Byla 3K-3-265-421/2019
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ prašymą ištaisyti skaičiavimo klaidą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutartyje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį – ieškovei UAB „Miesto energija“ solidariai iš atsakovių UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės priteistą 1 696 039,45 Eur kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius sumažino iki 285 997,16 Eur, taip pat pakeitė pirmiau nurodytos nutarties dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

5Ieškovė pateikė prašymą ištaisyti skaičiavimo klaidą, motyvuodama tuo, kad byloje ekspertizę atlikęs ekspertas, atsakydamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartyje dėl ekspertizės skyrimo suformuluotą klausimą, savo nuožiūra atsakyme nurodė du skaičius: dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą šilumos ūkio vertė 2010 m. gegužės mėn. 31 d. padidėjo 2 962 473 Lt; dėl atliktų investicijų į šilumos ūkio pagerinimą, sukuriant naują turtą, šilumos ūkio vertė 2010 m. gegužės mėn. 31 d. padidėjo 8 634 087 Lt. Ieškovės nuomone, eksperto nurodyti skaičiai neatspindi ieškovės ieškinio reikalavimų apimties, tikėtina, kad dėl šios priežasties buvo suklaidintas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl kompensacijos suma turi būti perskaičiuota. Prie minėto prašymo ieškovė pridėjo sąrašą, kuriame nurodoma atskirų turto vienetų vertė.

6Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma numato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės.

7Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 15 d. nutarties 73 punkte konstatavo, kad ieškovė pareiškė atskirus reikalavimus – dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir dėl kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą. Ekspertizės akte padarytos atitinkamos išvados – nustatytas 2 962 473 Lt šilumos ūkio vertės padidėjimas dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą, ir 8 634 087 Lt – dėl atliktų investicijų į šilumos ūkio pagerinimą, sukuriant naują turtą.

8Kasaciniam teismui nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės nurodomu aspektu būtų buvęs kvestionuotas ir paneigtas eksperto atsakymo tikslumas, jo formuluotės tinkamumas, todėl kasacinis teismas rėmėsi eksperto pateikta šilumos ūkio vertės padidėjimo dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą suma – 2 962 473 Lt.

9Jei ieškovės prašymo ištaisyti skaičiavimo klaidą pagrindu būtų tikrinamas ieškovei priteistos kompensacijos pagrįstumas pagal prie minėto prašymo ieškovės pridėtame sąraše nurodomų atskirų turto vienetų vertes, turėtų būti iš naujo analizuojamos byloje nustatytos aplinkybės ir šios analizės pagrindu, tuo atveju, jei padarytos išvados būtų skirtingos nuo jau išdėstytų kasacinio teismo nutartyje, turėtų būti keičiami galutinio procesinio sprendimo motyvai. Taigi būtų keičiama byloje teismo priimto galutinio procesinio sprendimo esmė. Minėta, kad CPK 276 straipsnyje įtvirtintas rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės.

10Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

11Prašoma koreguoti kasacinio teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Pažymėtina, kad pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl pasinaudojant rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo procedūra negali būti sukuriama nauja, papildoma ir teisės aktuose nenumatyta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Tai reiškia, kad kasacinio teismo priimta nutartis joje išdėstytais teisės klausimais dėl jos teisinio pagrįstumo nėra peržiūrėjimo dalykas rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo procedūros metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas negali būti tenkinamas.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

13Netenkinti ieškovės UAB „Miesto energija“ prašymo dėl skaičiavimo klaidos ištaisymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-241/2019.

14Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai