Byla 2A-479/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atsakovų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bei akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ ieškinys tenkintas iš dalies, o ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-2577-450/2011 pagal ieškovų akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinius atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ bei akcinei bendrovei „Achema“ dėl nuostolių atlyginimo, draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Transachema“, akcinė bendrovė „Klaipėdos kranai“, S. Č..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ (buvęs pavadinimas – AB „Mažeikių nafta“) patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 541 938,12 Lt nuostolių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d., AB „Achema“ priklausančio privažiavimo kelio 4 kilometre, esančiame Jonavos rajono savivaldybėje, Ruklos seniūnijoje, Jonalaukio kaime, krovininiam traukiniui Nr. 3645, vedamam AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depo Kauno cecho mašinisto S. Č., traukiant 50 vagonų bei cisternų iš Gaižiūnų geležinkelio stoties į Skarulių geležinkelio kelyną, nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo 7 cisternos, kurios buvo pripildytos benzinu, vežamu iš AB „ORLEN Lietuva“ į UAB „Ave-Matrox“ terminalą Jonavoje, iš kurių 6 cisternos užsidegė. Minėtu traukiniu pagal važtaraštį Nr. 968501 buvo gabenama AB „ORLEN Lietuva“ priklausanti 451,454 tonos A-95 markės benzino siunta. Dėl krovinio praradimo ir sugadinimo 2006 m. rugpjūčio 29 d. Gaižiūnų stotis (AB „Lietuvos geležinkeliai“) surašė Bendrąjį aktą Nr. 57, tą pačią dieną buvo surašytas Komercinis aktas, serija A Nr. 003567/40, papildantis Bendrąjį aktą Nr. 57, kuriuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad vežti perduotas krovinys buvo sugadintas avarijos ir kilusio gaisro metu. Komerciniame akte serija A Nr. 003567/40, krovinio gabenimo metu dėl avarijos ir kilusio gaisro buvo prarasta 275,14 tonos automobilinio bešvinio 95 markės benzino ir sugadinta 67,606 tonos tos pačios markės benzino, priklausančio AB „ORLEN Lietuva“. Įvykusios avarijos metu buvo sugadinti AB „Mažeikių nafta“ priklausantys 6 cisterniniai vagonai, iš kurių vieną AB „Lietuvos geležinkeliai“ suremontavo savo sąskaita ir grąžino į eksploataciją, o kiti penki buvo sugadinti nepataisomai. Įvykusios avarijos metu nepataisomai buvo sugadintas cisterninis vagonas Nr. 51250587, kurį ieškovas nuomojo pagal 2004 m. rugsėjo 28 d. sutartį Nr. 31/04 iš kompanijos Daymoss Limited. Ieškovui sumokėjus kompensaciją už cisterninį vagoną Nr. 51250587, šio vagono liekanos atiteko ieškovui, todėl nuostolių sumą sumažino metalo laužo verte (9840 Lt). Ieškovui priklausantis krovinys buvo vežamas pagal siuntėjui-ieškovui išduotą Krovinio priėmimo kvitą Nr. 968501 (Bugenių stoties antspaudas uždėtas 2006-08-19), kuris patvirtina vežimo sutarties sudarymo tarp ieškovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ faktą bei šios sutarties turinį. Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už žalą praradus krovinį ar jo trūkumą bei už prarastus krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ AB „Achema“ priklausančiu privažiuojamuoju keliu naudojosi 2005 m. balandžio 8 d. sudarytos Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutarties Nr. 130V/155FSV-100 pagrindu. Pagal šios sutarties sąlygas AB „Achema“ atsako už privažiuojamojo kelio būklę. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryta komisija avarijai ištirti Technine išvada 2006 m. rugpjūčio 23 d. Nr. LS(DIS)-17 konstatavo, kad avarija įvyko AB „Achema“ neužtikrinus tinkamos jai priklausančio privažiuojamojo kelio techninės būklės, šio kelio remonto darbai buvo vykdomi nesilaikant LR geležinkelių transporto kodekso bei kitų norminių aktų reikalavimų. Dėl avarijos kilimo kaltė tenka abiem atsakovams, todėl atsakovų prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą yra solidari. Prarastos 275,14 tonos automobilinio bešvinio 95 markės benzino vertė sudaro 529 085,96 Lt (be akcizo ir PVM), o sugadinus 67,606 tonas tos pačios markės benzino ieškovui padaryta 35 741,94 Lt nuostolių. Draudikui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus ieškovui AB „Orlen Lietuva“ dalį (429 269,20 Lt) patirtų nuostolių, neatlyginta nuostolių suma sudaro 135 558,70 Lt. Pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atliktą žalos dydžio įvertinimą ieškovui priklausančių cisterninių vagonų sugadinimu padaryta 314 300 Lt nuostolių. Už nepataisomai sugadintą vagoną ieškovas AB „Orlen Lietuva“ sumokėjo kompanijai Daymoss Limited 34 687,63 USD kompensaciją (76 149,75 Lt). Įvykusi avarija sutrikdė naftos produktų tiekimus iš UAB „Ave-Matrox“ terminalo Jonavoje pagal sudarytas sutartis AB „ORLEN Lietuva“ klientams, dėl ko AB „ORLEN Lietuva“ patyrė išlaidų (tiesioginių nuostolių), nes patenkino dvi UAB „Neste Lietuva“ pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kurių bendra suma 1573,06 Lt. AB „ORLEN Lietuva“ atliko avarijos metu sugadinto benzino mėginių laboratorinius tyrimus, dėl ko patyrė 610,44 Lt nuostolių. Už šių cisterninių vagonų ir jų dalių pakrovimą ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ sumokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 21 378,17 Lt ir dar 2208 Lt – už avarijos metu sugadintų cisterninių vagonų ir jų dalių saugojimą. Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ apie įvykusią krovininio traukinio avariją buvo informuotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2006 m. rugpjūčio 21 d. ir pareiškė eilę pretenzijų, todėl bendras vienerių metų ieškinio senaties terminas pratęsiamas 3 mėnesiais ir sudaro 15 mėnesių. Paskutinė diena, kai ieškovas galėjo pareikšti ieškinį, nepraleidęs ieškinio senaties termino, buvo 2007 m. lapkričio 21 d., o ieškinys išsiųstas paštu 2007 m. lapkričio 20 dieną.

5Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Achema“ 429 269,20 Lt sumą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kadangi 2009 m. gegužės 19 d. draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ dalį patirtų nuostolių dėl 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykusios geležinkelio avarijos metu prarasto ir sugadinto krovinio. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2006 m. vasario 22 d. sudarė su AB „ORLEN Lietuva“ krovinių draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovui priklausančius krovinius, naftos produktus ir suskystintas dujas. Avarijos metu siuntos bendra vertė sudarė 868 132,50 Lt be akcizo ir PVM. AB „ORLEN Lietuva“ padarytų nuostolių dėl vežti perduoto krovinio praradimo ir sugadinimo bei su tuo susijusių išlaidų bendra suma sudaro 567 011,40 Lt (529 085,96 Lt prarastų 275,14 tonos automobilinio bešvinko 95 markės benzino vertė + 35 741,94 Lt sugadintų 67,606 tonų tos pačios markės benzino vertė + 1573,06 Lt patenkintos dvi UAB „Neste Lietuva“ pretenzijos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo + 610,44 Lt atlikti avarijos metu sugadinto benzino mėginių laboratoriniai tyrimai). AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo AB „ORLEN Lietuva“ 429 269,20 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis. AB „Lietuvos geležinkeliai“, perveždama krovinį, viršijo sąstato leistiną svorį, numatytą tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Achema“ 2005 m. balandžio 1 d. sudarytoje sutartyje, taip pat viršijo traukiniui leistiną 25 km/val greitį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu:

81) ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 215 892,05 Lt nuostoliams atlyginti bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo AB „Achema“ – 323 838,07 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

92) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 171 707,68 Lt draudimo išmoką ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško, iš atsakovo AB „Achema“ – 257 561,52 Lt draudimo išmoką ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103) priteisė ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 12 595,99 Lt ir 2000 Eurų, iš atsakovo AB „Achema“ – 18 893,98 Lt ir 3000 Eurų bylinėjimosi išlaidų.

114) priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 3317,20 Lt, iš atsakovo AB „Achema“ – 4975,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

125) grąžino ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 295,20 Lt sumokėto žyminio mokesčio;

136) priteisė trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB DK „PZU Lietuva“ iš ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ 5400 Lt bylinėjimosi išlaidų;

147) priteisė atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš atsakovo AB „Achema“ 15 883,20 Eurų bylinėjimosi išlaidų;

158) priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 215,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

16Teismas konstatavo, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. Avarijos priežasties techninę išvadą (toliau – Išvada) avarija įvyko dėl to, kad AB „Achema“ neužtikrino tinkamai jai priklausančio privažiuojamojo kelio būklės. Dėl AB „Achema“ ir UAB „Transachema“ darbuotojų kaltės kelio remonto darbai buvo vykdomi nesilaikant Išvadoje nurodytų norminių aktų. Pagal ikiteisminio tyrimo metu atliktą kompleksinę geležinkelio eismo įvykio priežasčių ekspertizę įvykio kilimo priežastys buvo kelios: 25 procentai kelio būklė; 35 procentai sąstato suformavimo pobūdis ir apie 30 procentų staigaus stabdymo panaudojimas, taip pat pasirinktas per didelis traukinio važiavimo greitis. Teismo paskirtos ekspertizės išvada – geležinkelio eismo įvykio priežastimi nurodyta netinkama kelio būklė. Teismo nuomone, atsakovas AB „Achema“ pagrįstai kėlė abejones dėl vieno iš atlikusių ekspertų L.P. L. sąsajumo su atsakovu AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir tuo pagrindu pateiktos ekspertizės išvados pagrįstumo, kadangi ekspertizės aktas yra surašytas vėlesne data, nei pateiktas vertimui, vertimo data eksperto išvadoje iš viso neįvardinta. Teismas taip pat įvertino, kad ekspertas L.P. L. yra dažnas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbų vadovas ir vykdytojas. Teismas padarė išvadą, kad krovinio vežėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ netinkamai vykdė savo funkcijas, kadangi mašinistas S. Č. žinojo apie vykdomus remonto darbus, tačiau viršijo leistiną greitį, be to, buvo netinkamai suformuotas traukinio sąstatas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-12-30 įsakymu Nr. 452 patvirtintų geležinkelių eismo taisyklių 3 priedą, vagonai, pakrauti specialiųjų krovinių, traukinyje turi būti atskirti apsauginiais vagonais nuo lokomotyvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant nurodytos sąstato formavimo tvarkos, sąstato priekyje buvo 8 benzinu pakrauti vagonai, toliau 23 tušti cisterniniai vagonai, 1 tuščias pusvagonis ir 23 krauti tušti cisterniniai vagonai. Atitinkamai 23 procentai sąstato masės buvo priekyje, 21,2 procentai per vidurį ir 55,8 procentai gale. Pažymėjo, jog suformuotas traukinio sąstatas viršijo leistiną masę, t.y. vietoj AB „Achema“ leisto 2500 t sąstato į privažiuojamąjį kelią išleistas 2724 t svorio bruto sąstatas. Iš bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad traukinio konduktorius buvo girtas: S. Č. blaivumas buvo patikrintas praėjus daugiau kaip keturioms valandoms po avarijos, o traukinyje su konduktoriumi buvo tik mašinistas, tą dieną švenčiantis gimtadienį. Pažymėjo, kad tas pats mašinistas su tuo pačiu lokomatyvu avarijos dieną pro avarijos vietą važiavo bent keturis kartus, todėl kelio būklė jam negalėjo būti nežinoma, tačiau mašinisto veiksmai staigiai stabdant sąstatą, traukiniui važiuojant posūkyje ir nuokalnėje, taip pat įtakojo vagonų nuriedėjimą nuo bėgių. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesilaikė norminių aktų, pagal kuriuos neregistruotus registre objektus naudoti draudžiama, tuo tarpu nuo bėgių nuriedėjęs traukinio sąstate buvęs pirmu cisterninis vagonas Nr. 51250587, nebuvo registruotas. Dėl minėtų aplinkybių teismas sprendė, kad yra įrodytas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtas veikimas, priežastinis ryšys bei kaltė susijusi su ieškovo nuostoliais. Spręsdamas dėl AB „Achema“ atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovas, kaip privataus kelio savininkas, turėjo pareigą prižiūrėti kelią, parengti ir patvirtinti instrukciją traukinių eismo organizavimui, nustatyti eismo organizavimo kelyje tvarką, nurodyti didžiausią leistiną traukinio sąstato masę pagal lokomotyvo galingumą, užtikrinti traukinio stabilumą kelyje, bei bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Avarijos įvykio vietoje judėjimą organizavo tiek kelio savininkas AB „Achema“, tiek ir krovinių vežėjas (naudotojas) AB „Lietuvos geležinkeliai“ (Geležinkelio transporto kodekso 22 str. 5 d.), už privažiuojamojo kelio būklę ir įrenginius atsakingas buvo AB „Achema“. Teismas pažymėjo, kad Privažiuojamųjų geležinkelių kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo ir priėmimo naudoti taisyklių 3.6 punkte nustatyta statybos darbų vadovo pareiga prieš leidžiant traukinių eismą patikrinti kelio būklę, sutvarkyti kelią pagal eismo saugumo reikalavimus, neatleidžia šio kelio savininko AB „Achema“ nuo jam, kaip savininkui, priklausančių pareigų atlikimo. Duomenų, kad privažiuojamojo kelio metu rangovui AB „Klaipėdos kranai“ būtų perduotas kelio valdymas, byloje nepateikta. Teismas sprendė, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninė išvada Nr. 6-02-431, 2006 m. rugpjūčio 20 d. geležinkelio eismo įvykio priežasčių ekspertizė, iš dalies ir Kompleksinės komisinės ekspertizės aktas patvirtina, kad privažuojamo kelio būklė avarijos dieną nebuvo tinkamos būklės ir tai buvo viena iš avarijos kilimo priežasčių. Teismas, vertindamas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę, pažymėjo, kad ieškovą AB „ORLEN Lietuva“ ir atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ sieja sutartiniai vežimo santykiai, atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojosi keliu pagal sudarytą tarpusavio sutartį. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę numato ir Geležinkelio transporto kodekso 57 straipsnis. Pažymėjo, kad atsakovo AB „Achema“ atsakomybė kyla įrodžius visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, kaip privažiuojamojo geležinkelio kelio savininkui, kurio atsakomybę numato 2005 m. balandžio 1 d. Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutartis, Geležinkelio transporto kodekso 22 straipsnio 5 dalis bei CK 6.266 straipsnis. Teismas sprendė, kad atsakovams kyla dalinė atsakomybė, ir, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nustatė atsakovo AB „Achema“ 60 procentų, o atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 40 procentų atsakomybės dydį. Nurodė, kad AB „ORLEN Lietuva“ priklausančio prarasto 275,14 tonų automobilinio bešvinio A-95 markės benzino vertė sudaro 529 085,96 Lt (be akcizo ir PVM), o sugadinus 67,606 tonas tos pačios markės benzino padaryta 35 741,94 Lt nuostolių. Bendrai dėl krovinio praradimo ir sugadinimo ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ padaryta 564 827,90 Lt nuostolių. Konstatavo, kad draudikui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus dalį (429 269,20 Lt) patirtų nuostolių neatlyginta nuostolių suma sudaro 135 558,70 Lt. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ pateiktu 2007 m. gruodžio 13 d. pranešimu Nr. 211005/30761 Dėl 95 markės benzino pardavimo kainos 2006 m. rugpjūčio 20 d. nuostolių sumai dėl prarasto krovinio pagrįsti, kuriame remiamasi pasaulinės agentūros PLATTS duomenimis, jog 2006 m. rugpjūčio 20 d. 95 markės benzino kaina be akcizo ir PVM sudarė 1922,97 Lt/t. Nurodė, kad prarastas krovinys nebuvo parduotas/parduodamas, o tik gabenamas į kitą ieškovo (gamintojo) nurodomą saugyklą, todėl prarasto krovinio vertė turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į naftos produktų savikainą, t.y. 1921,26 Lt/t (be akcizo ir PVM). Taigi prarasto benzino vertė 528 615,48 Lt, o sugadinto benzino vertė būtų 35 626,33 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas, tikslindamas patirtų nuostolių šioje dalyje dydį, pateikė 2011 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr.(4.5-3)-13617, kurioje nurodoma, kad prarasto A-95 markės benzino vienos tonos savikaina sudarė 1892,33 Lt. Nurodė, kad penki AB „Orlen Lietuva“ priklausantys cisterniniai vagonai (Nr. 51154854, 51261428, 51259984, 51155026, 51261147) avarijos metu buvo sugadinti nepataisomai, o cisterninį vagoną Nr. 51260727 AB „Lietuvos geležinkeliai“ suremontavo savo sąskaita ir grąžino į eksploataciją. Teismas rėmėsi nepriklausomo turto vertintojo UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atliktu žalos dydžio įvertinimu, jog ieškovui priklausančių cisterninių vagonų sugadinimu padaryta 314 300 Lt nuostolių. Nurodė, kad avarijos metu nepataisomai buvo sugadintas cisterninis vagonas Nr. 51250587, kurį AB „ORLEN Lietuva“ išsinuomojo iš kompanijos Daymoss Limited ir kuriai sumokėjo 34 687,63 USD kompensaciją (76 149,75 Lt). Pažymėjo, kad šio vagono liekanos (metalo laužas) atiteko ieškovui, todėl nuostolių sumą šioje dalyje sumažino metalo laužo verte, t.y. 9840 Lt. Bendrai dėl 5 (penkių) ieškovui priklausiusių cisterninių vagonų ir 1 (vieno) ieškovo nuomoto cisterninio vagono sugadinimo, atmetus metalo laužo vertę, ieškovui padaryta nuostolių suma sudaro 380 609,75 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ sumokėta bauda 1573,06 Lt UAB „NESTE Lietuva“ yra pagrįsta, taip pat pagrįsti yra ir 610,44 Lt, sumokėti sugadinto benzino mėginių laboratoriniams tyrimams atlikti. Teismas laikė įrodytais 21 378,17 Lt už sugadintų cisterninių vagonų ir jų dalių pakrovimą, kuriuos ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ sumokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau atmetė ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ prašymą priteisti 2208 Lt už sugadintų cisterninių vagonų saugojimą, kadangi 2008 m. birželio 20 d. Mažeikių apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-755-721/2008 nurodyta, jog šie nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, netinkamai ir nerūpestingai vykdant savo, kaip cisterinių vagonų savininko, pareigas. Sprendė, kad padarytų nuostolių bendra suma, atėmus draudimo išmokos sumą, sudaro 539 730,12 Lt ir priteistina ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ iš atsakovų jiems tenkančia civilinės atsakomybės procentine dalimi: iš atsakovo AB „Achema“ (60 procentų) priteistina ieškovui 323 838,07 Lt; iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (40 procentų) – 215 892,05 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ apie avariją buvo informuotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2006 m. rugpjūčio 21 d., o dėl eilės pretenzijų bendras vienerių metų ieškinio senaties terminas prasitęsė 3 mėnesiais ir sudarė 15 mėnesių. Taigi paskutinė diena, kai ieškovas galėjo pareikšti ieškinį, nepraleidęs ieškinio senaties termino, buvo 2007 m. lapkričio 21 d., o ieškovas teismui ieškinį išsiuntė paštu 2007 m. lapkričio 20 dieną. Teismas, pilnai tenkindamas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, konstatavo, kad pagal 2006 m. vasario 22 d. krovinių draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė AB „ORLEN Lietuva“ priklausančius krovinius: naftos produktus ir suskystintas dujas. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodama avarijos metu dėl krovinio sugadinimo ir praradimo AB „ORLEN Lietuva“ padarytų nuostolių dalį, išmokėjo draudėjui AB „ORLEN Lietuva“ 429 269,20 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis (CK 6.1015 str. 1 d., CK 6.280 str.) Atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytas išvadas dėl atsakovų atsakomybės ribų, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino, atitinkamai priteisiant išmokėtą 429 269,20 Lt draudimo išmoką ieškovui iš atsakovų: AB „Orlen Lietuva“ (60 procentų) – 257 561,52 Lt ir iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkleliai“ (40 procentų) – 171 707,68 Lt.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ naudai 541 938,12 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį, padarytos žalos dydžio įvertinimo išlaidas bei kitas bylinėjimosi išlaidas, o trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmesti; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas nepagrįstai nepriteisė 2208 Lt už avarijos metu sugadintų cisterninių vagonų ir jų dalių saugojimą. Kasacinis teismas yra suformulavęs, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jos dalis, svarbu, kad įrodinėjamas dalykas būtų reikšmingas abejose bylose. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendė, kas, t.y. prokuratūra ar AB „ORLEN Lietuva“, turi mokėti saugojimo paslaugų teikėjui už sugadintų cisterninių vagonų saugojimą po prokuroro nutarimo grąžinti šiuos daiktinius įrodymus jų savininkui priėmimo momentu, tačiau nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykusios avarijos priežastimis ir pasekmėmis. Šioje byloje 2208 Lt yra ieškovo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtas nuostolių dydis.

202. Teismas nepagrįstai taikė atsakovų dalinę atsakomybę, nors yra visos sąlygos taikyti solidariąją atsakomybę: atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu AB „Achema“ neužtikrino tinkamos privažiuojamojo kelio būklės ir leido juo važiuoti traukiniams, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ žinojo apie esamą kelio būklę), bendra kaltė (AB „Achema“ leidžiant naudotis nesaugiu privažiuoujamuoju keliu, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojantis nesaugiu keliu nesilaikant padidintų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų), atsakovų pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu AB „Lietuvos geležinkeliai“ – sutartinė atsakomybė, AB „Achema“ – deliktinė atsakomybė).

213. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio bei CPK 93 straipsnio normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl 5400 Lt UAB DK „PZU Lietuva“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo AB „ORLEN Lietuva“. Teismas ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį patenkino 99,59 procento, tačiau nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Teisms nemotyvavo savo sprendimo priteisti minėtas bylinėjimosi išlaidas tik iš vieno ieškovo.

22Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai 429 269,20 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tuo, jog atsakovų prievolė turi būti solidari, o ne dalinė, kadangi prievolė susijusi su paslaugų teikimu ir dviejų asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

23Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteista: ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ – 215 892,05 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ – 171 707,68 Lt draudimo išmoka ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ 12 595,99 Lt ir 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ – 3317,20 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei – 108 Lt bylinėjimosi išlaidų; priimti naują sprendimą ieškovų ieškinius atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu atmesti, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti 7876 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti pateiktus įrodymus. Skundą grindžia šiais argumentais:

241. Teismas neteisingai nusprendė, kad 40 procentų atsakomybės tenka atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kadangi vežėjas negali ir neprivalo atsakyti dėl krovinio praradimo ar sužalojimo, jeigu tai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl kelio būklės. Tai, kad avarija įvyko dėl netinkamos kelio būklės, patvirtina 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninė išvada, kurioje nustatyta, jog avarija įvyko dėl to, jog AB „Achema“ neužtikrino tinkamos jai priklausančios kelio būklės. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad avarijos kilimo priežastimi buvo kelio būklė. Teismas nevertino nei 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninės išvados, nei teismo paskirtos ekspertizės išvadų, nors vadovavosi šiomis išvadomis, nustatinėdamas AB „Achema“ atsakomybę, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

252. Teismas nepagrįstai suabejojo eksperto L.P. L. nešališkumu ir nepagrįstai nesuteikė prioriteto minėtai ekspertizei kitų įrodymų atžvilgiu. Aplinkybė, kad už ekspertizės vertimą mokėjo atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, o ne ekspertai, nekelia ir negali kelti abejonių eksperto L.P. L. šališkumu. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas ekspertizės lapas buvo pasirašytas trijų ekspertizę atlikusių ekspertų, o dėl kitų dviejų ekspertų šališkumo teismui abejonių nekilo, nėra pagrindo abejoti šios ekspertizės patikimumu. Pagrindiniai skaičiavimai ir modeliavimas buvo atlikti Dniepropetrovsko geležinkelio transporto universiteto profesorių, ekspertų.

263. Teismo išvada dėl viršyto leistino greičio yra nepagrįsta ir neteisinga, nes teismas nenurodė, kokias teisės aktų ar sutarčių nuostatas pažeidė AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2006 m. rugpjūčio 21 d. greitmačio juostos šifravimo pažymoje nurodyta, kad staigus stabdymas panaudotas traukinio greičiui esant 24 km/h. Avarijos vietoje greitis buvo ribojamas iki 25 km/h, taigi greitis nebuvo viršytas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sudaryta komisija, atlikusi avarijos tyrimą, susipažino su greitmačio juostos originalu, ištyrė iššifravimo duomenis ir nustatė, kad avarija kilo dėl AB „Achema“ kaltės. Teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens UAB „Transachema“ pateiktu paskaičiavimu, o ne oficialiais, nenuginčytais, galiojančiais dokumentais – greitmačio juosta bei jos šifravimo pažyma Nr. 24.

274. Teismas neteisingai nusprendė, kad sąstato svoris turėjo įtakos avarijos kilimui bei nepagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 patvirtintų geležinkelių eismo taisykles. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepažeidė Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą 2005 m. balandžio 1 d. sutarties nuostatų: traukinio sąstatą sudarė 50 vagonų, kiekvienas vagonas turi 4 ašis, tad viso buvo 200 ašių, kaip ir numatyta minėtoje sutartyje (3.8 p.). Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 patvirtintų geležinkelio eismo taisyklių 3 priedu, pagal kurį vagonai, pakrauti specialiųjų krovinių, traukinyje turi būti atskirti apsauginiais vagonais nuo lokomotyvo, tačiau šis dokumentas nedetalizuoja, kaip turi būti atskirti vagonai nuo lokomotyvo. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-547 patvirtinti Specialiųjų pavojingų krovinių vežimo 1520 milimetrų pločio vėžės geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje saugos užtikrinimo reikalavimai. Taigi benzinu krauti vagonai turėtų būti atskirti apsauginiu vagonu, jei juose vežami žmonės. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepažeidė sąstato formavimą reglamentuojančių taisyklių. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadą, kad net 35 procentus avarijos kilimo priežasties sudarė sąstato suformavimo pobūdis paneigia Valstybinės geležinkelio inspekcijos specialisto R. M. parodymai, kad dėl sąstato formavimo iš pakrautų ir tuščių vagonų eismo įvykių nėra buvę, todėl nėra tikslingumo reglamentuoti tokį formavimą. Minėta ekspertizė turi prieštaravimų, nes tiriamojoje dalyje nurodyta, kad traukinys suformuotas taisyklingai. Be to, iš septynių ekspertizę atlikusių asmenų tik vienas yra geležinkelių transporto specialistas.

285. Duomenų apie trečiojo asmens S. Č. girtumą nėra, todėl aplinkybė, kad konduktorius buvo girtas, neįrodo mašinisto girtumo. S. Č., pastebėjęs įsisiūbavusias cisternas, panaudojo šilumvežio staigųjį stabdymą, tad vadovavosi Geležinkelio instrukcija TNN Nr. 297.

296. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos Geležinkeliai“ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1468 patvirtintų Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registro nuostatų 24 punktą, nes vagoną Nr. 51250587 AB „ORLEN Lietuva“ išsinuomojo iš kompanijos Daymoss Limited. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo nei vagono savininkas, nei valdytojas.

307. Teismas, priteisdamas reikalaujamą nuostolių dydį dėl prarasto ir sugadinto benzino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nenurodė, kuo remdamasis atmeta atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius ieškovo pateikto benzino savikainos dydžio nepagrįstumą. Be to, priteisė ne benzino savikainos, bet rinkos vertę. Atsakovas prašo prijungti dokumentus, pagrindžiančius naftos kainą 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykio datai, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal pridedamus įrodymus 1 tonos benzino (naftos) kaina yra 1010 Lt, todėl nuostolis dėl prarasto benzino būtų 277 891,40 Lt, o nuostolio dėl sugadinto benzino nebūtų, nes 67,606 tonų benzino buvo parduotos po 1394,29 Lt už toną.

318. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ UAB „NESTE Lietuva“ sumokėtas baudas – 1573,06 Lt, kadangi nepateikti šias sumas pagrindžiantys įrodymai: nepateikta konkreti sutartis, pavedimas yra be atsakingo banko darbuotojo parašo ir banko antspaudo. Be to, ieškovas dar iki gaudamas UAB „NESTE Lietuva“ užsakymą žinojo apie įvykusią avariją ir galėjo imtis atitinkamų veiksmų. Nepagrįstai priteisti ir nuostoliai dėl sugadinto benzino mėginių laboratorinių tyrimų (610,44 Lt), nes nėra įrodyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos.

329. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolius dėl sugadintų cisterinių vagonų. Už nepataisomai sugadintą cisterinį vagoną Nr. 51250587 turėjo būti priteista 62 160 Lt. Taip pat nesutinka su 21 378,17 Lt priteisimu, kadangi AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimas atlyginti cisterninių vagonų pakrovimo ir saugojimo išlaidas yra nepagrįstas.

33Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškime prisideda prie atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo bei prašo iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje, kuria atsakovui AB „Achema“ pripažinta dalinė atsakomybė ir priteista 581 398 Lt bei atitinkamoje dalyje bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus apelianto atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje didelė apimtis techninio pobūdžio duomenų ir informacijos, kurie efektyviau būtų išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

351. Teismas, nustatydamas AB „Achema“ atsakomybę už žalą, vertino ne faktines aplinkybes, lėmusias nuostolių atsiradimą, o tik jokiais byloje esančiais duomenimis ar informacija nepagrįstus atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų teiginius. AB „Achema“ nustatė eismo organizavimo tvarką privačiame kelyje, sąstatų formavimo tvarką, didžiausią leistiną sąstato masę, traukinio greitį, informavo atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ apie vykdomus remonto darbus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai pažeidė nustatytas pareigas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų: traukinys viršijo nustatytą 25 km/h greitį; traukinys važiavo praktiškai neturėdamas galimybės stabdyti visų vagonų; traukinio sąstato masė viršyta 224 tonomis; visi keturi tą dieną važiavę AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukiniai viršijo greitį ir galimai gadino privažiuojamąjį kelią; labai tikėtina, kad mašinistas S. Č. buvo neblaivus, todėl priėmėm neteisingus sprendimus; traukinių sąstatas buvo neteisingai suformuotas. Teismas nepasisakė dėl stabdžių nebuvimo, taip pat klaidingai nurodė, kad traukinio masė atitiko normą. Traukinio lape užfiksuota sąstato masė bruto 2522 tonos, faktiškai bruto masė buvo 2574 tonos. Tačiau tikrinant duomenis, buvo nustatyta, kad tikroji sąstato masė yra 2724 tonos. Atsižvelgiant į tai, techninė išvada bei ekspertizės yra netikslios, nes jose remiamasi mažesniu, nei tikrasis sąstato svoris. Traukinio mašinistas pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. 452 patvirtintų geležinkelių eismo taisyklių 9.1 punktą, kadangi panaudojo staigųjį stabdymą vietoje paprasto stabdymo. Šių taisyklių 3 priede numatyta, kad vagonai, pakrauti specialiųjų krovinių, turi būti atskirti apsauginiais vagonais nuo lokomotyvo.

362. Teismas, priteisdamas dalį reikalavimo iš atsakovo AB „Achema“, rėmėsi šališkomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų išvadomis ar jų samdyto eksperto teiginiais. Ieškovai nenurodė, kuo pasireiškė neteisėti atsakovo AB „Achema“ veiksmai. Atsakovas nepažeidė Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo ir priėmimo taisyklių K/082 2.5, 2.8, 2.9 ir 2.10 punktų bei laikėsi Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos K/078 6.5, 6.6, 6.10 bei 16.3 punktų reikalavimų. Techninė ekspertizės išvada yra parengta išimtinai atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ši išvada neturi didesnės įrodomosios galios. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją, kuri 2006 m. rugpjūčio 23 d. davė techninę išvadą, buvo nusižengta Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams, kurie numato komisijos nepriklausomumo principą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu paskirta komisija perrašė atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų parengtą išvadą, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Komisijos išvados nešališkumu. Komisija iš penkių galimų avarijos kilimo priežasčių vertino tik geležinkelio techninę būklę.

373. Byloje nėra įrodyta atsakovo AB „Achema“ civilinės atsakomybės sąlyga, t.y. kad atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas priežastiniu ryšiu būtų susijęs su ieškovo patirtais nuostoliais. Kelias nebuvo pripažintas netinakmu naudoti, o greitis ir traukinių svoris buvo apriboti, rekonstrukcijos projektas suderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tarp atsakovo AB „Achema“ ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos kranai“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl kelio, kaip statybos objekto, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika bei atsakomybė už statinio sugriuvimą teko AB „Klaipėdos kranai“ (CK 6.682 str. 1 d., 6.696 str. 1 d.). Rangos sutarties vykdymo metu privažiuojamojo kelio valdytoju buvo AB „Klaipėdos kranai“.

384. Teismas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymu paskyręs ekspertizę ir nustatęs paties atsakovo nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ekspertinė išvada prarado savo paskirtį ir nebėra tinkama įrodinėjimo priemonė, negali tikėtis, jog ekspertizės išlaidos bus priskirtos bet kuriai kitai šaliai, todėl 15 883,20 Eurų priskyrimas atsakovui AB „Achema“ yra nepagrįstas.

395. Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo AB „Achema“ prašymo informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, galimai turinčias nusikalstamos veikos požymių, t.y. kad ekspertizės aktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo būti pateiktas anksčiau nei teismui.

40Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinė skundą tenkinti, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutartis buvo sudaryta ant važtaraščio uždėjus pradinės geležinkelio stoties antspaudą, atsakovas neįrodė GTK 58 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesiėmė visų jam prieinamų priemonių ir nepadarė visko, ką jo vietoje būtų padarčs sąžiningas ir pareigingas vežėjas. GTK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad už žalą, padarytą vežant krovinį, geležinkelio įmonė atsako krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo krovinio vertės dydžiu. Ieškovas turi būti grąžinamas į tokią turtinč padėtį, kokioje jis buvo iki žalos padarymo, o tai gali užtikrinti kompensacija prarasto benzino rinkos verte. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti nauji įrodymai negali būti priimti, be to, benzino sugadinimu ir sunaikinimu padaryti nuostoliai negali būti apskaičiuojami remiantis naftos kaina, nes nafta yra tik žaliava. GTK nustato, kad už eismo saugą privažiuojamuose keliuose atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas (22 str. 5 d.). privažiuojamojo kelio naudojimo sutartimi buvo nustatyta, kad už kelio būklę atsako jo savininkas AB „Achema“, tačiau atsakovas neužtikrino jam priklausančio privažiuojamojo kelio būklės. Duomenų, kad privažiuojamojo kelio valdymas būtų perduotas AB „Klaipėdos kranai“, nėra, valdymo perdavimo faktas nebuvo įregistruotas viešame registre. Remonto darbų sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Be to, privažiuojamojo kelio valdymas ir traukinių eismo šiuo keliu organizavimas nebuvo perduotas rangovui ir buvo atliekamas AB „Achema“.

41Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti. Nesutinka, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi būti atleista nuo atsakomybės pagal GTK 57 straipsnį. Geležinkelio įmonė yra atsakinga ne tik už savo darbuotojų netinkamus veiksmus, bet ir už kitų asmenų, kurių paslaugomis naudojasi prievolei įvykdyti, veiksmus (CK 6.257 str.). Teigia, jog ieškovai įrodė, kokia yra prarastos produkcijos didmeninė rinkos kaina. Sugadintos produkcijos savikaina šiuo atveju neturi reikšmės.

42Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų bei atsakovo AB „Achema“ skundus atmesti. Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 182 str. bei pagrįstai vadovavosi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir atmetė ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimą priteisti 2 208 Lt. Ši suma nelaikytina nuostoliais, kilusiais dėl avarijos, nes šias išlaidas ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ patyrė dėl savo kaltės, kategoriškai atsisakydamas vykdyti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato nurodymus perimti daiktus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, atsakovų nesieja jokie bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ neatsiranda pareiga atlyginti žalą ieškovams. Avarija įvyko dėl netinkamos AB „Achema“ priklausančio privažiuojamojo kelio būklės; krovinių vežėjas negali ir neprivalo atsakyti dėl krovinio praradimo ar sužalojimo, jeigu tai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl kelio būklės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ žinojo apie tai, kad kelias yra remontuojamas, tačiau neturėjo pareigos tikrinti kelio būklės ar atsakyti už kelio būklę. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kokie nors atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėti veiksmai dėl 2006-08-20 avarijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, privalėtų būti taikoma dalinė, o ne solidarioji civilinė atsakomybė. UAB DK „PZU Lietuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos pilna apimtimi. Jei būtų nustatyta, kad dėl avarijos tam tikroje dalyje kyla atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė, UAB DK „PZU Lietuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 47 str. 2 d. turėtų būti priteistos dalinai iš tų asmenų, kurių reikalavimai atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu dalinai būtų atmesti. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai vadovaujasi Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 174 nuostatomis, reglamentuojančiomis krovinių vežėjo atsakomybę, kylančią iš vežimo sutarčių, bei ginčų, kylančių tarp vežėjo ir geležinkelio kelio valdytojo, nagrinėjimą. Be to, pats sau prieštarauja, remdamasis Taisyklių nuostatomis, numatančiomis tik geležinkelio įmonės atsakomybės kilimą iš krovinių vežimo sutarties, nes pats ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikdamas pirmosios instancijos teismui ieškinį atsakovais nurodė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir AB „Achema“. Nesutinka dėl solidariosios skolininkų atsakomybės taikymo. Atsakovas AB „Achema“ teisingai nurodo, kad santykius tarp AB „Achema“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ reglamentuoja GTK 22 str. 5 d., tačiau nepagrįstai nurodo, kad juos taip pat reglamentuoja ir CK 6.629-6.643 straipsniai, numatantys neatlygintiną naudojimąsi daiktu. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi specialiąja teisės norma (GTK), o ne bendrąja civilinės teisės norma (CK). Be to, pagal 2005 m. balandžio 1 d. Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutarties Nr. 130V/155F/SV-100 10.1 punktą, už privažiuojamojo kelio būklę ir įrenginius atsakingas AB „Achema“. Apelianto teiginiai, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai pažeidė bene visas įmanomas tarpusavyje numatytas pareigas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei savo veiksmai tiesiogiai sukėlė eismo įvykį, lėmusį ieškovų nuostolius, yra nepagrįsti. Pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nei viename procesiniame dokumente, nei duodamas paaiškinimus nenurodė aplinkybių, kad Techninė išvada yra parengta išimtinai atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų, nedalyvaujant atsakovo AB „Achema“ atstovams, ir parengta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; taip pat, kad tiek sudarant Komisiją, parengusią Techninę išvadą, tiek šiai Komisijai tiriant avarijos priežastis, buvo pažeisti teisės aktai. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, vadovaujantis CPK 306 str. 2 d. šios atsakovo AB „Achema“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas AB „Achema“ pažeidė teisės aktus, sutartį bei savo pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir tinkamai, ir dėl tokių apelianto veiksmų kilo avarija. Apeliantas nepagrįstai suabejojo eksperto L.P. L. nešališkumu. Aplinkybė, kad už ekspertizės vertimą sumokėjo atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, o ne ekspertai, nekelia ir negali kelti abejonių dėl eksperto L.P. L. nešališkumo ar pačios ekspertizės patikimumo. L.P. L. bei kiti du ekspertai teikė raštišką sutikimą atlikti avarijos ekspertizę būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir dėl to pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti jos vertimą. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas būtų privalėjęs kreiptis į atsakovo prašomas institucijas.

43Atsakovas AB „Achema“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei palaiko savo apeliacinio skundo argumentus. Nesutinka su jam tenkančia atsakomybės dalimi, tačiau teigia, kad civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo atveju turi būti taikoma dalinė civilinė atsakomybė. Nurodo, kad dėl 2208 Lt priteisimo ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sutinka, jog teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ pateikė tik hipotetinį kuro kainos įvertinimą, prarastos pelno maržos neįrodė. Kiti atsiliepimo argumentai yra analogiški atsakovo AB „Achema“ apeliacinio skundo argumentams.

44Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų bei atsakovo AB „Achema“ skundus atmesti. Nurodo, kad dėl įvykusios avarijos kyla ne atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet AB „Achema“ atsakomybė. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kokie nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėti veiksmai, privalėtų būti taikoma dalinė, o ne solidarioji civilinė atsakomybė, kadangi nei specifinius santykius reglamentuojantys įstatymai, nei susitarimai nenumato solidariosios skolininkų pareigos. Trečiasis asmuo atsiliepimus argumentuoja iš esmės analogiškais argumentais, kurie išdėstyti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus.

45Trečiasis asmuo UAB „Transachema“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo, tenkinti AB „Achema“ apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui AB „Achema“ pripažinta dalinė civilinė atsakomybė ir priteista 581 398 Lt ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus AB „Achema“ atžvilgiu atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime remiamasi iš esmės analogiškais motyvais, kurie išdėstyti atsakovo AB „Achema“ apeliaciniame skunde.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ieškovų AB „ORLEN Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“ bei atsakovo AB „Achema“ apeliaciniai skundai netenkintini.

48Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

49Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykusios avarijos metu ieškovams padarytus nuostolius.

50Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d. 15.50 val. AB „Achema“ priklausančio privažiuoiamojo kelio 4 kilometre, esančiame Jonavos rajono savivaldybėje, Ruklos seniūnijoje, Jonalaukio kaime, krovininiam traukiniui Nr. 3645, vedamam AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depo Kauno cecho mašinisto S. Č., traukiant 50 vagonų bei cisternų iš Gaižiūnų geležinkelio stoties į Skarulių geležinkelio kelyną, nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo 7 cisternos, kurios buvo pripildytos benzinu, vežamu iš AB „Mažeikių nafta“ (dabartinis pavadinimas – AB „ORLEN Lietuva“) į UAB „Ave-Matrox“ terminalą Jonavoje, iš kurių 6 cisternos užsidegė. Pagal važtaraštį Nr. 968501 buvo gabenama AB „Mažeikių nafta“ priklausanti 451,454 tonos A-95 markės benzino siunta. Dėl krovinio praradimo ir sugadinimo 2006 m. rugpjūčio 29 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Gaižiūnų stotis surašė Bendrąjį aktą Nr.57 (b.l.13, t.1), bei Komercinį aktą serija A Nr.003567/40, papildantis Bendrąjį aktą Nr.57 (b.l.14, 1), kuriuo atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad vežti perduotas krovinys buvo sugadintas avarijos ir kilusio gaisro metu. Jame nurodyta, kad krovinio gabenimo metu dėl avarijos ir kilusio gaisro buvo prarasta 275 140 kg automobilinio bešvinio 95 markės benzino ir sugadinta 67 606 kg tos pačios markės benzino, priklausančio AB „Mažeikių nafta“. Dėl minėto prarasto ir sugadinto krovinio kiekio ginčo nekilo.

51Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

52Apeliantai prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla yra didelės apimties bei sudėtinga, daug techninio pobūdžio dokumentų. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Sutiktina su apeliantais, kad byla yra didelė savo apimtimi, sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais. Tačiau paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

53Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys yra pateikę plačios apimties apeliacinius skundus bei atsiliepimus į apeliacinius skundus. Iš apeliacinių skundų matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniuose skunduose. Jie grindžiami netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka.

54Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas. Be to, didelio kiekio techninių dokumentų nagrinėjimas žodine tvarka nebus efektyvesnis, o priešingai – gali apsunkinti bylos nagrinėjimą.

55Dėl įrodymų vertinimo

562006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties technine išvada nustatyta, jog avarija įvyko dėl to, jog AB „Achema“ neužtikrino tinkamos jai priklausančio privažiuojamojo kelio būklės. Šioje išvadoje nurodyta, kad dėl AB „Achema“ ir UAB „Transachema“ darbuotojų kaltės šio kelio remonto darbai buvo vykdomi nesilaikant LR geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 22 str. 4 ir 5 dalių, Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo ir priėmimo taisyklių K/082, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-02-23 įsakymu Nr. 66 2.5, 2.8, 2.9 ir 2.10 punktų, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297 10.2.8 punkto, Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos remontuojant kelią K/078 6.5, 6.6, 6.10, 6.13 punktų reikalavimų. Atsakovas AB „Achema“ teigia, jog Techninė išvada neturėtų būti vertinama kaip įrodymas, nes parengta pažeidžiant sutartinius ir teisės aktų reikalavimus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje A146-801/2008 nurodė, jog techninė išvada nėra aktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant atsakovo nurodytų argumentų, Techninė išvada nėra nuginčyta, todėl galiojanti. Tai sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

57Atsakovas AB „Achema“ teigia, kad teismo paskirta ekspertizė, kuria buvo nustatyta, jog avarijos kilimo priežastimi buvo kelio būklė, taip pat neturėtų būti vertinama kaip rašytinis įrodymas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis aplinkybėmis dėl galimo eksperto prof. L.P. L. šališkumo. Teismas pagrįstai šiai ekspertizei neteikė aukštesnės galios, lyginant su kitomis atliktomis ekspertizėmis. Sutiktina, kad visiškai nevertinti šios ekspertizės išvadų nėra pagrindo, kadangi dėl kitų ekspertizę atlikusių ekspertų šališkumo duomenų nėra.

58Byloje taip pat buvo vertinama ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė, kurią atliko VGTU Transporto inžinerijos fakulteto ir Geotechnikos mokslinės laboratorijos specialistai. Minėtoje ekspertizėje nustatyta, kad 25 procentus avarijos kilimui turėjo kelio būklė, 35 procentus – sąstato suformavimo pobūdis, krovinio charakteris ir 30 procentų – staigaus stabdymo panaudojimas kelio posūkyje ir stačioje nuokalnėje. Teisėjų kolegija šią ekspertizės išvadą, kaip ir kitas, vertino kritiškai, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus.

59Dėl atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės

60Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ susiklostė vežimo santykiai krovinio važtaraščio Nr. 968501 pagrindu (CK 6.808 str. 2 d., GTK 37 str. 3 d.) (t. 1, b.l. 10-11). Pagal GTK 57 straipsnį geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ netinkamai vykdė savo, kaip krovinio vežėjo, funkcijas: atsakovo AB „Achema“ valdomame privažiuojamame kelyje, kuriame vyko remonto darbai, viršijo leistiną greitį; netinkamai suformavo traukinio sąstatą; traukinio sąstatas viršijo leistiną masę; mašinistas staigiai stabdė sąstatą; naudojo registre neregistruotus objektus – prekinius vagonus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ne visos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.

61Pagal 2005 m. balandžio 1 d. atsakovų sudarytą Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutartį Nr. 130V/155F/SV-100 AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežimo paslaugų atlikimui neatlygintinai naudojosi AB „Achema“ priklausančiu privažiuojamuoju geležinkelio keliu Gaižiūnai-Skaruliai, Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r., unikalus Nr. 4696-5008-4011 (t. 2, b.l. 181-187). Nustatyta, kad AB „Achema“ valdomame privažiuojamame nuo 1-o km 2 pk iki 4 km 2005 m. rugpjūčio 30 d. buvo pradėti ir avarijos įvykio metu buvo vykdomi remonto darbai, todėl leistinas greitis remontuojamame ruože buvo ne didesnis nei 25 km/h. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog keturi 2006 m. rugpjūčio 20 d. važiavę traukinio sąstatai viršijo leistiną greitį, rėmėsi 2006 m. rugpjūčio 20 d. Mašinisto kelionlapiu Nr. 687 (t. 2, b.l. 43) bei Greitmačio juostos šifravimo pažyma Nr. 24 (t. 2, b.l. 33-34). Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad Greitmačio juostos šifravimo pažymos Nr. 24 duomenys patvirtina priešingą faktą – remontuojamu kelio ruožu važiavę traukiniai neviršijo 25 km/h greičio. Minėtoje pažymoje aiškiai nurodyta, kad traukinys Nr. 3645 15.50 val. panaudojo staigųjį stabdymą tuomet, kai jo greitis buvo 24 km/h. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir trečiojo asmens UAB „Transachema“ atliktais paskaičiavimais (t. 7, b.l. 26), kadangi įvertinus atstumą ir laiką, kuriuo šis atstumas gali būti nuvažiuotas, buvo paskaičiuotas vidutinis traukinio greitis. Tačiau iš Greitmačio juostos šifravimo pažymos Nr. 24 matyti, kad traukiniai atstumą nuo Gaižiūnų stoties iki kelyno Skaruliuose važiavo skirtingu greičiu: traukinys Nr. 3645 pavažiavęs 2 km pasiekė 38 km/h greitį, atlikus tikrinimą, greitis sumažėjo iki 18 km/h, vėliau greitis vėl kilo iki 24 km/h. Taigi nagrinėjamu atveju svarbus yra ne vidutinis nurodyto atstumo važiavimo greitis, bet tai, kad remontuojamo privažiuojamo kelio dalyje šis greitis buvo 24 km/h, todėl greičio ribojimas nebuvo pažeistas. Atmestini argumentai, jog Greitmačio juostos šifravimo pažyma Nr. 24 negali būti tinkamu įrodymu. VGTU Transporto inžinerijos fakulteto ekspertizės akte konstatuota, jog greitmačio juosta nesuklastota (t. 7, b.l. 119). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat pažymėta, kad VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Geležinkelių transporto katedros docentas G. B. patvirtino ekspertizės metu duotą išvadą, jog lokomotyvo greitmačio juosta negali būti suklastota (t. 6, b.l. 13, t. 7, b.l. 119-122). Taip pat VGTU Transporto inžinerijos fakulteto ekspertizės akte padaryta išvada, kad traukinio greitis prieš avariją pagal sustojimo kelią negalėjo būti didesnis kaip 25 km/h (b.l. 7, t. 129). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Achema“ teiginiu, kad greitis buvo ribojamas visame kelio ruože, kadangi įspėjamajame lapelyje nurodyta, jog „Gaižiūnai – Skaruliai 3 km 8 pk greitis 25 km/h“ (t. 2, b.l. 44), tuo tarpu visas atstumas tarp Gaižiūnų ir Skarulių yra 5,8 km. Taigi aplinkybė, kad viena iš nelaimės atsitikimo priežasčių buvo leistino greičio viršijimas laikytina nepagrįsta.

62Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad geležinkelio darbuotojai netinkamai suformavo traukinio sąstatą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 patvirtintų geležinkelių eismo taisyklių 3 priedu, pagal kurį vagonai, pakrauti specialiųjų krovinių, traukinyje turi būti atskirti apsauginiais vagonais nuo lokomotyvo. Tačiau minėtas poįstatyminis aktas nekonkretizuoja, kaip vagonai turi būti atskirti nuo lokomotyvo. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-547 patvirtinti Specialieji pavojingų krovinių vežimo 1520 milimetrų pločio vėžės geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje saugos užtikrinimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai). Šių reikalavimų 3 punkte nurodyta, kad pavojingų krovinių siuntėjas pavojingų krovinių važtos dokumentuose skiltyje „Krovinio pavadinimas“ be kitų duomenų turi nurodyti ir apsauginių vagonų skaičių. Iš važtaraščio matyti, kad šis reikalavimas buvo įvykdytas ir pažymėta: „Priedanga 0-0-1-0“ (t. 1, b.l. 10). Pagal šią tvarką buvo suformuotas ir traukinio sąstatas. Būtent tokia vagonų suformavimo tvarka nurodyta ir Reikalavimų priedo lentelėje eilės Nr. 1203 (Benzinas) 4 skiltyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Reikalavimuose apie sąstato formavimą nėra numatyta, kad jis turi būti formuojamas iš tuščių ir pakrautų vagonų. Kad nėra teisės aktų, reglamentuojančių sąstato formavimą iš tuščių ir pakrautų vagonų, patvirtino ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos specialistas R. M. (t. 6, b.l. 15). Taip pat šis specialistas patvirtino, kad dėl sąstato formavimo iš pakrautų ir tuščių vagonų eismo įvykių nėra buvę, todėl nėra tikslingumo reglamentuoti tokį pakrovimą. Nei 2006 m. rugpjūčio 28 d. Avarijos priežasties techninėje išvadoje, nei teismo paskirtoje ekspertizėje nėra nurodyta atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltės. Nors ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad avarijos kilimo priežastimi 35 procentais buvo sąstato suformavimo pobūdis, tačiau aukščiau minėtos aplinkybės neleidžia daryti tokios išvados. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir tinkamai suformavo traukinio sąstatą.

63Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viena iš avarijos kilimo priežasčių ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltės įrodymų buvo viršytas leistinas sąstato svoris.

64Iš atsakovų pasirašytos Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutarties pakeitimo Nr. 1/SV-149 2 punkto matyti, kad iš Gaižiūnų geležinkelio stoties į kelyną „Skaruliai“ vienu metu šilumvežiais M-62 arba TEM-2 galima vežti ne daugiau kaip 2500 t/bruto arba 200 ašių (t. 2, b.l. 187). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai citavo šį pakeitimą, nurodydamas, kad leistinas svoris yra 2500 t/bruto ir 200 ašių. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad traukinio sąstatas viršijo leistiną masę. Nors traukinio sąstatą sudarė 50 vagonų, kurių kiekvienas turi po 4 ašis, iš byloje esančio traukinio lapo matyti, jog, sudėjus visų vagonų ir jų krovinio svorį, faktinis traukinio sąstato svoris buvo 2724 t/bruto, o ne 2522 t/bruto, kaip neteisingai atlikus aritmetinį skaičiavimą buvo nurodyta (t. 2, b.l. 30). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau nurodyta sutartimi buvo apribotas traukinio sąstato svoris, kuris negalėjo būti didesnis nei 2500 t/bruto, todėl yra pagrindas išvadai, kad tarp atsakovų sudaryta sutartis buvo pažeista. Taigi byloje nepaneigta, jog faktas, kad realus traukinio sąstato svoris 724 t/bruto viršijo šalių nustatytą leistiną svorį, neturėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos avarijai kilti.

65Nagrinėjant staigaus traukinio stabdymo panaudojimą, kaip vieną iš galimų avarijos priežasčių, matyti, kad ikiteisminio tymo metu atliktos ekspertizės išvadose 30 procentų įtakos avarijai kilti skirta traukinio staigiajam stabdymui (t. 7, b.l. 175, 178). Tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad mašinistas S. Č. elgėsi pagal „Geležinkelio riedmenų stabdžių naudojimo“ taisyklėse ir „Techninio geležinkelio naudojimo“ nuostatuose numatytus reikalavimus (6, b.l. 12). Tai reiškia, kad mašinistas nepažeidė jokių teisės aktų ar reikalavimų, todėl ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė dėl staigiojo stabdymo negali kilti. Be to, teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad stabdymas buvo ne avarijos priežastis, o pasekmė (t. 6, b.l. 106).

66Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl traukinio Nr. 3645 stabdžių nebuvimo. Pažymėtina, kad ekspertizės šio klausimo nenagrinėjo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, prieš išvykstant traukiniui, privaloma patikrinti traukinio stabdžių magistralę ir uždaryti paskutinio vagono stabdžių magistralinį čiaupą (t. 7, b.l. 50-53). Kad paskutinio vagono čiaupas yra uždarytas, pažymima formoje V-45. Iš Pažymos apie stabdžius V-45 (t. 2, b.l. 29) matyti, kad grafoje „Paskutinio vagono Nr.“ nurodytas vagonas Nr. 51250587. Pagal Prekinio traukinio Nr. 3645 lapą (t. 2, b.l. 30) vagonas Nr. 51250587 yra pirmasis, kadangi vagonai eilės numeriu surašyti iš galo (virš eilės numerio pasirinktas skaičius „2“, reiškiantis atbulinį skaičiavimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas sąstato tvarką. Avarijos priežasties techninėje išvadoje nurodyta, kad 50 vagonų buvo suformuoti taip: 8 pakrauti benzinu vagonai, 23 tušti cisterniniai vagonai, 16 cisterinių vagonų, pakrautų dyzelinu, 1 tuščias pusvagonis, 2 cisterniniai vagonai, pakrauti benzinu (t. 1, b.l. 81). Tai atitinka ir Prekinio traukinio Nr. 3645 kelionės lapo duomenis. Taigi vagonas Nr. 51250587 buvo pirmasis. Iš to seka, kad pagal pažymą vietoje paskutinio traukinio vagono stabdžių magistralinio čiaupo buvo uždarytas pirmojo vagono stabdžių magistralinis čiaupas. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas V. G. paaiškino, kad ši pažyma išduodama, kai viso tikrinamo sąstato stabdžiai veikia (t. 7, b.l. 49). Liudytojas A. M. nurodė, kad jeigu būtų atleistas pirmojo vagono stabdis, sąstatas būtų be stabdžių (t. 7, b.l. 51). Pažymėtina, kad VGTU Transporto inžinerijos fakulteto ekspertizės akte nustatyta, jog traukinio automatiniai pneumatiniai stabdžiai buvo visiškai tvarkingi ir, nutrūkus sąstato stabdžių suslėgto oro vamzdynui, suveikė nepriekaištingai (t. 7, b.l. 172). Nurodyti argumentai leidžia teigti, kad esant atbuliniam skaičiavimui galėjo būti apsirikta pažymint, kuris vagonas buvo paskutinis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos avarijos kilimui.

67Dėl mašinisto S. Č. girtumo teisėjų kolegija nepasisako, nes sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada šiuo klausimu.

68Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 6 iš 50 traukinio Nr. 3645 vagonų buvo neregistruoti Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre. Ir nors buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1468 patvirtinti Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registro nuostatai (24 p.), tačiau tai, kad vagonai yra neregistruoti, nagrinėjamu atveju įtakos avarijos kilimui neturi, nebent būtų nustatyta, kad jie buvo netvarkingos techninės būklės. Tokių duomenų teisėjų kolegija neturi. Priešingai – buvo nustatyta, kad vagonų techninių gedimų nenustatyta (t. 7, b.l. 172).

69Iš to, kas išdėstyta, seka, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltė pasireiškė tuo, jog buvo viršyta traukinio sąstato masė, kas galimai turėjo įtakos avarijos kilimui.

70Dėl atsakovo AB „Achema“ atsakomybės

71GTK 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad už eismo saugą privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose atsako savininkas arba naudotojas. Kaip jau minėta, tarp atsakovų buvo sudaryta Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutartis Nr. 130V/155F/SV-100. Šios sutarties 10.1 p. nurodyta, kad už privažiuojamojo kelio būklę ir įrenginius atsakingas klientas, t.y. AB „Achema“. Tarp atsakovo AB „Achema“ ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos kranai“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 20-2005-031 R/435F, kurios pagrindu trečiasis asmuo vykdė kelio remonto darbus (t. 6, b.l. 203-207). Atsakovas AB „Achema“ teigia, kad Rangos sutarties vykdymo metu privažiuojamojo kelio valdytoju buvo AB „Klaipėdos kranai“, tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog kelio valdymas būtų perleistas tretiesiems asmenims.

72Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos VGTU Transporto inžinerijos fakulteto ekspertizės akte konstatuota, kad atlikus kelio remonto darbus, kelias nebuvo bandomas ir darbai nebuvo priimti, t.y. nebuvo surašytas darbų pridavimo-priėmimo aktas (t. 7, b.l. 170). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad AB „Achema“ pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius jai priklausiusio privažiuojamojo kelio priežiūrą (GTK 22 str. 5 d., atsakovų sudarytos sutarties 10.1 p.), bei bendrojo pobūdžio pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

73Tiek avarijos priežasties techninėje išvadoje, tiek teismo paskirtoje ekspertizėje nurodoma, jog avarijos priežastimi yra kelio būklė (t. 1, b.l. 81; t. 6, b.l. 106). Ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadoje pažymėta, jog kelio būklė turėjo 25 procentus įtakos avarijos kilimui (t. 7, b.l. 168). Taigi, remiantis ekspertizių išvadomis bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, galima teigti, kad netinkama kelio būklė buvo pagrindine avarijos kilimo priežastimi. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, konstatuotinas neteisėtas atsakovo AB „Achema“ neveikimas bei priežastinis ryšys tarp šio neveikimo ir atsiradusios žalos.

74Dėl atsakomybės rūšies ir dydžio

75Ieškovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Pagal CK 6.5 straipsnį bendraskolių prievolė yra dalinė, o solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).

76Kaip nustatyta, atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ yra sutartinė, o atsakovo AB „Achema“ – deliktinė. Taigi vienu atveju atsakomybė kyla pažeidus GTK 57 straipsnio reikalavimus, kitu – GTK 22 straipsnio 5 dalies bei CK 6.266 straipsnio 1 dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007)

77Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiuo klausimu, todėl teisėjų kolegija sutinka su padaryta išvada dėl nagrinėjamu atveju dalinės atsakovų atsakomybės taikymo, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pakeičia atsakovams nustatytos atsakomybės dydį: atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ – 20 procentų, atsakovui AB „Achema“ – 80 procentų.

78Dėl nuostolių atlyginimo

79Kaip nustatyta Komerciniame akte serija A Nr. 003568/40, avarijos ir kilusio gaisro metu prarasta 275,14 tonų ir sugadinta 67,606 tonų A-95 markės B klasės su bio-ETBE benzino (t. 1, b.l. 14). Dėl minėtų kiekių ginčų nekilo, tačiau šalys nesutarė dėl atlygintinos benzino kainos nustatymo.

80Byloje esanti UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ Žalos (nuostolių) dydžio vertinimo ataskaita Nr. 143:2009 (V) patvirtina, kad dėl 275,14 tonų 95 markės bešvinio benzino praradimo gabenimo metu buvo padaryta 528 615,48 Lt nuostolių (t. 5, b.l. 238). Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad žalos dydis nustatomas skaičiuojant benzino kainą remiantis naftos produktų kainos formavimo principais, taikomais AB „Mažeikių nafta“ (dabartinis pavadinimas – AB „ORLEN Lietuva“). Taip pat nurodyta, kad ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse benzino pardavimo kaina skaičiuojama prie pasaulinės naftos produktų rinkos PLATTS Sarus analogiško benzino Premium Gazoline 50 PPM CIF NWE Crg. Hi indekso (kainos) trijų dienų vidurkio pridėjus pastovų vietovės diferencialą, o terminalo kaštai netaikomi (t. 5, b.l. 237). UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ padarė išvadą, kad 95 markės bešvinio benzino vienos tonos kaina, buvusi 2008 m. rugpjūčio 20 d. – 1921,26 Lt (t. 5, b.l. 240).

81Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ patikslino A-95 markės benzino savikainą, skaičiuodamas prarasto ir sugadinto benzino vertę, vadovavosi su pradiniu ieškiniu pateiktu AB „Mažeikių nafta“ 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 212119/19914 raštu, pagal kurį vienos tonos 95 markės benzino kaina yra 1922,97 Lt be PVM ir akcizo (t. 1, b.l. 12). Nors žalos dydžio nustatymo ataskaita nėra paneigta, tačiau 2011 m. rugsėjo 27 d. ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ rašte Nr. (4.5-3)-13617 nurodžius, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d. avarijos metu prarasto ir sugadinto A-95 markės benzino vienos tonos savikaina sudarė 1892,33 Lt (t. 7, b.l. 6), turėtų būti vadovaujamasi būtent šiuo paskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, prarasto benzino vertė sudaro 520 655,67 Lt (275,14 t x 1892,33 Lt/t). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko, jog 1 tonos sugadinto benzino vertė yra 519 JAV dolerių (t. 1, b.l. 15-17), kas pagal 2006 m. rugsėjo 5 d. oficialų Lietuvos banko kursą (1:2,6865) sudarė 1394,29 Lt/t, todėl sugadinto benzino vertė sudaro 33 670,49 Lt (67,606 t x (1892,33 Lt/t – 1394,29 Lt/t)). Bendrai dėl benzino praradimo ir sugadinimo ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ padaryta 554 326,16 Lt (520 655,67 + 33 670,49) nuostolių. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 209 m. gegužės 8 d. draudimo sutartį, atlygino AB „ORLEN Lietuva“ 429 269,20 Lt patirtų nuostolių, todėl šia suma sumažinus ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ patirtus nuostolius, neatlyginta nuostolių suma sudaro 125 056,96 Lt.

82Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde, nesutikdamas su benzino vertės skaičiavimo metodika, prašė prijungti naujus įrodymus, nurodydamas, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo priėmus teismo sprendimą (t. 8, b.l. 53-55). Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kliūčių pateikti įrodymus, pagrindžiančius benzino vertės skaičiavimą, pirmosios instancijos teisme. Kadangi ši byla nagrinėjama nuo 2007 m., todėl iki 2011 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo atsakovas turėjo visas galimybes pateikti minėtus įrodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendime yra pažymėjęs, jog paskaičiavimų, kurie leistų teigti, kad paskaičiuota benzino kaina yra nepagrįsta, nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat neįrodė aplinkybės, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiamus naujus įrodymus, kartu pažymėdamas, kad benzino sugadinimu ir sunaikinimu padaryti nuostoliai negali būti apskaičiuojami remiantis naftos kaina, nes nafta yra tik žaliava.

83Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktais įrodymais išsamiai pagrindė ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ patirtus nuostolius dėl avarijos metu sugadintų vagonų Nr. 51155026, 51154854, 51259984, 51261147, 51261428 (314 300 Lt), nepataisomai sugadinto vagono Nr. 51250587 (76 149,75 Lt – 9840 Lt = 66 309,75 Lt), UAB „NESTE Lietuva“ sumokėtų baudų (1573,06 Lt), sugadinto benzino mėginių laboratorinių tyrimų (610,44 Lt) bei cisterninių vagonų ir jų dalių pakrovimo išlaidas (21 378,17 Lt), plačiau dėl to nepasisako. Apeliantų pateikti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų.

84Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 2208 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas sumokėjo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ už avarijos metu sugadintų cisterninių vagonų ir jų dalių saugojimą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendime konstatavo, kad jei AB „Mažeikių nafta“ (dabartinis pavadinimas – AB „ORLEN Lietuva“) iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą perimti jos valdomus daiktus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebūtų buvusi priversta saugoti šiuos daiktus ir juos sandėliuoti, ir žala nebūtų kilusi. Nors ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ teigimu, Mažeikių rajono apylinkės teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykusios avarijos kilimo priežastimis ir pasekmėmis, tačiau civilinė byla buvo nagrinėjama tarp tų pačių šalių, nagrinėjimo dalykas buvo 2208 Lt nuostolių, atsiradusių dėl šešių cisterninių vagonų saugojimo ir sandėliavimo, atlyginimo priteisimas. Mažeikių rajono apylinkės teismas nusprendė, kad AB „Mažeikių nafta“ kategoriškai atsisakydama perimti daiktus savo neveikimu pažeidė CK 6.246 str. numatytą pareigą ir tuo pasireiškė AB „Mažeikių nafta“ neteisėti veiksmai.

85Iš aukščiau išdėstyto seka, kad bendra ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ dėl 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykusios avarijos padarytų nuostolių suma, atėmus draudimo išmokos sumą, sudaro 529 228,38 Lt, kuri priteistina iš atsakovų jiems tenkančia civilinės atsakomybės procentine dalimi: iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (20 procentų) – 105 845,67 Lt, iš atsakovo AB „Achema“ (80 procentų) – 423 382,70 Lt.

86Kadangi atsakovai apeliaciniuose skunduose kėlė klausimą dėl benzino kainos paskaičiavimo pagrįstumo, tačiau iš esmės neginčijo AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteista išmokėta draudimo suma paliktina nepakeista (429 269,20 Lt), priteisiant iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (20 procentų) 85 853,84 Lt, o iš atsakovo AB „Achema“ (80 procentų) – 343 415,36 Lt.

87Dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas

88Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl prašymo informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, galimai turinčias nusikalstamos veikos požymių, t.y. kad ekspertizės aktas atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo būti pateiktas anksčiau nei teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių. Tuo pačiu buvo išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas turi pats atsakovas, kaip juridinis asmuo ir šio santykio dalyvis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ disponavo ekspertizės aktu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

89Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, tačiau netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 320 str. 2 d.).

90Dėl bylinėjimosi išlaidų

91Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).

92Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs viso 29 431,42 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 9; t. 3, b.l. 58). Kadangi ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus 9840 Lt suma, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą grąžinti ieškovui 295,20 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ patenkintų ieškinio reikalavimų sumai ieškovui iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistina 5687,39 Lt, iš atsakovo AB „Achema“ – 22 749,56 Lt. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra sumokėjęs 8293 Lt žyminio mokesčio (t. 4, b.l. 21), todėl, pakeitus atsakovams tenkančią civilinės atsakomybės procentinę išraišką, šio ieškovo naudai iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistina 1658,60 Lt, o iš atsakovo AB „Achema“ – 6634,40 Lt.

93Pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos 5000 Eurų atitinkamai perskirstomos taip: iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ šio ieškovo naudai priteisti 1000 Eurų, iš atsakovo AB „Achema“ – 4000 Eurų.

94Pakeistinos ir trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ priteistos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė 9000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 6, b.l. 150), tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, mano, kad priteistinos išlaidos mažintinos iki 5000 Lt. Kadangi šis trečiasis asmuo dalyvauja atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pusėje, todėl 80 procentų šios sumos lygiomis dalimis, t.y. po 1333,33 Lt, priteistina iš ieškovų ir atsakovo AB „Achema“.

95Ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ patirtos išlaidos, įvertinant žalą, 2420 Lt (t. 5, b.l. 276), perskirstomos priteisiant ieškovui iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 484 Lt, iš atsakovo AB „Achema“ – 1936 Lt.

96Bylos nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės išlaidos, sudarančios 26 472 Eurų, kurias sumokėjo atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (t. 6, b.l. 116, 129, 147-148), pakeitus sprendimą, 21 177,60 Eurų sumai priteistinos atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš atsakovo AB „Achema“ sumai.

97Kadangi apeliantų ieškovų AB „ORLEN Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“ bei atsakovo AB „Achema“ apeliaciniai skundai netenkintini, todėl šiems asmenims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

98Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. 50 procentų. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ už apeliacinį skundą sumokėjo 7876 Lt žyminio mokesčio (t. 8, b.l. 52), todėl pusė šios sumos atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai priteistina iš ieškovų ir atsakovo AB „Achema“ lygiomis dalimis, t.y. po 1312,66 Lt.

99Byloje atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo UAB DK PZU „Lietuva“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 2100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 9, b.l. 40-43), todėl pusė šių išlaidų trečiojo asmens naudai lygiomis dalimis, t.y. po 350 Lt, priteistina iš ieškovų ir atsakovo AB „Achema“.

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

101Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

102„Ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720, buveinės adresas Juodeikių k., Mažeikių raj.) ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ (įmonės kodas 110053842, buveinės adresas Mindaugo g. 12/14, Vilniuje) bei AB „Achema“ (įmonės kodas 156667399, buveinės adresas Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos raj.) patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 105 845,67 Lt (vieną šimtą penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus ir 67 centus) nuostoliams atlyginti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 105 845,67 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo AB „Achema“ 423 382,70 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du litus ir 70 centų) nuostoliams atlyginti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 423 382 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį atmesti.

103Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinės J.Basanavičiaus g. 12, Vilniuje) ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei AB „Achema“ patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 85 853,84 Lt (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus ir 84 centus) draudimo išmoką ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 85 853,84 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo AB „Achema“ 343 415,36 Lt (tris šimtus keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus penkiolika litų ir 36 centus) draudimo išmoką ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 343 415,36 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

104Priteisti ieškovui AB „Orlen Lietuva“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 6171,39 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą ir 39 centus) ir 1000 Eurų (vieną tūkstantį eurų), iš atsakovo AB „Achema“ 24 685,56 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir 56 centus) ir 4000 Eurų (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

105Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1658,60 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir 60 centų), iš atsakovo AB „Achema“ 6634,40 Lt (šešis tūkstančius trisdešimt keturis litus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

106Grąžinti ieškovui AB „Orlen Lietuva“ iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 295,20 Lt (du šimtus devyniasdešimt penkis litus 20 centų) sumokėto žyminio mokesčio.

107Trečiojo asmens UAB DK PZU „Lietuva“ (įmonės kodas 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilniuje) naudai priteisti iš ieškovų AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ bei atsakovo AB „Achema“ po 1333,33 Lt (po vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris litus ir 33 centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

108Priteisti atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš atsakovo AB „Achema“ 21 177,60 Eurus (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

109Priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Achema“ lygiomis dalimis 215,65 Lt (du šimtus penkiolika litų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.“

110Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai priteisti iš ieškovų AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ bei atsakovo AB „Achema“ po 1312,66 Lt (po vieną tūkstantį tris šimtus dvylika litų ir 66 centus) už sumokėtą žyminį mokestį.

111Trečiojo asmens UAB DK PZU „Lietuva“ naudai priteisti iš ieškovų AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ bei atsakovo AB „Achema“ po 350 Lt (po tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ (buvęs pavadinimas – AB „Mažeikių... 5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti solidariai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu:... 8. 1) ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė... 9. 2) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkino visiškai ir... 10. 3) priteisė ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ iš atsakovo AB „Lietuvos... 11. 4) priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Lietuvos... 12. 5) grąžino ieškovui AB „ORLEN Lietuva“ iš Vilniaus apskrities... 13. 6) priteisė trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB DK „PZU... 14. 7) priteisė atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš atsakovo AB... 15. 8) priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 215,65 Lt bylinėjimosi išlaidų... 16. Teismas konstatavo, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. Avarijos priežasties... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 18. Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 19. 1. Teismas nepagrįstai nepriteisė 2208 Lt už avarijos metu sugadintų... 20. 2. Teismas nepagrįstai taikė atsakovų dalinę atsakomybę, nors yra visos... 21. 3. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,... 22. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 23. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo:... 24. 1. Teismas neteisingai nusprendė, kad 40 procentų atsakomybės tenka... 25. 2. Teismas nepagrįstai suabejojo eksperto L.P. L. nešališkumu ir... 26. 3. Teismo išvada dėl viršyto leistino greičio yra nepagrįsta ir... 27. 4. Teismas neteisingai nusprendė, kad sąstato svoris turėjo įtakos avarijos... 28. 5. Duomenų apie trečiojo asmens S. Č. girtumą nėra, todėl aplinkybė, kad... 29. 6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos Geležinkeliai“... 30. 7. Teismas, priteisdamas reikalaujamą nuostolių dydį dėl prarasto ir... 31. 8. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ UAB „NESTE... 32. 9. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolius dėl sugadintų cisterinių... 33. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškime prisideda prie atsakovo... 34. Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 35. 1. Teismas, nustatydamas AB „Achema“ atsakomybę už žalą, vertino ne... 36. 2. Teismas, priteisdamas dalį reikalavimo iš atsakovo AB „Achema“,... 37. 3. Byloje nėra įrodyta atsakovo AB „Achema“ civilinės atsakomybės... 38. 4. Teismas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymu paskyręs... 39. 5. Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo AB „Achema“ prašymo... 40. Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė... 41. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus... 42. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinius skundus... 43. Atsakovas AB „Achema“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo bylą... 44. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus... 45. Trečiasis asmuo UAB „Transachema“ atsiliepimu į apeliacinius skundus... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš... 48. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 49. Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvykusios... 50. Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d. 15.50 val. AB „Achema“... 51. Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka... 52. Apeliantai prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali... 54. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo... 55. Dėl įrodymų vertinimo... 56. 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties technine išvada nustatyta, jog... 57. Atsakovas AB „Achema“ teigia, kad teismo paskirta ekspertizė, kuria buvo... 58. Byloje taip pat buvo vertinama ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė,... 59. Dėl atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės... 60. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ ir atsakovo AB... 61. Pagal 2005 m. balandžio 1 d. atsakovų sudarytą Krovinių vežimo ir... 62. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 63. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viena... 64. Iš atsakovų pasirašytos Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio... 65. Nagrinėjant staigaus traukinio stabdymo panaudojimą, kaip vieną iš galimų... 66. Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios... 67. Dėl mašinisto S. Č. girtumo teisėjų kolegija nepasisako, nes sutinka su... 68. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 6 iš 50 traukinio Nr. 3645... 69. Iš to, kas išdėstyta, seka, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltė... 70. Dėl atsakovo AB „Achema“ atsakomybės... 71. GTK 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad už eismo saugą privažiuojamuosiuose... 72. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos VGTU Transporto... 73. Tiek avarijos priežasties techninėje išvadoje, tiek teismo paskirtoje... 74. Dėl atsakomybės rūšies ir dydžio... 75. Ieškovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad atsakovams taikytina solidarioji... 76. Kaip nustatyta, atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė ieškovui... 77. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiuo klausimu, todėl... 78. Dėl nuostolių atlyginimo... 79. Kaip nustatyta Komerciniame akte serija A Nr. 003568/40, avarijos ir kilusio... 80. Byloje esanti UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ Žalos (nuostolių)... 81. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog... 82. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde, nesutikdamas... 83. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 84. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinio... 85. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad bendra ieškovui AB „ORLEN Lietuva“... 86. Kadangi atsakovai apeliaciniuose skunduose kėlė klausimą dėl benzino kainos... 87. Dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas... 88. Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios... 89. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 91. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 92. Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs viso 29 431,42 Lt žyminio... 93. Pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovo AB „ORLEN Lietuva“... 94. Pakeistinos ir trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ priteistos... 95. Ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ patirtos išlaidos, įvertinant žalą, 2420 Lt... 96. Bylos nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės išlaidos, sudarančios 26 472... 97. Kadangi apeliantų ieškovų AB „ORLEN Lietuva“, AB „Lietuvos... 98. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš... 99. Byloje atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pusėje dalyvaujantis... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 101. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti.... 102. „Ieškovo AB „ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720, buveinės adresas... 103. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinės... 104. Priteisti ieškovui AB „Orlen Lietuva“ iš atsakovo AB „Lietuvos... 105. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Lietuvos... 106. Grąžinti ieškovui AB „Orlen Lietuva“ iš Vilniaus apskrities... 107. Trečiojo asmens UAB DK PZU „Lietuva“ (įmonės kodas 110057869, buveinės... 108. Priteisti atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš atsakovo AB... 109. Priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Achema“... 110. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai priteisti iš ieškovų AB... 111. Trečiojo asmens UAB DK PZU „Lietuva“ naudai priteisti iš ieškovų AB...