Byla 2S-147-30/2007

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Jankauskaitės,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-352-223/2007 nagrinėjimas dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei jų pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimo pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, D. S. bei D. S. nagrinėjimą iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-405-06 ,

Nustatė

4

5Ieškovas prašo panaikinti 2001-10-29 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 2772Ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ patvirtinto sąrašo Nr. 2, šeštąją eilutę ir pripažinti negaliojančia 2002-03-28 valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 2051 dėl 0,07 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. 6690/0005:123 Velžio k. v., pardavimo bei panaikinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 6690/0005:123 Velžio k. v., teisinę registraciją. Ieškinyje nurodo, kad remiantis Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ (sąrašo Nr. 2, 6 eilutė), 2002 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi D. S. parduotas 0,07 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 6690/0005: 123), esantis ( - ). Šį žemės sklypą D. S. nupirko kartu su sutuoktine D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Asmeninio ūkio žemė Panevėžio rajono Velžio apylinkėje asmenims buvo suteikta Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993 m. gruodžio 30 d. potvarkiu Nr. 69-p „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo“, tačiau D. S. pavardės šio potvarkio prieduose nėra. Darytina išvada, kad D. S. asmeninio ūkio žemė Panevėžio rajono Velžio apylinkėje pagal įstatymus nebuvo suteikta, todėl ji negalėjo būti laikoma asmeninio ūkio žeme ir negalėjo būti parduota vykdant Velžio kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 484Ž. Ruošiant dokumentus sklypo privatizavimui, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius parengė 2000 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. 972 apie asmeninio ūkio žemės D. S. ( - ) kaime skyrimą, nors D. S. pavardės aukščiau nurodyto Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje potvarkio prieduose nėra. D. S. negalėjo būti įrašytas į Panevėžio rajono Velžio kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-03-29 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 484ž. 0,07 ha valstybinės žemės sklypas D. S. parduotas neteisėtai. Ieškovas nurodo, kad Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 2772Ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ patvirtinto sąrašo Nr. 2, 6 eilutė ir 2002 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja norminiams aktams ir yra neteisėti, todėl naikintini. Tuo yra pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII 370 redakcija) 15 straipsnis ir Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, nuostatos. Atsakovas D. S., prašydamas parduoti jo vardu išskirtos asmeninio ūkio žemės, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad asmeninio ūkio žemė jam paskirta nebuvo. Toks D. S. prašymas prieštaravo nurodytiems įstatymams, norminiams aktams, todėl jo negalima laikyti sąžiningu įgijėju.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-09 nutartimi sustabdė šios civilinės bylos (Nr. 2-352-223/2007) nagrinėjimą, kaip joje nurodyta, iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-405-06. Teismas nutartyje nurodė, nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku yra ne tik administracinio akto, sutarties, jų pagrindu atliktos teisinės registracijos teisėtumo klausimas, bet keliamas ir restitucijos taikymo natūra klausimas. Nurodė, kad ieškovas neneigia atsakovų D. S. ir D. S. preziumuojamo sąžiningumo (CK 4.26 str. 2 d.), o CK 1.80 str. 4 d. numatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. 2006-12-12 Panevėžio apygardos prokuratūros rašte Nr. S-2593(06) pateikiama informacija apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje J. A. pareikšti įtarimai dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, nurodė suklastoti ir realizuoti dokumentą, kurio pagrindu atsakovui ir buvo suteikta teisė įgyti žemės sklypą. Taigi tik priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje ir konstatavus dokumento, patvirtinusio atsakovo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, klastotės faktą, susidarys galimybė administracinį aktą – Panevėžio apskrities viršininko įsakymą bei jo pagrindu atsiradusias pasekmes – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiais. Taip pat tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį minėtoje baudžiamojoje byloje ir patvirtinus nusikalstamą dokumento klastojimą bus galima spręsti dėl restitucijos – iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį turtą vadovaujantis CK 4.96 str. 2 d., nes būtų įrodyta, kad valstybė prarado jį dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos nagrinėjimas stabdytinas, kadangi minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytinos aplinkybės turi tiesioginės reikšmės priimant galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje.

7Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad 2007-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-352-223/2007 nagrinėjimą neteisingai nurodyta, kad ieškovas neneigia atsakovų D. S. ir D. S. preziumuojamo sąžiningumo. Ieškinyje yra nuodyta, kad D. S., prašydamas parduoti jo vardu išskirtos asmeninio ūkio žemės, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad asmeninio ūkio žemė jam paskirta nebuvo. Toks D. S. prašymas prieštaravo norminiams aktams, todėl jo negalima laikyti sąžiningu įgijėju. D. S. ir jo sutuoktinė D. S. savo atsiliepime bei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra sąžiningi įgijėjai. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė atsakovų sąžiningumą, nurodė, kad toks D. S. prašymas prieštaravo norminiams aktams, todėl jo negalima laikyti sąžiningu įgijėju, todėl apylinkės teismo teiginys nutartyje , kad ieškovas neneigia D. S. ir D. S. preziumuojamo sąžiningumo, visiškai neteisingas. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovus D. S. ir D. S. laiko sąžiningais įgijėjais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2001 konstatuota, kad sąžiningais turto įgijėjais laikytini tik tokie asmenys, kurie turto perleidimo momentu nežinojo ir neturėjo žinoti, jog turto perleidėjas neturi teisės perleisti turtą ar perleisti jį tokiu pagrindu, kuriuo vykdomas turto perleidimas. Asmenys, kuriems buvo žinoma, jog turto perleidimo sandoris prieštarauja įstatymams, ir, kurie nepaisydami įstatyme nustatytų draudimų, pažeidžiantį įstatymus sandorį vis dėl to sudarė bei jo pagrindu įgijo turtą, sąžiningais turto įgijėjais nelaikytini. Tokia pat nuostata yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002 m. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-352-223/2007 visus teisiškai reikšmingus minėtus faktus nustatė, bet prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir apylinkės teismo nutartyje nurodytos baudžiamosios bylos ir joje atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra. Šioje civilinėje byloje nėra svarbu, ar valstybė žemės sklypą prarado dėl padaryto nusikaltimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-09 nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė civilinės bylos Nr. 2-352-223/2007 nagrinėjamą, todėl nutartis naikintina.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija nurodo, kad sutinka su ieškovo atskiruoju skundu. Mano, kad 2007-02-09 Panevėžio apylinkės teismo nutartyje sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-352-223/2007 nagrinėjimą neteisingai nurodyta, kad ieškovas neneigia D. S. ir D. S. preziumuojamo sąžiningumo. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinyje nurodyta, kad D. S., prašydamas parduoti jo vardu skirtą asmeninio ūkio žemę, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad asmeninio ūkio žemė jam skirta nebuvo. Toks atsakovo prašymas prieštaravo norminiams aktams, todėl jo negalima laikyti sąžiningu įgijėju. Atsakovai Deimantas ir D. S. ir teisminio nagrinėjimo metu apylinkė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra sąžiningi įgijėjai. Atsakovas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-09 nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė civilinės bylos Nr. 2-352-223/2007 nagrinėjimą, nes byloje visus teisiškai reikšmingus faktus nustatė, o prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo kitoje byloje nėra. Šioje byloje nėra svarbu, ar valstybė žemės sklypą prarado dėl padaryto nusikaltimo, o todėl ši nutartis naikintina. Atsakovas prašo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą tenkinti.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai D. S. ir D. S. nurodo, kad su ieškovo skundu nesutinka. Atsakovai nurodo, kad 2002-03-28 buvo sudaryta valstybinės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2051 dėl 0,07 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. 6690/005, ir atsakovai tapo šios žemės savininkais. Iki žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovai dirbo šią žemę nuo 1994 metų. Atsakovai nesutinka su ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytu teiginiu, jog įsigydami žemės sklypą atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad asmeninio ūkio žemė jiems paskirta nebuvo. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad sodo sklypas atsakovui D. S. buvo paskirtas, kaip policijos pareigūnui, kuris dirba toje teritorijoje. Kokius dokumentus pateikė ir kuo vadovaujantis atsakovui buvo paskirtas sodo sklypas, neprisimena. Atsakovams daugiau kaip dešimt metų dirbant šią žemę niekada nebuvo kilęs joks įtarimas, kad ši žemė jiems paskirta neteisėtai. Apie 1993m. žemės plėtros sąrašą, kuris minimas visuose prokuratūros skunduose atsakovai nežinojo ir žinoti negalėjo, nes 1993m. dirbo ne Panevėžio rajone. Prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui STT Panevėžio skyriaus pareigūnai jau buvo pradėję ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl galimo piktnaudžiavimo dirbant valstybės tarnyboje J. A., buvusiam Panevėžio rajono Velžio seniūnijos žemėtvarkos skyriaus vedėju. Todėl bet koks atsakovų noras gauti informacijos apie žemės sklypą būtų buvęs suprastas, kaip kišimasis į baudžiamosios bylos tyrimą. Nagrinėjant civilinę bylą buvo pateikti visi teisiniai dokumentai, kurie reikalaujami pagal CK dėl žemės įsigijimo, tai yra galiojanti pirkimo sutartis, pinigų mokėjimo čekiai, teisiniai nuosavybės į žemės sklypą registracijos dokumentai. Todėl teigti, kad atsakovai neteisėtai įsigijo žemės sklypą, nėra jokio pagrindo. Panevėžio apygardos prokuroras, dalyvaujantis civilinėje byloje, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai neteisėtai įsigijo žemės sklypą. Todėl atsakovams visiškai nesuprantamas Panevėžio apygardos prokuroro nenoras laukti, kol baigsis baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl J. A. veiklos. Atsakovai nurodo, kad priėmus teisinį sprendimą dėl J. A. veiklos baudžiamojoje byloje bus tik lengviau teisingai išnagrinėti šią civilinę bylą. Atsakovai prašo teismo Panevėžio apylinkės teismo 2007-02-09 nutartį palikti nepakeistą, o Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro skundo netenkinti.

10Atskirasis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d. ir CPK 163 str. 3 p.).

11Pagal įstatymą, tik CPK 163 straipsnyje nurodytais pagrindais teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva bylą sustabdyti (ne bylos nagrinėjimą), kurių šioje byloje nenustatyta. Byloje yra nustatyta, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantas, kad, ieškinyje, kaip procesiniame dokumente, (CPK 110, 111, 135 str.) jis yra nurodęs konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą, tai yra, atsakovams reiškiamą reikalavimą ir ieškinio pagrindą. Byloje yra ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (taip, kaip mano ieškovas), kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovams, tarp kurių yra nurodytos aplinkybės apie atsakovų nesąžiningumą. Ieškinį ieškovas apylinkės teisme palaikė pilnai ir grindė tuo pačiu pagrindu, kuris yra nurodytas ieškinyje, aiškiai nurodydamas, kad atsakovas D. S., prašydamas parduoti esą jo vardu jam išskirtą asmeniniam naudojimui žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad asmeninio ūkio žemė jam prieš tai paskirta nebuvo (CK 4.95 str.). Ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad toks D. S. prašymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir norminiams aktams (jie išvardinti ieškinyje ir atskirtajame skunde), todėl jo negalima laikyti sąžiningu įgijėju. Tuo remdamasis ieškovas byloje ir prašo panaikinti 2001-10-29 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 2772Ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ patvirtinto sąrašo Nr. 2, šeštąją eilutę ir pripažinti negaliojančia 2002-03-28 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2051 dėl 0,07 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. 6690/0005:123 Velžio k. v., pardavimo bei panaikinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 6690/0005:123 Velžio k.v., teisinę registraciją. Todėl šios bylos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas atsakovų D. S. ir D. S. preziumuojamo sąžiningumo neneigia dėl minėto turto įgijimo, o iš kitos pusės patvirtina tokius apelianto argumentus. Todėl 2006-12-12 Panevėžio apygardos prokuratūros rašte Nr. S-2593(06) pateikiama informacija apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje kitam asmeniui, J. A. pareikšti įtarimai dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, nurodė suklastoti ir realizuoti dokumentą, kurio pagrindu atsakovui ir buvo suteikta teisė įgyti ginčijamą žemės sklypą, neturi tiesioginio ryšio su šia nagrinėjama civiline byla ir nėra būtinybės laukti iki bus priimtas ir įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje (Nr. 07-I-405-06), kaip nepagrįstai sprendė apylinkės teismas. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio pagrindą (kaip ir dalyką) gali keisti tik ieškovas, o ne teismas. Šioje byloje ieškovas ieškinio pagrindo nekeičia (nepakeitė), nes ieškovas negrindžia ieškinio aplinkybe, kad žemės sklypą atsakovai įsigijo neteisėtai dėl kito asmens (kitų asmenų) padarytų nusikaltimų, kaip be jokio teisinio pagrindo apylinkės teismas remiasi tokia aplinkybe sustabdydamas šią bylą. Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė ir byloje iš tikrųjų nėra aplinkybių, kad negalima nagrinėti šios civilinės bylos tol, kol bus išspręsta apylinkės teismo nutartyje nurodyta baudžiamoji byla iki nuosprendžio joje priėmimo ir įsiteisėjimo. Todėl yra pagrįstas apelianto nurodymas skunde, kad nėra prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir apylinkės teismo nutartyje nurodytos baudžiamosios bylos ir joje atliekamo ikiteisminio tyrimo, jos išsprendimo baudžiamąja tvarka (CPK 182 str.), o pirmosios instancijos teismui yra objektyvi galimybė nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus ir aplinkybes byloje sprendžiant šį civilinį ginčą, laikantis ieškovo nuodyto ieškinio dalyko ir pagrindo. Tuo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdymas bylą, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas (CPK 163 str. 3 p., 329 str. 1 d.) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, nutartis naikintina. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 punktu kolegija

Nutarė

14Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai