Byla e2A-773-881/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „Tukompa“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Meteorit turas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7223-734/2015 pagal ieškovo UAB „Meteorit turas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „Tukompa“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Meteorit turas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 600 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. apie 20 val. 17 min. Nemenčinės plente prie autobusų stotelės „Turniškės“ ant važiuojančio autobuso Neoplan, valst Nr. ( - ) užvirto pušis. Įvykio metu išmuštas autobuso priekinis stiklas, sudaužytas šoninis veidrodėlis, išmuštas liukas, įlenktas stogas, sugadinta oro kondicionavimo sistema, autobuso gale išmuštas gabaritų šviestuvas. Vien už autobuso priekinio stiklo įsigijimą ir pakeitimą buvo išleista 5 600 Lt. Vilniaus miesto savivaldybė 2012 m. vasario 8 d. rašte nurodė, kad autobusą apgadinęs medis augo valstybinio miško 26 kvartalo 16 sklypo pakraštyje. Šio miško valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba, o jį administruoja Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkija. Remiantis 2010 m. birželio 23 d. sutartimi dėl atlygintinų paslaugų teikimo Nr. A64-69 (3.10.22-UK), miško priežiūrą atliko AB „Tukompa“. Tačiau pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų konkurso sąlygų 4 punktą, miško valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 16 punkte nustatyta, kad medžių kirtimo darbų būtinumą ir eiliškumą nustato savivaldybės atsakingi specialistai. Taigi miško priežiūrą dalyje dėl medžio kirtimų reikalingumo nustatymo vykdo Vilniaus savivaldybė, o UAB „Tukompa“ buvo tik užsakytų medžio kirtimų darbų vykdytojas. UAB „Tukompa“ nurodė, kad užsakymo nukirsti nusvirusį medį nebuvo gauta, tad atsakovas yra atsakingas už šį įvykį ir turi atlyginti ieškovui kilusią žalą.

5Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad miško valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba, jį administruoja Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkija. 2010 m. birželio 23 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi Nr. A64-69 ( 3.10.22-UK) Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūrą ir tvarkymą ūkio subjektų grupei – AB „Tukompa“ ir UAB „Ainava“, atstovaujamai įgalioto partnerio UAB „Tukompa“. Sutarties 3.2 punkte įtvirtintas tiekėjo įsipareigojimas savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo. Taigi UAB „Tukompa“, kaip atsakinga už Valakupių girininkijos medžių priežiūrą, turėjo pareigą, vykdydama miško priežiūrą, atlikti minėtos teritorijos želdynų sanitarinę priežiūrą ir pastebėjus pavojų žmonėms, eismui ar pastatams, tokį pavojų pašalinti ir per 5 dienas gauti Savivaldybės atsakingų asmenų leidimą. AB „Tukompa“ užsakymo ir leidimo atlikti kirtimo darbus miške toje vietoje, kur įvyko įvykis, nebuvo gavusi, nes jokių pažeistų ir pavojų eismui keliančių medžių nebuvo užfiksuota. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad medis, dėl kurio lūžimo buvo sugadinta ieškovo transporto priemonė, nulūžo dėl UAB „Tukompa“ neteisėtų veiksmų (neveikimo).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Tukompa“ pasirašyta atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi bei jos priedu technine specifikacija, teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė jos valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūros ir tvarkymo funkciją perleido UAB „Tukompa“, kuri teikdama miškų priežiūros ir tvarkymo paslaugas, turi vadovautis Miškų įstatymu ir kitais teisės aktais, susijusiais su šia veikla, bei Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu patvirtintomis Tvarkymo ir švaros taisyklėmis Nr. 1-582 ir pakeitimais. Techninės specifikacijos 16 punkto nuostatų, kurios numato, kad medžių kirtimo darbų būtinumą ir eiliškumą nustato Savivaldybės atsakingi specialistai, teismo vertinimu, negalima aiškinti pažodžiui; anot teismo, iš atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Tukompa“ pasirašytos sutarties bei priedų turinio, darytina išvada, jog pareigą prižiūrėti miškus yra prisiėmusi UAB „Tukompa“, todėl, nustačiusi būtinumą kirsti tam tikrus medžius, pagal pasirašytus susitarimus, ji turėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės specialistus gauti tam leidimą. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad UAB „Tukompa“ būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės specialistus su pranešimu dėl būtinumo iškirsti pušį, kaip pavojingą, kuri lūždama sužalojo ieškovo transporto priemonę. Saugotinų ir kirstinų medžių tvarką nustato 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D-87 patvirtintas „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“, kuriuo trečiasis asmuo UAB „Tukompa“, kaip perėmęs Vilniaus miesto savivaldybės funkciją prižiūrėti valstybinius miškus, parkus Vilniaus miesto teritorijoje, turėjo vadovautis.

9Taigi, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, teismas ieškinį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „Meteorit turas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad tinkamas atsakovas byloje yra UAB „Tukompa“, – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie bylos naujus įrodymus: Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojo – Želdynų poskyrio vedėjo, Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymus.

12Nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime nenurodytas joks 2010 m. birželio 23 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties punktas, kuriame numatyta, kad UAB „Tukompa“ turi kontroliuoti miško parkuose augančių medžių būklę. 2010 m. birželio 23 d. atlygintinų paslaugų sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo 5 855,4 ha miško plote; tokiame didžiuliame plote auga šimtai tūkstančių medžių, o jų būklės priežiūra reikalauja didelių darbo sąnaudų, todėl negalėjo pereiti UAB „Tukompa“ kaip savaime suprantamas dalykas, to nenurodant sutartyje, jos prieduose, nenurodant paslaugų apskaičiavime. Sutartyje (jos priede) yra numatytas tik atlyginimas už medžių kirtimus; kas įeina į miško kirtimų paslaugą, numatyta Techninės specifikacijos V skirsnyje „Miško kirtimas, medienos priėmimas ir realizacija“. Taip pat Techninės specifikacijos 16 punkte aiškiai nurodyta, kad medžių kirtimo darbų būtinumą ir eiliškumą nustato savivaldybės atsakingi specialistai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 40-569 patvirtinti specialistų, atsakingų būtent už Valakupių girininkijoje esančių medžių priežiūrą, pareigybių aprašymai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas klaidino teismą ir proceso dalyvius melagingais teiginiais, kad neva Vilniaus miesto savivaldybė nėra Valakupių miško valdytoja ir jokiais teisės aktais šis miškas jai neperduotas. Toks teisės aktas yra LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651. Be to, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad tinkamu atsakovu turi būti ne Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB „Tukompa“, teismas, pagal CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalis, turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus pažeidė iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad tinkamas atsakovas byloje yra UAB „Tukompa“, byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, suteikiant ieškovui galimybę pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu.

13Nurodo ir kitus argumentus, susijusius su miško valdytojo civilinės atsakomybės sąlygomis.

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti.

15Nurodo, kad teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas (Valakupių girininkijos 26 kvartalo 16 sklypas), nėra perduota Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise – tam turi būti priimtas LR Vyriausybės nutarimas, taip pat patvirtinti miškų perdavimo-priėmimo (Žemės įstatymo 7 str. 5 d.); valstybinio miško sklypas, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas byloje. Apelianto minimas LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651 priskyrė Vilniaus Valakupių girininkijai valstybinio miško žemės sklypą, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, administracinio suskirstymo požiūriu, o ne perdavė Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teises į miškus. Šiuo teisės aktu jokios pareigos valstybinių miškų priežiūros srityje Vilniaus miesto savivaldybei nustatytos nebuvo – Nacionalinė žemės tarnyba buvo ir yra valstybinių miškų, kurie nėra perduoti kitiems subjektams, valdytoja. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė pagal teisės aktus neprivalo prižiūrėti valstybinių miesto miškų, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasitarimo 2013 m. rugsėjo 2 d. „Dėl miesto miškų priežiūros, apsaugos bei tvarkymo ir žemės pirkimo miškui įveisti“ protokolas Nr. 1LS-(1.6.)-99 Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas numato galimybę perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinius miškus, todėl natūralu, kad Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą ir pasirašius valstybinių miškų perdavimo-priėmimo aktus savivaldybės darbuotojams kiltų pareiga rūpintis valstybės perduotu turtu, tad tokios pareigos numatymas Želdynų poskyrio vedėjo pareigybės aprašyme yra savaime suprantamas dalykas. Tuo tarpu Želdynų poskyrio vyriausiasis specialistas yra atsakingas už miško parkų apsaugą ir tvarkymą bei eksploatavimo ir priežiūros darbų kontrolę jam priskirtoje Valakupių girininkijoje, o valstybinio miško sklypas, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, pagal Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimą yra priskirtinas miestų miškų grupei. Taigi apelianto minimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų pareigybių aprašų turinio analizė tik patvirtina atsakovo poziciją šioje byloje, kad jokie teisės aktai nenumato Vilniaus miesto savivaldybės pareigos rūpintis valstybiniais miškais, kurie nėra perduoti savivaldybei valdyti patikėjimo teise. 2010 m. birželio 23 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė ūkio subjektų grupei – AB „Tukompa“ ir UAB „Ainava“ – perdavė Vilniaus miesto valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūrą ir tvarkymą, o eismo įvykis įvyko valstybiniame miesto miško sklype, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkija minėtą valstybinį miesto miško sklypą tik administravo, o jokie teisės aktai nenumato, kad būtent administratorius, o ne teisėtas miško valdytojas, turi pareigą (funkciją) prižiūrėti valstybinį mišką ir juo labiau atlyginti žalą dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio miško žemėje.

16Nurodo ir kitus argumentus, kuriais ginčija civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, taip pat nurodo argumentus dėl nenugalimos jėgos.

17Trečiasis asmuo UAB „Tukompa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kurioje Vilniaus miesto savivaldybė pripažinta netinkamu atsakovu, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys tinkamam atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei būtų atmestas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Nurodo sutinkantis su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą, nuspręsdamas, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas, ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūros ir tvarkymo funkciją yra perleidęs UAB „Tukompa“, kuri turi atsakyti ieškovui dėl jo patirtų nuostolių. Teismo pateiktas 2010 m. birželio 23 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nuostatų aiškinimas iš esmės prieštarauja miškotvarką reglamentuojančioms teisės normoms bei sutarties priedo Techninės specifikacijos 16 p., kuris numato, kad medžių kirtimo būtinumą ir eiliškumą nustato savivaldybės atsakingi specialistai. Teismo sprendimas, kad UAB „Tukompa“ turi atsakyti ieškovui dėl jo patirtų nuostolių, grindžiamas prielaidomis, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Aiškindamas 2010 m. birželio 23 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, teismas neatsižvelgė į LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 7 dalies 7 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pagal kurias, už medžių, augančių valstybiniame žemės sklype, priežiūros organizavimą yra atsakinga savivaldybė. UAB „Tukompa“ ir UAB „Ainava“ sutartiniais pagrindais teikė tik želdinių priežiūros ir švaros palaikymo paslaugas, reglamentuojamas LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybė, kuriai tenka pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Medžių pašalinimui savivaldybė turi išduoti leidimą, o šiuo atveju UAB „Tukompa“ užsakymo ir leidimo atlikti kirtimo darbus nėra gavusi. Savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, medžių genėjimui, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę (LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013). Be to, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl šalių argumentų, šalinančių atsakovo deliktinę atsakomybę.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

22Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos ant transporto priemonės užvirtus medžiui, atlyginimo atveju.

23Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. Nemenčinės plente prie autobusų stotelės „Turniškės“ nulūžus medžiui buvo apgadintas ieškovui priklausantis autobusas.

24Ieškovas prašė žalos atlyginimą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, kaip miško, kuriame augo nulūžęs medis, valdytojos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žalą turi atlyginti UAB „Tukompa“, sutarties su savivaldybe pagrindu perėmusi miško priežiūrą, tad ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

25Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Tukompa“ 2010 m. birželio 23 d. sudarytos Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, šia sutartimi ūkio subjektų grupė UAB „Tukompa“ ir UAB „Ainava“, atstovaujama UAB „Tukompa“, įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus teikti Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinės reikšmės miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (1 p.). Remiantis sutarties 3.1. punktu, tiekėjas įsipareigojo teikti miško parkų, parkų želdinių priežiūros ir švaros palaikymo paslaugas vadovaujantis, be kita ko, Vilniaus miesto tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1-118 patvirtintomis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis ir techninėje specifikacijoje nurodyta tvarka ir būdais bei nustatytais terminais. Techninės specifikacijos 16 punkte numatyta, kad medžių kirtimo darbų būtinumą ir eiliškumą nustato savivaldybės atsakingi specialistai.

26Taigi sudaryta sutartimi UAB „Tukompa“ įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, būtent jai sprendžiant dėl darbų būtinumo ir eiliškumo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Tukompa“ perėmė savivaldybės funkciją prižiūrėti valstybinės reikšmės miško parkus ir tapo savarankišku civilinės atsakomybės subjektu už žalą, padarytą nuvirtus medžiui, yra nepagrįsta, t. y. prieštarauja sutarties sąlygoms.

27Techninės specifikacijos 2 punkte nurodyta, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ 60 priedu (LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1409 redakcija) yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinių miškų plotai ir juos administruojančios 4 Vilniaus miesto savivaldybės girininkijos, be kita ko, Valakupių girininkija (kurioje augo nuvirtęs medis). Pagal LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1651, valstybinio miško plotas (26 kvartalas), kuriame augo ginčo medis, priskirtas miestų (šiuo atveju – Vilniaus) miškų grupei. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad šis miškas nebuvo jai perduotas valdyti patikėjimo teise, byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent savivaldybė atliko šio miško priežiūrą ir tvarkymą. Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.

28Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai nukritęs medis auga kelio apsaugos zonoje, atsakomybės už žalą, padarytą jam nukritus, subjektas, pagal teismų praktiką, yra kelius prižiūrintis juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-421/2016). Taigi nustatant už žalą atsakingą asmenį, aplinkybė, ar medis augo kelio apsaugos zonoje, taip pat yra teisiškai reikšminga.

29Nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, pirmosios instancijos teismas neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų, nenagrinėjo šalių argumentų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, taip pat nenustatinėjo minėtos aplinkybės, ar medis augo kelio apsaugos zonoje, todėl siekiant išnagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Kadangi tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

30Apeliaciniame skunde ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 40-569 patvirtintus savivaldybės specialistų (Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojo – Želdynų poskyrio vedėjo bei Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų pakanka (pakako) tam, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai, todėl pateiktų įrodymų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme yra neaktualus.

31Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Meteorit turas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Tukompa“ pasirašyta... 9. Taigi, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, teismas ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas UAB „Meteorit turas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime nenurodytas joks 2010 m. birželio... 13. Nurodo ir kitus argumentus, susijusius su miško valdytojo civilinės... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto... 15. Nurodo, kad teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas (Valakupių... 16. Nurodo ir kitus argumentus, kuriais ginčija civilinės atsakomybės sąlygų... 17. Trečiasis asmuo UAB „Tukompa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 18. Nurodo sutinkantis su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės... 23. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. Nemenčinės plente prie... 24. Ieškovas prašė žalos atlyginimą priteisti iš Vilniaus miesto... 25. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB... 26. Taigi sudaryta sutartimi UAB „Tukompa“ įsipareigojo atlikti valstybinės... 27. Techninės specifikacijos 2 punkte nurodyta, kad vadovaujantis LR Vyriausybės... 28. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tais atvejais,... 29. Nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, pirmosios instancijos... 30. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo priimti... 31. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir...