Byla 2-752-236/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintinas atsakovo V. G. prašymas dėl vykdomojo rašto pripažinimo netekusiu galios civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009 pagal ieškovo „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lanlita“ ir V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas V. G. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2009 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009 netekusiu galios. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui „Swedbank“, AB solidariai iš atsakovų UAB „Lanlita“ ir V. G. skolą ir palūkanas. Pažymėjo, kad UAB „Lanlita“ 2009 m. liepos 2 d. iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009, kuriame nenurodė apie UAB „Lanlita“ iškeltą bankroto bylą, taip pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18152-285/2012 tuo pačiu klausimu, ir perdavė antstoliui vykdyti.

5BUAB „Lanlita“ bankroto administratorius atsiliepimu į atsakovo V. G. prašymą su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas V. G. netinkamai aiškina ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymą, kadangi Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį ir priteisė skolą solidariai iš atsakovų UAB „Lanlita“ ir V. G. kaip UAB „Lanlita“ laiduotojo pagal laidavimo sutartis. Įsiteisėjus sprendimui už akių, 2009 m. rugsėjo 4 d. ieškovo prašymu buvo išduoti vykdomieji raštai. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis iškelti UAB „Lanlita“ bankroto bylą dėl šios nutarties apskundimo apeliacine tvarka įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 14 d., t. y. jau po to, kai Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009, todėl Kauno apygardos teismas nepažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto. Bankroto administratoriaus teigimu, vykdomojo rašto dalis dėl V. G. skolos išieškojimo negali būti stabdoma dėl kitam atsakovui iškeltos bankroto bylos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė atsakovo V. G. prašymo dėl vykdomojo rašto pripažinimo netekusiu galios netenkinti.

8Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį ir solidariai iš atsakovo UAB „Lanlita“ ir atsakovo V. G., kaip UAB „Lanlita“ laiduotojo pagal laidavimo sutartis, priteisė 192 632,18 eurų skolą pagal 2007 m. sausio 19 d. kredito linijos sutartį Nr. 07-005529-KL (su vėlesniais jos pakeitimais) ir kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių LIBOR eurais ir pridedant 2 proc. metų palūkanų nuo negrąžinto 188 253 eurų kredito, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. balandžio 27 d.) iki kredito grąžinimo dienos; 2 929 447,65 Lt skolą pagal 2007 m. liepos 18 d. kredito sutartį Nr. 07-073038-KL (su vėlesniais jos pakeitimais) ir pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutartį Nr. 07-083810-IN/07-083815-IN (su vėlesniais jos pakeitimais) bei kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų nuo negrąžinto 2 818 917,40 Lt kredito, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. balandžio 27 d.) iki kreditų grąžinimo dienos; 6 proc. palūkanas už visą priteistą sumą (192 632,18 eurų ir 2 929 447,65 Lt) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2009 m. balandžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 38 460 Lt žyminį mokestį, t. y. po 19 230 Lt iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis 10,25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 5,25 Lt iš kiekvieno atsakovo (t. 1, b. l. 171–172). Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimui už akių, pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. ieškovo „Swedbank“, AB prašymą išduoti vykdomieji raštai civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo iš atsakovų UAB „Lanlita“ ir V. G. (t. 1, b. l. 177).

9Teismas nurodė, kad atsakovas V. G. 2014 m. birželio 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1748-485/2009 pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 179), motyvuodamas tuo, jog UAB „Lanlita“ 2009 m. liepos 2 d. iškelta bankroto byla, tačiau Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. išduotame vykdomajame rašte apie tai nenurodė.

10Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lanlita“ buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį, kuria nuspręsta nutraukti apeliacinį procesą, o Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas darė išvadą, jog Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB „Lanlita“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 14 d., t. y. jau po to, kai Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009 (CPK 279 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog Kauno apygardos teismas, išduodamas byloje vykdomuosius raštus, nepažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto.

11Teismas, vadovaudamasis teismo posėdyje dalyvavusių asmenų – bankroto administratoriaus įgalioto asmens N. S. ir antstolio R. B. paaiškinimais, nustatė, kad antstolis vykdo išieškojimus pagal du vykdomuosius dokumentus – Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. spalio 22 d. nutartį Nr. 2-18152-285-2012 dėl priverstinai parduotino turto ir Kauno apygardos teismo 2-1748-485/2009 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad antstolio teigimu, išieškojimas šiuo metu dar nėra baigtas, skola nėra išieškota, todėl realizavus turtą vykdant Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. spalio 22 d. nutartį Nr. 2-18152-285-2012, gauta suma bus sumažinamas įsiskolinimas pagal Kauno apygardos teismo 2-1748-485/2009 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą. Tokią aplinkybę nurodė ir ieškovas „Swedbank“, AB rašte.

12Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimas už akių yra galiojantis ir turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka. Kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, teismas sprendė, jog 2009 m. rugsėjo 4 d. išduoti vykdomieji raštai nagrinėjamoje civilinėje byloje yra vykdytini.

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Atsakovas V. G. atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – pripažinti vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009 netekusiu galios. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimo procesą, skolininkui iškėlus bankroto bylą, nesivadovavo specialaus įstatymo nuostatomis, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas nurodo, jog skolininkui UAB „Lanlita“ iškėlus bankroto bylą, visos vykdomosios bylos ir išieškojimai yra sustabdomi bei perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui;

162) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-133-153/2013 patvirtino ieškovo 3 806 318,62 Lt finansinį reikalavimą ir bankroto proceso metu realizavus UAB „Lanlita“ priklausantį turtą pusė ieškovo šio finansinio reikalavimo yra padengta. Apelianto teigimu, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstai padidintas dėl dviejų vykdomųjų raštų pagal tas pačias kredito sutartis: vykdomojo rašto Nr. 2-1748-485/2009 ir Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties Nr. 2-18152-285/2012, turinčios vykdomojo rašto galią;

173) Antstolio 2014 m. kovo 25 d. patvarkymas Nr. 0085/12/00176 patvirtina, kad išieškojimas vykdomas sumuojant abu vykdomuosius raštus ir bendra išieškojimo suma yra beveik 6 mln. litų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėta bei pagrįsta atsakovo V. G. atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo V. G. prašymo dėl vykdomojo rašto pripažinimo netekusiu galios civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams BUAB „Lanlita“ ir V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

22Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimo procesą, skolininkui iškėlus bankroto bylą, nesivadovavo specialaus įstatymo nuostatomis, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Apelianto teigimu, skolininkui UAB „Lanlita“ iškėlus bankroto bylą, visos vykdomosios bylos ir išieškojimai yra sustabdomi bei perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

23ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, jog priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto.

24Bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009 išdavė 2009 m. rugsėjo 4 d. Tuo tarpu, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lanlita“ buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį nutraukti apeliacinį procesą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis dėl UAB „Lanlita“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 14 d., t. y. jau po to, kai Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009 (CPK 279 str. 1 d.). Dėl to apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog Kauno apygardos teismas, išduodamas byloje vykdomuosius raštus, nepažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto.

25Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstai padidintas dėl dviejų vykdomųjų dokumentų pagal tas pačias kredito sutartis: vykdomojo rašto Nr. 2-1748-485/2009 ir Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties Nr. 2-18152-285/2012, turinčios vykdomojo rašto galią.

26Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą: 2 žemės sklypus, esančius ( - ), įkeistą 2007 m. rugsėjo 14 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), išieškant skolininko UAB „Lanlita“ 1 939 391,16 Lt skolą ir 142 Lt žyminio mokesčio hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB naudai (t. 1 b. l. 105-108; 181). CK 4.195 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju apeliantas yra įkaito davėjas, iš kurio yra vykdomas priverstinis pardavimas iš varžytinių.

27Tuo tarpu, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-1748-485/2009, skola iš apelianto yra privertinai išieškoma kaip iš laiduotojo pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai apeliacinis teismas daro išvadą, jog priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimus pagal du vykdomuosius dokumentus – Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. spalio 22 d. nutartį Nr. 2-18152-285-2012 dėl priverstinai parduotino turto ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009 dėl skolos išieškojimo.

28Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog antstolio 2014 m. kovo 25 d. patvarkymas Nr. 0085/12/00176 patvirtina, kad išieškojimas vykdomas sumuojant abu vykdomuosius dokumentus ir bendra išieškojimo suma yra beveik 6 mln. litų. Byloje esanti „Swedbank“ AB 2014 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. SR/14-11418 patvirtina, jog realizavus apeliantui priklausantį bankui „Swedbank“ AB įkeistą turtą, išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį Nr. 2-18152-285/2012 būtų užbaigtas ir išieškota suma sumažės tiek BUAB „Lanlita“, tiek apelianto kaip laiduotojo skola bankui pagal 2007 m. liepos 18 d. kredito sutartį Nr. 07-07-3038-IN (su visais pakeitimais ir papildymais). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esanti „Swedbank“ AB pažyma patvirtina, jog antstoliui pardavus apeliantui nuosavybės teise priklausantį, bankui įkeistą, turtą, už jį gauta atitinkama pinigų suma ne tik užbaigtų išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį Nr. 2-18152-285/2012, tačiau gautais pinigais būtų sumažintas įsiskolinimas pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009.

29Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovas V. G. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2009 m. rugsėjo 4... 5. BUAB „Lanlita“ bankroto administratorius atsiliepimu į atsakovo V. G.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė atsakovo V.... 8. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad atsakovas V. G. 2014 m. birželio 4 d. pateikė Kauno... 10. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis dėl... 11. Teismas, vadovaudamasis teismo posėdyje dalyvavusių asmenų – bankroto... 12. Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d.... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Atsakovas V. G. atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą patenkinti,... 15. 1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ĮBĮ nuostatas,... 16. 2) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino apelianto... 17. 3) Antstolio 2014 m. kovo 25 d. patvarkymas Nr. 0085/12/00176 patvirtina, kad... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėta bei pagrįsta... 22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 23. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, jog priėmęs nutartį... 24. Bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas vykdomąjį raštą Nr.... 25. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog ieškovo reikalavimas yra... 26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Kauno miesto apylinkės... 27. Tuo tarpu, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomuoju raštu Nr.... 28. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog... 29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 30. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 32. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą....