Byla 2A-1787-259/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Leono Jachimavičiaus Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (pranešėjo, kolegijos pirmininko), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. atstovės advokatės Vilmos Normantienės apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-787/2012 pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kaišiadorių rajono savivaldybei, H. O., J. O., K. P., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geomatininkas“, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, H. G., D. J. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, perdavimo-priėmimo akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.3, b.l.98-102) prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens aplinkos viceministro ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, pagal kurį LR Vyriausybė perdavė Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybėn ieškovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį kelią (unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - )); 2) nustatyti ieškovui E. B. nuosavybės teise priklausančio 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) ribas pagal 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą ir atliktus kadastrinius matavimus; 3) pripažinti ieškovui E. B. teisę registruoti VĮ Registrų centre jam priklausančio nuosavybės teise 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) kadastrinius matavimus ir 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą be atsakovų sutikimo.

5Ieškovas nurodė, kad 1991-02-14 Kaišiadorių rajono žemės skirstymo komisijos sprendimu Nr. 37 valstiečio ūkiui steigti jo tėvui E. B. buvo skirtas žemės sklypas (t.1, b.l.22), vėliau buvo patvirtintas ieškovo tėvui skirto 8,76 ha žemės sklypo planas, ką patvirtina 1991-05-08 valstiečio ūkiui suteikimo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo aktas (t.1, b.l.23-24). Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 68 (t.1, b.l.25-26) Kaišiadorių rajono valdyba 1991-05-28 potvarkiu Nr. 67-v suteikė ieškovo tėvui 8,7600 ha žemės valstiečio ūkiui steigti pagal pridėtą žemės sklypo planą, kuriame yra pažymėti sklypo koordinačių taškai. 2006-03-02 dovanojimo sutartimi ieškovo tėvas žemės sklypą padovanojo ieškovui (t.1, b.l.11-12). Ieškovas nurodo, jog nuo 1991 m. ieškovo tėvas šiame žemės sklype pradėjo ūkininkauti ir savo žemės sklypo ribose savo asmeninėmis lėšomis supylė, suformavo ginčo kelią. Todėl šis kelias priklauso ieškovui, ieškovas juo naudojasi iki šiol. Kadangi žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, siekiant atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, 2009 m. pradžioje ieškovas kreipėsi į UAB „Geomatininkas“ dėl žemės sklypo plano parengimo. Tačiau Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius ir Kauno apskrities viršininkas UAB „Geomatininkas“ parengtą ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tiek pirminį 2009-06-10 planą (t.1, b.l.33), tiek patikslintą 2010-03-01 planą (t.2, b.l.26) ir atliktus kadastrinius matavimus suderinti atsisakė (t.1, b.l.14, 19). Ieškovui su reikalavimu dėl žemės sklypo plano suderinimo kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą, paaiškėjo, jog LR Vyriausybė 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovo žemės sklype esantį ginčo kelią Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn (t.3, b.l.83), tokiu būdu savavališkai paimdama dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (t.5, b.l.40-51) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 201,90 Lt pašto išlaidų valstybei ir 117, 64 Lt Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Teismo vertinimu, ieškovas teisminio proceso metu neįrodė, kad jo nuosavybės teise valdomame sklype, jo suteikimo metu, dabartinio ginčo keliuko nebuvo ir kad tik jis jį įsirengė savo sklypo ribose. Surinkti byloje dokumentai vienas kitą papildydami įrodo, kad ginčo keliukas sklypo suteikimo metu egzistavo ir jo forma sąlygojo ieškovo pietinės sklypo ribos formą (riboženklių išsidėstymą ne tiesiogine linija). Surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo kelias į ieškovo žemės sklypo ribas nepateko. Todėl UAB „Geomatininkas“ kadastrinio matavimo plane nurodytas keliuko patekimas į ieškovo sklypo ribas prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir toks planas negali būti derinamas valstybės ir savivaldybės institucijose bei registruojamas VĮ Registrų centre. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pagerinęs kito savininko daiktą – ginčo keliuką, tačiau pažymėjo, jog ši aplinkybė neleidžia ieškovui įgyti nuosavybės teisių į jį. Teismo vertinimu, Vyriausybė, perduodama Kaišiadorių rajono savivaldybei vietinės reikšmės kelią, esantį ne ieškovo sklypo ribose, įstatymų ir nustatytos tvarkos nepažeidė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovo E. B. atstovė advokatė Vilma Normantienė apeliaciniu skundu (t.5, b.l.65-76) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovų visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176-185 str. str.), kadangi iš esmės netyrė ir nevertino reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, nepašalino juose esančių prieštaravimų, nepasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų ar paneigiamų aplinkybių, įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios, nelygino ieškovo bei atsakovų pateiktų žemės sklypo ir ginčo kelio planų, pirminių ieškovo žemės sklypo dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų, juos tik išvardindamas teismo sprendime. Teismo išvados grįstos prielaidomis, teismas neatskleidė bylos esmės ir tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą.

112. Teismas pažeidė CK 4.45 str. reikalavimus. Šalys byloje nesutarė dėl ginčo kelio priskyrimo ieškovo sklypui, todėl kilęs ginčas yra susijęs su privataus asmens (ieškovo) žemės sklypo ribų nustatymu (CK 4.45 str. 1 d.). Nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, teismas pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar šios ribos yra iš tiesų neaiškios, ir tik riboms esant neaiškioms, - nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus). Teismas, nesivadovaudamas CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra aiškios. Teismas neįvardijęs konkretaus ieškovo žemės sklypo ribas nustatančio dokumento, nevertinęs ginčo faktinių aplinkybių, netinkamai išnagrinėjo ginčą dėl sklypo ribų nustatymo (dėl ieškovo žemės sklypo pietinės ribos vietos ir konfigūracijos) ir padarė nepagrįstą išvadą apie ginčo kelio nepriklausymą ieškovo žemės sklypui.

123. Valstybės valdžios institucijos nepagrįstai atsisakė suderinti UAB „Geomatininkas“ parengtą planą dėl žemės sklypo ribų nustatymo (t.2, b.l.26). Šis planas atitinka visus įstatymų reikalavimus ir CK 4.45 straipsnyje nustatytus kriterijus, sudarytas atsižvelgiant į valstiečio ūkio plano dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir plotą, parengtas pagal išlikusius riboženklius, kurių visi kampai atitiko matavimus, bei patvirtina faktą, jog ginčo kelias nuosavybės teise priklauso būtent ieškovui. Planas atitinka naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijus, išlaiko visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. UAB „Geomatininkas“ parengtas planas bei atlikti kadastriniai matavimai yra atlikti pagal žemės sklypo suformavimo dokumentus, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Geomatininkas“ atstovas matininkas A. L.. Tai, kad atsakovų teismui pateiktame abrise (t.1, b.l.15), neva braižytame 1991 m. gegužės mėn., yra pažymėtas ieškovo kelias, neįrodo, jog kelias ten iš tikrųjų buvo. Preliminariame plane, nubraižytame tuo pačiu metu -1991 m. gegužės mėn., kelias nepažymėtas. Matininkas paaiškino, jog jeigu ginčo kelias tuo metu realiai egzistavo, jis privalomai turėjo būti pažymėtas ir plane. Matininkas taip pat paaiškino, jog atlikdamas sklypo matavimus, jis pirmiausia rėmėsi matavimų žiniaraščiu, pagal kurį nustatė, kad riboženkliai stovi vietoje, ten, kur ir buvo, taip pat rėmėsi sklypo preliminariu planu, matavimo abrisu nesirėmė, nes jo motininėje byloje nėra. Teismas ieškovo pateikto žemės sklypo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams bei jo sudarymo faktinio pagrindo neanalizavo, UAB „Geoamatininkas“ matininko paaiškinimų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

134. Nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal ieškovo pateiktą planą, kaimyninių žemės sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti ar apriboti, kadangi ginčijamo kelio dalis visada nuosavybės teise priklausė ieškovui, buvo paties ieškovo tėvo išpilta (suformuota), yra jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Trečiųjų asmenų argumentai, kad dėl dalies kelio atkarpos patekimo į ieškovo žemės sklypo ribas kitų žemės sklypų savininkai nebegalėtų patekti į savo sodybas, yra nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių 1939-03-11 eksplikacijos (t.3, b.l.62) ir sklypo valstiečio ūkiui steigti vietos parinkimo brėžinio (t., b.l.) matyti, jog visi kaimyninių sklypų savininkai turi net po keletą skirtingų būdų, kaip privažiuoti prie savo sodybų.

145. Faktą, jog ginčo kelias yra ieškovo sklype, patvirtina byloje esantys dokumentai - UAB „Geomatininkas“ planas (t.2, b.l.26), preliminarus planas, kuriame keliukas įpieštas į sklypą, 1934 m. Smetoninis planas (t.bei ištrauka iš žemėtvarkos projekto (t.2, b.l.35), iš kurių aiškiai matyti, jog ginčo kelias yra ieškovo sklype. Paženklinimo akte (t.2, b.l.25) nėra parašyta, kad ieškovo sklypas ribojasi su keliu. Vienintelis valstiečių ūkio plane (t.1, b.l.27) minimas kelias - pagrindinis kelias vakarinėje pusėje. Ieškovo nuosavybės teisę į ginčo kelią patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei bylos dalyvių paaiškinimai, kurių teismas nevertino: 1931 m. Trakų apskrities ( - ) valsčiaus ( - ) žemės vienkiemiais išskirstymo planas (t.3, b.l.110), ištrauka iš ( - ) kadastro vietovės projekto (t.3, b.l.55), 1991-04-14 Kaišiadorių rajono žemės skirstymo komisijos protokolas Nr. 37, 1991-06-11 žemės sklypo planas (( - ) kolūkio žemės) (t.1, b.l.27), sklypo valstiečio ūkiui steigti vietos parinkimo brėžinys, 1993-01-25 žemės reformos įstatymo tvarka nuosavybės teise atstatytos ir pirktos žemės, miško, vandens, kainos skaičiavimo suvestiniai duomenys, 1994-09-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, Kaišiadorių rajono, ( - ) apylinkės, ( - ), E. B. Žemės kontūrų ir skaičiavimų planas 1991-05-28.Visi šie įrodymai patvirtina, jog ginčo kelio ieškovo tėvui suformuojant ir atmatuojant ūkininko ūkiui žemės sklypą iš viso nebuvo, nes jei toks kelias būtų buvęs, laikantis teisės aktų reikalavimų, jis būtų nurodytas - pažymėtas plane. Ginčo kelio atkarpą supylė ir suformavo pats ieškovo tėvas savo lėšomis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, ką patvirtino ir liudytojai V. B. bei G. Ž..

156. Atlikus ieškovo sklypo patikrinimą natūroje, buvo nustatyta, kad sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais, kurie yra išlikę, juos pamatavus, skirtumas tarp UAB „IPS GROUP“ pamatuotų ir UAB „Geomatininkas“ pamatuotų koordinačių yra leistinumo ribose (t.4, b.l.117). UAB „IPS GROUP“ naudodamiesi kompiuterine koordinačių sistema LKS-94, patvirtino, kad keliukas pietinėje sklypo dalyje patenka į ieškovo sklypo ribas. Plotas pagal valstiečių ūkio plano koordinates yra 8,6583 ha, kadangi sklypo riba eina griovio viduriu, o tuo metu griovys buvo paimtas grafiškai, dėl ko atsirado ploto skirtumas. Imant ribą pagal valstiečių ūkio ribą, plotas sumažėja 0.1478 ha (t.4, b.l.117).

167. Sklypo valstiečio ūkiui steigti vietos parinkimo brėžinys buvo suderintas ir 1991 m. patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Č. (tuo metu buvusios R.), kuri dabar atsisako suderinti ieškovo pateiktą planą, pati sau prieštaraudama ir nurodydama, jog pateiktas projektas neatitinka ieškovo žemės sklypo ribų, nors 1991 m. pati jas patvirtino ir suderino.

178. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, jog ieškovui suformuojant ir suteikiant ūkininko ūkiui 8,76 ha žemės sklypą, jis ribojosi su vietinės reikšmės keliu. Vienintelis dokumentas, kuriuo atsakovai ir tretieji asmenys ginčija ieškovo reikalavimus, yra Valstiečių ūkiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo 1991-05-08 aktas ir jį lydintys dokumentai. Tačiau šiuo aktu vadovautis negalima, kadangi jis buvo surašytas ne 1991 m., bet po 1993 m., ieškovo tėvo parašas ant šio akto yra padirbtas (suklastotas), kadangi ieškovo tėvas šio dokumento nepasirašė. Ieškovo tėvui suteikiant žemės sklypą, jo ribos buvo nustatytos pažymint riboženkliais, joks abrisas nebuvo braižomas. Be to, net ir laikant, kad šio akto surašymo data yra tikra, lyginant jį su valstiečių ūkio planu, ištrauka iš žemėtvarkos projekto, 1991-04-15 žemėtvarkos projekto plano ištrauka ir Valstiečių ūkio matavimų žiniaraščiu, 1991-06-11 eksplikacija (t.1, b.l.27), matyti, jog abriso duomenys su minėtais dokumentais nesutampa, šie dokumentai vienas kitam prieštarauja, teismas šių prieštaravimų nepaneigė, akto sudarymo aplinkybių neišsiaiškino. Atsakovų teismui pateiktas D. S. aiškinamasis raštas, kuriame teigiama, jog „nauji keliukai iš šiaurės ir pietų, atribojo ūkininko sklypą“ yra be datos, jame nurodytos faktinės aplinkybės dėl sklypo ribų prieštarauja žemės planui, eksplikacijai, kurie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.

189. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (LAT 2005-11-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2005; LAT 2010-01-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-6/2010). Todėl šioje byloje teismas turėjo ex officio patikrinti, ar ginčo kelio perdavimo-priėmimo aktas, kuris susijęs su ieškovo žemės sklypo dydžiu, yra teisėtas (LAT 2005-11-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2005). Teismas neįvertino, kad vykstant ginčui dėl ieškovo žemės sklypo ribų - ginčo kelio priklausomybės ir tuo pačiu metu valstybės įgaliotoms institucijoms skundžiamu 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktu ginčo kelią pripažinus valstybės nekilnojamojo turto objektu, pasikeitė ne tik ieškovo žemės sklypo ribos, bet ir jo plotas (dydis) - jis sumažėjo, kas neatitinka nuosavybės teisės paskirties bei pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises. Todėl pirmiausia turėjo būti išspręstas ginčas dėl ieškovo žemės sklypo ribų ir tik teismui priėmus sprendimą, jog ginčo kelias į ieškovo žemės sklypo ribas nepatenka, galėjo būti priimamas ginčijamas 2011-05-25 aktas.

1910. Priimant ginčijamą 2011-05-25 aktą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kadangi šiuo aktu buvo apribotos ieškovo nuosavybės teisės, neteisėtai paimta ieškovo sklypo dalis, tokiu būdu sumažinant jam nuosavybės teise priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo plotą.

2011. Ginčijamas 2011-05-25 aktas priimtas remiantis LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, ir 4 punktais. Pagal šį įstatymą savivaldybės nuosavybėn gali būti perduodamas tik tas turtas, kurį ji valdo patikėjimo teise. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo objektą Kaišiadorių rajono savivaldybė valdė patikėjimo teise. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo kelio atkarpa nuosavybės teise priklauso valstybei, ne ieškovui. 2007-11-28 išduotoje pažymoje (t.1, b.l.32) Kaišiadorių kelių tarnyba patvirtino, kad ginčo kelias nėra valstybinės reikšmės ir nėra įtrauktas į jų prižiūrimų kelių sąrašą. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2011-05-06 Kelių inventorizacijos komisijos posėdžio protokolas Nr. LS-9 (t.4, b.l.97), kuriuo buvo nutarta įtraukti ginčo kelią į seniūnijos apskaitą, yra priimtas be jokio teisinio pagrindo.

2112. Atsakovai pažeidė LR žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, numatančią, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, kadangi nepagrįstai pertvarkė teisminio ginčo objektu esantį žemės sklypą, jį sumažindami.

2213. Lyginant ieškovo sklypo atliktus kadastrinius ir preliminarius matavimus, aiškiai matyti, kad sklypo konfigūracija yra šiek tiek pakitusi, tačiau sklypo plotai išlaikyti. Tai patvirtina, jog ginčo kelias įeina į ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.

2314. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str. 1 d.), neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos ir nacionalinės teisės teismų praktikos nuostatų, kadangi teismas nepasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir nemotyvavo, kodėl jie yra atmetami. Kadangi teismas neatsakė į teisiškai reikšmingus šalių ginčui išspręsti ieškinio argumentus, dėl jų nepasisakė ir nevertino, tai sudaro teisinį pagrindą konstatuoti civilinio proceso normų pažeidimą, absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

24Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.91) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą.

25Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.94-98) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261. Skundo argumentai, kad teismas nevertino bylos įrodymų, jų nelygino, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo sprendimo, tėra subjektyvi ieškovo nuomonė. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teismas nuosekliai ir kruopščiai ištyrė įrodymus: rašytinius dokumentus, šalių paaiškinimus, reikalavimus, atsikirtimus, samprotavimus, specialisto nuomonę, liudytojų parodymus ir, įvertinęs aplinkybių visetą, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

272. Tai, kad ginčo kelias nepriklauso ieškovui, patvirtina: 1991-05-08 Valstiečio ūkiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo aktas (t.1, b.l.23-24, , 1991-05-28 žemės sklypo planas Nr. 67-v (t.2, b.l.34, 82), 1991-05-29 patikrintas ir priimtas abrisas bei jo taškų dešifravimo žurnalas, inžinieriaus D. S. aiškinamasis raštas, 1993-01-25 Žemės naudojimo plotų eksplikacija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir kiti teismo ištirti įrodymai. Teigdamas, kad kelią išsipylė pats jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, ieškovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo kelias į ieškovo žemės sklypo ribas nepatenka, o ieškovas neįrodė, kad žemės suteikimo metu ginčo keliuko nebuvo ir kad tik jis jį įsirengė savo žemės sklypo ribose.

283. UAB „Geomatininkas“ parengtas žemės sklypo planas yra su trūkumais, kurie išdėstyti 2010-09-21 Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 176 (t.1, b.l.110-111), todėl nėra pagrindo teigti, kad parengtas planas atitinka teisės aktus ir pirminius žemės sklypo formavimo dokumentus.

294. Ginčijamas kelias yra bendro naudojimo ir užtikrina galimybę gretimų žemės sklypų savininkams patekti į savo sklypus, todėl ieškovo pateiktas žemės sklypo planas ne tik pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ir prieštarauja viešajam interesui. Tai, ar gretimų sklypų savininkai turi alternatyvius patekimus į savo sklypus, nėra šios bylos ginčo dalykas. Kitų privažiavimų į gretimus sklypus buvimas nesukelia ieškovui nuosavybės teisės į ginčijamą kelią.

305. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog ginčo kelią perdavus Kaišiadorių rajono savivaldybei, sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas. Kintant žemės sklypo ribų konfigūracijai, nebūtinai turi kisti žemės sklypo plotas. Be to, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas gali kisti teisės aktų nustatytose ribose (LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 1 priedas).

316. UAB „Geomatininkas“ 2010-03-01 parengtame plane riboženkliai pažymėti skirtingose kelio pusėse (riboženklis Nr. 22 nurodytas už kelio, riboženklis Nr. 9 šalia kelio). Iš 1991-05-28 žemės sklypo plano matyti, kad buvo pastatyta 10 gelžbetoninių (o ne medinių) riboženklių. Ieškovas teisminio proceso metu neįrodė, kad buvo išlikę pastovūs (gelžbetoniniai) riboženkliai. UAB „Geomatininkas“ planas parengtas remiantis neva 3 išlikusiais laikinais (mediniais) riboženkliais ir prieštarauja pirminiams žemės sklypo dokumentams.

327. Skunde nepagrįstai remiamasi preliminariu planu bei 1934 m. planu. 1991-05-28 preliminariame žemės sklypo plane ginčo kelias apskritai nepažymėtas. 1934 m. plane ginčo kelias pažymėtas už P. G. žemės sklypo (esančio priešais ieškovo žemės sklypą kitoje kelio pusėje) ribos, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad ginčo kelias priklauso ieškovui. Žemėtvarkos projektas tik patvirtina aplinkybę, kad ginčo kelias apskritai egzistuoja, bet jame nėra nurodyta, kad nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad žemės suteikimo metu ginčo kelio nebuvo ir jį 1991 m. savo žemės sklypo ribose asmeninėmis lėšomis supylė jo tėvas. Tačiau kitoje apeliacinio skundo pastraipoje jau tvirtina, kad 1934 m. plane aiškiai matyti, jog ginčo kelias yra jo sklype. Akivaizdu, kad ginčo kelias egzistuoja nuo 1934 m., kuomet ieškovas net nebuvo įgijęs žemės sklypo nuosavybės teisės. Aplinkybę, kodėl ginčo kelias nebuvo pažymėtas 1991-05-28 plane, teismo posėdžio metu paaiškino inžinierius D. S., nurodydamas, kad matuojant valstiečių ūkio sklypus, riba kelio kelkraščiu gali būti nustatyta tik esant keliui su sankasa. Kitais atvejais riba pažymima riboženkliais. Jei keliukas už sklypo ribos vis tik būtų išbraižytas, galima būtų suprasti, kad sklypo riba eina griežtai kelkraščiu, o tai ne visai atitiktų tikrovę. Keliukas buvo paliktas už sklypo ribos, tačiau tiksli riba pažymėta gelžbetoniniais riboženkliais, neišskiriant visų smulkių keliuko vingių. Tik rekonstruojant keliuką ir įrengiant jo sankasą, jis būtų ištiesintas ir jo kelkraštis pilnai atitiktų sklypo ribą.

338. Skundo motyvai, jog matininkas, vykdydamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, abrisu nesirėmė, nes jo nėra motininėje byloje, nepagrįsti. E. B. valstiečio ūkio žemės byloje abrisas yra ir ši byla yra perduota teismui.

349. V. G. laikinas žemės sklypo planas patvirtina, jog sklypas ribojasi su ieškovo sklypo riba, o ginčijamas kelias pažymėtas V. G. sklypo ribose.

3510. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog Kauno apskrities viršininko 2005-06-28 rašte, kuriuo remiasi ieškovas, yra padaryta klaida ir vietoj reikiamo ( - ) kaimo nurodytas ( - ).

3611. Dėl teismui pateikto UAB „IPS GROUP“ parengto žemės sklypo plano (t.4, b.l.118) atsakovas yra pateikęs teismui 2012-03-23 atsikirtimą (t.4, b.l.131-132).

3712. Ieškovas neįrodė, kad kelią išsipylė pats ir jis yra jo sklypo ribose, kadangi visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo kelias eina šalia ieškovo sklypo ir yra bendro naudojimo.

3813. Skundo argumentai, jog 1991-05-08 žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo aktas yra neteisėtas, kad iki bylos nagrinėjimo nei ieškovas, nei jo tėvas jo nėra matę ir apie jo egzistavimą nieko nežinojo, nepagrįsti. Šių pretenzijų ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė (CPK 312 str.). Šiame dokumente yra E. B. parašas ir neįrodyta, kad jis suklastotas.

3914. Tiek 1991 m. žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo aktas, tiek abrisas yra byloje. Visi Valstiečio ūkio žemės sklypo bylos dokumentai yra vieningi, neprieštarauja vienas kitam ir patvirtina faktą, kad ginčo kelias yra bendro naudojimo ir eina šalia ieškovo sklypo.

4015. Skundo argumentai, jog atsakovai pažeidė LR žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, nepagrįsti. Dėl šios statymo nuostatos netaikymo šiuo konkrečiu atveju atsakovas pasisakė pirmosios instancijos teismui teiktame 2011-11-22 atsiliepime (t.3, b.l.116-118).

4116. Ieškovo prašymas nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2010-03-01 UAB „Geomatininkas“ parengtą planą ir pripažinti teisę registruoti VĮ Registrų centre be atsakovų sutikimo, negali būti tenkinamas dėl to, kad vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo pakviesta gretimo žemės sklypo savininkė K. P.. Tokiu būdu yra pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, t. y. Nuostatų 32.1.1 punktas.

4217. Apeliacinis skundas savo turiniu atitinka patikslintą ieškinį, kadangi jame nurodytos aplinkybės ir faktai išsamiai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir pakartotinai prašoma nagrinėti apeliacine tvarka, nesant CPK nustatytų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų (CPK 327 str., 329 str., 330 str.).

43Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.121-125) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais argumentais:

441. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas pažeidė CPK 176-185 straipsniuose numatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. CPK 176-185 straipsnių pažeidimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, ieškovui nenurodant, kokių byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino ir kokią tai reikšmę turėjo priimto sprendimo neteisėtumui. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visetu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

452. Skundo argumentai, jog priimant 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktą, buvo pažeistas LR Konstitucijos 23 straipsnis, nepagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vietinės reikšmės kelias ieškovui priklauso nuosavybės teise. Ginčo dalykas - kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje, juo naudojasi seniūnijos gyventojai. Šis kelias laikomas vietinės reikšmės bendrojo naudojimo keliu, kurį, vadovaujantis 1997-12-02 LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 str. 1 d. patikėjimo teise valdė Kaišiadorių rajono savivaldybė.

463. Skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo objektą Kaišiadorių rajono savivaldybė valdė patikėjimo teise, nepagrįsti, kadangi Kaišiadorių rajono savivaldybė ginčo keliuką patikėjimo teise valdė pagal įstatymą (CK 4.108 str., 1997-12-02 LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 3 d. 3 p.).

474. Skundo argumentai, kad buvo pažeista LR žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis, nepagrįsti, kadangi atsakovas nevykdė sklypų sujungimo, padalijamo, atidalijamo ar perdalijamo procedūrų, numatytų LR žemės įstatyme.

485. Skundo argumentai dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimo yra nepagrįsti. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Be to, pagal LAT suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus.

49Atsakovė K. P. ir tretieji asmenys D. J. bei H. G. atsiliepimais į apeliacinį skundą (t.5, b.l.101-102, 104-105, 115-117) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais argumentais:

501. Teismas įrodymus byloje įvertino vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, nepažeisdamas šalių interesų pusiausvyros. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nustatė ir įvertino visas tam reikšmingas faktines aplinkybes.

512. Skundo argumentai, jog ginčo kelią pripažinus valstybės nekilnojamojo turto objektu, sumažėjo ieškovo sklypo plotas, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad sklypų ribos nepasikeitė, plotas išliko toks pat - 8,76 ha. Pietinė sklypo riba liko iki keliuko. Sklypo ribas nustačius pagal UAB „Geomatininkas“ parengtą planą, ieškovo sklypo plotas padidėtų iki 8,82 ha, t.y. 6 arais - tiek, kokį plotą ir užima keliukas.

523. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra išlikę trys mediniai riboženkliai nuo sklypo pamatavimo 1991 m. 1991-05-28 Kaišiadorių rajono ( - ) apylinkės ( - ) E. B., S. sūnaus, žemės plano skyriuje „Aiškinamieji ženklai“ puikiai matyti, kad riboženkliai buvo gelžbetoniniai. Tai teisme tvirtino ir H. G..

534. Skundo argumentas, jog teismas netinkamai išsprendė ginčą dėl pietinės sklypo ribos, nepagrįstas. Iš byloje esančių E. B. 1991 gegužės mėn. preliminaraus žemės sklypo plano ir gretimai esančio V. G. 1992-03-18 žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad E. B. sklypas yra iki keliuko. Riboženkliai yra tarp E. B. sklypo ir keliuko. 1991-05-08 E. B. žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo akte aiškiai parašyta, kad vakaruose riba eina kelio A-231 kraštu, o pietuose - keturių metrų keliuko kraštu.

545. Dėl to, kad 1995-05-08 aktas yra suklastotas, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių pretenzijų nereiškė, parašo ekspertizės neprašė.

556. Nors ieškovas įžvelgė prieštaravimą dėl jo žemės sklypo 1991 m. gegužės mėn. abriso (jame keliukas pažymėtas) ir 1991 m. gegužės mėn. preliminaraus žemės sklypo plano (jame keliukas nepažymėtas), tačiau inžinierius D. S., 1991 m. atlikęs E. B. žemės sklypo matavimus, teisme paliudijo, kad abrise žymėdavo absoliučiai viską, ką matė natūroje. Žemės plane kelio nepažymėjo, nes keliukas buvo be sankasos ir pagal tuo metu galiojusią tvarką jį žymėti nebuvo privaloma.

567. Ieškovo argumentai, jog K. P., H. G. ir D. J. turi kitus pravažiavimo kelius, nepagrįsti, kadangi jokių kitų privažiavimo kelių į savo sodybas jie neturi. Tai patvirtina D. J. pateiktas antstolės R. J. 2012-03-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2012-04-16 šio protokolo patikslinimas (t.5, b.l.106-113).

578. Ieškovas nepateikė teismui nei vieno dokumento, kuris įrodytų, jog ginčo keliukas kada nors buvo jo nuosavybė. Atsakovai ir tretieji asmenys teismui pateikė eilę dokumentų: 1991-05-08 E. B. valstiečių ūkiui suteikiamo sklypo ribų nustatymo aktas (t.1, b.l.23-24), 1991-05-28 Nr.67 ieškovo tėvo E. B. sklypo eksplikacijos žurnalas, 1991-06-11 eksplikacijos lentelė (t.1, b.l.27), 1991-05-29 E. B. žemės sklypo abrisas (t.1, b.l.15), 1996-06-11 valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažyma Nr.49/6832-1, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-07-22 pažyma Nr. P7-445 (t.2, b.l.61), Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus pažyma 2011-05-10 Nr.6SD-(16.6.7)-633 (t.3, b.l.122) ir kitus dokumentus, kurie patvirtina, kad keliukas, einantis šalia ieškovo žemės sklypo, niekada nebuvo jo nuosavybė. Keliukas yra valstybės nuosavybė, skirtas bendram naudojimui. Juo naudojasi ieškovas ir kiti žemės sklypų savininkai.

58IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fakto nustatymo ar ginčo kelio atkarpa žemės sklypo įgijimo nuosavybėn metu buvo ir ar šiuo metu yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, sprendžiama ar ieškovo pateiktas (t.2, b.l.26) tvirtinti žemės sklypo planas atitinka suteikto, įgyto nuosavybėn ir faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, o nustačius šiuos faktus, sprendžiama dėl ieškovo teisių pažeidimo atsakovams perdavius ginčo keliuką nuosavybėn vienas kitam, taip pat sprendžiama ar teisėtai ir pagrįstai įgaliota institucija atsisakė tvirtinti ieškovo parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą.

60Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovui E. B. nuosavybės teise priklauso 8,7600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Kaišiadorių raj. sav. ( - ) (1 t. b.l. 9, 10). Ieškovas byloje įrodinėjo, jog jis žemės sklypą įgijo iš tėvo E. B. 2006 03 02 dovanojimo sutarties pagrindu. Tėvas savo jėgomis ir lėšomis buvo įrengęs keliuką pietinėje sklypo dalyje, kuriuo jis iki šiol naudojosi. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog atsakovas LR Vyriausybė perdavė 2011 05 25 priėmimo perdavimo aktu Kaišiadorių rajono savivaldybei jo sklype esantį keliuką pastarosios nuosavybėn, taip pažeidė jo nuosavybės teises. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jis yra parengęs ir pateikęs atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti žemės sklypo planą, tačiau atsakovas atsisakė jį tvirtinti, dėl ko jis negali įregistruoti atliktus žemės sklypo matavimus VĮ Registrų centre. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kaišiadorių rajono savivaldybei, H. O., J. O., K. P., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geomatininkas“, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, H. G., D. J. (3 t. b.l. 98-102), prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens aplinkos viceministro ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, pagal kurį LR Vyriausybė perdavė Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybėn ieškovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį kelią (unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - )); 2) nustatyti ieškovui E. B. nuosavybės teise priklausančio 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) ribas pagal 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą ir atliktus kadastrinius matavimus; 3) pripažinti ieškovui E. B. teisę registruoti VĮ Registrų centre jam priklausančio nuosavybės teise 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) kadastrinius matavimus ir 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą be atsakovų sutikimo.

61Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (t.5, b.l.40-51) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 201,90 Lt pašto išlaidų valstybei ir 117, 64 Lt Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Teismo vertinimu, ieškovas teisminio proceso metu neįrodė, kad jo nuosavybės teise valdomame sklype, jo suteikimo metu, dabartinio ginčo keliuko nebuvo ir kad tik jis jį įsirengė savo sklypo ribose. Surinkti byloje dokumentai vienas kitą papildydami įrodo, kad ginčo keliukas sklypo suteikimo metu egzistavo ir jo forma sąlygojo ieškovo pietinės sklypo ribos formą (riboženklių išsidėstymą ne tiesiogine linija). Surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo kelias į ieškovo žemės sklypo ribas nepateko. Todėl UAB „Geomatininkas“ kadastrinio matavimo plane nurodytas keliuko patekimas į ieškovo sklypo ribas prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir toks planas negali būti derinamas valstybės ir savivaldybės institucijose bei registruojamas VĮ Registrų centre. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pagerinęs kito savininko daiktą – ginčo keliuką, tačiau pažymėjo, jog ši aplinkybė neleidžia ieškovui įgyti nuosavybės teisių į jį. Teismo vertinimu, Vyriausybė, perduodama Kaišiadorių rajono savivaldybei vietinės reikšmės kelią, esantį ne ieškovo sklypo ribose, įstatymų ir nustatytos tvarkos nepažeidė.

62Apeliaciniu skundu (t.5, b.l.65-76) apeliantas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą, prašo jį panaikinti, ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Esminiai apeliacinio skundo motyvais yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes iš esmės netyrė ir nevertino reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų (CPK 176-185 str. str.), teismo išvados grįstos prielaidomis, teismas neatskleidė bylos esmės ir tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Apelianto manymu, teismas pažeidė CK 4.45 str. reikalavimus, kadangi kilęs ginčas yra susijęs su privataus asmens (ieškovo) žemės sklypo ribų nustatymu, todėl teismas turėjo nustatyti sklypų ribas (CK 4.45 str. 1 d.). Ieškovo pateiktas planas (t.2, b.l.26) atitinka visus įstatymų reikalavimus ir CK 4.45 straipsnyje nustatytus kriterijus, o teismas ieškovo pateikto žemės sklypo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams bei jo sudarymo faktinio pagrindo neanalizavo, UAB „Geoamatininkas“ matininko paaiškinimų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pagal šį planą nustačius žemės sklypo ribas, kaimyninių žemės sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti ar apriboti, kadangi visi kaimyninių sklypų savininkai turi net po keletą skirtingų būdų, kaip privažiuoti prie savo sodybų. Teismo sprendimas apelianto manymu yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str. 1 d.), nes neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos ir nacionalinės teisės teismų praktikos nuostatų, kadangi teismas nepasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir to nemotyvavo.

63Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko nuosavybės teisių turinį, ir šių teisių apsaugą (LR CK 4. 37 str., 4. 40 str., 4. 93 str., 4. 95 str.), žemės sklypo ribų nustatymo pagrindus ir procedūras (LR CK 4. 45 str.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

64Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas neatitinka įstatymo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (LR CPK 270 str.), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, nes teismas sprendimo nemotyvavo ir nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendime pasisakė dėl visų ieškovo patikslintame ieškinyje (3 t. b.l. 98-102) pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens aplinkos viceministro ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, pagal kurį LR Vyriausybė perdavė Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybėn ieškovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį kelią (unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - )); nustatyti ieškovui E. B. nuosavybės teise priklausančio 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) ribas pagal 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą ir atliktus kadastrinius matavimus; pripažinti ieškovui E. B. teisę registruoti VĮ Registrų centre jam priklausančio nuosavybės teise 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) kadastrinius matavimus ir 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą be atsakovų sutikimo, teismo sprendime išdėstytuose motyvuose nurodė, kokiais įrodymais teismas vadovaudamasis nustatė faktines aplinkybes, kurių pagrindu priėmė sprendimą atmesti ieškinį, kokius įrodymus teismas atmetė ir kodėl. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (LR CPK 270 str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimo yra nepagrįsti. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Be to, pagal LAT suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų.

65Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas, priimdamas sprendimą pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176-185 str. str.), kadangi iš esmės netyrė ir nevertino reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, nepašalino juose esančių prieštaravimų, nepasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų ar paneigiamų aplinkybių, įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios, nelygino ieškovo bei atsakovų pateiktų žemės sklypo ir ginčo kelio planų, pirminių ieškovo žemės sklypo dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų, juos tik išvardindamas teismo sprendime. Teismo išvados grįstos prielaidomis, teismas neatskleidė bylos esmės ir tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis byloje sprendžiamas klausimas buvo fakto nustatymas, ar ginčo kelio dalis buvo ieškovui priklausančiame žemės sklype. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, siekdamas išsiaiškinti šią esminę aplinkybę suteikė šalims teisę ir galimybę pateikti visus turimus įrodymus, kai kuriuos šalių prašomus įrodymus išreikalavo iš kitų asmenų, todėl įrodinėjimo pareigų nustatymo teismas nepažeidė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas nevertino bylos įrodymų, jų nelygino, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo sprendimo, tėra subjektyvi ieškovo nuomonė. Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, jog teismas nuosekliai ir kruopščiai ištyrė įrodymus: rašytinius dokumentus, šalių paaiškinimus, reikalavimus, atsikirtimus, samprotavimus, specialisto nuomonę, liudytojų parodymus ir, įvertinęs aplinkybių visetą, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinis skundas šioje jo dalyje pažeidimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, ieškovui nenurodant, kokių byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino ir kokią tai reikšmę turėjo priimto sprendimo neteisėtumui.

66Teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo kelio dalis į ieškovo žemės sklypo ribas niekada nepateko. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai-Valstiečių ūkiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo 1991 gegužės 8 d. aktas (1 t. b.l. 23, 24), kuriame nurodyta, kad skirto E. B. 8,7 ha žemės sklypo ribos nustatytos „šiaurėje 4 m. pločio keliuko kraštu, rytuose dirbtine riba, 7 m. pločio griovio kraštu, pietuose 4 m. pločio keliuko kraštu, vakaruose kelio A-231 kraštu“; aiškinamasis raštas prie E. B. žemės sklypo plano (1 t. b.l. 30, 31), iš kurio turinio matyti, kad E. B. žemės sklypą iš pietų pusės atriboja esantis keliukas; 1991-05-29 E. B. žemės sklypo abrisas (t.1, b.l.15); 1991-05-28 žemės sklypo planas Nr. 67-v (t.2, b.l.34, 82). Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad kelią įsirengė (išsipylė) pats ar jo tėvas jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, ieškovas nepagrindė jokiais įstatymo leistinais įrodymais (LR CPK 177 str.). Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad faktą, jog ginčo kelias yra ieškovo sklype, patvirtina byloje esantys archyviniai dokumentai - 1934 m. Smetoninis planas (t.2, b.l.35), 1931 m. Trakų apskrities ( - ) valsčiaus ( - ) žemės vienkiemiais išskirstymo planas (t.3, b.l.110), ištrauka iš ( - ) kadastro vietovės projekto (t.3, b.l.55), tačiau šių planų analizė leidžia daryti teisėjų kolegijai vienareikšmišką išvadą, jog ginčo kelias buvo įrengtas, suformuotas ir pažymėtas senai, iki 1991 metų, kai ieškovo tėvui buvo suteiktas ir pamatuotas žemės sklypas valstiečio ūkiui steigti. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog ieškovo ginčijamas kelias yra bendro naudojimo kelias ir užtikrina galimybę gretimų žemės sklypų savininkams (suinteresuotiems asmenims byloje) patekti į savo žemės sklypus. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog gretimų sklypų savininkai turi alternatyvius patekimus į savo sklypus ir ar bus galimai pažeistos jų teisės ieškovui perdavus nuosavybėn ginčo kelią, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė nagrinėjamoje byloje, jog ginčo kelią įrengė jis ar jo tėvas, jog ginčo kelias buvo įrengtas ieškovui priklausančiame žemės sklype ir kad kelio perdavimas Kaišiadorių rajono savivaldybei kokiu tai būdu pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2012 05 07 teismo sprendimu ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens aplinkos viceministro ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, pagal kurį LR Vyriausybė perdavė Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybėn ieškovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį kelią (unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - )) atmetė teisėtai ir pagrįstai.

67Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog ieškovo pateiktas ir prašomas patvirtinti planas (t.2, b.l.26) atitinka visus įstatymų reikalavimus ir CK 4.45 straipsnyje nustatytus kriterijus, o teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ieškovo pateikto žemės sklypo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams bei jo sudarymo faktinio pagrindo neanalizavo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl naudojamų ginčytinų sklypo ribų nustatymo ir dėl ginčytinų žemės plotų priskyrimo bendrasavininkiams (LR CK 4.45 str.). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl ieškovo turtinių teisių pažeidimo perdavus ginčo keliuko dalį atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybei ir buvo sprendžiama dėl ieškovo parengto ir pateikto tvirtinti įgaliotai institucijai jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plano atitikimo faktiniam žemės naudojimui, pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams ir galiojančių teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl jo sklypo ( - ) ribų nustatymo pagal 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą ir atliktus kadastrinius matavimus; taip pat pripažinti ieškovui E. B. teisę registruoti VĮ Registrų centre jam priklausančio nuosavybės teise 8,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kaišiadorių r. sav., ( - ) kadastrinius matavimus ir 2010-03-01 parengtą UAB „Geomatininkas“ planą be atsakovų sutikimo. Šią teismo išvadą teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina ta nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovas pagal nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus (1 t. b.l. 11, 12) turi 8, 76 ha ploto žemės sklypą. Pagal E. B. prašymu parengtą UAB „Geomatininkas“ kadastrinių matavimų žemės sklypo planą (1 t. b.l. 33) ieškovo žemės sklypo plotas be jokio teisinio ir faktinio padidintas iki 8, 7758 ha ploto. Dėl to darytina išvada, jog ieškovo parengtas ir pateiktas tvirtinti įgaliotai institucijai kadastrinių matavimų planas neatitinka turimam nuosavybės teise žemės plotui, pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą atsisakyti tvirtinti ieškovo parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą patvirtina ir ta nustatyta faktinė aplinkybė byloje, jog 2010-09-21 Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akte Nr. 176 (t.1, b.l.110-111) užfiksuota jog žemės sklypas plane suformuotas neatsižvelgiant į ( - ) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, neatitinka žemės sklypo, suteikto faktiškai pagal valstiečio ūkio įstatymą, plano ir abriso, koordinačių žiniaraštyje nėra 14 taško koordinatės, todėl nėra galimybės patikrinti sklypo ploto, netesingai nurodytos gretimybės 6-7, nenurodyta plane gretimybė 13-1, plane neteisingai nurodyti žemės sklypo plotai ir kt. Ieškovas nepateikė byloje duomenų, jog yra ištaisęs parengto žemės sklypo kadastrinių matavimų plano trūkumus ir neatitikimus, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtinti tokius duomenis, o pirmosios instancijos teismas priimtame teismo sprendime pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus šioje dalyje.

68Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo išdėstytų bylos faktinių aplinkybių, nurodomų apeliacinio skundo 6, 7, 8, 9, 10 punktuose, kadangi nurodomos faktinės aplinkybės yra išnagrinėtos ir aptartos tiek skundžiamame teismo sprendime, tiek teisėjų kolegijos įvertintos šioje nutartyje.

69Teisėjų kolegija neprijungia prie bylos trečiojo asmens D. J. kartu su atsiliepimu (5 t. b.l. 106-113) pateiktus dokumentus- 2 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, 10 fotonuotraukų, planą, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat asmeniui nepateikus tiek prašomų prijungti dokumentų kopijų, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų (LR CPK 113 str. 2 d., 314 str.).

70Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (LR CPK 178 str., o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

71Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

72Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.3, b.l.98-102) prašė: 1) pripažinti... 5. Ieškovas nurodė, kad 1991-02-14 Kaišiadorių rajono žemės skirstymo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (t.5,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovo E. B. atstovė advokatė Vilma Normantienė apeliaciniu skundu (t.5,... 10. 1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą... 11. 2. Teismas pažeidė CK 4.45 str. reikalavimus. Šalys byloje nesutarė dėl... 12. 3. Valstybės valdžios institucijos nepagrįstai atsisakė suderinti UAB... 13. 4. Nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal ieškovo pateiktą planą,... 14. 5. Faktą, jog ginčo kelias yra ieškovo sklype, patvirtina byloje esantys... 15. 6. Atlikus ieškovo sklypo patikrinimą natūroje, buvo nustatyta, kad sklypo... 16. 7. Sklypo valstiečio ūkiui steigti vietos parinkimo brėžinys buvo... 17. 8. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas... 18. 9. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl... 19. 10. Priimant ginčijamą 2011-05-25 aktą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos... 20. 11. Ginčijamas 2011-05-25 aktas priimtas remiantis LR valstybės turto... 21. 12. Atsakovai pažeidė LR žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį,... 22. 13. Lyginant ieškovo sklypo atliktus kadastrinius ir preliminarius matavimus,... 23. 14. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str. 1 d.),... 24. Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 25. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 26. 1. Skundo argumentai, kad teismas nevertino bylos įrodymų, jų nelygino,... 27. 2. Tai, kad ginčo kelias nepriklauso ieškovui, patvirtina: 1991-05-08... 28. 3. UAB „Geomatininkas“ parengtas žemės sklypo planas yra su trūkumais,... 29. 4. Ginčijamas kelias yra bendro naudojimo ir užtikrina galimybę gretimų... 30. 5. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog... 31. 6. UAB „Geomatininkas“ 2010-03-01 parengtame plane riboženkliai pažymėti... 32. 7. Skunde nepagrįstai remiamasi preliminariu planu bei 1934 m. planu.... 33. 8. Skundo motyvai, jog matininkas, vykdydamas žemės sklypo kadastrinius... 34. 9. V. G. laikinas žemės sklypo planas patvirtina, jog sklypas ribojasi su... 35. 10. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog Kauno apskrities viršininko... 36. 11. Dėl teismui pateikto UAB „IPS GROUP“ parengto žemės sklypo plano... 37. 12. Ieškovas neįrodė, kad kelią išsipylė pats ir jis yra jo sklypo... 38. 13. Skundo argumentai, jog 1991-05-08 žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos... 39. 14. Tiek 1991 m. žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo aktas,... 40. 15. Skundo argumentai, jog atsakovai pažeidė LR žemės įstatymo 30... 41. 16. Ieškovo prašymas nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2010-03-01 UAB... 42. 17. Apeliacinis skundas savo turiniu atitinka patikslintą ieškinį, kadangi... 43. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos,... 44. 1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas pažeidė CPK 176-185... 45. 2. Skundo argumentai, jog priimant 2011-05-25 perdavimo-priėmimo aktą, buvo... 46. 3. Skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo objektą... 47. 4. Skundo argumentai, kad buvo pažeista LR žemės įstatymo 30 straipsnio 9... 48. 5. Skundo argumentai dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimo yra... 49. Atsakovė K. P. ir tretieji asmenys D. J. bei H. G. atsiliepimais į... 50. 1. Teismas įrodymus byloje įvertino vadovaudamasis teisingumo, protingumo,... 51. 2. Skundo argumentai, jog ginčo kelią pripažinus valstybės nekilnojamojo... 52. 3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra išlikę trys mediniai riboženkliai... 53. 4. Skundo argumentas, jog teismas netinkamai išsprendė ginčą dėl pietinės... 54. 5. Dėl to, kad 1995-05-08 aktas yra suklastotas, ieškovas bylos nagrinėjimo... 55. 6. Nors ieškovas įžvelgė prieštaravimą dėl jo žemės sklypo 1991 m.... 56. 7. Ieškovo argumentai, jog K. P., H. G. ir D. J. turi kitus pravažiavimo... 57. 8. Ieškovas nepateikė teismui nei vieno dokumento, kuris įrodytų, jog... 58. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 59. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fakto nustatymo ar ginčo kelio... 60. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog... 61. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (t.5,... 62. Apeliaciniu skundu (t.5, b.l.65-76) apeliantas skundžia Kaišiadorių rajono... 63. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 64. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma,... 65. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas,... 66. Teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 67. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo... 68. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo išdėstytų bylos... 69. Teisėjų kolegija neprijungia prie bylos trečiojo asmens D. J. kartu su... 70. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 71. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą...