Byla 1A-223-531/2018
Dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. B. atžvilgiu) E. S. išteisintas

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 3 d. (dėl sukčiavimo M. J. atžvilgiu) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. B. atžvilgiu) E. S. išteisintas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

41. E. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) prisijungęs prie internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, atsiliepė į nukentėjusiosios M. J. skelbimą, kad ji perka (duomenys neskelbtini) kaladėlių komplektą, susisiekė su M. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir, melagingai siūlydamas, jog parduoda tris (duomenys neskelbtini) kaladėlių komplektus už 170 Eur, 2017 m. rugpjūčio 13 d., susirašinėdamas nurodytu elektroninio pašto adresu su nukentėjusiąja, sutarė, kad jam už tris (duomenys neskelbtini) kaladėlių komplektus bus pervesta 170 Eur į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuria jis, E. S., realiai disponavo, aiškiai žinodamas, kad trijų (duomenys neskelbtini) kaladėlių komplekto neišsiųs. 2017 m. rugpjūčio 13 d. nukentėjusiajai M. J. iš savo vardu atidarytos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 170 Eur į minėtą S. K. vardu atidarytą sąskaitą, tą pačią dieną šiuos pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. S., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai M. J. priklausantį turtą – 170 Eur.

52. Dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d. susijusių su sukčiavimu D. B. atžvilgiu, E. S. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

63. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Paaiškina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažino, gailisi ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą.

74. Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė E. S. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė atmesti.

85. Apeliacinis skundas atmetamas.

96. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas E. S. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

107. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

118. Nusikalstamos veikos numatytos BK 182 str. 3 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

129. Pirmosios instancijos teismas E. S. už BK 182 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė 30 parų arešto bausmę. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su šia jam teismo paskirta bausme bei prašo ją švelninti, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą.

139.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui E. S. bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

149.2. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. S. bausmės rušį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad ji padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta bei dėl jos padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai įvertino E. S. asmenybę, t. y. tai, kad praeityje jo atžvilgiu buvo paskelbta trylika apkaltinamųjų nuosprendžių, kurie priimti dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo, numatyto BK 182 str., padarymo, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, nusikalstamas veikas daro nepertraukiamai, yra baustas administracine tvarka, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, nesimoko.

159.3. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus griežčiausią BK 182 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui arešto bausmę, kurios dydis artimas bausmės vidurkiui, skyrė pagrįstai. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir apelianto deklaruojamas noras atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, kas bet kuriuo atveju yra nuteistojo pareiga. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

169.4. Apeliantas skunde teigia apie visiška kaltės pripažinimą ir gailestį dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės E. S. veiksmuose nebuvimo. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes, t. y. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, privalu nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad E. S. nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d., padarymo. Šią savo išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad E. S. būdamas pakankamai jauno amžiaus jau yra teistas trylika kartų ir visus kartus už sukčiavimą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad E. S. nedaro jokių socialiai naudingų ir visuomenei priimtinų išvadų: nuolat pasikartojantis teisinės atsakomybės taikymas E. S. tik patvirtina jo polinkį nusikalsti bei paneigia nuoširdų gailėjimąsi. Be to, apeliantas nesiėmė jokių realių priemonių žalai atlyginti. Jos iki šiol nėra atlyginęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodytų aplinkybių kontekste, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog E. S. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ši išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką. Naujų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šia pirmosios instancijos išvada ir šioje dalyje keisti priimtą nuosprendį byloje nėra. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai E. S. veiksmuose nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

1710. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui E. S. švelninti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

19Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai