Byla I-599-426/2010
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Vytautui Vainiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėjas A. D. prašo panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Departamentas) generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. V-504 „Dėl rentos A. D.“ bei įpareigoti Departamentą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo skirti jam rentą.

5Skunde (b. l. 3-8) paaiškino, kad yra XVIII-ųjų pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių Kopenhagoje 2-os vietos (sidabro medalio) laimėtojas, XIX-ųjų pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių Romoje 3-ios vietos (bronzos medalio) laimėtojas, XX-ųjų pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių Melburne 3-ios vietos (sidabro medalio) laimėtojas. 1992 m. Europos vyrų kurčiųjų čempionato vykusio Izraelyje 1-os vietos (aukso medalio) laimėtojas, 2000 m. Europos vyrų kurčiųjų čempionato, vykusio Graikijoje, 3-ios vietos (bronzos medalio) laimėtojas, 2004 m. Europos vyrų kurčiųjų čempionato 3-ios vietos (bronzos medalio) laimėtojas. Departamentas 1992 m. birželio 8 d. apdovanojo jį medaliu už nuopelnus Lietuvos sportui, 1997 m. liepos 28 d. - II laipsnio medaliu „Už aukštus sporto pasiekimus“, 2004 m. birželio 30 d. įteikė padėkos raštą. 2005 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus pareiškė padėką už sėkmingą pasirodymą XX-ose Kurčiųjų žaidynėse Melburne. Jau baigęs sportininko karjerą ir nebedalyvauja olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Taip pat atitinka kitas Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau Įstatymas) bei Rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1302 (toliau Aprašas), nustatytas sąlygas - neturi draudžiamųjų pajamų, negauna valstybinės pensijos, niekada nebuvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijų uždraustų metodų taikymo ir jo sportiniai rezultatai niekada nebuvo anuliuoti, taip pat jis nėra kūno kultūros ir sporto organizacijos, kuri nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių, narys. Departamentui pateikė visus reikiamus dokumentus: prašymą skirti rentą, asmens tapatybę liudijantį dokumentą, diplomų, įrodančių jo pasiekimus kurčiųjų vyrų krepšinio varžybose, kopijas, rašytinį patvirtinimą, jog jis nėra kūno kultūros ir sporto organizacijos, kuri nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių. Negalėjo pateikti Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto pažymos, jog jis yra kurčiųjų vyrų krepšinio vasaros žaidynių nugalėtojas, kadangi Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas tokią pažymą išduoti atsisakė.

6Teigia, kad rentų skyrimas didelio meistriškumo sportininkams, pasiekusiems ypač aukštų sporto laimėjimų - tai asmenų, kurie savo fizinėmis ir dvasinėmis pastangomis pasiekė pačių aukščiausių sporto rezultatų, svarbos visuomenei ir valstybei įvertinimas. Jų laimėjimai sporto srityje vertintini ne tik kaip asmeninė pergalė, bet ir kaip ypač svarbi valstybės vardo garsinimui bei kūno kultūros ir sporto propagavimui visuomenėje veikla. Vertinant parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojų laimėjimus, galima tvirtinti, kad jų pasiekti geriausi sporto rezultatai taip pat ypač svarbūs visuomenei ir valstybei - tiek valstybės vardo garsinimui, tiek kūno kultūros ir sporto propagavimui. Taigi, akivaizdu, jog jo pasiekti aukšti rezultatai (prizinės vietos olimpinėse žaidynėse bei Europos vyrų kurčiųjų krepšinio čempionatuose) garsino Lietuvos vardą, todėl jo sportiniai pasiekimai suteikia jam teisę gauti rentą.

7 Nei Įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta „nugalėtojo“ sąvoka. Tuo tarpu Lietuvių kalbos žodyne „nugalėtojas“ apibūdinamas kaip kas nugali, laimi; „čempionas“ - sporto rungtynių, lenktynių nugalėtojas; „laimėtojas“ apibūdinamas kaip nugalėtojas. Vadinasi, iš esmės Lietuvių kalbos žodyne sąvokos „nugalėtojas“, „laimėtojas“ ir „čempionas“ pateikiamos kaip sinonimai. Remiantis Lietuvos terminų banko duomenimis, „nugalėtojas“ yra sportininkas arba komanda, įrodantys savo pranašumą galynėdamiesi pagal nustatytas konkrečios sporto šakos ar rungties taisykles; sportinės kovos arba varžybų laimėtojas; „čempionas“ yra sportininkas arba komanda, nugalėję pasaulio, žemyno, šalies, miesto, rajono čempionate ar olimpinėse žaidynėse. Čempionas apdovanojamas aukso medaliu, pirmojo (aukščiausiojo) laipsnio diplomu, dažnai simboline dovana. Nei viename iš minėtų žodynų sąvoka „nugalėtojas“ netapatinama tik su pirmosios vietos laimėtoju. Pabrėžia, jog remiantis Tarptautinių žodžių žodynu terminas „čempionas“ irgi apibrėžiamas kaip čempionato nugalėtojas, kokių nors sporto varžybų laimėtojas. Pareiškėjas daro išvadą, kad Įstatyme naudojamą terminą „nugalėtojas“ aiškinant lingvistiniu metodu, šis terminas apima ne tik pirmosios vietos laimėtojus, bet taip pat ir antrosios ir trečiosios vietos laimėtojus.

8Sąvoką „nugalėtojas“ prilyginant sąvokai „pirmosios vietos laimėtojas“ Įstatymo 41 str. 1 d. prasme, gali kilti abejonių, ar parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių antrųjų, trečiųjų vietų laimėtojai nėra diskriminuojami olimpinių žaidynių antrųjų, trečiųjų vietų laimėtojų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas, pagal kurį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties tikėjimų, įsitikinimų ar pažiūru pagrindu.

9Įstatymo 2 str. neįgaliųjų sportas apibrėžtas, kaip organizuota laikinos arba visiškos kūno ir (ar) proto negalios žmonių sportinė veikla, kurios tikslas - stiprinti sveikatą, siekti geriausių sporto rezultatų. Neįgaliųjų sporto tikslas ir misija yra ne tik stiprinti sveikatą, integruotis į visuomenę, bet taip pat, kaip ir sveikųjų sportininkų - siekti geriausių sportinių rezultatų. Parolimpinių ir kurčiųjų sporto federacijų misijose įrašyta, kad jų funkcija yra ne tik neįgaliųjų integracija į visuomenę, bet ir pačių aukščiausių sportinių rezultatų siekimas. Parolimpinės žaidynės ir kurčiųjų žaidynės savo struktūra yra beveik analogiškos olimpinėms varžyboms. Kurčiųjų sporto varžybų programa, taisyklės ir organizavimas beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių. Skirtumas tik tas, kad kurčiųjų varžybų teisėjo veiksmai būtinai turi būti gerai matomi. Parolimpinės žaidynės vyksta iš karto praėjus mėnesiui po sveikųjų sportininkų olimpinių žaidynių, kurčiųjų - po mėnesio. Parolimpinės žaidynės ir kurčiųjų žaidynės yra organizuojamos pagal tuos pačius principus kaip ir olimpinės žaidynės, jose vadovaujamasi tokiais pačiais sportiniais principais. Taigi, akivaizdu jog parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių sportininkai, lygiai taip pat kaip ir sveikieji sportininkai, aktyviai ruošiasi žaidynėms, paskiria sportui savo vaikystę, jaunystę, aukoja savo sveikatą, įdeda daug fizinių, psichinių ir emocinių jėgų siekdami kuo aukštesnių sportinių rezultatų.

10Akivaizdu, kad, priimdamas Įstatymo 41 str., įstatymų leidėjas išskyrė tam tikrą socialinę grupę aukščiausiose sportinėse varžybose dalyvavusius ir aukščiausius rezultatus pasiekusius sportininkus - olimpinių žaidynių čempionus ir prizininkus (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojus), olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionus arba (ir) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkus bei parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojus. Olimpinės žaidynės, parolimpinės žaidynės ir kurčiųjų žaidynės yra aukščiausio lygio sportinės varžybos ir rengiant įstatymo projektą šiose varžybose dalyvaujantys sportininkai buvo priskirti vienai socialinei grupei.

11Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje adm. byloje 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendime nusprendė, jog atsakovo atsisakymas skirti rentą buvusiai sportininkei yra neteisėtas ir nepagrįstas.

12Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime (b. l. 24-26) paaiškino, kad vadovaujantis Aprašo 4.3 p., buvę sportininkai savo sporto pasiekimus turi patvirtinti pateikdami tai patvirtinančius dokumentus iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto arba atitinkamai Lietuvos parolimpinio komiteto ar Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto arba nacionalinės sporto (šakos) federacijos. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus sportinius rezultatus, A. D. Departamentui turėjo pateikti Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto pažymą, patvirtinančią, kad jis yra tapęs kurčiųjų žaidynių nugalėtoju. Kaip nurodo pats pareiškėjas, kurčiųjų žaidynių pirmos vietos laimėtoju jis nebuvo tapęs. Tą patvirtina ir Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, 2009 m. vasario 4 d. pažymoje ( - ) „Dėl pažymų išdavimo“ nurodydamas, kad A. D. nėra tapęs kurčiųjų žaidynių nugalėtoju.

14Nors Įstatyme ir Apraše ir nėra tiesiogiai įtvirtinta „nugalėtojo“ sąvoka, tačiau ji turėtų būti aiškinama šių teisės aktų kontekste. Įstatymo 2 str. 27 d. numato, kad sporto varžybos - dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslą nustatyti nugalėtojus, prizininkus. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, nugalėtojo ir prizininko sąvokos įstatyme nėra tapačios. Tą patį patvirtina ir Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., kuriame įtvirtinta, kad nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko ir trenerio vardas gali būti suteikiamas parolimpinių, kurčiųjų žaidynių nugalėtojams ir prizininkams. Tuo tarpu Įstatymo 41 str. 1 d. 4 p. įstatymų leidėjas nustatė, kad buvusio sportininko renta gali būti skiriama tik parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojams, t. y. siauresniam sportininkų ratui. Analizuojant šias teisės aktų nuostatas, tampa akivaizdu, kad sąvoka „nugalėtojas“ yra netapati sąvokai „prizininkas“, yra siauresnė už ją ir turėtų būti suprantama kaip „pirmos vietos (aukso medalio) laimėtojas“.

15Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad rentų buvusiems sportininkams mokėjimas yra nauja socialinė garantija sportininkams, įsigaliojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. (Įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 47-1752) 2 str. 1 d.). Iki 2009 m. sausio 1 d. ir šiuo metu egzistuojančios kitos socialinės garantijos sportininkams - valstybinių pensijų mokėjimas ir skyrimas yra numatytas Valstybinių pensijų įstatyme:

16a) šio įstatymo 4 str. 2 d. 2 p. numato, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai). Tuo tarpu galimybė gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojams Valstybinių pensijų įstatyme nėra numatyta;

17b) šio įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. numato, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai, tačiau galimybė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių prizininkams (sidabro, bronzos medalių laimėtojams) Valstybinių pensijų įstatyme tai pat nenumatyta.

18Atsakovas tvirtina, kad skirtingas olimpinių žaidynių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų vietų laimėtojų traktavimas parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų vietų laimėtojų atžvilgiu buvo ir yra skirtingas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybinė pensija piniginiu ekvivalentu yra kur kas mažesnė socialinė garantija nei renta buvusiam sportininkui. Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio, antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio, t. y. atitinkamai 800 ir 400 Lt (2009 m. gruodžio 4 d.). Įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta, kad renta buvusiam sportininkui sudaro 1,5 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 3 213,3 Lt (2009 m. gruodžio 4 d.). Labai abejotina, jog skirtingas olimpinėse, parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse pasiektų laimėjimų vertinimas žymiai mažesnės (piniginiu ekvivalentu) socialinės garantijos atžvilgiu turėtų keistis kur kas didesnės socialinės garantijos atžvilgiu.

19Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą adm. byloje Nr. I-1623-789/2009 apskundė apeliacine tvarka dėl Prezidento valios, išreikštos dekrete, neteisingo interpretavimo ir Įstatymo bei socialinių garantijų sportininkams turinio nevisapusiško išanalizavimo. Mano, kad teismas šioje byloje neteisingai aiškino „nugalėtojo“ terminą ir priimdamas sprendimą klaidingai pritaikė Įstatymo 41 str. 1 d. 4 p.

20Taip pat nurodo, kad neįgalūs sportininkai gali dalyvauti (ir sėkmingai dalyvauja) ne tik parolimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse, bet ir olimpinėse žaidynėse. Todėl nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad Įstatyme įtvirtintas skirtingas olimpinėse, parolimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse pasiektų rezultatų vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

21Teismo posėdyje atsakovo atstovas metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

22Skundas atmestinas.

23Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Kūno kultūros ir sporto departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui - buvusiam sportininkui - skirti rentą.

24Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. su 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymu kreipėsi į Departamentą dėl rentos skyrimo (b. l. 31). Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Aprašu ir atsižvelgdamas į Sprendimų, susijusių su rentų buvusiems sportininkams skyrimu ir mokėjimu, projektų, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos, sudarytos Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-5 „Dėl sprendimų, susijusių su rentų buvusiems sportininkams skyrimu ir mokėjimu, projektų, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos sudarymo“, 2009 m. spalio 8 d. protokolą Nr. RN1-12, 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-504 (b. l. 28) nusprendė neskirti rentos buvusiam sportininkui A. D., kadangi jis neatitinka Aprašo 3.1 p. nustatytų rentos skyrimo sąlygų.

25A. D. manymu, Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-504 yra nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

26Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. numato, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

27Kūno kultūros ir sporto įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus. Įstatymo 41 str. 1 d. numatė, kad sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, turi teisę gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis yra: 1) olimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojas); 2) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas; 3) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkas; 4) parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojas. Sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu: 1) jis turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje; 2) sportininkui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą (kol išnyksta teistumas); 3) sportininkas gauna valstybinę pensiją; 4) sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijų uždraustų metodų taikymo ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti; 5) sportininkas yra kūno kultūros ir sporto organizacijos, kuri nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių, narys (2 d.). Vyriausybės nustatyta tvarka rentas išmoka Departamentas iš valstybės biudžeto lėšų (3 d.).

28Aprašas nustato rentos buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kreipimosi dėl rentos skyrimo, rentų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Pagal Aprašo 3 p. buvusiam sportininkui renta gali būti skiriama, o paskirta renta mokama, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir atitinka šias sąlygas: 3.1. jis yra: 3.1.1. olimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojas); 3.1.2. arba (ir) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas; 3.1.3. arba (ir) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkas; 3.1.4. arba (ir) parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojas; 3.2. jis yra baigęs sportininko karjerą ir nedalyvauja olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose; 3.3. jis neturi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje; 3.4. jam neįsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą arba teistumas išnykęs; 3.5. jis negauna valstybinės pensijos; 3.6. jis nebuvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijų uždraustų metodų taikymo ir jo sportiniai rezultatai, nurodyti šio aprašo 3.1 punkte, nebuvo anuliuoti; 3.7. jis nėra narys kūno kultūros ir sporto organizacijos, kuri nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių. Aprašo 4 p. numato, kad buvę sportininkai dėl rentos skyrimo kreipiasi į Departamentą ir pateikia šiuos dokumentus: 4.1. prašymą skirti rentą; 4.2. Lietuvos Respublikos asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinantį dokumentą; 4.3. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto arba atitinkamai Lietuvos parolimpinio komiteto ar Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto pažymą, kad jis yra olimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojas) arba parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojas, arba nacionalinės sporto (šakos) federacijos pažymą, kad jis yra olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas arba olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkas; 4.4. jeigu jis dirba, – pažymą iš darbovietės, patvirtinančią jo darbą ir funkcijas; 4.5. rašytinį patvirtinimą, kad jis nėra narys kūno kultūros ir sporto organizacijos, kuri nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių.

29Taigi, teisės aktai nustato, kad buvusiam sportininkui renta gali būti skiriama, o paskirta renta mokama, jeigu jis yra parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių nugalėtojas (Įstatymo 41 str. 1 d. 4 p., Aprašo 3.1.4 p.).

30Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas 2009 m. vasario 4 d. pažymoje ( - ) (b. l. 12, 30) pripažino, kad A. D. nėra tapęs kurčiųjų žaidynių nugalėtoju, o 2009 m. rugsėjo 24 d. pažymoje ( - ) (b. l. 29) nurodė, kad krepšininkas A. D. pasaulio vasaros kurčiųjų olimpinėse (Deaflympics) žaidynėse Kopenhagoje (Danija) 1997 m. iškovojo sidabro medalį, Romoje (Italija) 2001 m. ir Melburne (Australija) 2005 m. iškovojo bronzos medalius. Byloje pateikti diplomai patvirtina A. D. sportinius pasiekimus įvairiose varžybose.

31Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jis kurčiųjų žaidynėse nėra laimėjęs pirmosios vietos, tačiau tvirtina, kad Įstatymo 41 str. 1 d. 4 p. minima „nugalėtojo“ sąvoka apima ne tik pirmosios, bet antrosios ir trečiosios vietos laimėtojus. Tokia jo pateikta versija vertintina kritiškai.

32Kaip teisingai pažymėta skunde, nei Įstatyme, nei Apraše nėra apibrėžta „nugalėtojo“ sąvoka. Ši sąvoka nėra detalizuojama ir Įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

33Lietuvos kalbos žodyne (internetinė versija) „nugalėtojas“ apibūdinamas kaip kas nugali, laimi; „čempionas“ apibūdinamas kaip sporto rungtynių, lenktynių nugalėtojas. Lietuvos terminų banko duomenimis, „nugalėtojas“ - tai sportininkas arba komanda, įrodantys savo pranašumą galynėdamiesi pagal nustatytas konkrečios sporto šakos ar rungties taisykles; sportinės kovos arba varžybų laimėtojas.

34Taigi, pagal Lietuvos kalbos žodyną „nugalėtojas“ ir „čempionas“ yra sinonimai, t. y. nugalėtoju iš esmės laikomas tik pirmą vietą atitinkamose sporto varžybose užėmęs sportininkas (komanda).

35Sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad „nugalėtojo“ sąvoka nėra tapati sąvokai „prizininkas“. Įstatyme šios sąvokos yra išskirtos. Štai Įstatymo 27 str. 2 d. apibrėžtos „sporto varžybos“ - dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslą nustatyti nugalėtojus, prizininkus. Pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. Departamentas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko ir trenerio vardą gali suteikti parolimpinių, kurčiųjų žaidynių nugalėtojams ir prizininkams.

36Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taikant sisteminį ir lingvistinį teisės aiškinimo metodus, akivaizdu, kad „nugalėtojo“ sąvoka Įstatymo 41 str. 1 d. 4 p. prasme iš esmės tapati tik „pirmosios vietos laimėtojo“ sąvokai. O kadangi A. D. kurčiųjų žaidynėse nėra laimėjęs pirmosios vietos, tai atsakovas pagrįstai traktavo, kad jis neatitinka Aprašo 3.1 p. nustatytų rentos skyrimo sąlygų.

37Kolegija nemano, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas visų asmenų lygybės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Sąvokos „nugalėtojas“ aiškinimas Įstatymo 41 str. prasme yra teisės aiškinimo klausimas, priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės normų, įtvirtintų Įstatyme, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra.

38Teismų įstatymo 9 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), kuris, nagrinėjant bylas teismuose, yra išreiškiamas maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), išskyrus tuo atvejus, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

39Pareiškėjo minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-1623-789/2009 nėra įsiteisėjęs (remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Departamento paduotas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dar nėra išnagrinėtas), todėl jame pateiktos teisės aiškinimo taisyklės nėra privalomos šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui.

40Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės skundo pagrįstumo taip pat neįrodo. Pareiškėjo manymas, kad jis atitinka Įstatymo ir Aprašo nustatytas sąlygas rentai gauti, yra deklaratyvaus pobūdžio. Proceso šalies pateikta teisės aktų interpretacija bylą nagrinėjančiajam teismui nėra privaloma (lot. iura novit curia).

41Kolegijos vertinimu, Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-504 „Dėl rentos A. D.“ iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti bei tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą - įpareigoti Departamentą vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo skirti A. D. rentą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

42Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

Nutarė

44pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

45Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. pareiškėjas A. D. prašo panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento... 5. Skunde (b. l. 3-8) paaiškino, kad yra XVIII-ųjų pasaulio kurčiųjų vasaros... 6. Teigia, kad rentų skyrimas didelio meistriškumo sportininkams, pasiekusiems... 7. Nei Įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta „nugalėtojo“ sąvoka.... 8. Sąvoką „nugalėtojas“ prilyginant sąvokai „pirmosios vietos... 9. Įstatymo 2 str. neįgaliųjų sportas apibrėžtas, kaip organizuota laikinos... 10. Akivaizdu, kad, priimdamas Įstatymo 41 str., įstatymų leidėjas išskyrė... 11. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje... 12. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas su pareiškėjo skundu... 13. Atsiliepime (b. l. 24-26) paaiškino, kad vadovaujantis Aprašo 4.3 p., buvę... 14. Nors Įstatyme ir Apraše ir nėra tiesiogiai įtvirtinta „nugalėtojo“... 15. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad rentų buvusiems sportininkams mokėjimas... 16. a) šio įstatymo 4 str. 2 d. 2 p. numato, kad teisę gauti pirmojo laipsnio... 17. b) šio įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. numato, kad teisę gauti antrojo laipsnio... 18. Atsakovas tvirtina, kad skirtingas olimpinių žaidynių pirmųjų, antrųjų... 19. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą adm. byloje... 20. Taip pat nurodo, kad neįgalūs sportininkai gali dalyvauti (ir sėkmingai... 21. Teismo posėdyje atsakovo atstovas metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.... 22. Skundas atmestinas.... 23. Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Kūno kultūros ir sporto... 24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. su 2009 m. rugsėjo 2 d.... 25. A. D. manymu, Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 14 d.... 26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis... 27. Kūno kultūros ir sporto įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto... 28. Aprašas nustato rentos buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo sąlygas,... 29. Taigi, teisės aktai nustato, kad buvusiam sportininkui renta gali būti... 30. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas 2009 m. vasario 4 d. pažymoje ( -... 31. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jis kurčiųjų žaidynėse nėra... 32. Kaip teisingai pažymėta skunde, nei Įstatyme, nei Apraše nėra apibrėžta... 33. Lietuvos kalbos žodyne (internetinė versija) „nugalėtojas“ apibūdinamas... 34. Taigi, pagal Lietuvos kalbos žodyną „nugalėtojas“ ir „čempionas“... 35. Sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad „nugalėtojo“... 36. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taikant sisteminį... 37. Kolegija nemano, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas visų asmenų lygybės... 38. Teismų įstatymo 9 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos... 39. Pareiškėjo minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.... 40. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės skundo pagrįstumo taip pat neįrodo.... 41. Kolegijos vertinimu, Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 14 d.... 42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 44. pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 45. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...