Byla 2S-529-345/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Algirdo Auruškevičiaus,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B., atstovaujamos globėjos Z. B. ir pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. atstovaujamos globėjos Z. B. ir A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras", Plėtros departamentui prie Vilniaus miesto savivaldybės dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Pareiškėjai A. B. ir A. B. 2006-07-10 kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti faktą, kad pareiškėjai A. B. ir A. B. 2004-11-03 iš savo tėvų A. B. ir Z. B., priimdami dovaną- butą, esantį Vilniuje, perėmė ir įgijo šio buto priklausinių teisę į įgyjamąją senatį ir šiuo metu naudojasi buto priklausiniais: garažu, kuris VĮ Registrų centro duomenų bazėje pažymėtas l UI m., sandėliuku, pažymėtu l UI mm, kuriais nuo 1963 m. iki 1992-02-21 naudojosi G. K., nuo 1992-02-21 iki 2003-11-26 - Valerija ir Antanas Bagdonavičiai, o nuo 2003-11-26 - pareiškėjų įstatyminiai globėjai Arvydas ir Z. B., o nuo 2004-11-03 naudojasi pareiškėjai A. B. ir A. B.. Nurodė, kad butas, kaip pagrindinis daiktas, turi priklausinius - sandėliuką, rūsį, garažą, kuriuos, kaip antraeilius daiktus, ištinka pirmaeilio daikto likimas. G. K. lėšomis buvo pastatyti - 1963m. medinis sandėliukas, o pagal 1977-03-16 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos VK potvarkį - garažas. Nurodė, kad minimo buto priklausiniai valdomi sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai ir atvirai jau ilgiau nei 14 metų kartu su dovanotu butu. Fakto nustatymas reikalingas buto priklausinių teisinei registracijai, užregistruojant juos VĮ Registrų centre..

5Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2006-09-13 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas konstatavo, kad tie patys pareiškėjai 2004-11-15 kreipėsi į teismą dėl to paties fakto nustatymo. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2005-05-10 sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2005-11-14 nutartimi paliko Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2005-05-10 sprendimą nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad kasacine tvarka minėtas sprendimas apskųstas nebuvo, todėl šiuo metu tiek 2005-05-10 sprendimas, tiek 2005-11-14 nutartis yra įsiteisėję ir galiojantys. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą, kadangi pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuris jau yra išnagrinėtas, ir teismas yra priėmęs sprendimą, kuris įsiteisėjo ir yra galiojantis (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

6Pareiškėjai A. B. ir A. B. pateikė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006-09-13 nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta vadovaujantis prielaidomis, neatidžiai įsigilinus į ankstesnio pareiškimo dalyką ir reikalavimus. Anksčiau teismui pateikto pareiškimo reikalavimas buvo visiškai ne tam nekilnojamajam turtui, dėl ko po apeliacinės instancijos teismo išaiškinimo buvo nutrauktas procesas ir patikslinus statinių identifikacijos numerius, pakartotinai kreiptasi į teismą. Teismas ginčo nutartimi užkirto kelią pažeistos teisės gynimui, pažeidė teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, tuo labiau nesant prieštaravimų tarp procesinių šalių. Apeliantų teiginiu, teismas, pasisakydamas dėl ankstesnių teismo sprendimo ir nutarties, negalėtų konstatuoti fakto, kad tai vienodas teismų praktikos ir įstatymo taikymas, kadangi tai visiškai kitas pareiškimo dalykas, todėl teismas pažeidė teisę ištaisius trukumus, pateikti naują pareiškimą teismui.

7Vilniaus apygardos teismas 2006-12-21 nutartimi atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu, nurodydami tą patį pagrindą ir dėl to paties dalyko ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tai, kokiais techniniais inventorizavimo indeksais VĮ Registrų centras žymi rūsį ir garažą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes negalima užvedinėti pakartotinių civilinių bylų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai, kad buvo patikslinti techniniai inventorizavimo indeksai, kuriuos pareiškėjai vadinas identifikaciniais statinių numeriais, nereiškia, kad pasikeitė ir pats pareiškimo dalykas ir jo dalykas.

82008-03-31 pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto l apylinkės teismą ir prašė grąžinti 480 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pateikiant teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kadangi pirmosios instancijos teismas 2006-09-13 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą bei Vilniaus apygardos teismas 2006-12-21 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartį.

9Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2008-04-14 nutartimi tokį pareiškėjų A. B. ir A. B. prašymą atmetė, kadangi žyminio mokesčio mokėjimo kvito originalas jau yra grąžintas pareiškėjams. Teismas pažymėjo, kad jis 2006-09-13 nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pareiškėjams išsiuntė minėtos nutarties nuorašą bei grąžino pareiškimą su visais priedais pareiškėjui A. B.. Minėti dokumentai buvo grąžinti teismui neįteikti. Iš 2007-06-18 pareiškėjų prašymo turinio teismas nustatė, kad jie 2007-06-18 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl žyminio mokesčio mokėjimo kvito grąžinimo, o teismas 2007-06-26 rezoliucija pareiškėjų prašymą patenkino. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje yra tik 2005-03-08 dienos įmokos mokėjimo kvito, kuriuo pareiškėjas sumokėjo 480 Lt žyminį mokestį, kopija, o ne originalas.

10Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2008-04-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - grąžinti žyminio mokesčio kvito originalą ir bylos medžiagą, kurios pagrindu teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą. Apeliantų teigimu teismas, nepagrįsdamas savo teiginiu LR CPK normomis, netinkamai aiškino priežastis dėl žyminio mokesčio negrąžinimo, kadangi akivaizdu, jog teismui atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis turi būti grąžinamas. Nurodo, kad visiškai yra nepagrįstos teismo prielaidos, nurodant, tai, kad byloje žyminio mokesčio kvito kopija. Tokias teismo prielaidas paneigia aplinkybė, kad pareiškimas negalėjo būti priimtas esant tik žyminio mokesčio kvito kopijai. Be to, iš pareiškime pridedamų priedų akivaizdžiai matosi, kad pridedamas žyminio mokesčio kvito originalas ir dvi kopijos. Apeliantų teigimu teismui buvo pateikti 3 reikalavimai, reikalaujant grąžinti žyminio mokesčio kvitą, tačiau įjuos neatsakyta,

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. l d. 3 p. nuostatomis, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį bei skundą, arba kai šie dokumentai grąžinami be sprendimo. Taigi teismui nėra suteikta teisė savo nuožiūra spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio (ar jo dalies) grąžinimo, kadangi įstatymas reikalauja aiškios asmens valios išraiškos. Žyminis mokestis mokamas teismo išlaidoms, kylančioms ruošiantis nagrinėti bylą ir ją nagrinėjant, padengti. Jei išnyksta pagrindas, dėl kurio jis buvo sumokėtas (teismas neatlieka jokių veiksmų, lemiančių išlaidų atsiradimą), arba buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numatyta įstatymuose, žyminis mokestis turi būti grąžintas jį sumokėjusiai šaliai.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto l apylinkės teisme 2006-07-10 buvo gautas pareiškėjų A. B. ir A. B. pareiškimas, kurio prieduose yra nurodyta, kad kartu su pareiškimu teismui pateikiamas 100 Lt žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismui 2006-09-13 nutartimi atsisakius priimti pareiškėjų pareiškimą, 2006-09-18 lydraščiu pareiškėjams buvo išsiųstas minėtos nutarties nuorašas bei grąžintas pareiškėjui A. B. pareiškimas su visais priedais, t.y. ir 100 Lt žyminio mokesčio kvitas. Iš civilinėje byloje esančių dokumentų turinio nustatyta, kad civilinėje byloje yra tik 2005-03-08 įmokos mokėjimo kvito, kuriuo A. B. dar 2005-03-08 sumokėjo 480 žyminį mokestį, kopija, o ne originalas. Nesant žyminio mokesčio kvito originalo, žyminis mokestis negrąžinamas.

15Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad žyminio mokesčio mokėjimo kvito originalas jau yra grąžintas pareiškėjams, todėl pareiškėjų prašymas yra atmestinas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio l punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai