Byla 2-273-301/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovo, Uždarosios akcinės bendrovės „Odivė“ atstovui direktoriui V. B., atsakovo atstovei Eglei Izokaitytei, trečiajam asmeniui G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Odivė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui G. P. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu (b.l.8-10) prašė, remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., 6.249 str., 6.210 str., Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d. priteisti iš atsakovo 5894 Lt žalos atlyginimo, 6 % palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir bylos vedimo išlaidas). Ieškovo atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad UAB „Odivė“ veiklos sritys yra automobilių prekyba ir krovinių gabenimo tarptautinės automobilių transporto paslaugos. Nurodė, kad 2013-07-03 kelio Marijampolė-Šunskai-Tursučiai 5,9-ame kilometre įvyko autoįvykis, kurio metu UAB „Odivė“ priklausantis automobilis Citroen Evasion, pažymėtas ženklu R169613,

3vairuojamas trečiojo asmens – ieškovo darbuotojo- vadybininko G. P., susidūrė su į kelią išbėgusiu laikiniu gyvūnu – stirninu. Autoįvykio pasekoje buvo apgadintas bendrovei priklausantis automobilis ( apgadinta priekinė dalis – variklio dangtis, grotelės, dešinys priekinis žibintas, radiatorius) ir padaryta 5894 Lt dydžio turtinė žala. O būtent: transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą 7680 Lt – apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 2270Lt = 5410 Lt; kadangi nustatyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė – 6640 Lt, tai yra sudaro daugiau nei 75% iki apgadinimo turėtos rinkos vertės, todėl konstatuotas, jog apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiūriu netikslingas. Už UAB „Asistava“ atliktą turto vertinimo ataskaitos paruošimą prašė priteisti 484 Lt turėtos turtinės žalos atlyginimo, iš viso 5894 Lt. Nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą , nes nevykdė bendrų rūpestingumo ir atsakingumo pareigų, buvo neapdairus, neatsakingas ir nerūpestingas, o būtent:1) ieškovas, būdamas laukinio gyvūno savininku, nesiėmė reikiamų priemonių, tai yra nepažymėjo pavojingo kelio ruožo ženklu ar atitvaru, neįspėjo apie pavojingą kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys, pažeidė kelių ženklinimo tvarką, nesekė ir neanalizavo kelio situacijos, neužkirto kelio įvykiui kilti, neužtikrino visuomenės saugumo kelyje. Atsakovo kaltė pasireiškė –atsakovo neteisėtu neveikimu (nepastatė įspėjamųjų ženklų ar atitvarų); 2) ieškovui priklausantis automobilis buvo vairuojamas nepažeidžiant eismo taisyklių reikalavimų; 3) ieškovui priklausantį automobilį vairavusiam asmeniui šis kelio ruožas buvo nežinomas, nes šiuo keliu važiuoja retai, todėl tretysis asmuo G. P. neturėjo supratimo apie laukinių gyvūnų egzistavimą šiame kelio ruože ir negalėjo numatyti, kad kelyje išlieka galimybė laikiniams gyvūnams patekti į kelią.

4Atsakovas atsiliepimu (b.l.49-56 ) ir jo atstovė teisme ieškinio nepripažino visiškai, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes neįrodytos visų būtinos valstybės atsakomybei kilti sąlygos (neteisėti veiksmai/neveikimas, kaltė, priežastinis ryšys, žala), o garantuoti absoliučią valstybės atsakomybę negalima, tai yra atmesti dėl šių motyvų: 1) ieškovas neįrodė ieškinio, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę, kad kelio Mokolai- Šunskai- Tursučiai 5,9 –ame kilometre, - ruožas būtų grėsmingas ar avaringas, o valstybė į tai nereaguoja ir nesiima jokių priemonių. Valstybė prižiūrėjo bei stebėjo tą kelią (gyvūnų populiacija reguliuojam kasmet ) ir nebuvo pagrindo imtis papildomų priemonių, nes kelias nėra avaringas. Šiuo atveju valstybei nebuvo pareigos statyti įspėjamuosius ženklus, nes byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje ( kelio 5,9 kilometre) būtų nustatytas gyvūnų migracijos takas, o teisės aktai nenustato pareigos valstybei visuose keliuose pastatyti įspėjamuosius ženklus, priešingu atveju jie (įspėjamieji ženklai) prarastų savo prasmę, tai yra esant jų pristatytų per daug, jie neatliktų savo funkcijos. Teisės aktai neįpareigoja valstybės aptverti visų kelių atitvarais. Tokiu būdu mano, kad ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, tai yra neįrodė, kad viešosios teisės subjektas (valstybė) neveikė taip, kaip pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo veikti. Nurodo, kad LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d. yra speciali norma valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti , tačiau būtent ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, nes vien žalos atsiradimo faktas neteisėtų veiksmų negali nei patvirtinti, nei paneigti; 2) nėra priežastinio ryžio tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos; 3) ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeisti kelio ženklų statymą ar medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, todėl nėra priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir valstybės veiksmų; 4) valstybei pareiga atlyginti žalą nekylą, jeigu žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų ar kitų CK 6.253 str. nurodytų aplinkybių. Nenugalimos jėgos buvimo ar ne klausimas spręstinas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus gyvūno rūšį, populiacijos mastą, populiacijos rūšies skaičiaus nusistovėjimą, gyvūnų įpročius keliauti, jų sėslumą, sezoninės migracijos laiką ; 5) vairuotojas (ieškovo vadybininkas) pats buvo neapdairus ir nerūpestingas, nes nepasirinko saugaus greičio (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 133 p.); 6) ieškovas nepaneigė abejonės, kad jam priklausantis automobilis, kuris buvo pažymėtas prekybiniu ženklu R169613 ir galėjo ribotai judėti – galėjo dalyvauti viešame eisme ir buvo techniškai tvarkinga.

5Trečiasis asmuo G. P. , kuris dirba pas ieškovą vadybininku, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tai jis 2013-07-03, 7.30 val. kelyje Marijampolė-Šunskai-Tursučiai 5,9-ame kilometre įvykusio autoįvykio metu vairavo ieškovui UAB „Odivė“ priklausantį automobilį Citroen Evasion, pažymėtą ženklu R169613. Nurodė, kad tą rytą jis važiavo į Šunskus keliu Marijampolė-Šunskai, nes reikėjo paimti iš ten (Šunskų ) gyvenančio naktį grįžusio autovežio vairuotojo autovežį ir jį pervaryti į servisą Marijampolėje. Servise turėjo būti 8 val., bet 7.30 val. įvyko susidūrimas su gyvūnu (2014-01-23 garso įrašo laikas 41:28). Nurodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas ( galiojo technikinė apžiūra atlikta Vokietijoje), iš abiejų kelio pusių buvo aukšta žolė, o už 80-100 metrų miškas. Jis važiavo apie 70 ar 80 km. greičiu. Stirna iššoko 1 metro atstumu prieš automobilį, todėl stabdymo kelio nebuvo.

6Ieškinys atmestinas.

7Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje yra įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, tai yra asmens civilinės prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą yra prilyginami daiktams: jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnį laikinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Todėl valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str.).

8CK 6.267 straipsnio 2 dalis numato, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Ši tvarka yra nustatyta LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje reglamentuojančioje, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų, ir išieškoma CPK nustatyta tvarka. Tokiu būdu valstybės civilinė atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas, o būtent turi būti : 1) nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, 2) žalos faktas ir dydis, 3) priežastinis ryšys, 4) valstybės kaltė.

9Ginčuose dėl gyvūno eismo įvykiuose padarytos žalos atlyginimo yra taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismą asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikritimus, išskyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 78 str.). Civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus valstybės veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o kaltė pagal CK 6.248 str. 1 d. yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiajam asmeniui įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 4 p.). Pagal suformuotą teismų praktiką valstybei už eismo įvykio metu laikinių gyvūnų padarytą žalą negali būti taikoma griežtoji (be kaltės) civilinė atsakomybė, todėl tokiuose ginčuose CK 6.267 straipsnio 2 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246-6.249 str. įtvirtintas civilinei atsakomybei kilti sąlygas (LAT Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2012).

10Dėl valstybės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos

11Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis atlyginti žalą (CPK 178 str.). Tik ieškovui pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei būtų kilusi pareiga juos paneigti, tai yra įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo. Vienas iš subjekto veiksmų teisėtumo ar ne vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma. Dėl laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja laibai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migraciją, todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučia apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių. Dėl valstybės veiksmų teisėtumo ar ne turi būti sprendžiama pagal tai: ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, tai yra vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Šioje byloje valstybės veiksmų teisėtumas yra vertinamas valstybės pareigos užtikrinti eismo saugumą valstybinės reikšmės keliuose (šiuo atveju rajoniniame kelyje – LR Kelių įstatymo 3 str.) kontekste. Pagal suformuotą teismų praktiką, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laikinių gyvūnų pavojaus laikomasi taisyklės, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančiais – pvz. atitvaras ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (tai yra kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.

12Ieškovas, įrodinėdamas valstybės veiksmų neteisėtumą teigia, kad valstybė nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėtas neveikimas), o būtent: nepažymėjo, kaip teigia, pavojingo kelio ruožo ženklu ar atitvaru, neįspėjo apie pavojingą kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys, pažeidė kelių ženklinimo tvarką, nesekė ir neanalizavo kelio situacijos, neužkirto kelio įvykiui kilti, neužtikrino visuomenės saugumo kelyje. LR Susisiekimo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 patvirtinta Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika apibrėžia, kad avaringas ruožas yra toks kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, tačiau avaringumo rodikliai dar nepasiekė ribinės reikšmės. Būtent tokiame kelio ruože reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko autoįvykis, buvo avaringa nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio kelio ruožo avaringumą. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad kelio ruožas, kuriame 2013-07-03 įvyko autoįvykis (rajoninio kelio Mokolai- Šunskai- Tursučiai 5,9 –ame kilometre) , jo ( autoįvykio) metu (2013-07-03) buvo avaringas. Vien tik aplinkybė, kad būtent ieškovui priklausantis automobilis 2013-07-03, 7.30 val. minėtame kelio ruože susidūrė su laukiniu gyvūnu nepatvirtinta šio kelio ruožo avaringumo ir objektyviai privalomai nesuponuoja atsakovui būtinybės panaudoti ieškovo nurodomas priemones, tai yra pastatyti įspėjamuosius ženklus ar atitvarus. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo žiniomis toje vietovėje yra komerciniai medžioklės plotai ir žvėrių populiacija pakankamai didelė, tačiau būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, tuo metu buvo avaringas. Vienok, tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė. Minėta, kad Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 3.2 skyriaus 3.2.38 punkto nuostata, kad ženklas 131 „Laukiniai žvėrys“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, - parodo tik šio kelio ženklo naudojimo paskirtį, tačiau nenustato jo būtinybės kriterijų ir negali būti vertinama kaip įpareigojanti statyti kelio ženklus „Laukiniai gyvūnai“ visuose be išimties keliuose, nes akivaizdu, kad laukinių gyvūnų išėjimo į kelią atvejų gali pasitaikyti visur, net ir miestų gatvėse. Kasacinio teismo suformuota praktika nustato, kad būtinybė statyti kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“ konstatuotina tada, kai nustatoma didelė gyvūnų migracijos per kelią tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo išskirtinumą šiuo požiūriu, taip pat gyvūnų sukeltų avarijų intensyvumą. Iš atsakovo pateikto mokslo tiriamojo darbo Laukinių gyvūnų ir varliagyvių migracija per krašto ir rajoninės reikšmės automobilių kelius baigiamojoje ataskaitoje (b.l.77-80) nurodyta, kad šiame kelyje susidūrimų su laukiniais gyvūnais neregistruota, eismo intensyvumas nedidelis, rekomenduojamos priemonės – nereikalingos. Aptartų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad vienkartinis ieškovui priklausančio automobilio susidūrimo su gyvūnu faktas nepatvirtina išskirtinio kelio ruožo avaringumo susidūrimo su laukiniais gyvūnais požiūriu. Byloje nėra duomenų apie laukinių gyvūnų sukeltus eismo įvykius ginčo kelio atkarpoje, kas nesudaro prielaidų teigti, kad ginčo eismo įvykio metu ginčo kelio atkarpa turėjo būti atsakovo pagrįstai vertinta kaip padidintos rizikos zona, kad jau iki ginčo įvykio egzistavo būtinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, statyti specialius kelio ženklus ar atitvarus ir kad įspėjamojo ženklo nepastatymas reiškia atsakovo pareigos elgtis pakankamai rūpestingai ir apdariai pažeidimą. Minėta, kad ieškovui UAB „Odivė“ priklausantis automobilis Citroen Evasion, buvo pažymėtas prekybiniu valstybinio numerio ženklu R169613. Prekybiniai ženklai yra skiriami neregistruotų transporto priemonių (b.l.88) ženklinimui, kai jomis atliekamas parodomasis (bandomasis) važiavimas arba važiuojama į jų pardavimo, parodymo, atitikties įvertinimo ar registravimo vietą Lietuvos teritorijoje. Tokiai transporto priemonei leidimą trumpalaikiam dalyvavimui eisme išduoda prekybininkų įgaliotas asmuo, šiuo atveju UAB „Odivė“ direktorius. Iš trečiojo asmens G. P. paaiškinimo teisme nustatyta, kad. prekybiniu valstybinio numerio ženklu R169613 pažymėtas ieškovui UAB „Odivė“ priklausantis automobilis Citroen Evasion , susidūręs su laukiniu gyvūnu (stirna), 2013-07-03 , 7.30 val . dalyvavo eisme ne atlikdamas parodomąjį (bandomąjį) važiavimą, ne važiuodamas į jo pardavimo, parodymo, atitikties įvertinimo ar registravimo vietą Lietuvos teritorijoje, o važiavo įmonės (ieškovo) interesais, tai yra: važiavo į Šunskus keliu Marijampolė-Šunskai, nes reikėjo paimti iš ten (Šunskų ) gyvenančio naktį grįžusio autovežio vairuotojo autovežį ir jį pervaryti į servisą Marijampolėje; servise turėjo būti 8 val., bet 7.30 val. įvyko susidūrimas su gyvūnu (2014-01-23 garso įrašo laikas 41:28- trečiojo asmens G. P. paaiškinimas). Leidimas dalyvauti eisme nėra išlikęs, o liudytoju apklaustas autoįvykio medžiagą apiforminęs patrulis A. V. ( šiuo metu jau nedirba Marijampolės AVPK KP skyriuje) teisme neprisiminė ar vairuotojas turėjo leidimą automobiliui Citroen Evasion pažymėtam prekybiniu valstybinio numerio ženklu R169613, dalyvauti eisme, o tarnybiniame pranešime (b.l.66) nurodė, kad „ ... ir kitus reikiamus dokumentus turėjo...>. Liudytoju apklaustas M. M., kuris priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l.65) , nurodė, kad leidimo nematė, o nutarimą surašė remiantis patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu.

13Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyti neteisėti valstybės veiksmai kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl pasakyto ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė pagal Ministro Pirmininko 2013-01-04 potvarkį Nr.9 Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė E. I. prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 336,43 Lt kelionės išlaidų atlyginimo, kurios yra pagrįstos pateiktais įrodymais (b.l.107-119). Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistina: atsakovo naudai 336,43 Lt. kitų (kelionės) būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.), o valstybės naudai 33,75 Lt (b.l.1) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimo (CPK 96 str. 2 d.).

16Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

17Ieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo UAB „Odivė“, į.k. 265770730, 336,43 Lt. (tris šimtus trisdešimt šešis litus 43 cnt.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo LR Aplinkos ministerijai , į. kodas 188602370, a/s Nr.LT63 4010 0424 0006 0063 bankas AB DnB Nord.

19Priteisti iš ieškovo UAB „Odivė“, į.k. 265770730, valstybės naudai 33,75 Lt. ( trisdešimt tris litus 75 cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton įmokos kodas 5660.

20Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą .

Proceso dalyviai
Ryšiai