Byla 2S-2442-260/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2FB-659-445/2016 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuotais asmenimis nurodant: antstolės A. M. kontorą, antstolės B. P. kontorą, antstolės J. J. kontorą, antstolio A. N. kontorą, BIGBANK AS filialą, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB banką, DNSB „Pušelė“, UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Sergel“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Bitė Lietuva“, V. J., V. J..

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėjas R. K. 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad jo bendra skolinių įsipareigojimu suma, kuriems mokėjimo terminai suėję, viršija 8 750 Eur (25 MMA).

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2FB-659-445/2016 nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 7 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai ar įstatymams ir įsiteisės sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016. Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. K. 2010 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjo nusikalstama veika padaryta žala yra pilnai atlyginta, nors paskirtos bausmės pabaiga suėjo 2013 m. lapkričio 19 d. Nagrinėjant bylą turi būti sprendžiama ir pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą bei 29 straipsnio 7 dalį, kiek tai susiję su šio įstatymo nuostatų taikymu. Nors pareiškėjui bausmės vykdymo terminas pasibaigė, teistumas išnyko, tačiau nemokumo atsiradimo periodas siejamas su asmens teistumu šiuo laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį įtvirtinta galimybė fiziniam asmeniui, nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, bankrutuoti neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi ir 163 straipsnio 7 dalimi, kad stabdyti bylos nagrinėjimą yra privaloma. Taip pat nurodė ir kitą aktualią aplinkybę bylos nagrinėjimo sustabdymui - nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016, kurioje R. K. atsakovei V. J. pareiškęs reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui sūnui B. priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad iškeliant fiziniam asmeniui bankroto bylą, spręstina dėl fiziniam asmeniui skirtinų būtinųjų pajamų iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo, laikė, jog svarbu nustatyti, kokia lėšų suma bus skiriama pareiškėjo sūnaus išlaikymui. Teismas sprendė, kad minėtoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Todėl, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, teismas pripažino, kad bylą stabdyti būtina iki įsiteisės sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir bankroto bylos R. K. iškėlimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 7 punkte įtvirtintą privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindą, kadangi būsimas Konstitucinio teismo nutarimas niekaip neįtakos klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo R. K. išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas priimtas Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016, nepagrįstai vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, ir bylos sustabdymą pripažino būtinu, kadangi šiuo atveju to daryti nebuvo pagrindo. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, sąlygojusios teismo procesinį sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo, šiuo konkrečiu atveju netrukdo nagrinėti pareikšto pareiškimo. Civilinėje byloje esantys įrodymai yra pakankami išspręsti klausimą dėl bankroto bylos R. K. iškėlimo, nelaukiant Konstitucinio Teismo sprendimo bei sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 įsiteisėjimo.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 7 punkto ir 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečios bylos nagrinėjimą. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (lot. „pagal pareigas“), nepriklausomai nei nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu, nei nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad fiziniam asmeniui bankroto byla nekeliama, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra baustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis turėtų būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs nuo 2013 m. lapkričio 19 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo stabdyti R. K. bankroto bylos nagrinėjimo CPK 163 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu. Būsimas Konstitucinio Tesimo nutarimas niekaip neįtakos klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo R. K. išsprendimo, kadangi nagrinėjamo klausimo faktinė situacija neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų bankroto bylos neiškėlimo sąlygų. CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą ir tokiu atveju, kai pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.), tačiau ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009). Nagrinėjamos bylos atveju teismas sustabdė bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto numatytu pagrindu iki tol, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016, kurioje sprendžiamas pareiškėjo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kadangi laikė, jog neįsiteisėjus teismo sprendimui minėtoje civilinėje byloje negalima spręsti dėl pareiškėjui reikalingos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Vertintina, kad jeigu pirmosios instancijos teismas nuspręstų iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tai ta pačia nutartimi, atsižvelgdamas į visus pareiškėjo būtiniausius poreikius, iki pareiškėjo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, privalėtų nustatyti pinigų sumą būtiniesiems jo poreikiams tenkinti, apytiksliai 4 – 6 mėnesių laikotarpiui. Todėl, žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 yra sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjo ir V. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad toks ginčas tarp minėtų šalių dėl išlaikymo priteisimo anksčiau jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014, galėtų vertinti aplinkybes pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Jeigu mokumo atkūrimo plano rengimo, jo tvirtinimo laikotarpiu ar jį patvirtinus pasikeistų faktinės finansinės aplinkybės ir pareiškėjo būtinųjų poreikių išlaidų suma, kuri darytų esminę įtaką pareiškėjo būtinųjų poreikių išlaidų sumai, pareiškėjas galės kreiptis į teismą su prašymu dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ir tvirtinimo (FABĮ 8 str. 13 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo stabdyti R. K. bankroto bylos nagrinėjimo CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą iki Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 7 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai ar įstatymams ir įsiteisės sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr.2-7-547/2016, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl apskųstoji Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria sustabdyta byla, naikinama (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

14Atskirąjį skundą tenkinti.

15Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai