Byla 2S-302-345/2018
Dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei N. Z. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. Z. 617,68 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 6,95 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovės N. Z. ieškovo naudai priteista 617,68 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 6,95 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 624,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. birželio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės N. Z. valstybės naudai priteista 31,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
  4. 2017 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo procesinių teisių perėmėju – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o UAB „Vilniaus energija“ byloje įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodyta, jog 2002 m. vasario 1 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kurios pagrindu 15 metų terminui UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas, be kita ko UAB „Vilniaus energija“ nuomos laikotarpiu administravo ir debitorinius klientų įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutarčiai baigus galioti tarp UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pasirašytas Turto priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovės N. Z. skolą už tiektą šilumos energiją.
  5. Teisme gautas atsakovės N. Z., atstovaujamos asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, procesinis dokumentas, kuriame prašoma atmesti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą. Nesutikimas motyvuojamas tuo, jog UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi atsakovai nebuvo informuoti apie skolos perkėlimą, o taip pat nebuvo gautas atsakovų sutikimas dėl teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nepagrįstai buvo perduotos UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Teigė, jog UAB „Vilniaus energija“ perleisdama reikalavimo teises nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.115 – 6.122 straipsnių reikalavimų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą tenkino. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-19384-566/2016 pakeitė ieškovą UAB „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, jo civilinių procesinių teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580. Pripažino UAB „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2017 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje.
  2. Teismas nustatė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutartį, sudarytą tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energijos“ ir bendrovės „Dalkia“, kurios pagrindu 15 metų terminui UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas, o pasibaigus arba nutrūkus šiam terminui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo iš UAB „Vilniaus energija“ perimti vartotojų skolas remiantis Priedu Nr. 13. Byloje pateiktas ir 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas Priede Nr. 13, bei vartotojų permokas perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taip pat pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą.
  3. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl 617,68 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 6,95 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 624,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. birželio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,54 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. Z. nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir neprieštarauja įstatymams. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą bei pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

7III.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

96.

10Atskiruoju skundu atsakovė N. Z., atstovaujama asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, prašo apeliacinio teismo panaikinti pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir atmesti ieškovo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl procesinės padėties pakeitimo. Nurodo, kad nesutinka, kad ieškovo UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės buvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nes, pirma, nėra gavusi ieškovo 2017 m. birželio 30 d. informacinio pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, o, antra, minėtas pranešimas, nėra pakankamas pagrindas perimti reikalavimo teises dvišalės sutarties atveju, kai tiek vartotojas, tiek tiekėjas vienas kito atžvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas, kuris šiuo atveju nesutinka, kad jo turimos sutarties šalis pasikeistų. Atsakovės įsitikinimu, jos dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl ieškovės procesinė padėtis nekeistina, nes atsakovė nebuvo ir iki šiol nėra informuota apie skolos perkėlimą, taip pat nėra gautas atsakovės sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Todėl laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nepagrįstai skundžiama teismo 2017 m. rugsėjo 7 d.nutartimi buvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

117.

12Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kartu su prašymu pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jos teisių perėmėju – nauju ieškovu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ į bylą pateikti dokumentai įtikinamai įrodo, kad Vilniaus energijos reikalavimo teisę į Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens vartotojų skolas buvo atlygintinai perleistos Vilniaus šilumos tinklams. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai, objektyviai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisės perleidimimas būtų negalimas. Pažymi, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Paaiškina, kad Vilniaus miesto buitiniams šilumos vartotojams (tame tarpe ir atsakovei) kartu su Vilniaus šilumos tinklų sąskaitomis už 2017 m. birželio mėnesį buvo siunčiamas ir 2017 m. birželio 30 d. Informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo kartu su 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ rašto Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ išrašu. Be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir Vilniaus šilumos tinklų interneto svetainėje. Tokiu būdu atsakovei tinkamai pranešta apie Vilniaus energijos reikalavimo teisės perleidimą Vilniaus šilumos tinklams. Pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovė, atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo – pardavimo prievolės prigimtį, t.y. kad šilumą gali tiekti tik asmuo turintis teisę verstis šilumos tiekimo veikla, o nuo 2017-03-30 tokią teisę turi išimtinai Vilniaus šilumos tinklai, atsakovės sutikimas yra nereikalingas, kadangi jos teisinė padėtis nesikeičia. Teigia, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ bei jos vadovas nėra ir negali būti tinkamu atsakovės atstovu pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir 3 dalį, bei 57 straipsnio 1, 2, 3 dalis.

138.

14Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovas. Pažymi, jog atskirajame skunde neįrodyta, jog reikalavimo teisių perleidimas kokiu nors būdu suvaržė atsakovės teises.

15IV Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis procesas nutrauktinas.

  1. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atskirąjį skundą atsakovės N. Z. vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M..
  3. Pažymėtina, kad pagal CPK 4straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 buvo atvykęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdį ir siekė atstovauti kasatorius bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovauti kasatorių neleido. Išplėstinė teisėjų kolegija protokolinėje nutartyje nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Šis išplėstinės teisėjų kolegijos argumentas patvirtina, jog teismų praktika asociacijų teisės atstovauti klausimu yra nuosekliai formuojama ir šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Be to, ši formuojama Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nėra tinkamas šalies atstovas bylose, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje protokolinėje nutartyje taip pat pažymėjo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos tikslu.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateiktoje 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgaliojimo ir atstovavimo sutartyje asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teikiamos atstovavimo paslaugos yra apmokamos – nurodyta, kad už suteiktas atstovavimo, dokumentų rengimo, teisines paslaugas ir kitus veiksmus apmokama pagal įkainį 50 Eur/val. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis Nr. 3P-1518/2016 civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 11 ir 12 pastraipose nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir vadovaudamasis byloje nustatyta aplinkybe, kad asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ siekė teikti apeliantei mokamas atstovavimo paslaugas, sprendžia, kad atsakovės atstovavimas teisme nekyla iš jį atstovauti siekiančios asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ negali būti laikoma tinkamu atstovu pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. teisėjos rezoliucija asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pasirašytas ir pateiktas atskirasis skundas buvo priimtas, nors jis pasirašytas ir paduotas teismui tokių įgaliojimų neturinčio asmens, vadovaujantis 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties nutraukiamas.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

18apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties nutraukti.

Proceso dalyviai