Byla 2S-677-603/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas antstolės V. M. pareiškimas dėl baudos skolininkei E. J. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalyje dėl nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties už joje nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi, dalyvaujant psichologei L. K., civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019 (buvęs Nr. e2-9877-1044/2018) nevykdymą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Antstolė V. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė skirti baudą suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. J. (toliau – ir skolininkė arba E. J.) už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nevykdymą dalyje dėl nustatytos suinteresuoto asmens (išieškotojo) G. Č. (toliau – ir išieškotojas arba G. Č.) laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 už joje nustatytos suinteresuoto asmens (išieškotojo) G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi E. C. du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K..

52.

6Pareiškime nurodė, kad vykdymui pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. liepos 26 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, pagal kurias nustatyta tokia laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: 1) ieškovas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Tuo atveju, jei nustatytą savaitę ieškovas neturi galimybės paimti dukters, jis apie tai informuoja atsakovę E. J. ne vėliau, kaip iki tos savaitės trečiadienio. Ši bendravimo tvarka taikoma nuo tryliktos 2018 m. savaitės; 2) G. Č. pasirūpina dukters E. C. pasiėmimu ir grąžinimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grąžinimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su E. J. sutarta vieta. Jeigu ieškovas G. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti dukters E. C., jis turi pranešti apie tai nedelsiant informuoti E. J.; 3) šalys turi sudaryti galimybę kitam iš tėvų savaitės dienomis, kai duktė yra su vienu iš tėvų bendrauti telefonu ar kitomis (interneto) ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, ugdymą ir papildomus užsiėmimus. Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi patikslino nustatytą laikiną ieškovo G. Č. bendravimo su dukterimi E. C. tvarką, papildomai nustatydamas, kad E. J. vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai atostogauja su vaiku, pradedant 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 19 d. (įskaitytinai). Teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi patikslino 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. liepos 5 d. nutartyse nustatytą laikiną tėvo bendravimo su dukterimi tvarką, papildomai nustatydamas, kad: 1) G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., jai atsisakius teikti konsultacijas, kitam tėvo G. Č. ir motinos E. J. bendru sutarimu pasirinktam psichologui, o tėvams nesutarus – tėvo pasirinktam psichologui; 2) įpareigoti tėvus bendradarbiauti užtikrinant vaiko dalyvavimą lankant psichologo konsultacijas. Motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, leisti tėvui G. Č. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš ar informavus apie tai motiną.

73.

8Pareiškime nurodoma, jog antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus: 1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. (ketvirtadienį) 16.00 val. G. Č. atvyko susitikti su dukterimi E. C., dalyvaujant psichologei L. K., psichologės paskirtu adresu Konstitucijos pr. 23c, 114 a kab., Vilnius, tačiau su dukra pabendrauti negalėjo dėl to, jog E. J. neužtikrino, kad E. C. pasiliktų pas psichologę viena; 2) 2018 m. rugpjūčio 10 d. (penktadienį) 16.00 val. G. Č. atvyko susitikti su dukterimi E. C., dalyvaujant psichologei L. K., psichologės paskirtu adresu Konstitucijos pr. 23c, 114 a kab., Vilnius, tačiau E. J. neužtikrino, kad E. C. pasiliktų pas psichologę viena; 3) 2018 m. rugpjūčio 14 d. (antradienį) 17.00 val. G. Č., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologę paskirtu laiku, atvyko paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tik dukros pasiimti negalėjo; 4) 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) 16.00 val. G. Č., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, atvyko paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tačiau dukros pasiimti negalėjo; 5) 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) 17.00 val. G. Č. iš karto po susitikimo su dukterimi E. C., dalyvaujant psichologei L. K., turėjo paimti dukrą savaitgaliui, tačiau dukros pasiimti negalėjo, kadangi susitikimas dalyvaujant psichologei neįvyko.

94.

10Skolininkė E. J. 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu pateikė antstolei paaiškinimą į išieškotojo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateiktus pareiškimus ir vaizdo įrašus, kuriame nurodė nesutinkanti su išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis. Antstolė pažymi, jog E. J. nurodo, kad vaikas nenorėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 17 d. važiuoti pas psichologę susitikti su tėvu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, bet tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, 2018 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S1-38963 dalyvauti vykdymo procese teikiant psichologo rekomendacijas pakviesta psichologė dr. L. K., skolininkė E. J. įpareigota sudaryti sąlygas psichologei susitikti su vaiku, o psichologė – pateikti antstolei rekomendacijas dėl tolimesnio teismo nutarties vykdymo. Psichologė dr. L. K. pateikė antstolei 2018 m. birželio 22 d. psichologės konsultacijų aprašus, 2018 m. rugpjūčio 27 d. psichologo dalyvavimo vaiko tėvo bendravime apibendrinimą ir atsisakymą teikti paslaugas. Antstolė pareiškime pabrėžė, jog minėtame apraše psichologė L. K. pateikė rekomendacijas, kad „<...> vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvautų tarpininkas, kuris turį pozityvų, pagarbų, nekaltinantį požiūrį į abu tėvus ir kurį vaikas pažįsta. Nors anksčiau buvo rekomenduota, kad mama gali dalyvauti kaip tarpininkė vaiko ir tėvo susitikimuose, tačiau dabar matyti, kad dėl lojalumo konflikto keliamų jausmų vaikui, tai gali trukdyti. Geriau, kad vaikui bendraujant su tėvu, mama būtų už vaiko regėjimo zonos ribų, kitoje patalpoje“. Antstolė pareiškime nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 aiškiai nurodė, kad susitikimai turi vykti tik dalyvaujant psichologei L. K..

115.

12Pareiškime antstolė teigė, jog skolininkė E. J., būdama nepilnamečio vaiko motina, visų pirma turėtų būti suinteresuota vaiko interesų užtikrinimu, turėtų skatinti tėvo ir vaiko bendravimą, siekti, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas tėvo ir vaiko ryšys. Pažymi, jog nagrinėjimu atveju akivaizdu, kad įpareigojimas sudaryti sąlygas išieškotojui G. Č. bendrauti su dukra pagal nustatytą grafiką taikomas būtent skolininkei E. J., nes tik ji, vaiko motina, turi galimybę tokias sąlygas sukurti arba nesukurti. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Antstolė nurodė, jog tai, kad tarp tėvų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia ir šalių nepilnametis vaikas, yra tėvų problema, kurią patys tėvai ir privalo išspręsti, vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai.

136.

14Teismo posėdžio metu pareiškėja antstolė V. M. ir pareiškėjos atstovė antstolės padėjėja G. K. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Dėl prašomos skolininkei paskirti baudos dydžio nurodė, jog palieka spręsti teismui, nes kreipiantis į teismą antstoliui svarbu paskatinti skolininką vykdyti teismo procesinį sprendimą. Papildomai antstolės padėjėja G. K. paaiškino, kad vaiko motina, būdama su dukra ir turėdama jai didžiausią įtaką, turėtų siekti atkurti dukters santykius su tėvu, o ne daryti viską, kad bendravimas būtų minimalus ar visai nutrūktų. Vaiko interesas negali būti tapatinamas su jo nuomone ir subjektyviu situacijos vertinimu, kuris gali būti įtakojamas ir formuojamas kartu gyvenančios mamos panaudojant vaikui savo valdžią. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas galimas nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimo įtaka formuojant neigiamą dukters nuomonę prieš tėvą, formuojant dukters nenorą bendrauti su tėvu, ir dėl to teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka siekiami tikslai nėra pasiekiami. Tai esminės aplinkybės, lemiančios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Antstolės atstovė pabrėžė, jog motinos pasyvumu teisinti nutarties nevykdymą skyrium gyvenančiam tėvui primetamomis pareigomis, kai jo galimybės įtakoti dukters norą yra minimalios, jeigu tokios iš viso yra, neatitinka protingumo principų, kadangi tokį elgesio modelį toleruojant paneigiama nutartimi nustatyta laikino bendravimo esmė ir jos tikslas, eliminuojama bet kokia tėvo teisė dalyvauti dukters auklėjime ir bendrauti su ja.

157.

16Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. Č. pateikė teismui atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuriame visiškai su juo sutiko, prašė jį tenkinti, už antstolio patvarkymo kiekvieną nevykdymo dieną ar kliudymo dieną E. J. skirti trijų šimtų eurų baudą. Išieškotojas tvirtina, kad E. J. ilgą laiką sąmoningai, nuolatos įtakodama dukrą ir kitus asmenis, siekia, jog bendravimas tarp jo (tėvo) ir dukros nevyktų, neatsinaujintų. Šiai dienai tėvo ir dukros bendravimo atsinaujinimas nevyksta išimtinai dėl išgyvenamo lojalumo konflikto E. J. bei jos įtakos dukrai, nuolatinių manipuliavimų, geranoriškumo nebuvimo, pozicijos keitimo, melagingų aplinkybių deklaravimo, siekio išvengti vykdyti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos.

178.

18Išieškotojas teigė, jog E. J. tik deklaruoja teismui, jog ji veikia dukros interesais, tačiau atlikti ir šiai dienai atliekami veiksmai žymi priešingas aplinkybes. Išieškotojas atsiliepime analizavo skolininkės veiksmus, tuo siekdamas atskleisti jos sistemingą veikimą, kad G. Č. ir dukros bendravimas neatsinaujintų ir nevyktų. Išieškotojas pažymėjo, jog skolininkės dar 2018 m. kovo 2 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyta pozicija aiškiai rodo, jog jos tikslas, kad jo ir dukros bendravimas nevyktų, kuriame ji nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinos tvarkos, kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos 2014 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimu (toliau – JAV Sprendimas), ir jis yra galiojantis. Ši tvarka skolininkei suteikė daug galimybių manipuliuoti ir pažeidinėti išieškotojo kaip tėvo teises bei interesus, įvertinus ir tai, kad JAV Sprendimas dar neturėjo teisinės galios Lietuvoje, o ne užtikrinti dukros interesus. Nurodė, kad E. J. melagingomis aplinkybėmis pirmiausia siekė įtikinti psichologę L. K., teismą ir kitus byloje dalyvaujančius ar susijusius asmenis, kad G. Č. 2017 m. vasario 20 d. traumavo dukrą, yra agresyvus ir dėl to dukra atsisako su juo bendrauti: aprašė 2017 m. vasario 24 d. 12.00 val. įvykį išieškotojo bute bei nurodė, kad E. J. bando visus įtikinti, jog šioje situacijoje kalčiausias buvo jis (išieškotojas), kuris kilusiu konfliktu traumavo dukrą. Pažymėjo, jog dukra didžiąja laiko dalį praleidžia su E. J., todėl įvertinus dukros amžių, sąmoningumą, dukros didesnį jai lojalumą, yra akivaizdu, jog E. J. turėjo visas galimybes suformuoti neigiamą nuomonę apie jį kaip apie blogą tėvą ir iki šios dienos dukrai tai daro. Nurodė, kad E. J. nuolatos dukrai primena 2018 m. vasario 24 d. konfliktą ir verčia ją kalbėti apie tos dienos įvykį, nes tai yra pagrindinis ir vienintelis jos argumentas nagrinėjamoje byloje, kuriuo ji vadovaujantis siekia apsunkinti G. Č. bendravimą su dukra, nors iš esmės tam nėra pagrindo. E. J. siekį nepagrįstai apriboti G. Č. bendravimą su dukra pažymi ir jos kreipimasis į psichologę L. K., kuri 2018 m. vasario 20 d. pateikė visiškai neobjektyvią išvadą, kadangi ši išvada yra paremta tik E. J. nurodytomis, tačiau nepagrįstomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Ieškotojas nurodė, kad E. J. nuo pat 2018 m. kovo 20 d. teismo nutarties priėmimo akivaizdžiai nesutiko su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka ir sąmoningai siekė nevykdyti teismo nutarties. Tvirtino, kad bendravimas pagal 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartį nevyksta dėl E. J. neteisėtų veiksmų, tai aiškiai pažymi ankstesnė pačios E. J. į byla pateikta vaizdo medžiaga, kuria užfiksuoti G. Č. atvykimai pasiimti dukros. E. J. turi tikslą ne perduoti dukrą tėvui, o užfiksuoti, kad dukra atsisako eiti su G. Č.. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašų yra matyti, jog iš anksto yra aišku (ir vaikui yra žinoma), kad vyks filmavimas, filmavimo organizavimas vyksta vaikui matant ir žinant (neutralios, natūralios aplinkos neužtikrinimas). Aplinkybes, jog dukra nebus perduota, patvirtina tai, kad E. J. sąmoningai neleidžia G. Č. užeiti į butą, laiko dukrą nuo jo per atstumą, nesudarant galimybės jam net prieiti prie jos, dukros akivaizdoje kaltina G. Č., jog jis traumuoja vaiką, aiškinasi santykius prie dukros, kaltina G. Č., jog vaikas verkia per jį, gąsdina jas, nors nieko panašaus realiai G. Č. nedaro ir panašaus pobūdžio veiksmų nevyksta, taip pat prie dukros aiškina G. Č., kad jis neturi ryšio su dukra, dukros akivaizdoje siekia sukelti įspūdį, jog tėvas liepia atstumti vaiką ir ją palikti vieną su juo. Pažymėjo, jog E. J. pozicija, kalbėsena, veido mimika, nurodomieji pasakymai G. Č., konfliktų provokavimas, klausimas ko atvažiavai, aiškiai daro įtaką dukrai bei nusako, jog ji negali eiti su tėvu ir (ar) su juo bendrauti, ir visa tai E. J. vadina „padėjimu ir noru padėti”, kad G. Č. bendrautų su dukra. Pažymėjo, jog nėra nei vieno žodžio, veiksmo, kodėl dukra turėtų eiti su tėvu, kad su tėvu eiti saugu, iš esmės visada tik yra klausiama, ar eisi su „G.”. Tvirtino, jog E. J. vengė ir visais įmanomais būdais trukdė, kad G. Č. ir dukros bendravimas nevyktų net ir dalyvaujant psichologui, jai pakeitus poziciją, kad G. Č. bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui galėtų būti vykdomas tik atlikus psichologinę psichiatrinę ekspertizę. Pažymėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 9 d. prieš konsultaciją psichologė L. K. su G. Č. suderino, kad jis įeis į kabinetą vėliau (kada psichologė paskambins), kai E. mama išeis iš kabineto, tačiau, E. J. dukros vienos nepaliko, nedėjo pastangų, jog dukra pasiliktų viena su psichologe ir vėliau pabendrautų su tėvu. E. J., būdama šalia savo veiksmais (glostydama, bučiuodama) kėlė vaikui nerimą, kalbėjo apie aplinkybes, kurios dukrai tik didino nenorą susitikti su tėvu, t. y. vaiko akivaizdoje pasakojo, jog susitikimai yra nustatyti dukros suplanuotų atostogų metu pas senelius Kaune, kas natūraliai sukėlė dukrai priešiškumą tėvui, aiškino psichologei, kad dukra nepasiliks viena, kad ir kas ją atvestų į susitikimą, kad tai įtakoja ankstesni įvykiai. Išieškotojo vertinimu, tai iš anksto programuoja vaiko elgesį, nenorą bendrauti numatytuose susitikimuose. Į 2018 m. rugpjūčio 10 d. 16.00 val. susitikimą pas psichologę L. K. atvyko G. Č., E. J. ir dukra, tačiau E. J. dukros vienos nepaliko bei pastangų nedėjo, jog dukra pasiliktų su psichologe ir jai dalyvaujant pabendrautų su tėvu G. Č.. Nurodė, kad E. J. dalyvavo viso susitikimo metu bei savo buvimu akivaizdžiai trukdė dukros ir tėvo G. Č. produktyviam, nevaržomam bendravimui, savo buvimu kėlė vaikui neigiamus jausmus, privertė vaiką išgyventi lojalumo konfliktą, kadangi dukra susitikimo metu atsiskaitinėjo E. J., rodydavo jai dėmesį. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. rugpjūčio 3 d. psichologo konsultacijų aprašas. Nepaisant to, jog šis susitikimas vyko dalyvaujant E. J., jis buvo itin sėkmingas ir psichologė L. K. turėjo galimybę stebėti ir vertinti tiek G. Č., tiek dukros elgesį, kuris aiškiai parodė, jog dukra nebijo G. Č., yra pozityvi jo atžvilgiu ir ant jo nepyksta. Tačiau kitą kartą E. J. atsisakė atvežti dukrą į susitikimą nurodydama, jog turės dirbti, kadangi žinojo, jog iš namų G. Č. dukros nepasiims. 2018 m. rugpjūčio 14 d. prieš susitikimą su psichologu G. Č. atvyko pasiimti dukros, tačiau dukra nedelsiant vykti atsisakė. E. J. nurodė, jog žadėjo atvykti ir psichologė. G. Č. nedelsiant susisiekė su psichologe, kuri atvyko dukros gyvenamosios vietos adresu, tačiau net ir esant psichologui, dukra vykti atsisakė, nors priežasčių tam aiškių nurodyti negalėjo. Išieškotojas pažymi, kad E. J. tik kelis kartus paklausė dukros, ar vyksi kartu su G., tačiau jokių pastangų nedėjo, kad dukra sutiktų vykti su tėvu. Tą dieną dukra buvo gerokai kategoriškesnė vykimui su G. Č., ir tai buvo akivaizdi E. J. įtaka, nes kitų priežasčių ir pagrindo atsirasti didesniam priešiškumui vykti su juo nebuvo, ypač kai paskutinis bendravimo kartas buvo itin pozityvus. Pabrėžia, kad E. J. skirtingu laiku nurodo skirtingas priežastis, kodėl negalės atvežti dukros pas psichologą: 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitikimo metu nurodo, jog mokykloje yra karšta ir dukra neina į mokyklą, yra suplanuotos pas senelius atostogos Kaune, vėliau nurodo, jog ji turi dirbti ir tą dieną dirba iš namų, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykus G. Č. pasiimti dukros, nurodo, jog grįžo iš darbo, kad perduoti dukrą. Visos šios aplinkybės pažymi, jog E. J. sąmoningai siekia nevykdyti savo pareigos – atvežti dukros pas psichologę nustatytu laiku bei siekia sudaryti sąlygas, kurių pagrindu G. Č. ir dukros susitikimas neįvyktų; 2018 m. rugpjūčio 17 d., prieš susitikimą su psichologu, G. Č. kartu su psichologu atvyko pasiimti dukros, duris atidarė dukros senelis, E. J. tėvas S. B., kuris akivaizdžiai siekdamas sukelti konfliktą su G. Č. dukros bei psichologės akivaizdoje. Dukra nedelsiant atsisakė vykti kartu su G. Č., S. B. uždarė buto duris ir toliau laiptinėje provokavo konfliktą su G. Č. aiškindamas jam, jog jis ne tuo keliu eina ir kt. Išieškotojas nurodo, kad esant tokiems E. J. veiksmas, psichologė L. K. nutarė pasikviesti E. J. konsultacijai, kurios metu nurodė, kokį neigiamą poveikį ji daro dukrai, kaip jį daro, kaip jis veikia vaiko asmenybę ir psichinę sveikatą bei siūlė atitinkamas paskaitas, kurių pagrindu ji suprastų daromą žalą vaikui bei kaip ji turėtų padėti dukrai pradėti bendrauti su G. Č., tačiau E. J. kategoriškai nesutiko su specialisto - psichologės nuomone, neigė psichologės pastebėjimus bei išvadas, ėmė grasinti psichologei, kad ją kompromituos, kad ji nekompetentinga, daro žalą dukrai, nors pati pasirinko šią psichologę ir anksčiau teigė, jog L. K. pagal savo kompetenciją yra tinkama teikti konsultacijas jos dukrai. Išieškotojas nurodo, jog E. J. siekė neteisėtai paveikti ir įbauginti psichologę, kuri teikė jai nepalankias išvadas. Dėl E. J. grasinimo susidoroti psichologė L. K. atsisakė teikti pagalbą pagal 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir taip apribojo G. Č. galimybę iki bus pasitelktas (surastas) kitas psichologas bendrauti, atnaujinti ryšį su dukra. Be kita ko, po šių įvykių, E. J. pranešė, jog dukra yra susirgusi ir atsiuntė gydytojo pažymą, nors po 2018 m. rugpjūčio 17 d. numatyto bendravimo dukrą seneliai išsivežė į Kauną, pas kuriuos ji atostogavo.

199.

20Išieškotojas tvirtina, kad E. J. daro įtaką dukrai ir nurodo dukrai, kaip kiekvieną kartą ji turi elgtis ir ką turi sakyti. Pirma, po pakankamai sėkmingo 2018 m. rugpjūčio 11 d. susitikimo, 2018 m. rugpjūčio 14 d. yra matyti ženkliai didesnis dukros priešiškumas bendrauti su G. Č., nors tam jokio pagrindo nebuvo; antra, psichologei apraše nurodžius, jog E. negali nurodyti priežasčių, kodėl nenori bendrauti su G. Č., kitą kartą 2018 m. rugpjūčio 14 d. G. Č. atvykus pasiimti dukros, dukra jau ima nurodinėti, kodėl ji nenori vykti su tėvu, ir aplinkybės yra būtent tos, kurias visiškai kaip nepagrįstas nuolatos eskaluoja E. J.; trečia, 2018 m. rugpjūčio 14 d. G. Č. atvykus pasiimti dukros, G. Č. paprašė, jog E. J. paliktų juos nors trumpam pasikalbėti dviese. E. J. nurodžius, jog ji gali G. Č. palikti trumpam pasikalbėti, dukra neprieštaravo ir neprašė, kad E. J. pasiliktų šalia. Išieškotojas nurodo, jog po šios bylos 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdžio jis paprašė E. J., jog ji sudarytų sąlygas pasikalbėti jam dviese su dukra, ji neprieštaravo, tačiau G. Č. atvykus pasiimti dukros ir paprašius jį palikti pasikalbėti su dukra, dukra kategoriškai atsisakė, kad E. J. ją paliktų. E. J. kas kartą manipuliuoja teismo sprendimais ir situacijomis, siekdama, kad bendravimas nevyktų.

2110.

22Išieškotojas nurodė, jog E. J. nepagrįstai ginčija faktą, kad teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė, jog G. Č. su dukra bendravimas turi vykti be E. J., t. y., kad E. J. yra draudžiama dalyvauti. Teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje pažymėjo, jog „siekiant laikinai užtikrinti vaiko interesus ir teisę bendrauti su tėvu yra reikalinga specialisto pagalba. Dėl to teismas iš dalies tenkina ieškovo pareikštą prašymą ir patikslina teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, numatant, kad tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologui. Išieškotojui nekyla jokių abejonių, jog G. Č. bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui vyksta E. J. nedalyvaujant, priešingu atveju šios laikinosios apsaugos priemonės neturėtų jokios prasmės.

2311.

24Dėl E. J. į bylą pateiktų L. S. atsakymų išieškotojas nurodė, kad atsakymai yra neteisėti ir neobjektyvūs, šališki bei visiškai nepagrįsti. L. S. vertinime dėl vaizdo medžiagos yra nurodytos melagingos ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad L. S. kaip vaikų ir paauglių psichiatras, teikdamas konsultacijas bei išvadas elgėsi neteisėtai, kadangi šiuo metu jis neturi teisės verstis šia veikla, kadangi šiuo metu dalyvauja projektuose, kuriuose veikia VšĮ LIONS QUEST LIETUVA vardu. Pažymi, jog G. Č. iki kreipimosi į L. S. kaip vaikų ir paauglių psichiatrą bei teikiant jo kandidatūrą E. J. dėl nutarties vykdymo tokia informacija nebuvo žinoma. Be to, L. S. neturi ir psichologo licencijos, todėl neturėjo teisinio pagrindo sutikti teikti pagalbą pagal teismo nutartį, jo išvada yra neteisėta ir nėra jokio teisinio pagrindo ja vadovautis. Išdėsto aplinkybes, kurios, jo vertinimu patvirtina, kad L. S. diskredituoja savo kaip gydytojo psichiatro vardą bei kelia pagrįstų abejonių dėl turimos savo kvalifikacijos ir kompetencijos. Ieškotojas tvirtina, kad L. S. buvo paveiktas E. J. pasiūlant jam finansinę naudą už parengtus dokumentus, todėl staiga ir ėmė teikti priešingus pastebėjimus ir tikrovės neatitinkančią informaciją, siekiant įgyvendinti E. J. interesus toliau riboti G. Č. bendravimą su dukra, kuriai beje neišvengiamai buvo reikalingi tokio tipo atsakymai, siekiant paneigti L. K. aprašus, kurie yra akivaizdžiai nepalankūs E. J.. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos nevykdymo išieškotojas vertina kaip absurdiškas bei nurodo, jog vaiko teisių apsaugos tarnyba absoliučiai yra nesusipažinusi su bylos medžiaga ir iš esmės neatlieka jai pavestų funkcijų ir dėl to neužtikrina dukros interesų, jos teisės bendrauti su tėvu.

2512.

26Teismo posėdžio metu išieškotojas G. Č. ir jo atstovė advokatė D. D. antstolės pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Išieškotojo atstovė advokatė D. D. nurodė, kad didžiausią įtaką vaikui turinti jo motina skolininkė E. J. daro vaikui tik neigiamą įtaką, nes šiuo metu vaikas jau yra visiškai yra atstūmęs tėvą nesant tam jokių svarių priežasčių. Iš vaiko apklausos matyti, kad vaikas šiuo metu yra perėmęs aplinkos, kurioje gyvena, nuostatas, ką mato ir ką šneka kiti jo aplinkoje, todėl yra praradęs bet kokį interesą bendrauti su tėvu. Vaikas supranta, kad palaikyti motinos poziciją palanku, vaikui yra susiformavęs tėvo atstūmimo sindromas, vaikui yra daromas poveikis, juo manipuliuojama. Apklausos metu vaikas paaiškino, jog mama pasakė, kad reikia važiuoti į teismą, nors ir nenori. Tačiau motina nesako, kad vaikui reikia bendrauti su tėvu, o leidžia vaikui pačiam priimti sprendimą: „mama sako, kad elgtis taip, kaip širdelė nori“. Tai parodo, kad motina visiškai nesikooperuoja, nesiekia, kad būtų įgyvendintas vaiko interesas bendrauti su tėvu. Vaikas gal ir norėtų bendrauti su tėvu, nes nenurodo priežasčių, kodėl nenori su juo bendrauti. Per visus buvusius susitikimus atsiskleidžia vaiko nuomonė, kad vaikas norėtų sistemingo bendravimo su tėvu, tačiau bendravimas visą laiką tėvui yra apsunkinamas, kiekvienoje situacijoje bandoma jį padaryti kaltu, nors jis negali net prieiti prie vaiko, taip pat ir daryti jam įtaką. Vaikas, kuris jaučia nesaugumą ir grėsmę, neprieis ir nesilies prie tėvo. Vaiko baimė, ašaros gali būti sukeltos ir lojalumo konflikto, tačiau niekas nesigilina, kur yra tos baimės šaltinis. Iš vaiko motinos jokių pastangų nėra, yra tik situacijos pateisinimai, nors ji turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad vaikas imtų bendrauti su tėvu. Išieškotojo atstovė tvirtina, kad E. J. niekada neturėjo intereso, kad bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyktų, tuo ji nori pakenkti G. Č. pasinaudodama vaiku. Atstovė pažymėjo, kad vaikas niekada nepasakė, jog bijo tėvo, jis tik nurodė, kad tėvas nemandagus. Sistemingai žiūrint į E. J. veiksmus galima pastebėti, kad motina nuolatos vaikui daro neigiamą poveikį. Smulkios detalės atskleidžia, kad poveikis daromas nuolatos. Taip pat advokatė pažymėjo, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra aiškiai nurodyta, kad E. J. turi pareigą atvežti vaiką pas psichologę. Teismo nutartis nėra skirta sureguliuoti kiekvieno žingsnio, E. J. turi pareigą susitarti su vaiku, bet ji to nedaro. E. J. yra nutarties vykdytoja, todėl turi užtikrinti, kad nutartis būtų vykdoma, tačiau ji ieško priežasčių, neatitikimų, ji nesikooperuoja, nors tokią pareigą turi. Advokatė pabrėžė, jog po sėkmingo bendravimo vaikas kategoriškai atsisako eiti į kontaktą su tėvu, todėl neatmestina, kad buvo paveiktas motinos, nes pasielgė ne taip, kaip yra palanku motinai. Dėl psichiatro L. S. vertinimų nurodė, jog jis negali spręsti, kas yra psichologų kompetencijoje. Psichologės L. K. ir I. L. nurodė, kad vaikas yra veikiamas artimiausių žmonių.

2713.

28Išieškotojas G. Č. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad vaiko atsiprašė dėl to, jog jį išgąsdino, nes jis dvi dienas buvo su juo, vaikas nesupranta situacijos. Dėl L. S. pasisakyme „duokite man vaiką, ir per 10 minučių aš su juo išeisiu į kiną, jeigu mama neprieštaraus“, yra pagrindinė sąlyga, dėl ko tas vaikas neišeina. Pažymėjo, jog visada prašydavo vaiko kaip išmaldos. Neturi būti kaltinamas dėl to, jog nedalyvavo vaiko gyvenime, nes kiek būdavo Lietuvoje, stengdavosi pabūti su vaiku kuo daugiau. Teismas turėtų įvertinti faktus.

2914.

30Skolininkė E. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo antstolės pareiškimą dėl baudos jai skyrimo atmesti kaip nepagrįstą. Skolininkė nurodo, jog antstolė visą atsakomybę už tai, kad G. Č. nepavyksta įgyvendinti teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, perkelia mamai, E. J., tačiau nevertina kitų, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymui, esminę reikšmę turinčių aplinkybių.

3115.

32Skolininkė nurodė, kad norėdama gauti objektyvias, nešališkas rekomendacijas dėl tėvo G. Č. bendravimo su dukra E. J. kreipėsi į vaikų ir paauglių psichiatrą L. S., kad šis susipažinęs su vaizdo įrašais, psichologės L. K. aprašais objektyviai įvertintų situaciją ir duotų rekomendacijas dėl sėkmingo tėvo ir dukros santykių atkūrimo. Psichiatras L. S. pateikė konsultaciją, iš kurios paaiškėjo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra įgyvendinamos dėl visos eilės priežasčių, tiesiogiai nesusijusių su E. J., t. y. dėl paties G. Č. kaltės, jo elgesio ir dedamų nepakankamų pastangų užmegzti ryšį su dukra, galimai ir dėl psichologės L. K. pasirinkto elgesio atskirose situacijose. Psichiatro kvalifikacija yra aukštesnė nei psichologo, kuris nėra gydytojas. Pažymi, jog psichiatrą L. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties vykdymui vietoje psichologės L. K. pasiūlė pats išieškotojas, tačiau psichiatras dėl užimtumo atsisakė dalyvauti teismo nutarties vykdyme, todėl išieškotojas jo kompetencija, žiniomis bei patirtimi neabejoja. Nurodo, jog psichiatras L. S. nenustatė, kad E. J. dėtų nepakankamas pastangas tam, kad sudarytų G. Č. sąlygas bendrauti su dukra.

3316.

34Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo 2018 m. rugpjūčio 9 ir 10 dienomis antstolė nurodė, kad abiem nurodytais atvejais G. Č. su dukra pabendrauti negalėjo, kadangi E. J. neužtikrino, kad E. C. pasiliktų pas psichologę viena. Antstolė klaidina teismą nurodydama, kad 2018 m. liepos 26 d. nutartimi teismas nusprendė, kad G. Č. susitikimai turi vykti dalyvaujant tik psichologei L. K., E. J. draudžiant dalyvauti dukros ir tėvo susitikimuose. Pabrėžia, jog teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo nustatė, kad: „Tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K..“ Skolininkė pabrėžia, jog teismas nenustatė, kad E. J. negali dalyvauti dukros susitikimuose su tėvu, ir kartu pažymi, kad ji antstolės nurodytomis dienomis ir nesiekė dalyvauti tėvo ir dukros susitikimuose. Kadangi dukros ir tėvo susitikimai vyksta pas psichologą, dalyvaujant psichologui, vadinasi dėl susitikimų eigos sprendžia pati psichologė, atsižvelgdama į nepilnametės dukros interesus ir situaciją. Skolininkė tvirtina, kad G. Č. savo elgesiu sukūrė dukrai nesaugumo jausmą, todėl negalima tikėtis, kad E. J. net ir su psichologės pagalba 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 10 d. susitikimuose besąlygiškai turėjo pavykti susitarti su dukra, kad ši pasimatymui su tėvu sutiktų pasilikti viena, be mamos. 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitikimą nusprendė užbaigti pati psichologė ir išieškotojo į kabinetą nekvietė. 2018 m. rugpjūčio 10 d. psichologė nusprendė, kad šį kartą nebus klausiama vaiko noro ir tėvas susitikime dalyvaus nepriklausomai nuo to, ar E. J. liks kabinete. Abiejų susitikimų atvejais E. J. vadovavosi psichologės nurodymais, leido vadovauti susitikimams. Atkreipia dėmesį, kad Vaikų ir paauglių psichiatro L. S. pažymoje, atsakyme į 8-ą klausimą, kaip elgtis mamai, jei E. nepasilieka pas psichologą viena, ar mama turėtų prievarta palikti E., jai verkiant, atsisakant, nurodoma, kad: „<...> bet koks prievartinis aktas nėra prasmingas <....> nematau priežasčių prievartiniams veiksmams. Tokiu atveju lieka vienas kelias – susitarimai, kurių dėka pasiekiama, jog mergaitė pati sutiks likti be mamos.“. Skolininkė nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitikimo pas psichologę metu vien tik mamai paklausus „ar pabūsi čia viena“ pas psichologę, dukra pradėjo verkti (vaizdo įrašas nuo 00:1:25); vėliau vykstant pokalbiui, mama, padėdama psichologei, paminėjo, kad ir „daželyje pasilieki viena“, tačiau dukra savo nuostatos nekeitė. Pokalbio eigoje dukra prisiminė ankstesnius G. Č. poelgius paskutinių susitikimų metu: trankymą durimis, keliamas konfliktines situacijas. Dar susitikimo pradžioje dukra paminėjo (išreiškė pasipiktinimą), kad G. Č. neigia užrakinęs ją su mama, nors pati dukra tą įvykį prisimena. Skolininkė nurodo, kad dukra taip pat mato, kad nepavykus, ar nepavykstant jos pasiimti, G. Č. su E. J. elgiasi priešiškai, kelia toną, pradeda įsakinėti, rodo vidurinį pirštą, tranko duris ir pan. Tokiu elgesiu ieškovas ilgalaikėje perspektyvoje pats atstumia dukrą. Vaikų ir paaugliu psichiatro pažymoje (priedas Nr. 1) - atsakyme į 1 - ą klausimą, pažymima, kad „Tėvas turi daugiau dėmesio skirti šiltų santykių su vaiku atstatymui, o ne savo santykių su buvusia sutuoktine aiškinimuisi.... Tėvas susitikimų metu turėtų rodyti pagarbą vaikui ir jos mamai. Rodydamas nepagarbą mamai, suteikia savo mergaitei nesaugumo jausmą ir todėl ji gali atsisakyti vykti kartu su tėvu.“; atsakyme į 2 - ą klausimą, pažymima, kad „<....> Galima prognozuoti, kad tokiu elgesiu tėvas sutrikdė pasitikėjimą juo ir ateityje pats tėvas turės įdėti dar daugiau pastangų atstatant vaiko tikėjimą saugumu. <....> Tėvo elgesys žemina vaiko savigarbą, mergaitė nuolatos skatinama visomis išgalėmis gintis esamoje situacijoje“. Vaikų ir paauglių psichiatro pažymoje - atsakyme į 8 - ą klausimą, pažymima, kad „pats tėvas, atėjęs į namus susitikti ir agresyviai reikalaudamas mamos perduoti vaiką jam, sukūręs situaciją su užrakinimu, kurioje tiek mama tiek mergaitė buvo išgąsdintos, kuria nesaugumo jausmą vaikui.“. Skolininkė pažymi, kad psichologės pastangos buvo nukreiptos ne dukros psichoterapijai, kurios dėka ji galėtų atrasti savo elgesio, minčių, jausmų priežastis bei gerai jaustis, o dukros įkalbinėjimui, jos jausmų, kuriuos išsako psichologei, neigimui kas, vėlgi, vertė dukrą prieštarauti daromam spaudimui.

3517.

36Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (past. ieškovas tą dieną buvo atvykęs du kartus, - pirmą kartą vienas, po to su psichologe) ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. skolininkė nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.00 val. atvykęs pirmą kartą, nepavykstant įkalbėti dukros, išieškotojas dukros akivaizdoje pradėjo E. J. priekaištauti, įsakmiu tonu aiškinti, kad dukrą ji turi pristatyti pas psichologę, po to, taip pat dukros akivaizdoje, pakeltu tonu nurodinėti, kad ji turi važiuoti pas psichologę ir viskas. Nepaisant tokio elgesio E. J. kalbėjo ramiu balsu, toliau ragino dukrą važiuoti su tėvu. 2018 m. rugpjūčio 17 d. E. J. paprašė savo tėvų pagalbos perduodant dukrą G. Č.. Dukrai atsisakant vykti senelis paaiškino ieškovui ir psichologei, kad „aš ir žmona kalbinome (past. važiuoti su išieškotoju), bet stresuoja vaikas“. Seneliai sudarė galimybes ieškovui ir psichologei pasikalbėti su anūke, paraginti ją važiuoti. Tuo tarpu G. Č. raginimas buvo „yra teismo nuosprendis ir vaikas turi važiuoti pas psichologę valandai laiko“. Nepavykus paimti dukros bendravimui pas psichologę, G. Č. 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį), 17.00 val. paimti dukros savaitgaliui neatvyko. Vaikų ir paauglių psichiatro L. S. pažymoje (priedas Nr. 1) - atsakyme į 3 – ą klausimą, pažymima: „Tėvas kelia reikalavimus, kuriuos laiko teisėtais (vaikui nieko nereiškia teisėti ar ne tie reikalavimai). Įprasta, kad vaikai priešinasi nurodymams, prieštarauja bandymui pakeisti jų elgesį, ypač, jeigu tai primygtinis reikalavimas. Savo elgesiu tėvas rodo, kad jo pateikiamas reikalavimas yra svarbesnis, nei tą akimirką egzistuojantys vaiko poreikiai ir savijauta. Mergaitei tai kuria nesaugumo jausmą, verčia natūraliai priešintis tėvo nurodymams ir ieškoti atramos šalia mamos.“ Vaikų ir paauglių psichiatras L. S. pažymoje (priedas Nr. 1) - atsakyme į 4 - ą klausimą, pažymi, kad „Tėvo agresija atėjus į namus prieš mamą, taip pat prieš mergaitės senelį nuolatos kuria vaikui nesaugumo jausmą. Mes galime kalbėti apie tai, ar tėvui užtenka įgūdžių užmegzti kontaktą su vaiku, rasti bendrą kalbą ir pan.“, „Tėvui rekomenduotini pykčio ir agresijos suvaldymo kursai, ... “. Atsakydamas į 5 klausimą psichiatras pažymėjo, kad „bet kokios neigiamos emocijos vaiką veikia. Ypač veikia tokios emocijos, jeigu jos rodomos mergaitei artimiausiam asmeniui. Kadangi vaikas nuolatos gyvena su mama, kaip svarbiausią asmenį mergaitė identifikuoja būtent mamą. Todėl bet koks įžeidimas ar neigiamas balso tonas gali trikdyti vaiką.“. Skolininkė nurodo, kad tėvo elgesys nėra nukreiptas santykių su dukra atstatymo linkme, tačiau priešingai: tėvas, atvykęs pasiimti dukros, pats savo elgesiu verčia dukrą atsitraukti, žemina dukros savigarbą, mažina dukros pasitikėjimą juo ir dukros saugumo jausmą. Tokiu savo elgesiu G. Č. verčia perniek E. J. dedamas pastangas vykdant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Išieškotoja nurodo, jog psichiatras L. S., išanalizavęs pirmojo tėvo ir dukros susitikimo (tėvo vykimas su antstolė 2018 m. balandžio 27 d.) vykdant 2018 m. kovo 20 d. teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones vaizdo įrašą, pažymoje nurodė (priedas Nr. 1, atsakymas į 2-ą klausimą), kad pats tėvas nemoka atskirti, kur yra jo ir buvusios sutuoktinės santykis, o kur yra jo ir vaiko santykis. Tėvas savo bendravimą pradeda priekaištais mamai ir puolimu, aiškiai pakeltu tonu kelia reikalavimus mamai. Ilgas aiškinimas ir kaltinantis tonas stipriausiai paveikia būtent vaiką, sukelia nerimą, ko pasėkoje mergaitė pradeda verkti. Galima prognozuoti, kad tokiu elgesiu tėvas sutrikdė pasitikėjimą juo ir ateityje pats tėvas turės įdėti dar daugiau pastangų atstatant vaiko tikėjimą saugumu. Akivaizdu, kad tėvas, susidūręs su mama, pirma išreiškia savo pyktį ir nepasitenkinimą mamai ir tik vėliau pradeda megzti santykį su vaiku. Vadinasi situacija turi būti vertinama retrospektyviai analizuojant įvykius, t. y. kas būtent lėmė tokį vaiko elgesį bei situaciją, o ne vertinant tik atskirus susitikimus, kurie minimi antstolės pareiškime.

3718.

38Skolininkė nurodė, kad G. Č. savo pastangas deda ne santykių su dukra gerinimo, o santykių su E. J. bloginimo linkme, savo elgesiu kelia įtampą tarp šalių. Vietoje to, kad bendradarbiautų, toliau gilina konfliktinę situaciją, kurią pats ir sukėlė. G. Č. daro viską, kad jo sukelta įtampa tarp šalių tik didėtų. G. Č. kreipėsi į policiją dėl vaiko atžvilgiu tariamai nusikalstamų E. J. veiksmų, be kita ko nurodydamas, kad E. J. yra pradėjusi jokios tiesos ir teisingumo neturintį šmeižto ir „psichologinio sunaikinimo“ procesą; rašo skundus Lietuvos advokatūrai, skųsdamas tiek E. J. atstovės, tiek ir pačios E. J., kaip advokato padėjėjos veiksmus.

3919.

40Dėl psichologės L. K. konsultacijų aprašų – rekomendacijų skolininkė nurodė, kad po kiekvieno susitikimo su dukra vis atsirasdavo naujos psichologės rekomendacijos, kurios keitėsi priklausomai nuo situacijos. Pažymi, kad rekomendacijos nebuvo teikiamos prieš susitikimus su tėvu. Psichologė pasirinko ne konsultavimo, o mamos kritikavimo metodą, taip formuodama naujas rekomendacijas ir mažindama pasitikėjimą ja kaip specialiste, jos taikomais metodais, kurie neveikė ir tik traumavo dukrą. Nurodo, jog kiekvieną kitą susitikimą E. J. stengėsi prisitaikyti ir pasikeitusiomis rekomendacijomis vadovautis. Atkreipia dėmesį į tai, kad matydama vis besikeičiančias rekomendacijas ir eksperimentavimą su dukra, norėdama geriau suprasti dukros poreikius šioje krizinėje situacijoje E. J. dar 2018 m. birželio 27 d. registravosi į Pozityvios tėvystės kursus, kurie vyksta Paramos vaikams centre. Psichologė įsitraukė į vykdymo procesą ir vietoje pagalbos vaikui ir objektyvaus vertinimo pradėjo atstovauti tėvo interesus, nesigilindama į situaciją, be pagrindo konstatavo lojalumo konfliktą, tariamai nematė tėvo daromos neigiamos įtakos santykiui su dukra. Toks psichologės elgesys buvo viena priežasčių sąlygojusių būtinybę ieškoti pagalbos ir kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą L. S., kad šis duotų objektyvias rekomendacijas susidariusioje krizinėje situacijoje. Vaikų ir paauglių psichiatro pažymoje – atsakyme į 2 - ą klausimą, paneigia psichologės L. K. akcentuojamą lojalumo konfliktą, kaip dukros nebendravimo su tėvu priežastį, – L. S. pažymoje nurodoma, kad „... vaikui nėra ryškaus lojalumo konflikto, greičiau tėvas iki šiol nesugeba rasti pagarbaus santykio ir tarpusavio supratimo su savo vaiku ...“; „... lojalumo konflikto nėra, nes mergaitė renkasi tiesiog jai saugesnę ir mažiau agresyvią aplinką. Tėvo elgesys žemina vaiko savigarbą, mergaitė nuolatos skatinama visomis išgalėmis gintis esamoje situacijoje.“ Skolininkė nurodo, jog iš psichiatro L. S. pažymos galima spręsti, kad psichologė L. K. eilėje atvejų (pvz. 2018-08-17 dieną, kai dukrą bendravimui pas psichologę bandė perduoti seneliai) klausinėdama dukros „kodėl tu nenori važiuoti su tėčiu“ elgėsi neprofesionaliai, - pažymoje (atsakyme į 10 klausimą) nurodoma „Sutinku, kad toks klausinėjimas nėra tinkamas. Klausimai, kurie susiję su „kodėl“ yra kiek kaltinamojo pobūdžio ir verčiantys teisintis. Profesionalas turėtų vengti tokių klausimų, o teirautis vaiko, ko jis nerimauja, bijo ir pan. priklausomai nuo tuo metu jaučiamos ar išreiškiamos emocijos. Mano nuomone priežastis atsisakyti bendrauti su tėvu yra, tik jos vaikas nemoka įvardinti arba nesugebama tinkamai suformuluoti vaikui klausimų, siekiant padėti įveikti jos nerimą dėl bendravimo su tėvu“. Akcentuoja, kad vaikų ir paauglių psichiatro L. S. pažyma įrodo, kad psichologės L. K. psichologo konsultacijų aprašai buvo neobjektyvūs, vienpusiški, kaltinantys E. J., tačiau juose nėra įvertinta visa eilė šiame atsiliepime nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui.

4120.

42Teismo posėdžio metu skolininkė E. J. ir jos atstovė advokatė V. G. prašė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą atmesti. Skolininkės atstovė advokatė V. G. pažymėjo, jog tai, kas nėra draudžiama, yra leidžiama: dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitikimo E. J. negali būti nubausta už tai, kad nepaliko dukters vienos , kadangi teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad tėvo bendravimas su dukterimi vyktų nedalyvaujant motinai, o psichologė neapaiškino, kaip mama turės elgtis, jeigu mergaitė nepasiliks. E. J. elgėsi taip, kaip manė, kad vaikui yra saugu, ji psichologės nebuvo supažindinta su konkrečiu elgesio modeliu. Advokatė pabrėžė, jog šiuo atveju nėra lojalumo konflikto, o yra konfliktas tarp tėvų, kurie išsiskyrė, tėvas rodo nepagarbą motinai, sukelia nesaugumo jausmą mergaitei. Dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. susitikimo advokatė nurodė, kad E. J. dalyvavimas nepažeidžia nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Apraše psichologė nurodė, kad susitikimas buvo sėkmingas dalyvaujant motinai, todėl neaišku, už ką ją reikia bausti šioje situacijoje, 2018 m. rugpjūčio 14 d. epizode nėra įvardijama, ko nepadarė E. J.. Tą dieną G. Č. atvyko du kartus: pirmą kartą E. net 8 kartus ragino dukrą, siūlė važiuoti, tačiau ir atvykus psichologei vaikas atsisakė vykti kartu. Atkreipia dėmesį, jog psichologė nurodė, kad tėvui svarbu pagarbiai elgtis su motina, įvertinti savo indėlį. Advokatė pabrėžia, jog nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra nuostatų, kaip vaikas turi būti perduotas tėvui. Motinai nėra nurodytas konkretus elgesio planas. Dėl tėvo nepagarbaus elgesio jam rekomenduotini pykčio ir agresijos valdymo, pozityvių santykių palaikymo mokymai. 2018 m. rugpjūčio 17 d. E. J. pati nedalyvavo vaiko pasiėmime, tėvui buvo sudarytos galimybės pasiimti vaiką, todėl jis turėjo nesivelti į konfliktą, patylėti. Šis susitikimas pagilino konfliktą, nes vaikas matė tėvo nepagarbų elgesį su seneliais, kuriuos labai mylį. Psichologė nurodė, jog mažai tikėtina, kad po to E. važiuos su tėvu, tačiau jis ir vėl atvažiuoja, kad „užsidėtų pliusą“. Pažymi, jog antstolė prašo nubausti motiną ir už tai, kad tėvas pats neatvyko, nes prieš tai neįvyko susitikimas su psichologe. Teismas neturėtų nubausti psichologės nuomonės pagrindu, nesant ekspertizės išvadų. Advokatė pažymi, jo psichologė I. L. nurodė, kad tėvai turi spręsti tarpusavio konfliktą, todėl tartis su vaiku, kai neišspręstas klausimas su motina, neįmanoma. Advokatė atkreipė dėmesį, jog šioje byloje sprendžiamas ne tėvų valdžios panaudojimo, o laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimus. Antstolė neįvardijo konkrečių veiksmų, o jeigu ir įvardijo, tie veiksmai nutartyje nėra draudžiami. G. Č. neišnaudojo visų galimybių, jis neturi verbalinio lankstumo, apie ką pažymėjo psichologė I. L.. Vaiko apklausa padėjo tašką visoms abejonėms – vaikas yra įskaudintas, vaikas nepripažįsta melo. Viskas čia priklauso nuo tėvo elgesio, šioje situacijoje kaltas tik jis, todėl galimai čia gali padėti ekspertizė. Advokatė taip pat pažymėjo, kad tėvo atstūmimo sindromas nėra nustatytas.

4321.

44Apklausiama teismo posėdyje E. J. nurodė, jog viso proceso metu negirdėjo, ką gi turi padaryti tėvas, nes ji vaiko ir tėvo santykį viena kūrė 5 metus, du kartus vežė vaiką į JAV, kad tėvas galėtų pasimatyti su vaiku, susitiko prekybos centre „Panorama“. Penkios skirtingos situacijos, tačiau tik vienas žmogus atsakingas – mama, kuri vykdė psichologės nurodymus. Skolininkė paaiškino, kad jeigu jie gyventų šeimoje, situacija su užrakinimas gal jau seniai būtų užmiršta, tačiau po to įvykio tėvas dingo metams. Skolininkė nurodė, kad jos pastangos yra išniekintos, išieškotojui reikia rezultato, kad E. bendrautų su ja ir jį mylėtų, bet ką jis pats padarė, kad bendravimas vyktų. Ieškotojas sėdi Amerikoje, o kiti turi už jį viską padaryti. Išieškotojas nevykdė tėvo pareigų ir nesinaudojo savo kaip tėvo teisėmis. Skolininkė pažymėjo, kad išieškotojo advokatė kalba kaip psichiatrė ar psichologė, ji bandė nurodyti psichiatrui L. S., kaip reikia vertinti motinos elgesį, kad motinos elgesys yra sąmoningas, tiesiogiai įtakoja ir turi reikšmę, kad bendravimas nevyksta, daro žalą vaikui. Tai tikrasis poveikis, taip bandoma laimėti bylą ir atimti vaiką iš mamos. Tikrasis siekis atimti vaiką, nes buvo pateiktas prašymas atiduoti vaiką tėvui arba atiduoti į vaikų namus.

4522.

46Trečiasis asmuo psichologė L. K. atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus nurodė, kad viską yra išdėsčiusi aprašuose po kiekvieno susitikimo. Dėl savo vaidmens šioje byloje nurodė, jog yra sudėtinga, kai intervenciją atliekantis ir kaltinantis asmuo yra tas pats. Papildomai paaiškino, kad pirmieji susitikimai su E. J. ir mergaite buvo 2018 m. vasario mėnesį ir tuomet atrodė, kad vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, nes mergaitė seniai jį matė, įtakos turėjo ir psichologinio smurto atvejis (užrakinimas), mergaitė vengė apie tą įvykį kalbėti. Pavasarį susitikus su tėvu, susidarė kitas vaizdas: paaiškėjo, kad tarp tėvų yra didžiulis konfliktas ir tėvas negali bendrauti su vaiku, kai yra motina. Trys pirmi jos aprašai, kuriuose ji nurodė, kad nereikia palikti vaiko su tėvu, o kai surinko daugiau informacijos padarė išvadą, kad susitikimuose negali dalyvauti mama. G. Č. gąsdinančio elgesio nenustatė. Momentas, kai ji pradėjo galvoti apie motinos vaikui daromą poveikį, kuomet motina užėjo į kambarį, nors jokio pavojaus vaikui nebuvo, ir mergaitė iš karto prie jos prisiglaudė, išėjo iš kontakto. Dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. sėkmingo susitikimo psichologė nurodė, jog mergaitė nesijautė išduodanti motiną, pažeidžianti jai lojalumą, nes nežaidė, o tik „mokė“ tėvą kaip žaisti, nors motinos veide nebuvo jokio džiaugsmo. Patvirtino, kad tai galėjo būti ir mergaitės momentinis susidomėjimas žaidimu, tačiau mergaitė nebijojo, nebuvo lojalumo konflikto. Psichologė paaiškino, kad motinos nuostata yra labai svarbi, nes vaikas ją jaučia. Dėl minėto „užrakinimo“ atvejo psichologė paaiškino, kad šiuo atveju yra neproporcingai stiprus atsakas į situaciją, kuri, jos vertinimu, nėra ypatingai traumuojanti vaiką, nes mergaitė pavasarį labai lengvai kalbėjo apie trauminį įvykį. Psichologė nurodė nežinanti, kodėl žiemą mergaitė apie minėtą trauminį įvykį kalbėti vengė, o pavasarį kalbėjo lengvai. Psichologės vertinimu, užtektų kelių valandų kontakto su tėvu. Psichologė paaiškino, jog yra objektyvūs kriterijai sistemingai trunkantiems veiksniams – neigiamam poveikiui vaikui nustatyti. Kriterijai, apibūdinantys motinos poveikį vaikui: elgesio nepastovumas, požiūrio į tėvus vienpusiškumas, priežasčių, kodėl nevažiuoja nenurodymas (nesako, „nes“...), neproporcingos, per didelės reakcijos tėvo elgesiui, pakankamai atviras kalbėjimas apie tėvo trūkus „aš galvojau, kad G. susitvarkys“, tėvo vadinimas vardu ir kt. Dėl lojalumo konflikto psichologė nurodė, jog lojalumo konflikto atveju reikia nuslopinti buvusį prieraišumo ryšį, kad vaikas liktų lojalus motinai, kad ši vaiko neatstumtų. Psichologės nuomone, šiuo atveju yra lojalumo konfliktas, o ne tėvo baimė. Psichologė paaiškino, kaip turėtų elgtis motina: ji turėtų paaiškinti, kodėl vaikui verta bendrauti su tėvu, motina neturi atsiklausti vaiko norų, o turi sakyti, kad dabar važiuojam, neturi vaiko raminti, kai nėra pavojaus, tačiau motina nevertina tėvo indėlio. Psichologė nurodė, kad E. J. elgesys turi psichologinio smurto požymių: poveikis vaikus yra psichologinis smurtas. Ilgainiui vaikas suformuoja nuostatą ir vengia konflikto. Psichologė nurodė, kad galėjo ir suklysti, mano, jog neklysta, bet dar bus atliekama ekspertizė, psichologiniam smurtui konstatuoti reikia ekspertizės. Tačiau psichologė neneigė, jog įžvelgė mamos minimalias pastangas, kad susitikimai būtų sėkmingi, bet motinos skatinimas neefektyvus. Toliau psichologė aiškino, kad su vaiku nerekomenduojama dirbti, kai yra lojalumo konfliktas, paprastai ryšys su vienu iš tėvu yra prarandamas. Psichologė nurodė, kad tėvai turi nustoti kariauti, nieko negalima padaryti, jeigu tėvai nenorės. Konflikto sprendimas institucijose emociškai didina konfliktą, traumuoja vaiką. Mama neturi pozityvaus požiūrio į tėvą, o tėvas į mamą, bet mama yra arčiau vaiko. Pažymėjo, kad didelė bauda atskirais atvejais gali tapti motyvu situacijai pasikeisti, bet nebūtinai, gali paveikti ir priešingai. Psichologė dėl susitikimų eigos paaiškino, jog išvadas galėjo daryti tik po susitikimų, prieš susitikimus nedavė E. J. patarimų, kaip reikia elgtis, turėjo susitikimų planą sau. Motina turėjo įtikinti vaiką, tai žmogiška, natūralu, nereikia čia jokių rekomendacijų, Patvirtino, jog nežiūrėjo E. J. pateikto vaizdo įrašo, kur matosi, kad E. verkia, kai kalbama apie konfliktinę situaciją, nes neturėjo tam laiko.

4723.

48Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas G. Č. pateikė antstolei V. M. vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį, kuria patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 5 d. nutartimis nustatyta laikina tėvo G. Č. bendravimo su dukterimi E. C., gimusia 2011 m. liepos 1 d. tvarka. Išvadoje nurodoma, kad CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyvai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Taigi pagal įstatymą E. J. ir G. Č. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus.

4924.

50Išvadoje konstatuota, kad esant nepilnametės nenorui ir baimei bendrauti su tėvu, bei nenorui važiuoti pas psichologę susitikti su tėvu, svarbu nustatyti priežastis, dėl ko vaikas nerimauja, bijo ir nenori bendrauti su tėvu. Vaiko nuomonė ne visada atitinka vaiko interesus, tačiau šiuo atveju ji svarbi, reikėtų į ją atsižvelgti, kad mergaitė nepatirtų nerimo ir įtampos bendraujant su tėvu, numatyti tolimesnę eigą kaip prieiti iki to, kad mergaitė pradėtų bendrauti su tėvu. Rekomendacijas galėtų pateikti tėvų pasirinktas psichologas, ekspertas ar kitas specialistas. Išvadoje pabrėžiama, jog taip pat svarbus ir abiejų tėvų vaidmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp tėvų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Vaiką tai veikia, jis jaučia neigiamus padarinius. Tiek vaiko tėvas, tiek motina turėtų dėti daugiau pastangų siekiant atkurti gerus ryšius, nes tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, nebendrauti. Tėvams reikėtų bendradarbiauti, stengtis geranoriškai susitarti ir siekti, kad tėvo susitikimai su dukra būtų sėkmingi.

5125.

52Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad piktybiškumo E. J. elgesyje nėra dėl galimai nevykdomos teismo nutarties dalyje dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi neporiniais metų savaitgaliais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi E. du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau ši aplinkybė, neatleidžia vaiko motinos nuo pareigos vykdyti teismo nutartį.

5326.

54Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė B. K. skyriaus išvadą palaikė ir papildomai nurodė, jog antstolė, vykdydama teismo nutartį ir matydama kliūtis, turi jas šalinti, nes šiuo atveju vaiko interesai yra prioritetiniai. Pripažino, jog vaiko nuomonė ne visada atitinka jo interesus, bet jeigu vaikas jaučia baimę ir nerimą, jaučiasi nesaugus, tai kaip galima vaiką plėšti ir perduoti, reikia dirbti su specialistais, pastangas turi būti dėti abu tėvai. Tėvui, kurio ryšys yra sutrikdytas, turi dėti didesnes pastangas, kad ryšys su vaiku būtų atkurtas.

5527.

56Teismo posėdžio metu taip pat yra peržiūrėta vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00902 esanti vaizdo medžiaga: 2018 m. rugpjūčio 9 d., 10 d., 14 d. ir 17 d. išieškotojo susitikimo su vaiku vaizdo įrašai; atlikta vaiko E. C. apklausa; apklausti liudytojai psichologė I. L., psichiatras L. S..

57II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5828.

59Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutarė atmesti antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skolininkei E. J. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalyje dėl nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties už joje nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi, dalyvaujant psichologei L. K., civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019 (buvęs Nr. e2-9877-1044/2018) nevykdymą. Priteisė iš suinteresuoto asmens G. Č., suinteresuotam asmeniui E. J. 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato teisinę pagalbą. Priteisė iš suinteresuoto asmens G. Č. į valstybės biudžetą 32,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6029.

61Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nėra vykdomos, nes suinteresuotų asmenų (išieškotojo ir skolininko) duktė atsisako bendrauti su tėvu. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. J. skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalyje dėl nustatytos suinteresuoto asmens (išieškotojo) G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi E. C. neporiniais metų savaitgaliais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties už joje nustatytos (išieškotojo) G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi E. C. du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K. civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nevykdymą.

6230.

63Vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenys patvirtina, kad antstolės V. M. 2018 m. birželio 6 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-15-6829 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 (6-10, 12 vykd. b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyta, kad G. Č. su nepilnamete dukterimi bendrauja tokia tvarka: 1) ieškovas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Tuo atveju, jei nustatytą savaitgalį ieškovas neturi galimybės paimti dukters, jis apie tai informuoja atsakovę E. J. ne vėliau, kaip iki tos savaitės trečiadienio. Ši bendravimo tvarka taikoma nuo tryliktos 2018 m. savaitės (2018 m. kovo 26 d. – 2018 m. balandžio 1 d.); 2) ieškovas G. Č. pasirūpina dukters E. C. pasiėmimu ir grąžinimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grąžinimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su atsakove E. J. sutarta vieta. Jeigu ieškovas G. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti dukters E. C., jis turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti E. J.; 3) šalys turi sudaryti galimybę kitam iš tėvų savaitės dienomis, kai duktė yra su vienu iš tėvų, bendrauti telefonu ar kitomis (interneto) ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, ugdymą ir papildomus užsiėmimus.

6431.

65Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, antstolės padėjėjos M. Č. 2018 m. birželio 21 d. Patvarkymu Nr. S1-38963 dalyvauti vykdymo procese teikiant psichologo rekomendacijas vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00902 pakviesta psichologė L. K.; skolininkė E. J. įpareigota sudaryti sąlygas psichologei susitikti su vaiku; psichologė įpareigota pateikti antstolei rekomendacijas dėl tolimesnės teismo nutarties vykdymo eigos.

6632.

67Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenų nustatyta, kad antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1-42170, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. yra gautas išieškotojo G. Č. atstovės advokatės D. D. raštas, kad skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 2018 m. rugpjūčio 19 d., t. y. ieškovas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) 16.00 val. G. Č. atvyko pasiimti dukros jos gyvenamosios vietos adresu Liepyno g. 2-52, Vilniuje, tačiau dukros pasiimti negalėjo. Psichologės L. K. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme apraše, be kita ko, nurodyta, jog „<...> Jau trečią kartą buvo stebima tokia situacija, kai tėvas atvyksta pasiimti E. iš jos namų ir E. atsisako važiuoti nepateikdama argumentų, kodėl nenori. Todėl galima manyti, kad E. tokioje situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą ir mažai tikėtina, kad ji ateityje sutiktų važiuoti, netikslinga tai tęsti.<...>“. Skolininkė E. J. 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė antstolei rašytinius paaiškinimus į išieškotojo 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateiktus pareiškimus ir vaizdo įrašus, kuriuose pateikė argumentus, kuriais nesutiko su išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis.

6833.

69Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S1-42170 surašytas nesant objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio išieškotojo bendravimo su dukra savaitgalį tvarkos nevykdymo, minėtų išieškoto advokatės rašto ir psichologės 2018 m. rugpjūčio 17 d. aprašo, kuriame išreikšta tik psichologės nuomonė dėl tuo metu susidariusios situacijos ir vaiko būsenos jos metu, pagrindu, nors psichologės kompetencija vykdymo procese apima rekomendacijų antstolei dėl vykdymo eigos, t. y. tarpininkavimo vykdymo procese teikimą, todėl apraše išdėstyta nuomonė negali būti prilyginam išvadai, kurios pagrindu priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo.

7034.

71Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatavęs, jog šioje proceso stadijoje teismo nustatyta laikina ieškovo (išieškotojo) ir dukros bendravimo tvarka savaitgaliais nėra įgyvendinama ir panaikino teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytą laikiną skyrium gyvenančio ieškovo (išieškotojo) bendravimo su dukra savaitgalį tvarką. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. e2S-158-430/2019). Panaikinus laikiną išieškotojo ir dukros bendravimo tvarką savaitgaliais, šioje dalyje nebeliko nutarties vykdymo dalyko, teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis dalyje dėl laikinos ieškovo (išieškotojo) ir dukros bendravimo tvarkos savaitgaliais nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti toliau įgyvendinama, šioje dalyje ji nebeturi teisinio aktualumo. Tokiu atveju antstolė panaikintoje laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais dalyje negali toliau tęsti vykdymo veiksmų (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7235.

73Vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenys patvirtina, kad antstolė V. M. 2018 m. liepos 27 d. Patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044-/2018, kuria patikslinta šio teismo 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. liepos 5 d. nutartimis nustatyta laikina išieškotojo bendravimo su dukterimi tvarka, papildomai nustačius, kad: 1) tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., o jai atsisakius teikti konsultacijas, kitam tėvo G. Č. ir motinos E. J. bendru sutarimu pasirinktam psichologui, o tėvams nesutarus – tėvo pasirinktam psichologui; 2) įpareigoti tėvus bendradarbiauti užtikrinant vaiko dalyvavimą lankant psichologo konsultacijas. Motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, leisti tėvui G. Č. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną.

7436.

75Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenų nustatyta, kad antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S1-42157 ir Nr. S1-42166, kuriuose nurodyta, kad: skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau tėvo ir dukters susitikimas 2018 m. rugpjūčio 9 d. neįvyko; 2018 m. rugpjūčio 10 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau E. J. susitikimo metu vienos kabinete nepaliko ir susitikimas įvyko dalyvaujant E. J..

7637.

77Nagrinėjamu atveju Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose Nr. S1-42157 ir Nr. S1-42169 yra tik konstatuota, kad išieškotojo ir dukters susitikimas neįvyko ir nukreipiama į vykdomosios bylos medžiagą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties rezoliucinę dalį, psichologės L. K. aprašus ir išieškotojo pareiškimus. Psichologės L. K., kuri vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00902 atliko tarpininkavimo funkcijas ir teikė antstolei rekomendacijas dėl vykdymo, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme apraše, be kita ko, nurodyta, jog buvo stebima, kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, todėl yra svarbu, kad pasimatymų su tėvu metu vaiko mama nedalyvautų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje skolininkei E. J. nėra nustatytas įpareigojimas, draudžiantis jai dalyvauti G. Č. ir dukters susitikimuose, todėl nesant teismo nustatytos pareigos, antstolės prašymas skirti skolininkei baudą už tai, jog ši neužtikrino, kad E. C. pasiliktų pas psichologę viena, nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kiti su 2018 m. rugpjūčio 9 ir 10 d. epizodais susiję argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai nėra reikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisako. Tuo atveju, jeigu antstolė matė, kad pagal psichologės pateiktas rekomendacijas sėkmingam laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymui būtinos korekcijos, ji turėjo informuoti apie tai išieškotoją, kad būtų inicijuoti nutarties dėl paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai pagal psichologės pateiktas rekomendacijas.

7838.

79Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenų nustatyta, kad antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S1-42168 ir Nr. S1-42169, kuriuose nurodyta, kad: skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, turėjo leisti tėvui paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną, tačiau tėvo ir dukros susitikimas 2018 m. rugpjūčio 14 d. neįvyko; skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 17 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, turėjo leisti tėvui paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną, tačiau tėvo ir dukros susitikimas 2018 m. rugpjūčio 17 d. neįvyko.

8039.

81Iš byloje pateiktų 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 17 d. vaizdo įrašų (vykdomoji byla Nr. 0015/18/00902) matyti, kad abiem atvejais mergaitė kategoriškai atsisako važiuoti su išieškotoju, savo atsakymo motyvų nepaaiškina, iš esmės be argumentų mergaitė kalba apie nenorą bendrauti su tėvu ir vaiko apklausos teisme metu, kuri paskirta turint tikslą išsiaiškinti vaiko argumentus, kodėl jis atsisako bendrauti su tėvu. Vaiko apklausos metu buvo aiškiai matyti, kad mergaitė yra pavargusi nuo nuolat užduodamų tų pačių klausimų, nori greičiau užbaigti pokalbį, todėl atsakymai automatiški, ilgainiui susigraudina, nurodo, jog sutiko atvykti į teismą ir pasikalbėti, nes mama sakė. Pažymėtina, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. psichologės L. K. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme apraše, kuriuo grindžiami Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S1-42168 ir Nr. S1-42169, psichologės nuomone, „<...> mergaitė turėtų būti atvežama pas psichologę į kabinetą ir paliekama. Tai yra labai svarbi vaiko susitikimų su tėvu sąlyga <...>, tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, tuo metu, kai vyko šis susitikimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje įpareigojimas skolininkei nedalyvauti vaiko ir tėvo susitikimuose nebuvo nustatytas, juolab kad tuo atveju, jeigu motina negali pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra leista tėvui G. Č. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną. Esant tokiam psichologės vertinimui, antstolei buvo pagrindas imtis priemonių – inicijuoti nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimus, kad vaiko susitikimuose su tėvu motina nedalyvautų.

8240.

83Teismas nurodė, jog šioje bylos tyrimo stadijoje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galimybė padaryti išvadą, kas inspiruoja vaiko tokią griežtą nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Teismas pritaria Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės B. K. teismo posėdyje išdėstytai pozicijai, kad vaikui jaučiant baimę ir nerimą nesaugumą, drastiškai elgtis negalima (prievarta perduoti vaiką nepaisant jo prieštaravimų), yra būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Teismas pažymi, kad iš esmės civilinę bylą Nr. e2-9857-1044/2018 nagrinėjantis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodė, jog spręsdamas dėl būtinybės išsiaiškinti nepilnamečio vaiko emocinį ryšį su išieškotoju, įvertinti galimybes palaikyti (sustiprinti, atkurti) ryšį tarp vaiko ir tėvo, bendrauti bei kitus reikšmingus šioje byloje klausimus, siekdamas turėti daugiau faktinės informacijos apie tikrą vaiko psichologinę aplinką ir dėl vaiko emocinių poreikių, emocinių ryšių su tėvu sustiprinimo ar atkūrimo, išsiaiškinti nepilnamečio vaiko tėvų asmenines savybes, psichologines, fizines ir emocines galimybes užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą bendraujant su dukra, paskyrė byloje kompleksinį psichologinį įvertinimą ekspertizės tikslais. Bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir kiekvieno iš tėvų įtaką formuojant vaiko nuomonę apie kitą iš tėvų, bus nustatytos gavus teismo ekspertizės išvadas ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudos skolininkei už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą nutarties priėmimo dieną teismo ekspertizė dar nėra atlikta.

8441.

85Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų E. J., G. Č., L. K. paaiškinimai, liudytojų I. L. ir L. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai neabejotinai patvirtina, kad E. J. turi didelę įtaką dukrai, taip pat ir santykiuose su kitais asmenimis, tarp jų ir su tėvu G. Č.. Tačiau remiantis psichologės L. K. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo bendravime apibendrinimu ir atsisakymu toliau teikti paslaugas išdėstyta nuomone, kurią ji palaikė teisme, kad vaikas nenori susitikti su tėvu dėl lojalumo konflikto, liudytojos klinikinės psichologės I. L. 2018 m. spalio 25 d. Patikslintoje pažymoje pateiktu vaizdo įrašo įvertinimu ir liudijimu teisme, kuriame ji taip pat įžvelgė lojalumo konfliktą, ar liudytojo psichiatro L. S. rašytiniais ir teisme duotais paaiškinimais, kad šiuo atveju jokio lojalumo konflikto nėra, nesant byloje atlikto kompleksinio psichologinio įvertinimo ekspertizės tikslais, teismas neturi įrodymų, kuriais remdamasis galėtų daryti išvadas dėl vaiko E. C. emocinio ryšio su abiem tėvais ir kiekvienu iš jų bei įvertinti skolininkės daromo poveikio vaikui, kuris yra neabejotinas, kokybę (žalingas ar ne). Atsižvelgdamas į tai, teismas psichologės I. L. ir psichiatro L. S. teismo posėdžio metu išdėstytų nuomonių dėl šioje byloje susiklosčiusios situacijos neanalizuoja ir šių liudytojų parodymų nutartyje neaprašo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi byloje apklausti specialistai buvo vieningi nurodydami, kad vienintelė išeitis šioje situacijoje yra išieškotojui ir skolininkei geranoriškai susitarti, priešingu atveju, toks tėvų elgesys gali neigiamai įtakoti vaiko tolesnę psichosocialinę raidą. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad antstolės pareiškimas dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo yra nepagrįstas, todėl netenkintas.

8642.

87Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. J. turėjo 2 548,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. Č. 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atmetus antstolės skundą dėl baudos skyrimo, skolininkės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokti priteistinos iš priešingą interesą byloje turėjusio suinteresuoto asmens (skolininko).

8843.

89Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, joje nebuvo keliami teisine prasme sudėtingi ar nauji klausimai, į pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir posėdžių trukmę (946 min), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiestino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) ir protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo principais, skolininkės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažino iki 1 600 Eur, kurios skolininkei priteistinos iš išieškotojo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Teismas patyrė 32,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios į valstybės biudžetą priteistos iš skolininko (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

90III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9144.

92Suinteresuotasis asmuo G. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes mano, jog antstolės V. M. pareiškimas atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Išieškotojo nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą bei teismų praktikai prieštaraujantį sprendimą, kuris turi būti pakeistas.

9345.

94Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S1-42170 surašytas nesant objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio išieškotojo bendravimo su dukra savaitgalį tvarkos nevykdymo.

9546.

96Pažymi, jog antstolis priimdamas sprendimą surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vertina visos vykdomosios bylos dokumentų visumą ir visos vykdomosios bylos kontekste vertina procese dalyvaujančių specialistų teikiamomis rekomendacijomis, aprašais ar kitokio pobūdžio dokumentais, kurie tiesiogiai ir betarpiškai dalyvauja sprendimų vykdyme. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose psichologas dažnai yra pasitelkiamas kaip tarpininkas būtent dėl jo specifinių žinių, kurių pagalba jis geba įvertinti tiek nepilnamečių, tiek tėvų elgesį, veiksmus, ko pasėkoje, pateikti atitinkamas rekomendacijas bei vertinimus, kurių pagalba kartu ir antstolis vykdymas savo pareigas užtikrina tinkamą teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog psichologė L. K. yra specialistas, turintis didelę patirtį kaip vaikų psichologas, dalyvaujantis ekspertizėse, todėl antstolė nesivadovauti kompetentingo specialisto rekomendacijomis, aprašais, išvadomis, neturėjo pagrindo, įvertinus ir tai, kad pats antstolis nėra psichologijos žinių turintis asmuo, todėl tam tikrais atvejais objektyvūs antstolio sprendimai gali būti priimami tik atsižvelgiant į specialistų pateikiamas išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai analogiškomis psichologų rekomendacijomis ir vertinimais, vadovaujasi spręsdami klausimus ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar netaikymo. Remiantis tuo, teismas nutartyje visiškai nepagrįstai nurodo, jog psichologo nuomonė negali būti prilyginama išvadai, kuriuo pagrindu priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo.

9747.

98Kartu pažymėjo, jog akto surašymo pagrįstumą patvirtina ne tik išieškotojo advokatės raštas ir psichologės 2018 m. rugpjūčio 17 d. aprašas, kuriame išreikšta tik psichologės nuomonė dėl tuo metu susidariusios situacijos ir vaiko būsenos jos metu, pagrindu, bet ir eilė kitų objektyvių duomenų, kurie dar ir iki kreipimosi buvo surinkti vykdomojoje byloje. Be to, papildomų objektyvių duomenų dar buvo surinkta ir/ar paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl teigti, kad nėra objektyvių duomenų baudos skolininkei paskyrimo, nėra pagrindo. Tačiau akivaizdu, jog teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, ko pasėkoje, priėmė akivaizdžiai neteisingą bei su nepilnamečio vaiko interesais nesuderinimą sprendimą, kuris beje iš esmės toliau skatiną skolininkę E. J. nevykdyti teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepriklausomai nuo jos turinio, kartu paneigiant jos pareigą užtikrinti realų dukros E. C. ir skyriumi gyvenančio tėvo – išieškotojo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant dukros teisę į šeimos ryšius.

9948.

100Pažymi, jog 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartis, kuria nustatyta išieškotojo laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais buvo įsiteisėjusi ir skolininkės kaip dukros įstatyminės atstovės pareiga buvo imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrinti sprendimo vykdymą. Pažymi, jog skolininkė nepateikė objektyvių duomenų ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog išieškotojo ir dukros bendravimas negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių bei kad ji vykdė kooperavimosi pareigą, atliko aktyvius veiksmus, siekiant užtikrinti dukros teisėtus interesus bendrauti su tėvu, taip pat jaustis saugiai ir mylimai bendraujant su abiem tėvais.

10149.

102Skolininkė visos bylos nagrinėjimo metu iš esmės akcentavo ieškotojo ir dukros bendravimo negalimumą dėl pasekmių, kurios atsirado dėl 2017 m. vasario 24 d. įvykio, kurio metu, neva tai išieškotojas naudojo psichologinį smurtą, skolininkę su dukra buvo užrakinęs savo bute. Pasak skolininkės, tuo metu dukra išsigando, ko pasėkoje šiuo metu ji nenori bendrauti su išieškotoju, jo bijo dėl to atsisako su juo vykti savaitgaliui. Pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skolininkės nepagrįstai eskaluojamas aplinkybes, jog 2017 m. vasario 24 d. išieškotojas naudojo psichologinį smurtą ar buvo ją su dukra prieš jų valią užrakinęs. Antra, visas šias aplinkybes, jog išieškotojo ir dukros bendravimas nevyksta dėl neva tai paties išieškotojo elgesio ir veiksmų, o dukra jo bijo, paneigia eilė byloje esančių duomenų. Pažymėtina, jog atvykus išieškotojui nutartyje nustatyta tvarka, dukra jam niekada nenurodė, jog ji nenori vykti su juo dėl to, kad bijo ir/ar dėl to, kad jis ją buvo užrakinęs, ar kad kaip nors kitaip netinkamai su ja elgėsi. Dukra niekada negalėjo paaiškinti atsisakymo dėl bendravimo priežasties 2018-08-09 pokalbio metu pas psichologę dukra nurodė, kad pyksta ant tėčio ir pasisako dėl neva tai išieškotojo negražaus elgesio ne jos pačios, o būtent tik mamos atžvilgiu. Iš psichologės L. K. aprašo turinio yra matyti, jog 2018-08-10 susitikimo metu su išieškotoju dukros elgesys parodė, jog ji nebijo išieškotojo, t. y., žaidžiant nebijo prie jo prisiliesti, jam nurodinėti, dukra buvo atsipalaidavusi ir kt. L. K. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog jeigu kažkoks konfliktas 2017 m. vasario 24 d. buvo, tačiau tai buvo buitinis įprastas konfliktas, kuris neigiamai nepaveikė dukros, o tai patvirtina, kad dukra per daug lengvai šneka apie tą konfliktą, t. y. psichologė nurodo, jog dėl minėto “užrakinimo”, šiuo atveju yra neproporcingai stiprus dukros atsakas į situaciją ir kad tai nėra ypatingai traumuojanti vaiką, nes mergaitė labai lengvai kalba apie trauminį įvykį. Remiantis tuo, yra akivaizdu, jog šis įvykis nėra objektyvi, neginčytina aplinkybė dėl kurios išieškotojo ir dukros bendravimas negali vykti, o tą įvykį (tiksliau pačios skolininkės sukeltą konfliktą dukros akivaizdoje, kurioje nepagrįstai liko kalčiausias tik išieškotojas), sureikšmina tik pati skolininkė, nes taip jai yra naudinga įgyvendinant savo interesą, kad dukra nebendrautų su išieškotoju.

10350.

104Pažymi, jog kartu gyvenančios vaiko motinos vaidmuo, šiuo atveju skolininkės, dėl teismo sprendimo vykdymo dukrai bendraujant su išieškotoju yra labai didelis, t. y., neginčytinas faktas, jog dukros ir išieškotojo bendravimas iš esmės priklauso ne tik nuo skolininkės pastangų, kurių šiuo nagrinėjamu atveju absoliučiai nėra, bet ir elementaraus skolininkės suinteresuotumo, kad dukra bendrautų su išieškotoju. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, jog skolininkė niekada realiai neatliko jokių veiksmų, jog išieškotojo ir dukros bendravimas vyktų, priešingai, skolininkė per visą ginčo laikotarpį ir visais šiais nagrinėjamais nutarčių nevykdymo atvejais, visais įmanomais būdais tik siekė atriboti dukrą nuo bendravimo su išieškotoju, nepagrįstai įrodyti to bendravimo negalimumą bei neva tai savo veiksmų (ne)atlikimo teisėtumą dukros ir išieškotojo bendravimo atžvilgiu. Tiek psichologė L. K., tiek I. L. aiškiai nurodė, jog išieškotojo ir dukros bendravimas išimtinai nevyksta dėl skolininkės poveikio, įtakos dukrai ir pakankamų skolininkės pastangų nebuvimo; L. K. argumentuotai ir pagrįstai nurodė, kad skolininkei yra reikalinga edukacija padedanti suprasti kaip jos veiksmai - ribojimas dukrai bendrauti su išieškotoju daro žalą dukrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkės veiksmai dukros atžvilgiu specialistų buvo įvardintas kaip psichologinis smurtas ir tokios išvados buvo pagrįstos objektyviais duomenimis.

10551.

106Aplinkybes, kad skolininkė nededa pastangų ir nėra suinteresuota, kad dukros ir skolininko bendravimas vyktų, patvirtina teisme apklausos metu dukros nurodytos aplinkybės, kurios yra priešingos skolininkės nurodomoms aplinkybėms, t. y., skolininkė visos bylos nagrinėjimo metu teigė, įrodinėjo, jog ji deda pastangas, nuolatos kalba su dukra, kad reikia bendrauti su išieškotoju, tačiau išklausius dukros paaiškinimus teisme, atsiskleidė visa tiesa, jog skolininkė jai dėl bendravimo su išieškotoju nurodė, o tiksliau tik buvo pasiūliusi elgtis taip, kaip nori dukros širdelė. Šios aplinkybės patvirtina, jog skolininkė neskatina be tarpiško dukros bendravimo su išieškotoju. Kartu įvertinus ir tai, kad dukrai yra žinomas, jos akivaizdoje nuolatos reiškiamas neigiamas skolininkės, jos artimųjų požiūris į dukros ir išieškotojo bendravimą, atitinkamai dukra ir atsisako bei neturi kito pasirinkimo kaip tik atsisakyti bendrauti su išieškotoju, nes taip tinka skolininkei. Kaip psichologės I. L. 2018 m. spalio 25 d. patikslintoje pažymoje nurodyta “vaikų savisaugos mechanizmas pasireiškia solidarizavimusi su gimdytoju, gyvenančiu kartu, nes jam pavojinga su juo pyktis, ypač jei jis į buvusį sutuoktinį išreiškia akivaizdžiai neigiamą santykį”. Tai, kad pati skolininkė ir visi jos artimieji, įskaitant ir jos sugyventinį, yra aiškiai ir garsiai dukros akivaizdoje namuose išsakę neigiamą nuomonę apie išieškotojo bendravimą su ja, patvirtina ne tik byloje esanti 2018 m. rugpjūčio 17 d. vaizdo medžiaga, bet ir pačios dukros 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitikime su psichologe L. K. išsakyti žodžiai dėl bendravimo su išieškotoju - “kad tėvelis (turima galvoje skolininkės sugyventinį) sako ta patį ką ir mamytė”, jog jeigu į susitikimą atveš kažkas kitas “bus tas pats”. Remiantis tuo, yra akivaizdu, jog dukros neigiama nuomonė dėl bendravimo su išieškotoju akivaizdžiai yra įtakota skolininkės, jos artimųjų turimos pozicijos, todėl rezultate išieškotojo ir dukros bendravimas nevyksta.

10752.

108Pažymi, jog dukra šiuo metu yra tokio amžiaus, kuri pati savarankiškai iš esmės negali nuspręsti dėl jos interesus geriausiai atitinkančio sprendimo. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Šiuo atveju vaiko neigiamos nuomonės susiformavimo priežastis yra daugiau negu aiški - tai neigiamas skolininkės poveikis dukrai, skolininkės netinkamas požiūris, intereso, pastangų nebuvimas, siekiant užtikrinti dukros ir išieškotojo bendravimą. Dukra nenori bendrauti su išieškotoju tik dėl skolininkės neteisėtų veiksmų, netinkamo tėvų valdžios panaudojimo, o tai yra nesuderinama su dukros interesais. Skolininkė ne tik kad niekada nedėjo pastangų, kad išieškotojo ir dukros bendravimas vyktų, bet priešingai, savo veiksmais nuolatos siekė, kad bendravimo nebūtų, o tai tik patvirtina, jog skolininkė savo pareigos užtikrinti dukros teisėtus interesus bendrauti su tėvu, absoliučiai nevykdė.

10953.

110Skolininkė bylos nagrinėjimo metu nuolatos akcentavo ir įrodinėjo, jog pats išieškotojas neįdėjo pastangų, kad jo ir dukros bendravimas vyktų. Skolininkė savo veiksmais apribodama išieškotojui galimybes dėti pastangas dėl bendravimo su dukra, reikalauja iš ieškotojo pastangų, kai jis realiai neturi jokių galimybių jų atlikti. Jeigu skolininkė nuo pat ginčo pradžios būtų sudariusi galimybę išieškotojui pabendrauti su dukra jai nedalyvaujant ir kt., išieškotojas be jokių problemų būtų pradėjęs bendrauti su dukra, tačiau skolininkė visada sąmoningai siekė, kad išieškotojas ir dukra neturėtų galimybės pabendrauti jai nedalyvaujant, kadangi žinojo, kad atsiskleistų visai kitokia tiesa dėl dukros ir išieškotojo bendravimo negalimumo, nei yra deklaruojama skolininkės.

11154.

112Pažymi, jog išieškotojas nuo pat skolininkės apribojimo jam bendrauti su dukra siekė kooperuotis, imtis aktyvių veiksmų ir veikti išimtinai dukros interesais, t. y., dar iki kreipimosi į teismą dienos pateikė skolininkei pasiūlymą dėl jo dukros bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo), kuri beje atitiko įprastą bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinančią jo, kaip skyrium gyvenančio tėvo teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Tačiau, skolininkei ši tvarka galimai buvo nepriimtina, kadangi ji buvo apibrėžtesnė, ribojanti skolininkės galimybes nepagrįstai vienasmenišku sprendimu įtakoti išieškotojo ir dukros bendravimo laiką bei intensyvumą. Remiantis tuo, skolininkė gavusi išieškotojo pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos, nedelsiant ėmėsi veiksmų, kurių pagrindu iš karto siekė apriboti išieškotojo ryšio, bendravimo palaikymą su dukra ir kaip šiai dienai yra paaiškėję, absoliučiai nutraukti išieškotojo bendravimą su dukra, o ne imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti dukros teisėtus interesus bendrauti su tėvu.

11355.

114Išieškotojui siekiant nenutraukti ryšio su dukra ir jį palaikyti, nesant skolininkės geranoriškumo, buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo), ko pasėkoje, 2018 m. kovo 20 d. teismas priėmė nutartį, kuria nustatė išieškotojo ir dukros laikiną bendravimo tvarką nustatytais savaitgaliais. Bylos duomenys neginčijimai patvirtina, kad skolininkė buvo prieš nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir jos vykdymą. Iš bylos duomenų - vaizdo įrašų yra aiškiai matyti, jog skolininkė yra prieš išieškotojo ir dukros bendravimą ir realų 2018 m. kovo 20 d. nutarties vykdymą. Nuo pat pirmo išieškotojo atvykimo pasiimti dukros yra akivaizdu, jog skolininkė neturi jokio realaus ketinimo perduoti dukros išieškotojui t. y., skolininkė tiesiog turi tikslą - užfiksuoti, kad dukra atsisako eiti su išieškotoju. Aplinkybes, jog dukra nebus perduota, patvirtina tai, kad skolininkė sąmoningai neleidžia išieškotojui užeiti į butą, laiko dukrą per atstumą nuo išieškotojo, nesudarant galimybės jam net prieiti prie dukros; siekia dukrai sukelti nesaugumo jausmą dėl bendravimo su išieškotoju, dukros akivaizdoje nuolatos neigiamai atsiliepia apie išieškotoją. Taip pat iš vaizdo įrašų yra matyti, jog pati skolininkė niekada nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurių pagrindu būtų užtikrintas išieškotojo ir dukros bendravimas, priešingai, skolininkės elgesys ir veiksmai buvo tokie, kurie tik skatino dukrą nebendrauti su tėvu ir jį atstumti.

11556.

116Skolininkė nuolatos teigė, kad išieškotojo ir dukros bendravimas gali vykti tik dalyvaujant specialistui - psichologui. Pažymėtina, jog ir šiuo atveju išieškotojas ėmėsi aktyvių veiksmų - siūlė skolininkei nuvykti pas psichologą, tačiau skolininkė atsisakė; sekančiai išieškotojas kreipėsi į skolininkės pageidaujamą psichologę L. K., taip pat sutiko, jog antstolis vykdantis 2018-03-20 teismo nutartį į pagalbą pasitelktų psichologą, t. y., tą pačią L. K.. Pats išieškotojas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti nustatytą bendravimo tvarką - nustatyti jo ir dukros bendravimą dalyvaujant psichologui. Teismas 2018 m. liepos 26 d. papildė nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir numatė, kad be savaitgalių, skolininko ir dukros bendravimas papildomai vyksta dalyvaujant tarpininkui - psichologui. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pati skolininkė tik “dėl akių buvo suinteresuota”, išieškotojo ir dukros bendravimu pas psichologą ir sekančiai siekė iš vis apriboti išieškotojo ir dukros bendravimą, iki neva kol bus atlikta ekspertizė.

11757.

118Teismas 2018 m. liepos 26 d. nematė pagrindo naikinti nustatytos tvarkos dėl išieškotojo ir dukros bendravimo savaitgaliais, nes tam pagrindo nebuvo, o tai reiškia, kad skolininkė turėjo pareigą vykdyti teismo nutartį. Tai kad šiai dienai nustatyta bendravimo tvarka neporiniais savaitgaliai yra panaikinta, nesudaro pagrindo neskirti skolininkei baudos už tuo metu galiojančio teismo sprendimo nevykdymą. Kartu pažymi, jog išieškotojas visada buvo suinteresuotas susitikimais su dukra, atvykęs nutartyje nustatytu laiku, pagal esamas aplinkybes ir jam sudarytas sąlygas, nuolatos kalbindavo dukrą vykti su juo nors trumpam praleisti laiką, pažaisti, siekdavo užmegzti ryšį su dukra, prašydavo skolininkės jį palikti vieną pasikalbėti su dukra, tačiau skolininkė savo elgesiu, pasisakymais trukdydavo išieškotojui užmegzti ryšį su dukra, imdavo provokuoti konfliktą tarp savęs ir išieškotojo dukros akivaizdoje. Išieškotojas nuo pat ginčo pradžios dėjo įmanomas pastangas dėl bendravimo su dukra, pagal tuo metu esamas objektyvias galimybes, sudarytas sąlygas net ir esant akivaizdžiam skolininkės daromam poveikiui dukrai dėl nebendravimo su išieškotoju. Aplinkybes, kad išieškotojas pagal esamą situaciją - skolininkės neigiamą įtaką dukrai, negalėjo daugiau nieko padaryti ar kaip nors kitaip įkalbėti dukrą vykti su juo, patvirtino ir psichologė L. K., kuri kartu su juo taip pat atvykdavo pasiimti dukros ir kuri pati kaip specialistas neturėjo galimybių pakeisti vaiko, jau iš anksto suformuotos kategoriškos nuomonės. Be to, ir pačios skolininkės liudytojas L. S. duodamas paaiškinimus nurodė, jog jis per trumpą laiką išeitų su vaiku į kiną, bet deja su sąlyga, jei nebūtų motinos draudimo, prieštaravimo. Pažymi, jog skolininkės pareiga imtis aktyvių veiksmų apima ir tai, kad ji turi skatinti ir įtikinti dukrą vykti su tėvu tuomet kai atvyksta išieškotojas jos pasiimti. Skolininkė niekada priemonių nesiėmė, o tai pažeidžia dukros interesus - teisę bendrauti su tėvu ir tai sudaro sąlygas tolimesniam ryšio praradimui. Įvertinus tai, yra akivaizdu, jog pagal esamą situaciją, egzistuojant sąmoningam skolininkės veikimui dėl išieškotojo ir dukros nebendravimo, išieškotojas neturėjo jokių galimybių savarankiškai užtikrinti, kad dukra vyktų su juo savaitgaliui ir bendrautų. Dukros vykimas su išieškotoju priklausė tik nuo skolininkės veiksmų, o tai reiškia, kad nuo skolininkės veiksmų išimtinai priklausė ir teismo nutarties vykdymas, kurį ji akivaizdžiai pažeidinėjo.

11958.

120Teismas spręsdamas klausimą dėl išieškotojo ir dukros laikinos bendravimo tvarkos, 2018-07-26 priimdamas nutartį nenustatė pagrindo, jog išieškotojo ir dukros bendravimas savaitgaliai yra negalimas ar neįmanomas bei paliko galioti 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje esantys duomenys, taip pat L. K. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuri ne kartą su kiekvienu iš šalių bendravo, įskaitant ir dukrą, taip pat dalyvavo tėvo ir dukros susitikimuose teikiant pagalbą, pateikė aiškų ir konkretų skolininkės veiksmų vertinimą nurodant, jog esminė nevykstančio išieškotojo ir dukros bendravimo priežastis – nuolatinis skolininkės poveikis dukrai, kuriuo ji daro žalą dukrai. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir kita psichologė I. L.. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl baudos, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, įskaitant ir ateityje, nepriklausomai nuo to ar šiuo metu konkrečios taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi teisinį aktualumą ar ne. Skatinimas vykdyti teismo nutartį apima ne tik konkretų vieno nevykdymo atvejį, bet atlieka ir skatinamąją funkciją į ateitį. Šiai dienai skolininkė ir toliau nevaržomai nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ko pasėkoje, išieškotojo ir dukros bendravimas nevyksta, o tai yra nesuderinama su dukros interesais. Pažymėtina, jog teismo sprendimai dėl nutarties nevykdymo, ne tik skatina skolininkę ir toliau nevykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir verčia išieškotoją, ar nutartį vykdantį pareigūną - antstolį, atsisakyti imtis veiksmų, kurie padėtų užtikrinti teismo sprendimo tinkamą vykdymą bei iš esmės paneigia tokio pobūdžio bylose baudos institutą dėl sprendimo nevykdymo. Tokie teismo vertinimai yra nesuderinami su civilinio proceso principais bei civilinio proceso kodekso nuostatomis, nepilnamečio vaiko teisėmis, interesais.

12159.

122Pasak antstolės V. M. padėjėjos M. Č. 2018 m. rugsėjo 5 d. surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S1-42157 ir Nr. S1-42166, kuriuose nurodyta, kad: skolininkė pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.00 val., t. y. tėvas su dukterimi bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau tėvo ir dukters susitikimas 2018 m. rugpjūčio 9 d. neįvyko; 2018 m. rugpjūčio 10 d. 16.00 val., t. y. tėvas su dukterimi bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau skolininkė susitikimo metu vienos kabinete nepaliko ir susitikimas įvyko dalyvaujant skolininkei, yra nepagrįsti.

12360.

124Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S1-42157 ir Nr. S1-42166, yra nepagrįsti. Pažymi, jog psichologė L. K. 2018 m. birželio 25 d. apraše nurodė, jog įvertinus situaciją ir tai, kad dukra išgyvena lojalumo konfliktą, tikslinga būtų, jog išieškotojo ir dukros bendravimas vyktų per tarpininką, tačiau skolininkei nedalyvaujant. Skolininkė su šiuo aprašu buvo susipažinusi. Šio aprašo pagrindu, išieškotojas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti bendravimo tvarką nustatant, kad būtent jo ir dukros bendravimas vyksta dalyvaujant psichologui, kadangi dalyvaujant skolininkei jo ir dukros bendravimas yra neįmanomas būtent dėl lojalumo konflikto.

12561.

126Išieškotojas į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kreipėsi būtent dėl to, kad šalia dukros esant skolininkei dukra išgyvena lojalumo konfliktą bei pateikė tai patvirtinančius duomenis. Remiantis tuo, teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartį pažymėjo, jog “siekiant laikinai užtikrinti vaiko interesus ir teisę bendrauti su tėvu yra reikalinga specialisto pagalba. Dėl to teismas iš dalies tenkina ieškovo pareikštą prašymą ir patikslina teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, numatant, kad tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologui”. Nutartyje nebuvo nurodyta, jog susitikime dalyvauja ir skolininkė, t. y., teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog bendravimas vyksta su psichologu, priešingu atveju, išieškotojo prašymas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo būtų visiškai nelogiškas ir neprasmingas. Įvertinus tai, nekyla jokių abejonių, jog išieškotojo bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui, turėjo vykti skolininkei nedalyvaujant.

12762.

1282018 m. rugpjūčio 9 d. vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad skolininkė yra nusiteikusi, kad nutartyje nustatyta tvarka išieškotojo ir dukros bendravimas apskritai neįvyks, nes skolininkė ne tik kad atvedusi dukrą pas psichologę neketina išeiti, bet psichologei pasiūlius skolininkei susitarti su dukra, kad pasiliktų pas psichologe viena, o atėjus išieškotojui su juo pabendrautų tarpininkaujant psichologui, į psichologės pasiūlymą net nereaguoja, t. y., ima aiškinti, kad čia tai neva neeilinis atvejis, kad čia tai apie ką buvo kalbėta ir pan., t. y., nededa jokių pastangų ir net dukros akivaizdoje dėsto aplinkybes, kurios tik sustiprina dukros nenorą bendrauti su išieškotoju. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, negali aptarti visų tos tvarkos vykdymo niuansų, tai yra pažymima ir teismų praktikoje, juolab kai yra pasitelkiamas specialistas, kurio pareiga ir yra pateikti rekomendacijas, nustatyti būdus siekiant įgyvendinti teismo sprendimą - bendravimo tvarką. Aiški ir nedviprasmiška dar 2018 m. birželio 25 d. apraše buvo išdėstyta psichologės L. K. rekomendacija, kad išieškotojo ir dukros bendravimas vyktų skolininkei nedalyvaujant. Kaip matyti, 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitikimas apskritai neįvyko, nes psichologė nematė tinkamo tarpininkavimo tuo atveju, kai dukra esant šalia skolininkei išgyvena lojalumo konfliktą. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. rugpjūčio 10 d. susitikimas kurio metu aiškiai atsiskleidė dukros lojalumo konfliktas šalia esant skolininkei, t. y., dukra negalėjo visapusiškai atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į bendravimą su išieškotoju, jautėsi kalta, teisinosi skolininkei dėl savo veiksmų - bendravimo su išieškotoju. 2018 m. rugpjūčio 9 d. psichologė buvo aiškiai nurodžiusi, jog bendravimas turėtų vykti be skolininkės, tačiau skolininkė 2018 m. rugpjūčio 10 d. elgėsi analogiškai kaip ir 2018 m. rugpjūčio 9 d., t. y., neužtikrino, kad dukra pasiliktų pas psichologę viena ir absoliučiai nedėjo jokių pastangų tai įgyvendinant. Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti antstolės prašymą dėl baudos paskyrimo nurodant, jog nutartyje nėra nustatytas įpareigojimas, draudžiantis skolininkei dalyvauti išieškotojo ir dukters susitikimuose.

12963.

130Be kita ko, teismas nutartyje nurodė, jog esant tokiam psichologės vertinimui, antstolei buvo pagrindas imtis priemonių - inicijuoti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimus, kad vaiko susitikimuose su tėvu motina nedalyvautų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. liepos 26 d. nutartis dėl laikinųjų pakeitimo ir buvo priimta siekiant, kad išieškotojo ir dukros bendravimas vyktų tik psichologui, o ne ir skolininkei dalyvaujant. Remiantis tuo, antstolis neturėjo jokio pagrindo rekomenduoti skolininkai kreiptis į teismą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingi teismo vertinimai dėl psichologės rekomendacijų reikšmingumo skirtingu atveju yra absoliučiai nelogiški ir nenuoseklūs, t. y., vienu atveju antstolis negali psichologo rekomendacijų imti kaip pagrindą priimant sprendimą, kitu atveju jam jau atsiranda pareiga vertinti psichologo rekomendacijas ir netgi jų pagrindu siūlyti išieškotojui inicijuoti bendravimo tvarkos korekcijas.

13164.

132Teismas neapgrįstais laiko ir 2018 m. rugsėjo 5 d. surašytus Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S1-42168 ir Nr. S1-42169, kuriuose nurodyta, kad: skolininkė pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, turėjo leisti tėvui paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną, tačiau tėvo ir dukros susitikimas 2018 m. rugpjūčio 14 d. neįvyko; skolininkė pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 17 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, turėjo leisti tėvui paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną, tačiau tėvo ir dukros susitikimas 2018 m. rugpjūčio 17 d. neįvyko. Teismas tokius savo vertinimus grindė tuo, kad abiem atvejais dukra kategoriškai atsisako važiuoti su išieškotoju, savo atsakymo motyvų nepaaiškina, iš esmės be argumentų mergaitė kalba apie nenorą bendrauti su tėvu ir vaiko apklausos teisme metu, kuri paskirta turint tikslą išsiaiškinti vaiko argumentus, kodėl jis atsisako bendrauti su tėvu. Šių teismo nurodytų aplinkybių kontekste išieškotojas pažymi, jog jau aukščiau šiame skunde išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog dukros atsisakymas bendrauti su išieškotoju yra nulemtas skolininkės neteisėto ir netinkamo veikimo dukros interesais ir dėl šių veiksmų sukeltų pasekmių, teismo sprendimas nebuvo įvykdytas.

13365.

134Teismas nutartyje nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. psichologės L. K. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme apraše, kuriuo grindžiami Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S1-42168 ir Nr. S1-42169, psichologės nuomone, „<...> mergaitė turėtų būti atvežama pas psichologę į kabinetą ir paliekama. Tai yra labai svarbi vaiko susitikimų su tėvu sąlyga <...>, tačiau teismas nurodė, jog tuo metu, kai vyko šis susitikimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje įpareigojimas skolininkei nedalyvauti vaiko ir tėvo susitikimuose nebuvo nustatytas. Išieškotojas dėl šių teismo nepagrįstai dėstomų aplinkybių - įpareigojimo skolininkei nedalyvauti vaiko ir tėvo susitikimuose nutartyje nebuvimo, jau pasisakė, todėl pakartotinai, kaip ir dėl pagrindo antstolei imtis priemonių - inicijuoti nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimus, kad vaiko susitikimuose su tėvu motina nedalyvautų, nenurodo.

13566.

136Teismas nutartyje nurodė, jog pritaria Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės B. K. teismo posėdyje išdėstytai pozicijai, kad vaikui jaučiant baimę ir nerimą, nesaugumą, drastiškai elgtis negalima (prievarta perduoti vaiką nepaisant jo prieštaravimų), yra būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Pažymėtina, jog teismas absoliučiai neturėjo jokio pagrindo vadovautis B. K. dėstoma pozicija, kuri apskritai visos bylos nagrinėjime, kai buvo aiškinamos esminės sprendimo nevykdymo aplinkybės, duodami specialistų paaiškinimai, nedalyvavo. B. K. dėstoma pozicija apie dukros jaučiamą baimę, nerimą, nesaugumą neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir visiškai neobjektyvios. Akivaizdu, jog B. K. nėra susipažinusi su bylos medžiaga ir jai nėra žinoma eilė svarbių aplinkybių, tikrųjų priežasčių dėl dukros nenoro bendrauti su išieškotoju. Remiantis tuo, B. K. kaip vaiko teisių atstovės nuomonė šioje byloje iš esmės yra niekinė, o Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius iš esmės turėtų susirūpinti tinkamu nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu byloje ir faktiškai, o nedeklaratyviai įgyvendinti nustatytas pareigas, o ne kaltinti kitus proceso dalyvius dėl netinkamo veikimo.

13767.

138Teismas vis tik nepagrįstai nurodė, jog nė viena iš nustatytų priežasčių (aplinkybių) nėra pakankama spręsti, kad skolininkė pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d., 2018-07-26 nutartimis nustatytą išieškotojo ir dukters laikiną bendravimo tvarką, o tokia išvada akivaizdžiai neatitinka teisės normų, teismų praktikos bei esminis dalykas neužtikrina ypatingai ginamos vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais.

13968.

140Nepriklausomai nuo to, kad išieškotojo manymu teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, išieškotojas pasisako ir dėl kitų teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kurios bus aktualios jeigu apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliktų nepakeistu, t. y., dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų iš išieškotojo pagrįstumo.

14169.

142Teismas priimdamas sprendimą ne tik, kad nepagrįstai priteisė, bet ir neteisingai, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dėl 1600 Eur iš išieškotojo priteisimo.

14370.

144Bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog be išimties skolininkės aktyvūs, sąmoningi veiksmai, daromas poveikis dukrai sudarė faktinį pagrindą išieškotojui kreiptis į antstolį su prašymu imtis veiksmų dėl teismo priimto sprendimo nevykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad byloje išieškotojas siekė apginti ne tik savo bet ir dukros interesą, į kurį aktyviais veiksmais pasikėsino pati motina - skolininkė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškotojas, nepriklausomai nuo to, kad teismas antstolio pareikšimą atmetė, atsakingai, esant objektyviems byloje duomenims siekė apginti savo ir dukros teisę bendrauti su tėvu bei palaikyti ryšį. Tai, kad skolininkė kaip motina nevykdė savo pareigos ir nedėjo jokių pastangų užtikrinti realų ir skyriumi gyvenančio tėvo - išieškotojo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant dukros teisę į šeimos ryšius, abejonių nėra. Iš esmės savo veiksmais skolininkė leido susidaryti tokiai situacijai, kad dukra atsisako bendravimo su tėvu. Bylos duomenys patvirtina, jog išieškotojas nuolatos ėmėsi teisėtų veiksmų siekiant, jog jo ir dukros bendravimas vyktų ir kaip matyti, siekė nustatyti tokia laikiną bendravimo tvarką, kokią rekomendavo specialistai ir pati skolininkė. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pačiai skolininkei jos pageidaujama nustatyta tvarka tapo nebepriimtina ir vėl ėmėsi veiksmų dėl išieškotojo ir dukros bendravimo ribojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas priimdamas sprendimą atmesti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, turėjo įvertinti ir skolininkės veiksmus, kurie įtakojo antstolio sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Remiantis nurodytu bei atsižvelgiant į tai, kad skolininkė iš esmės netinkamai veikė dukros interesais ir nevykdė savo pareigos, sprendimas priteisti iš išieškotojo skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas neatitinka jokių protingumo bei teisingumo kriterijų. Išieškotojas mano, jog teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra absoliučiai nepagrįstas ir naikintinas, nepriklausomai nuo to, kad antstolio prašymas dėl baudos pagrįstumo būtų atmestinas. Todėl skolininkės bylinėjimosi išlaidos iš išieškotojo apskritai nepriteistinos, atsižvelgiant į pačios skolininkės elgesį ir atliktus veiksmus, lėmusius šį procesą, ir tai atitiktų sąžiningumo bei šalių lygiateisiškumo principą.

14571.

146Teismui nusprendus, jog bylinėjimosi išlaidos vis tik priteistinos iš ieškotojo skolininkės naudai, išieškotojas mano, jog jų dydis nepagrįstas bei pažeidžiantis išieškotojo interesus. Skolininkės į bylą pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra prieštaringos, o tai apskritai kelia abejonių dėl jų dalies pagrįstumo ir teisingumo. Pažymėtina, jog skolininkės atstovė į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 27 d. pažymą iš kurios yra matyti, jog už tam tikras teisines paslaugas skolininkė sumokėjo 1 459,26 Eur, tačiau skolininkės atstovei į bylą pateikus 2018 m. lapkričio 28 d. pažymą yra matyti, jog už 1 459,26 Eur sumą jau yra pateikta visai kitokia teisinių paslaugų detalizacija ir tam tikros sumos už tam tikras teisines paslaugas jau yra pakoreguotos. Įvertinus tai, yra absoliučiai neaišku kurios pažymos detalizacija byloje reikėtų vadovautis aiškinantis bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Be to, kaip minėta, tokie duomenys kelia abejonių dėl skolininkės ir jos atstovės sąžiningumo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų realumo bei pagrįstumo.

14772.

148Iš teismo nutarties turinio neaišku pagal kokius rekomendacijų punktus teismas visumoje įvertino, jog priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1600 Eur, kartu vertinant ir tą aplinkybę, jog buvo neginčijamas pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas tik deklaratyviai nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo principais. Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas būtent dėl skolininkės ir / ar jos atstovės veiksmų, t. y. dėl dokumentų pateikimo prieš pat teismo posėdį ir / arba teismo posėdžio metu, apribojant šalims galimybe iki bylos nagrinėjimo iš esmės susipažinti su pateikiama medžiaga, taip pat dėl kitų pareikštų procesinių prašymų, kurie vilkino bylos nagrinėjimą. Remiantis nurodytu išieškotojas mano, jog šių aplinkybių kontekste priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra absoliučiai nepagrįstas, neteisingas, todėl mažintinas.

14973.

150Atskirajame skunde apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį – tenkinti antstolės V. M. pareiškimą ir skirti skolininkei E. J. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalyje dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais ir 2018 m. liepos 26 d. nutarties nevykdymą.

15174.

152E. J. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad šiuo atveju būtent pareiškėjas – antstolis turi pareigą įrodyti, kad dėl E. J. kaltės G. Č. 2018-08-17 negalėjo pasiimti dukros bendravimui savaitgaliui nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Nustačius faktinę aplinkybę, kurios, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, šalys neginčija, - kad tėvas negalėjo pasiimti dukros dėl to, kad dukra atsisakė vykti su tėvu, negalima spręsti, kad dėl to yra E. J. kaltė.

15375.

154Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde remiamasi psichologės I. L. išvadomis suinteresuotasis asmuo prašo prijungti prie bylos Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimo nuorašą.

15576.

156Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto nurodomais argumentais, kad E. J. šiuo metu nevykdo teismo nustatytos G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Šios aplinkybės yra nepagrįstos, kadangi E. J. tinkamai vykdo teismo nustatytą dukros bendravimo su tėvu tvarką. Be to, apeliantas savo teiginių niekaip nepagrindžia.

15777.

158Nesant įpareigojimo draudžiančio E. J. dalyvauti G. Č. ir dukters susitikimuose, nėra teisinio pagrindo konstatuoti teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. Toks įpareigojimas nėra nustatytas nei teismo nutarties motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje. Vykdymo proceso dalyviai prisitaikė prie dukros interesų konkrečioje situacijoje ir teismo nutartį vykdė taip, kad jų nepažeistų – pagal psichologo nustatytą planą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad E. J. savo elgesiu pažeidė teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

15978.

160Nurodė, jog atskirajame skunde apeliantas teigia kad „dukros atsisakymas bendrauti su išieškotoju yra nulemtas skolininkės neteisėto ir netinkamo veikimo dukros interesais ir dėl šių veiksmų sukeltų pasekmių teismo sprendimas nebuvo įvykdytas“. Apelianto argumentus paneigia pačios dukros teismo posėdžio metu duoti parodymai: 1) apklausiama posėdžio metu šalių nepilnametė dukra papasakojo apie susitikimą prekybos centre „Panorama“ su G. Č., pasakojo, kad labai nustebo, kai atsisveikinant „mamytė su G. apsikabino“, nors jis jas buvo užrakinęs. Dukra papasakojo, kad į jos nuostabą, kodėl mamytė taip gražiai bendrauja su G. „mamytė pasakė, kad reikia leisti žmogui pasitaisyti“; 2) dukra apklausos metu taip pat patvirtino, kad mamytė jai nedraudžia bendrauti su tėvu.

16179.

162Laikinųjų apsaugos priemonių dalis, kurių pažeidimu yra kaltinama E. J. ir, kurių esmę sudaro tai, kad G. Č. savarankiškai pasiima dukrą iš namų yra panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaip neįvykdoma, todėl kaltinimai, kad E. J. pažeidė teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko G. Č. negalėjo bendrauti su dukra yra nepagrįsti.

16380.

164Įvertinus išdėstytas aplinkybes tenka daryti išvadą, kad G. Č. pats savo elgesiu lemia dukros santykį į save, vaikas nesijaučia saugus tėvo akivaizdoje, o pats tėvas neįdeda pakankamai pastangų, kad užmegztų santykį su dukra, todėl kaltinti E. J. tuo, kad tėvas negalėjo pasiimti dukros ir taip nebuvo įvykdytos teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra teisinio pagrindo.

16581.

166Atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto E. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujai pridedamus įrodymus.

167IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16882.

169Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

17083.

171Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas antstolės V. M. pareiškimas dėl baudos skolininkei E. J. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalyje dėl nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties už joje nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi, dalyvaujant psichologei L. K., civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019 nevykdymą.

17284.

173Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su dukra savaitgalį nustatymo – buvo vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sutinka su apelianto teiginiais, jog minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis dalyje dėl nustatytos išieškotojo G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais, jos galiojimo laikotarpiu skolininkės turėjo būti vykdoma (CPK 18 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 1 dalis).

17485.

175Nagrinėjamu atveju antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018-09-05 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1-42170, patikrinusi sprendimo įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad yra gautas išieškotojo G. Č. atstovės advokatės D. D. raštas, kad skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 2018 m. rugpjūčio 19 d., t. y. ieškovas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) 16.00 val. G. Č. atvyko pasiimti dukros jos gyvenamosios vietos adresu Liepyno g. 2-52, Vilniuje, tačiau dukros pasiimti negalėjo.

17686.

177CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

17887.

179Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, psichologės L. K. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme apraše, be kita ko, nurodyta, jog ,,<...> Jau trečią kartą buvo stebima tokia situacija, kai tėvas atvyksta pasiimti E. iš jos namų ir E. atsisako važiuoti nepateikdama argumentų, kodėl nenori. Todėl galima manyti, kad E. tokioje situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą ir mažai tikėtina, kad ji ateityje sutiktų važiuoti, netikslinga tai tęsti.<...>“, ir visiškai sutiktina su teismo vertinimu, jog psichologės minėto aprašo pagrindu išdėstyta nuomonė negali būti prilyginama išvadai, kurios pagrindu priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, kai yra pateikiama psichologės nuomonė dėl tuo metu susidariusios situacijos ir vaiko būsenos jos metu. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad baudą skolininkei prašoma skirti už negaliojančios teismo nutarties pažeidimus. Apeliacinės instancijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo, nes baudos paskyrimas už panaikintą ir nebegaliojančią nutartį neskatintų šalių atkurti teisinę taiką, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas skirti baudą už jau nebegaliojančią nutartį, nenustačius skolininkės kaltės dėl jos nevykdymo, neprisideda nei prie teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, nei prie prioritetinių vaiko poreikių užtikrinimo.

18088.

181Vykdomosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamsi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S1-42157 ir Nr. S1-42166, kuriuose nurodyta, kad skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau tėvo ir dukters susitikimas 2018 m. rugpjūčio 9 d. neįvyko; 2018 m. rugpjūčio 10 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., tačiau E. J. susitikimo metu vienos kabinete nepaliko ir susitikimas įvyko dalyvaujant E. J.. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad psichologė L. K., kuri vykdomojoje byloje atliko tarpininkavimo funkcijas ir teikė antstolei rekomendacijas dėl vykdymo, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme apraše taip pat nurodė, kad buvo stebima, jog vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, todėl yra svarbu, kad pasimatymų su tėvu metu vaiko mama nedalyvautų. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje skolininkei E. J. nėra nustatytas įpareigojimas, draudžiantis jai dalyvauti G. Č. ir dukters susitikimuose, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nesant teismo nustatytos pareigos, antstolės prašymas skirti skolininkei baudą už E. C. nepasilikimą pas psichologę vienai (nedalyvaujant mamai), nepagrįstas.

18289.

183Taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S1-42168 ir Nr. S1-42169, kuriuose nurodyta, kad skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, turėjo leisti tėvui paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną, tačiau tėvo ir dukros susitikimas 2018 m. rugpjūčio 14 d. neįvyko; skolininkė E. J. pažeidė teismo nutartimi nustatytą tėvo G. Č. laikiną bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. rugpjūčio 17 d. 16.00 val., t. y. tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1.00 val. psichologo paskirtu laiku, dalyvaujant psichologei L. K., motinai negalint pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, turėjo leisti tėvui paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną, tačiau tėvo ir dukros susitikimas 2018 m. rugpjūčio 17 d. neįvyko.

18490.

185Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog nepilnametė dukra įvykusių susitikimų metu išreiškė atsisakymą važiuoti kartu su išieškotoju, iš esmės nenurodant jokių motyvų; taip pat ir mergaitės apklausos teisme metu nenurodyta jokių argumentų dėl nenorėjimo bendrauti su tėvu.

18691.

187Pažymėtinas 2018 m. rugpjūčio 17 d. psichologės L. K. Psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo pasimatyme aprašas, kuriame yra nurodyta psichologės nuomonė, jog dukra turėtų būti atvežama pas psichologę į kabinetą ir paliekama, ir tai yra labai svarbi vaiko susitikimų su tėvu sąlyga. Tačiau ir šiuo nagrinėjamu atveju, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos nėra numatytas įpareigojimas skolininkei nedalyvauti dukros ir tėvo susitikimuose, ir kaip teisingai pažymėjo teismas, tuo atveju, jeigu motina negali pristatyti vaiko pas psichologą paskirtu laiku, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra leista tėvui G. Č. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iš anksto informavus apie tai motiną.

18892.

189Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galimybė padaryti išvadą, kas inspiruoja vaiko griežtą nuomonę dėl bendravimo su tėvu, ir tokiu atveju paskyrus kompleksinį psichologinį įvertinimą, ir išnagrinėjus bylą iš esmės, bus galimybė įvertinti ir kiekvieno iš tėvų įtaką formuojant vaiko nuomonę apie kitą iš tėvų, kt.

19093.

191Būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus.

19294.

193Apeliantas (išieškotojas) G. Č. pateikė prašymą: 1) įpareigoti ekspertinę įstaigą Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centrą pateikti informaciją apie paskirtos ekspertizės išvadų pateikimo terminą (datą) arba išduoti suinteresuotam asmeniui G. Č. teismo liudijimą dėl rašytinių įrodymų gavimo, kurio pagrindu būtų suteikta teisė iki 2019-05-06 gauti iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro informaciją apie paskirtos ekspertizės išvadų pateikimo terminą (datą); 2) gavus duomenis apie paskirtos ekspertizės išvadų pateikimo terminą (datą), spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2S-677-603/2019 nagrinėjimo atidėjimo; 3) prijungti prie civilinės bylos prie šio prašymo pridedamus papildomus rašytinius įrodymus.

19495.

195Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-03 nutartimi nagrinėjamoje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl tėvo ir artimų giminaičių bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nustatymo ir atsakovės E. J. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo paskyrė nepilnamečio vaiko bei tėvo ir močiutės kompleksinį psichologinį įvertinimą, pavedant jį atlikti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro ekspertams. Pažymėtina, kad teismas ekspertizę paskyrė civilinėje byloje kilus ginčui dėl nepilnametės dukters ir jos tėvo bei močiutės bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo), ir atitinkamai klausimai ekspertui buvo užduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su nagrinėjamos bylos dėl baudos skyrimo skolininkei nevykdant teismo procesinių sprendimų dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl duomenų / įrodymų išreikalavimo iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro ar išduoti apeliantui liudijimą dėl rašytinių įrodymų gavimo. Dėl šių priežasčių netenkinamas apelianto prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų pateiktų įrodymų prijungimas prie bylos medžiagos užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl apelianto prašymas dėl įrodymų prijungimo yra taip pat netenkinamas.

19696.

197Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, nebuvo keliami teisine prasme sudėtingi ar nauji klausimai, į pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir posėdžių trukmę (946 min), skolininkės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1600 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio). Pažymėtina, nors ir bylos nagrinėjimo metu buvo atidėti teismo posėdžiai, tačiau, kaip matyti iš Liteko sistemos, kas būtent ir nurodyta teismo nutartyje, posėdžių trukmė buvo 946 min., skolininkė buvo atstovaujama atstovės – advokatės. Be to, byloje pateikti skolininkės atstovės paruošti procesiniai dokumentai – atsiliepimas į skundą, rašytiniai paaiškinimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, neviršijo rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių (8.16, 8.17, 8,19 p.).

19897.

199Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl baudos skyrimo nevykdant teismo procesinių sprendimų išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

20098.

201Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškotojo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20299.

203Atmetus atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, iš išieškotojo G. Č. skolininkės E. J. naudai priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, skolininkės patirta 600 Eur dydžio suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodytą koeficientą už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą ir atsiliepimą į apelianto rašytinius paaiškinimus, todėl turi būti atlyginta.

204Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

205Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

206Priteisti iš išieškotojo G. Č. skolininkei E. J. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Antstolė V. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 5. 2.... 6. Pareiškime nurodė, kad vykdymui pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo... 7. 3.... 8. Pareiškime nurodoma, jog antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi,... 9. 4.... 10. Skolininkė E. J. 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu pateikė antstolei paaiškinimą... 11. 5.... 12. Pareiškime antstolė teigė, jog skolininkė E. J., būdama nepilnamečio... 13. 6.... 14. Teismo posėdžio metu pareiškėja antstolė V. M. ir pareiškėjos atstovė... 15. 7.... 16. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. Č. pateikė teismui atsiliepimą į... 17. 8.... 18. Išieškotojas teigė, jog E. J. tik deklaruoja teismui, jog ji veikia dukros... 19. 9.... 20. Išieškotojas tvirtina, kad E. J. daro įtaką dukrai ir nurodo dukrai, kaip... 21. 10.... 22. Išieškotojas nurodė, jog E. J. nepagrįstai ginčija faktą, kad teismas... 23. 11.... 24. Dėl E. J. į bylą pateiktų L. S. atsakymų išieškotojas nurodė, kad... 25. 12.... 26. Teismo posėdžio metu išieškotojas G. Č. ir jo atstovė advokatė D. D.... 27. 13.... 28. Išieškotojas G. Č. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad vaiko... 29. 14.... 30. Skolininkė E. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo antstolės... 31. 15.... 32. Skolininkė nurodė, kad norėdama gauti objektyvias, nešališkas... 33. 16.... 34. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo 2018 m.... 35. 17.... 36. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo 2018 m.... 37. 18.... 38. Skolininkė nurodė, kad G. Č. savo pastangas deda ne santykių su dukra... 39. 19.... 40. Dėl psichologės L. K. konsultacijų aprašų – rekomendacijų skolininkė... 41. 20.... 42. Teismo posėdžio metu skolininkė E. J. ir jos atstovė advokatė V. G.... 43. 21.... 44. Apklausiama teismo posėdyje E. J. nurodė, jog viso proceso metu negirdėjo,... 45. 22.... 46. Trečiasis asmuo psichologė L. K. atsiliepimo į antstolės pareiškimą... 47. 23.... 48. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės... 49. 24.... 50. Išvadoje konstatuota, kad esant nepilnametės nenorui ir baimei bendrauti su... 51. 25.... 52. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgęs į išdėstytas... 53. 26.... 54. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė... 55. 27.... 56. Teismo posėdžio metu taip pat yra peržiūrėta vykdomojoje byloje Nr.... 57. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 58. 28.... 59. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutarė atmesti... 60. 29.... 61. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to,... 62. 30.... 63. Vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenys patvirtina, kad antstolės V. M.... 64. 31.... 65. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, antstolės padėjėjos... 66. 32.... 67. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenų nustatyta, kad antstolės V.... 68. 33.... 69. Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Sprendimų,... 70. 34.... 71. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės... 72. 35.... 73. Vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenys patvirtina, kad antstolė V. M.... 74. 36.... 75. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenų nustatyta, kad antstolės V.... 76. 37.... 77. Nagrinėjamu atveju Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba... 78. 38.... 79. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/18/00902 duomenų nustatyta, kad antstolės V.... 80. 39.... 81. Iš byloje pateiktų 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 17 d. vaizdo įrašų... 82. 40.... 83. Teismas nurodė, jog šioje bylos tyrimo stadijoje nėra objektyvių duomenų,... 84. 41.... 85. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų E. J., G. Č., L.... 86. 42.... 87. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad suinteresuotas asmuo... 88. 43.... 89. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama... 90. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 91. 44.... 92. Suinteresuotasis asmuo G. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos... 93. 45.... 94. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. Sprendimų,... 95. 46.... 96. Pažymi, jog antstolis priimdamas sprendimą surašyti sprendimų,... 97. 47.... 98. Kartu pažymėjo, jog akto surašymo pagrįstumą patvirtina ne tik... 99. 48.... 100. Pažymi, jog 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartis, kuria nustatyta išieškotojo... 101. 49.... 102. Skolininkė visos bylos nagrinėjimo metu iš esmės akcentavo ieškotojo ir... 103. 50.... 104. Pažymi, jog kartu gyvenančios vaiko motinos vaidmuo, šiuo atveju... 105. 51.... 106. Aplinkybes, kad skolininkė nededa pastangų ir nėra suinteresuota, kad dukros... 107. 52.... 108. Pažymi, jog dukra šiuo metu yra tokio amžiaus, kuri pati savarankiškai iš... 109. 53.... 110. Skolininkė bylos nagrinėjimo metu nuolatos akcentavo ir įrodinėjo, jog pats... 111. 54.... 112. Pažymi, jog išieškotojas nuo pat skolininkės apribojimo jam bendrauti su... 113. 55.... 114. Išieškotojui siekiant nenutraukti ryšio su dukra ir jį palaikyti, nesant... 115. 56.... 116. Skolininkė nuolatos teigė, kad išieškotojo ir dukros bendravimas gali vykti... 117. 57.... 118. Teismas 2018 m. liepos 26 d. nematė pagrindo naikinti nustatytos tvarkos dėl... 119. 58.... 120. Teismas spręsdamas klausimą dėl išieškotojo ir dukros laikinos bendravimo... 121. 59.... 122. Pasak antstolės V. M. padėjėjos M. Č. 2018 m. rugsėjo 5 d. surašyti... 123. 60.... 124. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. surašyti... 125. 61.... 126. Išieškotojas į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo... 127. 62.... 128. 2018 m. rugpjūčio 9 d. vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad skolininkė... 129. 63.... 130. Be kita ko, teismas nutartyje nurodė, jog esant tokiam psichologės... 131. 64.... 132. Teismas neapgrįstais laiko ir 2018 m. rugsėjo 5 d. surašytus Sprendimų,... 133. 65.... 134. Teismas nutartyje nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. psichologės L. K.... 135. 66.... 136. Teismas nutartyje nurodė, jog pritaria Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos... 137. 67.... 138. Teismas vis tik nepagrįstai nurodė, jog nė viena iš nustatytų... 139. 68.... 140. Nepriklausomai nuo to, kad išieškotojo manymu teismo sprendimas yra... 141. 69.... 142. Teismas priimdamas sprendimą ne tik, kad nepagrįstai priteisė, bet ir... 143. 70.... 144. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog be išimties skolininkės aktyvūs,... 145. 71.... 146. Teismui nusprendus, jog bylinėjimosi išlaidos vis tik priteistinos iš... 147. 72.... 148. Iš teismo nutarties turinio neaišku pagal kokius rekomendacijų punktus... 149. 73.... 150. Atskirajame skunde apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 151. 74.... 152. E. J. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriame nurodė,... 153. 75.... 154. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde remiamasi psichologės I. L.... 155. 76.... 156. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto nurodomais argumentais, kad E.... 157. 77.... 158. Nesant įpareigojimo draudžiančio E. J. dalyvauti G. Č. ir dukters... 159. 78.... 160. Nurodė, jog atskirajame skunde apeliantas teigia kad „dukros atsisakymas... 161. 79.... 162. Laikinųjų apsaugos priemonių dalis, kurių pažeidimu yra kaltinama E. J.... 163. 80.... 164. Įvertinus išdėstytas aplinkybes tenka daryti išvadą, kad G. Č. pats savo... 165. 81.... 166. Atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės... 167. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 168. 82.... 169. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 170. 83.... 171. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d.... 172. 84.... 173. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra... 174. 85.... 175. Nagrinėjamu atveju antstolės V. M. padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771... 176. 86.... 177. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo... 178. 87.... 179. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, psichologės L. K.... 180. 88.... 181. Vykdomosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad antstolės V. M.... 182. 89.... 183. Taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės V. M.... 184. 90.... 185. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog nepilnametė dukra įvykusių... 186. 91.... 187. Pažymėtinas 2018 m. rugpjūčio 17 d. psichologės L. K. Psichologo... 188. 92.... 189. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju... 190. 93.... 191. Būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei... 192. 94.... 193. Apeliantas (išieškotojas) G. Č. pateikė prašymą: 1) įpareigoti... 194. 95.... 195. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-03... 196. 96.... 197. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad... 198. 97.... 199. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam... 200. 98.... 201. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas... 202. 99.... 203. Atmetus atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, iš išieškotojo G. Č.... 204. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 205. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti... 206. Priteisti iš išieškotojo G. Č. skolininkei E. J. 600 Eur bylinėjimosi...