Byla 1A-454-319/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. A., jo atstovui advokatui E. S., nukentėjusiajam E. A.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. A. atstovo advokato E. Sergaičio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pripažinta, kad J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Viešojoje įstaigoje (VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. J. A. 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 13.30 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,85 promilės), namuose, adresu ( - ), gyvenamojo namo kambaryje, dėl neaiškių priežasčių kilus konfliktui, sudavė ranka vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į kaklo sritį savo sūnui E. A., tokiais savo veiksmais mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajam E. A. prakirto apatinę lūpą kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
  2. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad J. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
  3. Apeliaciniame skunde J. A. atstovas advokatas E. Sergaitis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties dalį, pakeičiant priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde jis nurodo, kad nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. A. reikalinga taikyti priverstinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau šią rekomendaciją teismas turėjo vertinti visų kitų įrodymų kontekste, nes pagal dabartinę asmens būseną, jam tikrai nereikia stacionarinio priverstinio gydymo. Skunde apeliantas tikina, kad teismas neištyrė visų aplinkybių, kurios leistų teisingai ir pagrįstai nuspręsti dėl būtinumo J. A. skirti stacionarinį gydymą. Jis gyvena šeimoje, šeimos jo sutuoktinė , kutri gyvena kartu, sutinka padėti J. A., juo rūpintis, jei jam būtų paskirtas ambulatorinis gydymas, nukentėjusysis, jo sūnus, pretenzijų J. A. neturi. Apelianto vertinimu, šiuo atveju stacionarinis gydymas J. A. būtų perteklinė jam taikoma priemonė.
  4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka J. A. ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  5. J. A. atstovo advokato E. Sergaičio apeliacinis skundas tenkintinas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t.y. dėl J. A. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės sąlygų.
  7. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus ir atlikusi įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad šiuo metu J. A. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą nėra pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslų galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis keičiama (BPK 326 str. 5 d. 3 p.)
  8. Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl to šios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie, atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį bei šių asmenų sveikatos būklę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma, noro, siekiant medicininėmis priemonėmis, bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.
  9. Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2–ojo teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-259/2017 nurodyta, kad įstatymo uždraustos veikos padarymo metu J. A. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas (F10.6). J. A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. A. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas (F10.6). J. A. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nėra padidėjęs J. A. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. J. A. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris galėtų duoti pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu. J. A. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
  10. Teismo psichiatrė ekspertė L. A. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad J. A. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas. Atsižvelgiant į J. A. nustatytą sutrikimą, išliekant piktnaudžiavimo alkoholiu faktui, rekomenduoja jam skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichikos ligonėje. Apklausta apeliacinės instancijos teisme ši ekspertė nurodė, kad vertindama J. A. būklę 2017 m. lapkričio mėnesį ir skirdama jam priverčiamąsias priemones stebėjimą stacionarinio gydymo sąlygomis, vertino tai, kad skiriant ambulatorinį gydymą derėtų tiriamajam turėti bent dalinę kritiką savo būklės atžvilgiu, suvokti gydymo būtinumą, ir reguliariai lankytis pas psichiatrą. Medicininė dokumentacija yra aprašyta, kad tiriamasis nuo 2014 m. kai jam Probacijos tarnyba buvo skyrusi priemonę lankytis pas gydytoją psichiatrą 11 mėnesį režimo nesilaikė ir nesilankė nei karto pas gydytoją psichiatrą ambulatoriškai nebuvo nei vizitui, nei nebuvo konsultuotas. Ir tik paskui buvo siųstas stacionariniam gydymui. Ekspertė teigė, kad stacionarinį režimą J. A. ji skyrė remdamasi visa aptarta medžiaga, tačiau neneigia, kad su sąlyga, jei artimieji užtikrintų kruopštų, detalų gydytojo psichiatro paskirtą gydymosi planą, ir užtikrintų reguliarų ligonio lankymąsi poliklinikoje, priverčiamosios medicinos priemonės būtų galimos įgyvendinti ir ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
  11. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas nukentėjusysis E. A., kuris parodė, kad po įvykio jo tėtis J. A. pasikeitė, dabar jokių barnių, piktumų tarp jų nėra, alkoholio nevartoja, santykiai šeimoje geri. Šiuo metu tėtis gydosi sanatorijoje, reguliariai vartoja jam paskirtus šeimos gydytojo vaistus, vaistų vartojimą kontroliuoja pats E. A. ir nukentėjusiojo motina, J. A. žmona O. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu tėvas gyvena kartu šeimoje su jais, jie daro įtaką tėvui, jis klauso šeimos narių, bendrauja. Nuo paskutinio karto tėtis nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytoja apklausta J. A. sutuoktinė O. A. parodė, kad po įvykio sutuoktinis alkoholio nevartoja, jis pasikeitė, gydosi, šiuo metu gydosi Birštone, iki to gydėsi poliklinikoje pas šeimos daktarę, vartoja jam paskirtus vaistus. Ji J. A. padeda, kartu važiuoja pas gydytojus. Sutuoktinis prieš ją fizinio smurto nenaudoja. Teigia, kad pagal jo būklę J. A. nebūtinas priverstinis gydymas ligoninėje, jam užtektų gydymo namuose, ji jam padėtų.
  12. Šiuo atveju svarbu yra įvertinti ir įstatymo uždraustą veiką, kurią padarė J. A.. Nagrinėjamu atveju J. A. padaryta pavojinga veika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 2,85 promilės), savo namuose, dėl neaiškių priežasčių kilus konfliktui, sudavė ranka vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į kaklo sritį savo sūnui E. A., tokiais savo veiksmais mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajam E. A. prakirto apatinę lūpą kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo ir priskirtas nesunkiems nusikaltimams. Nors J. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie smurtinių, tačiau įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, nukentėjusiojo požiūrį į veiką, padarinius, nėra pagrindas teigti, kad jis kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.
  13. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinus J. A. padarytos veikos pavojingumą, taip pat dabartinę J. A. sveikatos būklę, jos stabilumą, ekspertizės akto išvadą pasirašiusios ekspertės nuomonę dėl galimo tolesnio J. A. gydymo, tai, kad po veikos padarymo pakankamai ilgą laiką yra gydomas ambulatoriškai, gydymosi režimo nepažeidė, pats savo sveikatos būklę supranta, taip pat supranta, kad, siekiant išvengti psichozės priepuolių ateityje, jis privalo vartoti jam skiriamus vaistus, kad po padarytos veikos nebevartoja alkoholio, kas buvo viena iš pagrindinių aplinkybių, turėjusi įtaką tokiam jo elgesiu, atsižvelgiant ir į tai, kad kartu su juo gyvenantys šeimos nariai su J. A. palaiko artimus santykius, pastoviai juo rūpinasi, daro išvadą, kad šiuo metu J. A. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą nėra pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
  14. Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymą asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos būklės.
  15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus asmenį nepakaltinamu, t. y. negalinčiu suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra teisinio pagrindo takyti jam ir kardomosios priemonės, todėl naikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria iki nutarties įsiteisėjimo J. A. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas.

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti:

7J. A., a.k. ( - ), gyvenančiam ( - ), priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą – Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

8Panaikinti nutarties dalį, kuria iki jos įsiteisėjimo J. A. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir šią kardomąją priemonę J. A. panaikinti.

9Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai