentais dėl pirkto automobilio AUDI-80 kainos (1 000 Lt), kurią patvirtina automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 25). Kita ieškovo reikalavimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo (3 180 Lt) yra pagrįsta rašytiniais įrodymais – automobilio remonto kvitu (t. 1, b. l. 19). Taip pat pagrįstas reikalavimas priteisti ir 233 Lt, sumokėtus draudimo bendrovei. Priešingai nei teigia apeliantai, tikėtina ieškovo paaiškinimais, jog kreipdamasis į Anykščių rajono policijos komisariatą ir Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimais dėl automobilio sugrąžinimo jis tikėjo, kad jam priklausanti transporto priemonė bus sugrąžinta, todėl kreiptis dėl draudimo sutarties nutraukimo nebuvo jokio būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas S. Š. iš viso patyrė 4 413 Lt turtinę žalą.

24Dėl neturtinės žalos

25CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinė žala atlyginama ne visais, o tik paminėtais atvejais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui. CK 6.271 str. nenumatyta valstybės pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui ir neturtinę žalą. Teismas skundžiamame sprendime priteisdamas ieškovui neturtinę žalą nors ir vadovavosi CK 6.250 str. 1 d., tačiau iš esmės neatsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą. Todėl šioje dalyje atsakovo V. R. ir trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliaciniai skundai tenkintini, atmetant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

26Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Ieškovo S. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš viso sudaro 250 Lt (150 Lt + 100 Lt). Iš atsakovo V. R. už atsiliepimo į atsakovo V. R. apeliacinį skundą surašymą ieškovo S. Š. naudai priteisiamos 150 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b. l. 92). Iš trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros už atsiliepimo į LR generalinės prokuratūros apeliacinį skundą surašymą ieškovo S. Š. naudai priteisiamos 100 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b. l. 113).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų V. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo S. Š. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų V. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, atmesti.

29Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš V. R., a. k. ( - ) 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bei iš LR generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 100,00 Lt (vieną šimtą litų) advokato pagalbos išlaidų S. Š., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas prašė priteisti iš atsakovų V. R. ir Lietuvos Respublikos,... 4. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nustatė, kad atsakovui V. R. 2008-02-28 buvo surašytas... 6. Teismas sprendė, jog ieškovas nepraleido įstatymo numatyto sutrumpinto... 7. Teismas, įvertinęs visas automobilio praradimo aplinkybes ir konstatavęs... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo apylinkės teismo sprendimą... 9. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo LR generalinė prokuratūra prašo apylinkės... 10. Atsiliepime į atsakovo V. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo LR generalinė... 11. Atsiliepimais į atsakovo V. R. ir trečiojo asmens LR generalinės... 12. Atsiliepimu į trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį... 13. Atsiliepimuose į trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį... 14. Atsiliepimu į trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinį... 15. Trečiojo asmens LR generalinės prokuratūros apeliacinis skundas ir atsakovo... 16. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 17. Dėl ieškinio senaties termino... 18. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko... 19. Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie... 20. Pagal CK 6.273 str. nuostatas, bylose dėl priteisimo žalos, kurią privalo... 21. Dėl atsakovo V. R. civilinės atsakomybės... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo argumentais dėl... 24. Dėl neturtinės žalos... 25. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d.... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl... 29. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš V. R., a. k. ( - ) 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt...