Byla 2-1266/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3-280/2013 pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, atstovaujančioms Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas K. J. J. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą teiginius, išdėstytus šiuose sakiniuose, kuriuose UAB „Valeksa“ savo 2005 m. lapkričio 2 d. atsiliepime Nr. 3-94 klaidingai teigia teismui: „...Iki bankroto bylos iškėlimo K. J. buvo grąžinta 8000,00 litų...“; įpareigoti atsakovą UAB „Valeksa“ šį dokumentą pakeisti, nurodant jame, kad paminėti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą; priteisti jam iš atsakovo UAB „Valeksa“ 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 418 000 Lt turtinės ir 1 000 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, solidariai priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas K. J. J. 2013 m. sausio 31 d. pareiškė teismui prašymą išreikalauti: iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4777-608/2008 ir civilinę bylą Nr. 28-3291/94; iš Vilniaus apygardos teismo - bylą Nr. 1P-109-628/2010 ir civilinę bylą Nr. 239-329/02. Taip pat nurodė, kad nėra išreikalautos bylos iš LR Seimo kanceliarijos archyvo (bylos Nr. 360 ir Nr. 361); G. P. apkaltinamųjų nuosprendžių nuorašus. Ieškovo teigimu, prašomų išreikalauti bylų medžiagoje yra surinkta įrodymų, turinčių esmės nagrinėjamai bylai, jie padės visapusiškai išsiaiškinti teismo posėdyje visas aplinkybes.

62013 m. vasario 11 d. prašymu ieškovas pakartotinai prašė išreikalauti nurodytas bylas iš jų buvimo vietos. Prašyme, be kita ko, teigė, kad užtikrinus jo prašomus rašytinius įrodymus, būtų suteikta galimybė išsaugoti ir užfiksuoti įrodymus 2013 m. kovo 4 d. teismo posėdyje bei ateičiai, t.y. baigiamiems pasisakymams teisme, nes atsakovo atstovai gali sunaikinti rašytinius įrodymus – jų originalus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo K. J. J. prašymo užtikrinti įrodymus netenkino.

9Teismas nustatė, kad ieškovas prašo išreikalauti jau išnagrinėtas bylas, kuriose įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, šiose bylose ieškovas buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl jam nėra kliūčių reikalingus dokumentus, kurių jis pats konkrečiai neįvardija, pateikti teismui pačiam, konkrečiai nurodant, ar jie suklastoti, ar ne. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, tik nurodydamas bylų numerius, nepaaiškina, kokie kitose išnagrinėtose bylose nustatyti faktai ir kaip pagrindžia jo ieškinio nurodytas aplinkybes ir jų pagrindimu pareikštus reikalavimus, todėl pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį toks prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareikštas prašymas nesusijęs su įrodymų užtikrinimu, nes ieškovas prašyme nesilaikė CPK 222 straipsnio reikalavimų: nenurodė konkrečių įrodymų, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybių, kurias įrodymai turi patvirtinti, priežasčių, dėl kurių prašoma užtikrinti įrodymus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad jis negalėjo susipažinti su bylomis, kuriose jis pats buvo dalyvaujančiu asmeniu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas K. J. J. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kitos teisminės teisėjų kolegijos sudėties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Neužtikrinus apelianto prašomų rašytinių įrodymų, bus pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, dėl ko gali būti padarytos neteisingos išvados.
2. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu apeliantui nebuvo leista susipažinti su jį dominančia bylos medžiaga, kuri turi sąsajų su nagrinėjama byla. Apelianto teigimu, tais atvejais, kai šalis pateikia dalį įrodymų, kuriais ji remiasi, ir įstatymų nustatyta tvarka suformuluoja pagrįstą prašymą dėl kitų reikalingų įrodymų, kurių ji negali gauti, išreikalavimo, teismas negali atmesti tokio prašymo arba grąžinti procesinį dokumentą jį padavusiam asmeniui, nes turi išreikalauti reikalingus prašomus įrodymus (CPK 13 str., 135 str. 2 d., 235 str. 2 d.). Juolab, kad civilinės bylos Nr. 28-3291/94 rašytinių įrodymų visumos medžiagą teismas buvo nutaręs išsireikalauti 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuri nėra panaikinta.
3. Neišreikalavus prašomų rašytinių įrodymų, nebus objektyviai įvertintas valstybės mokesčių inspekcijos, Finansų ministerijos, teisėtvarkos institucijų (policijos) vaidmuo bei nevisapusiškai bus įvertinta Kauno miesto savivaldybės veikla laikotarpiu nuo 1992 iki 1993 metų.

12Atsakovai Kauno miesto savivaldybė, UAB „Valeksa“, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarti palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantas turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinį, o teismas gali išreikalauti įrodymus arba duoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus tik tuo atveju, jei pats asmuo jų negali gauti. Apeliantas nenurodė, kodėl jis pats negali pateikti prašomų išreikalauti dokumentų nepateikė tai patvirtinančių dokumentų (neigiamų atsakymų raštu) kopijų. Apeliantui nenurodžius, kokių konkrečiai duomenų ir dokumentų jam reikia iš prašomų išreikalauti bylų, teismas pagrįstai prašymo netenkino. Taigi, teismas tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, įvertino visas aplinkybes, tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad su atskiruoju skundu nesutinka, taip pat pažymi, kad ieškovo reikalavimas yra ne Vidaus reikalų ministerijos materialinio teisinio suinteresuotumo reikalas, bet viešojo intereso (proceso koncentruotumo) dalykas, todėl spręstinas teismo nuožiūra.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Todėl atskirasis skundas turi būti grąžintas apeliantui, nes pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

15Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: apeliacinis procesas nutrauktinas.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

17Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

18Nors apeliantas 2013 m. vasario 11 d. pateiktame prašyme (16 b. l.) ir teigė, kad užtikrinus jo prašomus rašytinius įrodymus, būtų suteikta galimybė išsaugoti ir užfiksuoti įrodymus 2013 m. kovo 4 d. teismo posėdyje bei ateičiai, tačiau iš šio bei ankstesniojo, 2013 m. sausio 31 d. prašymo (9 b. l.) turinio, taip pat ir iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas savo prašymais iš esmės prašė teismo išreikalauti rašytinius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas 2013 m. sausio 31 d. buvo pateikęs prašymą dėl tapačių įrodymų išreikalavimo (9 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jį tenkinti.

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareikštas prašymas nėra susijęs su įrodymų užtikrinimu.

20Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą išreikalauti, apelianto nuomone, bylos išnagrinėjimui reikšmingus prašyme nurodytus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Tokia teismo nutartimi galimybė bylos tolesnei eigai nėra užkertama. Taigi, teismo nutartis dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ar atsisakymo juos išreikalauti negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).

21Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334 str. 1 d.). Paaiškėjus šiam trūkumui (kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

22Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

23Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, nutraukti.