Byla AS-403-225-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės “Kabelių žuvis” atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Kabelių žuvis” skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant išnagrinėti Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. prašymą bei informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė UAB „Kabelių žuvis” naudai iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos priteisti 8000 Lt neturtinės žalos.

5II.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti skundą. Teismas nurodė, kad iš skundo turinio bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad Grybaulios kaime, Varėnos rajone, UAB „Kabelių žuvis” iš Lietuvos Respublikos dešimčiai metų yra išsinuomojusi du žemės sklypus. Šiuose žemės sklypuose (kadastrinis Nr.3810/0003:0001 ir Nr.3810/0004:0023) yra pareiškėjui privačios nuosavybės teise įteisinti statiniai. Pareiškėjas 2006 m. spalio 12 d. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl minėtų sklypų, kurių plotai 765,19 ha ir 24,13 ha pardavimo. Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 3-1740-(1.26) informavo pareiškėją, kad prašymo tenkinti negali, nes yra gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymas dėl paėmimo žemės visuomenės poreikiams ir bus sprendžiamas klausimas dėl pastarosios procedūros pradėjimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymo parduoti žemę pareiškėjas neskundžia. Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją išnagrinėti Aplinkos ministerijos prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo nuomone, teisė kreiptis į apskrities viršininką dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra suteikta tik valstybės institucijoms ir savivaldybės tarybai. Nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką su prašymu. Šis prašymas nėra išnagrinėtas. Tačiau teismas pastebėjo, kad šiame teisiniame santykyje dalyvauja tik dvi valstybinės institucijos. UAB „Kabelių žuvis” minėtame teisiniame santykyje nedalyvauja ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pažeidimų reikalavimo teisės neturi. Apskrities viršininkui priėmus motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir šios procedūros nepradėti – pareiškėjas įgytų teisę šį sprendimą ginčyti teisme (Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra įgaliotas paduoti skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pažeidimų, todėl jo skundą dėl pirmojo skundo reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Antrasis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos 8000 Lt neturtinės žalos, teismo vertinimu, yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju, todėl teismas nusprendė skundą ir šioje dalyje atsisakyti priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

7III.

8Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti nagrinėti 2007 m. vasario 19 d. UAB „Kabelių žuvis” skundą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos neveikimo ir žalos atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. 2006 m. lapkričio 2 d. buvo gautas 2006 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) raštas, kuriame UAB „Kabelių žuvis” buvo informuota apie tai, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktu, Aplinkos ministerija kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką prašydama pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant prieš terminą pareiškėjo sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2003‑010 dėl 765,19 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 3810/0003:1), esančio Grybaulios k., Marcinkonių sen., Varėnos r., nuomos. Tačiau iki šios dienos atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija nėra išsprendusi Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. prašymo, pareiškėjas nebuvo informuotas apie minėtos procedūros eigą, nors informuoti pareiškėją pagal minėtų Taisyklių reikalavimus atsakovas privalėjęs. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog minėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra iki šiol yra vilkinama.
  2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais, teisė ginti savo teises nepriklauso nuo to, ar asmeniui atitinkamame teisiniame santykyje, kuris pažeidžia jo teisėtus interesus, yra numatytos teisės ir pareigos, t. y. apibrėžtas teisinis statusas. Svarbiausia nustatyti tik patį teisių pažeidimo faktą. Todėl darytina išvada, kad atitinkamo subjekto atsakomybė atsiranda nuo to momento, kai jis nevykdo teisės aktų nustatytos pareigos ir pažeisdamas kitų interesus.
  3. Iš ABTĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad sprendžiant skundo priimtinumo klausimą būtina nustatyti tik tai, ar atitinkami viešojo administravimo institucijos aktai ar veiksmai (neveikimas) sukūrė ar gali sukurti atitinkamas teisines pasekmes. Todėl teisė į teisminę gynybą negali būti ribojama vadovaujantis tuo, kad pareiškėjas nėra tam tikro teisinio santykio dalyvis. Darytina išvada, jog savo teises galima ginti teisme ir tuomet, kai tam tikri teisiniai santykiai pažeidžia jas, nepriklausomai nuo jas ginančio asmens teisinės padėties.
  4. Žemės įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme. Tačiau nėra apibrėžti tikslūs subjektai, kurie galėtų kreiptis teisminės gynybos. Todėl nagrinėjamu atveju nėra apribojimo žemės naudotojui pagal nuomos sutartį UAB „Kabelių žuvis” skųsti viešojo administravimo subjekto neveikimą ir vilkinimą vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jei tik nustatomas teisių pažeidimo faktas.
  5. Negalima sutikti su Kauno apygardos administracinio teismo argumentu, kad UAB „Kabelių žuvis” nedalyvauja teisiniame santykyje vykdant procedūrą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Šiuo atveju sprendžiamas bendrovės naudojamo turto likimas, dėl to jai suteikiamos tam tikros teisės minėtos procedūros atlikimo metu. Tokios teisės numatytos Žemės įstatyme ir Taisyklėse. Jose nurodyta, jog jei prašymas pripažįstamas nepagrįstu, tai apie tai per 5 dienas pranešama ir asmeniui, kurio atžvilgiu buvo prašoma taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. O jei nustatoma, kad toks prašymas pagrįstas, per kitas 15 dienų privaloma išnagrinėti galimybę sudaryti mainų sutartį su žemės naudotoju. Taip pat, vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, Alytaus apskrities viršininkas per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo priėmimo dienos turi informuoti žemės naudotoją apie pradėtą procedūrą. Taigi, Taisyklėse aiškiai numatytas žemės naudotojo subjektiškumas, t. y. teisės ir pareigos, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu, todėl teigti, kad pareiškėjas UAB „Kabelių žuvis” nėra šių teisinių santykių dalyvis, neturintis jokių teisių, yra klaidinga. Galime teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Kabelių žuvis” dėl atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos kaltės negavęs informacijos apie pradėjimą ar atsisakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei pasiūlymų dėl mainų sutarties sudarymo, neįgyvendino savo teisės būti tinkamai ir laiku informuotam apie šios procedūros eigą bei jos teisėtą atlikimą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė UAB „Kabelių žuvis”, kaip žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros dalyvio, interesus.
  6. Konstitucinio teismo išaiškinimuose nurodyta, kad valstybei ir valstybinėms institucijoms yra draudžiama sukurti dirbtines kliūtis, kurioms esant būtų žlugdoma asmenų iniciatyva verstis tam tikra ūkine veikla. Pareiškėjas turi ilgalaikių planų 765,19 ha ploto valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. 3810/0003:1), esančiame Grybaulios k., Marcinkonių sen., Varėnos r., vystyti ūkinę veiklą. Todėl UAB „Kabelių žuvis” būtinos garantijos, kad galėtų laisvai ir neribojamai naudoti, valdyti, disponuoti šiuo žemės plotu bei jame esančiu turtu. Sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo delsimas daro UAB „Kabelių žuvis” tiesioginę žalą, kadangi pareiškėjas yra pastatomas į teisinio neapibrėžtumo būseną, negali būti tikras dėl savo ateities planų sėkmingo įgyvendinimo. Akivaizdu, kad pareiškėjui Alytaus apskrities viršininko administracijos neveikimu kliudoma pelningai organizuoti bendrovės ūkį. Šiuo atveju pareiškėjas teisėtai tikėjosi, jog valstybės institucija priims sprendimą laikydamasis visų jai keliamų reikalavimų, kadangi jis yra objektyviai suinteresuotas turėti galimybes planuoti tolesnę įmonės veiklą, tačiau teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, yra padarytas teisės pažeidimas (neveikimas), kuris pareiškėjui padarė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.
  7. Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos vėlavimo priimti sprendimą buvo sumenkintas pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis” vardas, įmonė prarado dalį verslo partnerių, buvo žlugdoma bendrovės darbuotojų motyvacija, bendrovei atsirado kitų neigiamų pasekmių. Taip pat visuomenės informavimo priemonėse pasirodė įvairūs neteisingi, tikrovės neatitinkantys UAB „Kabelių žuvis” veiklos vertinimai, kuriuos sukėlė Aplinkos ministerijos prašymo nagrinėjimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo vilkinimas. Pavyzdžiui, dienraštyje „L.T.” 2006 m. gruodžio 20 d. pasirodė straipsnis „Surūdiję vamzdžiai - svarbiau už Lietuvą”. Jame buvo išplatinti tokie teiginiai, kurie buvo sąlygoti būtent atsakovo neveikimo, sprendžiant klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pareiškėjo atžvilgiu. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad „Netvarka, žūvančia gamta susidomėjo ir Seimas, Alytaus apskrities viršininko administracija - iš „Kabelių žuvies” žemę ketinama paimti visuomenės reikmėms”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo dalykinę reputaciją žeminantis straipsnis pasirodė 2006 m. gruodžio 20 dieną, t. y. po to, kai atsakovas jau buvo privalėjęs išspęsti klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Akivaizdu, jog atsakovui laiku išnagrinėjus klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pareiškėjo atžvilgiu, ir tarkim, priėmus sprendimą nepradėti minėtos procedūros, visuomenės informavimo priemonėms nebūtų buvę realaus pagrindo kalbėti apie vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, skleisti kitas, bendrovės dalykinę reputaciją menkinančias žinias. Taigi, konstatuotina, jog tarp atsakovo vilkinamos procedūros ir pareiškėjo dalykinę reputaciją žeminančios informacijos paviešinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

    9

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes konstatavo, kad nagrinėjamame teisiniame santykyje dalyvauja tik dvi valstybės institucijos, todėl dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pažeidimų pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjas nėra įgaliotas paduoti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taigi teismas iš esmės nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės pats kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti apskrities viršininko administraciją išnagrinėti prašymą pradėti jo naudojamo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei informuoti jį apie priimtą sprendimą, t. y. nevilkinti apskrities viršininkui pavestų klausimų nagrinėjimo.

13Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia teisės kreiptis gynybos į teismą ribas: ,,kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys <…>, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi reikalauti teisminės gynybos gali kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės arba įstatymų saugomas interesas yra pažeidžiami.

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą nedelsiant išnagrinėti Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. prašymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant prieš terminą pareiškėjo sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2003-010 dėl 765,19 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 3810/0003:1), esančio Grybaulios k., Marcinkonių sen., Varėnos r., bei informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

15Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, bei kiti teisės aktai. Kaip matyti iš Taisyklių 3, 5, 16 punktų, apie prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimą, apskrities viršininko priimtą sprendimą nepradėti arba pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą turi būti informuojamas tokios žemės savininkas ar kitas žemės naudotojas. Kaip matyti iš Taisyklių turinio, jose yra nustatyti tam tikri terminai, per kuriuos apskrities viršininkas turi atlikti atitinkamus veiksmus, priimti atitinkamus sprendimus bei pranešti apie juos žemės sklypo savininkui arba kitam žemės naudotojui. Teisėjų kolegijos nuomone, gavęs kompetentingos institucijos pranešimą apie prašymo paimti jo naudojamą žemę visuomenės poreikiams pateikimą apskrities viršininkui, toks asmuo įgyja teisėtą lūkestį, kad apskrities viršininkas atliks atitinkamus veiksmus ir priims atitinkamus sprendimus, tiesiogiai susijusius su jo naudojamu žemės sklypu, per teisės aktuose nustatytus terminus. Per nustatytus terminus to neatlikdamas apskrities viršininkas šį teisėtą lūkestį gali pažeisti, be to, sukurti teisinio neapibrėžtumo situaciją, kas iš esmės nesiderintų su konstituciniais teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Taigi apskrities viršininko neveikimas gali sukelti neigiamų pasekmių žemės sklypo naudotojui, pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ypač aktualu yra ir tai, kad atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo parduoti žemės sklypus (tarp jų ir ginčo žemės sklypą), motyvuodamas prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams nagrinėjimu. Ši aplinkybė parodo, kad prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams nagrinėjimas turi didelę reikšmę ir daro tiesioginę įtaką pareiškėjui. Todėl, atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad savalaikiu prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams išnagrinėjimu bei atitinkamų sprendimų priėmimu yra suinteresuota ne tik institucija, pateikusi atitinkamą prašymą, bet ir žemės sklypo, kurio atžvilgiu prašoma pradėti šią procedūrą, naudotojas, t. y. pareiškėjas. Taigi pareiškėjas turi tam tikrą suinteresuotumą ir teisėtus lūkesčius dėl prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams nagrinėjimo proceso, todėl, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, gindamas tikrai ar tariamai pažeistas ar ginčijamas savo teises arba įstatymų saugomus interesus jis turi teisę savo vardu kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti apskrities viršininko administraciją išnagrinėti prašymą pradėti jo naudojamo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei informuoti jį apie priimtą sprendimą, t. y. reikalauti nevilkinti apskrities viršininkui pavestų klausimų nagrinėjimo bei pašalinti tikrą ar tariamą jo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Ar toks pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar jis turi teisę į šio reikalavimo patenkinimą, ar jo teisės arba teisėti interesai tikrai buvo pažeisti turi būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą. Taigi šiuo atveju pareiškėjas neturi gauti institucijos, pateikusios prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, įgaliojimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina. Kadangi teismas laikė abu pareiškėjo reikalavimus (dėl įpareigojimo ir žalos atlyginimo) neatsiejamais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina visa apimtimi ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtina patikrinti pareiškėjo skundo atitikimą kitiems įstatymų reikalavimams.

16Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

18Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Kabelių žuvis” skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai