Byla 2S-1304-370/2009
Dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (išieškotojas)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. T. ir E. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-15 nutarties civilinėje byloje pagal G. T. ir E. T. (skolininkai) skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (išieškotojas),

Nustatė

2pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti neteisėtais antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmus nustatant parduodamo iš varžytynių turto – 0,0941 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kainą ir panaikinti 2009-04-20 antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0010/0901205 dėl parduodamo turto kainos nustatymo bei turto pardavimo iš varžytynių. Nurodė, kad antstolis vadovavosi nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Verslavita“ apžiūrėjimo ir preliminarios vertės nustatymo aktu, kuriame nebuvo atsižvelgta į individualias vertinamo turto savybes. Dėl nurodytos priežasties antstolis nustatė per mažą varžytynėse parduodamo turto vertę (980 000 Lt) ir pažeidė CPK 681 str. nuostatas. Pareiškėjai pateikė preliminarią turto vertinimo išvadą, kurioje minėto žemės sklypo ir namo vertė nurodyta 1 100 000 Lt.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-15 nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Nurodė, kad areštuodamas skolininkų turtą antstolis įkainojo jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į UAB „Verslavita“ turto vertintojų nustatytą šio turto rinkos kainą, nes antstoliui nekilo abejonių dėl tokios realios šio turto rinkos vertės, juolab kad skolininkai, gavę turto arešto aktą, per įstatyme nustatytą penkių dienų terminą nepareiškė prieštaravimų dėl jo kainos, todėl antstolis pagrįstai 2009-04-20 priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek vykdomojoje byloje esančiame, tiek pareiškėjų pateiktoje turto vertintojo išvadoje yra nurodytos tik preliminarios turto kainos, kurios iš esmės nesiskiria, nė vienas iš turto vertės nustatymų neturi prioritetinės galios, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir naikinti jo priimtus patvarkymus.

4Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-15 nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės jų skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad CPK 681 str. nustatytose areštuoto turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pirmosios instancijos teismas šios teisės normos tinkamai neišaiškino ir nepritaikė. Pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklauso nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjai nepareikšdami prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo nebegali jų pareikšti tolesnio vykdymo proceso metu, yra neteisėtos. Teismas, konstatuodamas, jog turto kaina buvo nustatyta nepažeidus CPK 681 str. reikalavimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir pažeidė CPK 5, 6, 185 bei 685 str. reikalavimus. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl 120 000 Lt kainų skirtumas yra neesminis ir nepažeis pareiškėjų interesų, jog jų turtas turi būti parduotas už kuo didesnę kainą. Pareiškėjams pateikus įrodymus apie kitą turto vertę, antstolis to turto neperkainojo, t. y. neatliko CPK 681 str. 2 dalyje nurodyto veiksmo, teismas antstolio padarytų pažeidimų nepašalino.

5Atsiliepime antstolis nurodo su skolininkų atskirajame skunde išdėstytais motyvais nesutinkantis, skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2009-03-27 patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ parduodamą iš varžytynių turtą, atsižvelgdamas į 2009-03-02 UAB „Verslavita“ apžiūrėjimo ir preliminarios vertės nustatymo aktą Nr. KI. N-09-026, įkainojo 980 000 Lt. Šis patvarkymas CPK 604 str. nustatyta tvarka buvo išsiųstas skolininkams. Skolininkai prieštaravimų dėl antstolio nustatytos turto vertės per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė, todėl 2009-04-20 buvo priimti patvarkymai „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“ ir „Dėl pardavimo iš varžytynių“. Nuo 2009-03-27 iki 2009-04-20 praėjo 24 dienos, todėl nesuprantama, kodėl skolininkai nesikreipė į antstolį ir nepareiškė prieštaravimų dėl jų manymu, netinkamai nustatytos kainos. Pareiškėjai nesilaikė CPK 681 bei 682 str. reikalavimų, nesilaikė nustatytos tvarkos, o su skundu iškart kreipėsi į teismą. Pareiškėjams niekas netrukdo ir dabar kreiptis į antstolį su prašymu dėl areštuoto turto kainos peržiūrėjimo.

6Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8CPK 681 straipsnyje reikalaujama, kad antstolis areštuodamas skolininko turtą jį įkainotų rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, o jeigu skolininkas ir išieškotojas nedalyvavo areštuojant turtą, tokius prieštaravimus gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

9Areštuoto turto vertę antstolis nustatė remdamasi UAB „Verslavita“ 2009-03-02 aktu, kuriame areštuoto turto vertė nurodyta nuo 860 000 Lt iki 1 100 000 Lt (vykd. b. l 21, 22). Skolininkų žemės sklypas ir gyvenamasis namas antstolio 2009-03-27 patvarkymu buvo įkainotas 980 000 Lt (vykd. b. l. 30), taigi neperžengiant nepriklausomo turto vertintojo nustatytų ribų. Antstolis nurodė, kad minėtas patvarkymas pareiškėjams buvo išsiųstas CPK 604 str. nustatyta tvarka, pareiškėjai šios aplinkybės neginčija. Be to, pareiškėjai žinodami, kad jų turtas areštuotas ir bus parduodamas iš varžytynių, privalėjo patys domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai ginčytų antstolio atliktą įkainojimą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 681 str. 3 d.), pareiškėjai šia teise nepasinaudojo, o jų neveikimas nelaikytinas nesutikimu su nustatyta turto verte. Todėl antstoliui nekilus abejonių dėl turto vertės, jis pagrįstai 2009-04-20 priėmė patvarkymus dėl šio turto pardavimo iš varžytynių ir dėl parduodamo turto kainos nustatymo, nes pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma kaina yra 80 procentų nustatytos kainos. Vykdymo procese teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.), tačiau nevykdo antstoliui įstatymo pavestų funkcijų. Teismas neprivalo nustatyti ginčo turto rinkos kainą. Esant ginčui dėl varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymo, teismas patikrina, ar antstolis nepadarė turto įkainojimo tvarkos pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, įvertindamas pareiškėjų turtą, jokių pažeidimų nepadarė.

10Atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes visose apeliantų nurodytose bylose ginčas kilo dėl varžytynių akto teisėtumo, jau realizavus turtą varžytynėse.

11Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjų teismui pateiktoje UAB korporacijos „Matininkai“ 2009-06-30 išvadoje to paties turto vertė nustatyta 1 100 000 Lt (b. l. 30), t. y. patenka į UAB „Verslavita“ 2009-03-02 akte, kuriuo rėmėsi antstolis, nustatytos vertės ribas. Abu šie turto vertinimo aktai turi vienodą įrodomąją galią. Be to, preliminarus turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos dinamiką ir į aplinkybę, kad pareiškėjų užsakytas turto vertinimas buvo atliktas 2009-06-17, t. y. praėjus trims mėnesiams nuo UAB „Verslavita“ atlikto vertinimo, pareiškėjai gali kreiptis į antstolį dėl turto perkainojimo (CPK 681 str. 2 d.). Galų gale, jei pareiškėjai įsitikinę savo turto realia rinkos verte, jie gali CPK 704 str. nustatyta tvarka patys pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

12Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

13Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai