Byla 2K-164/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir J. Z. (J. Z.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. ir J. Z. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti teisėsaugos įstaigose atėmimu trejiems metams.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. ir jo gynėjo bei nuteistojo J. Z. apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. P. ir J. Z. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami Vilniaus m. VPK VP patrulių rinktinės 6 kuopos patruliai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnį, Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 123, 132.4 punktus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus šiomis aplinkybėmis. 2006 m. kovo 24 d., apie 18.25 val., atvesdinus į ( - ) PN patalpas P. M. ir nepilnametį A. T. (A. T.), nuteistieji laiku nesuteikė medicinos pagalbos kairės rankos plaštaką susižalojusiam P. M. ir šį bei A. T. sumušė. A. P. gumine lazda sudavė P. M. į kairę šlaunį, po to jį pastūmė, o šiam parkritus ir kakta atsitrenkus į spintą, sudavė jam du smūgius koja į nosį ir vieną smūgį gumine lazda į kojas, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo metu J. Z. liepė A. T. gultis veidu žemyn ant grindų ir sudavė gulinčiam A. T. gumine lazda du smūgius į sėdmenis ir tris smūgius į kojas, po to, liepęs atsistoti, sudavė A. T. gumine lazda vieną smūgį į pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Kasaciniu skundu A. P. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius, neigdamas savo kaltę ir savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, kad jį nepagrįstai nuteisus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas šis baudžiamasis įstatymas bei BK 15 ir 30 straipsnių nuostatos. Kasatorius įsitikinęs, kad jis įvykio metu veikė teisėtai, laikydamasis Policijos veikos įstatymo nuostatų, ir teismų sprendimuose nurodytų teisės aktų nepažeidė. Įtaręs, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kad jį padarė pažeidimo vietoje užklupti neblaivūs nukentėjusieji, kasatorius, vykdydamas profesinę pareigą, įspėjo nukentėjusiuosius apie fizinės prievartos panaudojimo galimybę nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų ir, nukentėjusiesiems besipriešinant, panaudojo fizinės prievartos priemones, numatytas Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje. Profesinės pareigos vykdymas šiuo atveju neperžengė įstatymo numatytų ribų, nes nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Teismų išvados dėl įvykio aplinkybių, medicinos pagalbos nesuteikimo, kasatoriaus veiksmų vertinimo yra nepagrįstos. Taip pat teismai nevertino kasatoriaus veiksmų BK 30 straipsnio, kuris numato, kad asmuo pagal BK neatsako už žalą, padarytą vykdant profesines pareigas, prasme, todėl netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą. Teismai netinkamai taikė ir BK 15 straipsnio nuostatas, nes nedetalizavo kiekvieno nuteistojo kaltės, o kasatoriaus kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išvedė iš kitos jam inkriminuotos veikos – tarnybinių įgaliojimų viršijimo. Taip kasatoriui liko neaišku, už koką veiką jis nuteistas. A. P. taip pat nurodo, kad byloje buvo padaryti šie, jo nuomone, esminiai BPK pažeidimai. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl įvykio eigos, prieš juos panaudoto smurto, smūgių skaičiaus lokalizacijos, smurto panaudojimo vietos iš esmės skiriasi. Tačiau teismai nepagrįstai laikė, kad šios aplinkybės neesminės ir nepagrįstai tikėjo nuteistųjų versija, kad jie buvo sužaloti policijos nuovados patalpose. Neatsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusiojo P. M. parodymai apie stiklo sudaužymo aplinkybes prieštarauja kitiems įrodymams. Kasatorius taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas privalėjo paskirti atskirus gynėjus kiekvienam nuteistajam dėl to, kad įvykio metu juos siejo tarnybos santykiai ir kitas nuteistasis buvo pavaldus kasatoriui, o to nepadaręs pažeidė BPK 10 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio kasatoriaus argumento nepasisakė. Kolegija nepasisakė ir dėl kasatoriaus apeliacinio skundo esminių argumentų, susijusių su liudytojų parodymuose esančiais prieštaravimais, BK 30 straipsnio taikymu, be to, padarė prieštaringas išvadas dėl nukentėjusių parodymų vertinimo. Todėl kasatorius laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7Kasaciniu skundu J. Z. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius, neigdamas savo kaltę ir savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, kad teismų sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ir nurodo šiuos motyvus. Jis pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį neteisingai, nes įvykio metu elgėsi teisėtai, sulaikydamas nukentėjusiuosius panaudojo leistinas prievartos priemones dėl to, kad šie nepakluso teisėtiems reikalavimams. Kasatoriaus veikoje nėra nusikaltimo sudėties, o padarydami priešingą išvadą teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepagrįstai teikė prioritetą nukentėjusiųjų bei liudytojos I. Z. parodymams ir atmetė kasatorių teisinančius įrodymus, tendencingai vertino liudytojo G. P. parodymus, taip priimdamas prielaidomis pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Šias aplinkybes kasatorius buvo nurodęs apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, neištaisė šių apylinkės teismo klaidų ir tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo esminių argumentų, susijusių su liudytojo G. P. ir kitų liudytojų parodymų vertinimu, nukentėjusiųjų atvesdinimo į nuovadą aplinkybėmis. Kasatorius taip pat laiko, kad šioje byloje buvo pažeista jo teisė į gynybą, ir nurodo motyvus, analogiškus nurodytiems A. P. kasaciniame skunde.

8Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė D. Miliūtė prašo nuteistųjų A. P. ir J. Z. kasacinius skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad nuteistųjų kasaciniai skundai yra nepagrįsti, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad jie yra teisingai nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Priešingi kasatorių argumentai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinius skundus nurodomais kasatorių argumentais dėl BPK pažeidimų, prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo.

9Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. T. prašo nuteistųjų A. P. ir J. Z. kasacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo nuomone, kasatoriai yra teisingai nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes jie be jokio pagrindo panaudojo fizinį smurtą, be kita ko, prieš nepilnametį, o teismai, priimdami sprendimus, jokių BPK normų nepažeidė.

10Kasaciniai skundai atmestini.

11Dėl BK 228 straipsnio taikymo

12A. P. ir J. Z. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami Vilniaus m. VPK VP patrulių rinktinės 6 kuopos patruliai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, nes įvykio metu policijos nuovadoje laiku nesuteikė medicinos pagalbos kairės rankos plaštaką susižalojusiam P. M. ir šį bei A. T. sumušė. Nuteistieji neginčija, kad įvykio metu P. M. ir A. T. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, tačiau nurodo, kad taip pasielgė vykdydami profesinę pareigą, nes pažeidimo vietoje užklupti neblaivūs nukentėjusieji priešinosi, todėl jie, kaip policijos pareigūnai, turėjo teisę panaudoti fizinę prievartą. Tuo tarpu iš byloje esančių ir teismų sprendimuose aptartų įrodymų visumos matyti, kad įvykio metu prie išdaužto stiklo užklupti P. M. ir nepilnametis A. T. nebandė bėgti ir į policijos nuovados patalpas nuėjo nesipriešindami nuteistiesiems, kad ranką susižalojęs P. M. pripažino, jog tai jis išdaužė stiklą, ir kad nukentėjusieji nuteistiesiems nesipriešino ir policijos nuovados patalpose, o fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius be jokio būtinumo nuteistieji panaudojo policijos nuovados patalpose. Šias aplinkybes nustatė abiejų instancijų teismai, įvertinę tai, kad nukentėjusiųjų nuoseklius parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų – specialistų išvados, kartu su nukentėjusiais buvusios I. Z. parodymai, rašytiniai įrodymai, o nuteistųjų nurodytos aplinkybės prieštarauja minėtiems įrodymams. Be to, nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad šie sužalojimai padaryti ne ginantis nuo jų ar juos sulaikant, bet tikslingai mušant nesipriešinančius nukentėjusiuosius. Iš byloje esančių liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad medicinos pagalba ranką susižalojusiam P. M. buvo suteikta ne iš karto ir reikalaujant nukentėjusiųjų tėvams.

13Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Apkaltinamuoju nuosprendžiu motyvuotai konstatuota, kad A. P. ir J. Z. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdami Policijos patrulių veiklos instrukcijos 132.4 punkto reikalavimus laiku nesuteikė medicinos pagalbos kairės rankos plaštaką susižalojusiam P. M., ir viršijo įgaliojimus, t. y. peržengdami Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalimis, 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 123 punktu suteiktų įgaliojimų ribas be jokio būtinumo panaudojo fizinį smurtą prieš P. M. ir nepilnametį A. T.. Apkaltinamuoju nuosprendžiu taip pat pagrįstai nustatyta, kad dėl minėtos A. P. ir J. Z. veikos didelę žalą patyrė fiziniai asmenys – P. M. ir A. T., taip pat – valstybė, nes buvo sutrikdyta P. M. ir A. T. sveikata, pažemintas jų orumas, be to, A. P. ir J. Z. tokiais veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos funkcijas, veiklos principus, diskreditavo pareigūno vardą. Pažymėtina ir tai, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas yra alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų, jei yra šiame baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. A. P. ir A. Z. buvo kaltinami ir yra nuteisti už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimą, todėl A. P. motyvai, kuriais jis grindžią savo teiginius dėl netinkamo BK 15 straipsnio taikymo, atmetami.

14Atmetami ir kasacinių skundų motyvai ir dėl BK 30 straipsnio, kuris netiesiogiai minimas ir J. Z. kasaciniame skunde, taikymo. BK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Šioje byloje nustatyta, kad A. P. ir A. Z. padarė P. M. ir nepilnamečiui A. T. nežymius sveikatos sutrikdymus peržengdami Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalimis, 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 123 punktu suteiktų įgaliojimų ribas. Todėl teismams nebuvo pagrindo taikyti kasatoriams BK 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15Kasatoriai, nesutikdami su nuteisimu, taip pat savaip interpretuoja bylos aplinkybes bei byloje esančius ir teismų sprendimuose aptartus įrodymus. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl kasatorių argumentai, susiję su nauju įvykio, kitų bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu šioje nutartyje nesvarstomi.

16Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad A. P. ir A. Z., nuteistiems pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Konkrečių motyvų, susijusių su jiems pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ar civiliniais ieškiniais, kasatoriai nenurodo, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.

17Dėl kitų kasacinių skundų motyvų

18Kasatorių motyvai, kuriais jie grindžia savo teiginius dėl esminių BPK pažeidimų, – atmestini.

19Kasatoriai nurodo, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą, nes teismas privalėjo jiems paskirti atskirus gynėjus dėl to, kad įvykio metu juos siejo tarnybos santykiai ir kasatoriai buvo vienas kitam pavaldūs. BPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėjas, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Byloje nėra duomenų, kad A. P. gynybos interesai prieštarautų J. Z. gynybos interesams. Abu kasatoriai neprisipažino kaltais ir iš esmės vienodai išdėstė savo versiją dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kasatorių teiginiai, kad įvykio metu juos siejo tarnybos santykiai ir vienas kasatorius buvo kitam pavaldus, nėra pagrindas laikyti, kad vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Todėl kasatorių teiginius dėl teisės į gynybą pažeidimo pripažinti teisingais nėra pagrindo.

20Teismų išvados dėl įvykio aplinkybių bei A. P. ir J. Z. kaltės yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatorių nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertinamos. Nukentėjusiųjų, liudytojų, tarp jų – I. Z., G. P., parodymai buvo vertinami kartu su kitais įrodymais. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai šioje byloje nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

21Apkaltinamasis nuosprendis atitinka jo formai ir turiniui keliamus BPK reikalavimus. Aprašomoji šio nuosprendžio dalis išdėstyta nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismo nuosprendis A. P. ir A. Z. pagrįstas įrodymais, įvertintais nepažeidžiant BPK reikalavimų.

22Kasatorių teiginiai dėl apeliacinio proceso nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal byloje paduotus apeliacinius skundus laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinių skundų, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl skundai atmetami. Įvykio aplinkybės, kurias ginčija nuteistieji, buvo patikrintos apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu. Dėl šių aplinkybių bei su įvykiu susijusių asmenų parodymų apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.

23Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius byloje paduotų apeliacinių skundų argumentus, tarp jų – dėl įvykio aplinkybių, byloje užfiksuotų parodymų vertinimo, teisės į gynybą pažeidimo, šiuos apeliacinius skundus išnagrinėjo tinkamai.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Nuteistųjų A. P. ir J. Z. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. A. P. ir J. Z. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami... 6. Kasaciniu skundu A. P. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.... 7. Kasaciniu skundu J. Z. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.... 8. Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė D. Miliūtė prašo nuteistųjų A.... 9. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. T. prašo nuteistųjų A.... 10. Kasaciniai skundai atmestini.... 11. Dėl BK 228 straipsnio taikymo... 12. A. P. ir J. Z. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami... 13. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 14. Atmetami ir kasacinių skundų motyvai ir dėl BK 30 straipsnio, kuris... 15. Kasatoriai, nesutikdami su nuteisimu, taip pat savaip interpretuoja bylos... 16. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad A. P. ir A. Z., nuteistiems pagal BK... 17. Dėl kitų kasacinių skundų motyvų... 18. Kasatorių motyvai, kuriais jie grindžia savo teiginius dėl esminių BPK... 19. Kasatoriai nurodo, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą, nes teismas... 20. Teismų išvados dėl įvykio aplinkybių bei A. P. ir J. Z. kaltės yra... 21. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka jo formai ir turiniui keliamus BPK... 22. Kasatorių teiginiai dėl apeliacinio proceso nepagrįsti. Apeliacinės... 23. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 25. Nuteistųjų A. P. ir J. Z. kasacinius skundus atmesti....