Byla 2A-844-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

2teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos Švedienės,

3sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

4dalyvaujant ieškovei V.V. T.,

5ieškovės atstovei advokatei Ttatjanai Kočegarovienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. T. ieškinį atsakovui J. A. L. IĮ „( - )“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8ieškovė V. V. T. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo J. A. L. IĮ „( - ) „ 25 000 Lt neturtinės žalos ir 1205 Lt turtinės žalos atlyginimą bei išlaidas advokato pagalbai. Nurodė, kad 2005 m. birželio mėnesio pabaigoje kreipėsi į atsakovą dėl nulaužto vieno viršutinio žandikaulio danties, kuris buvo šalia 4 metus nešiojamo auksinio protezo – tilto. Pažymėjo, jog atsakovas be ieškovės sutikimo 2005-07-14 nuėmė minėtą tiltą ir vietoje jo padarė kitą. Naujas tiltas buvo netinkamai pagamintas, kėlė didelius fizinius skausmus. Ieškovė prašė tiltą uždėti laikinai, tačiau atsakovas uždėjo netinkamą protezą, elgėsi neprofesionaliai ir grubiai, tokiu būdu versdamas ieškovę kęsti didelius skausmus bei žalodamas jos sveikatą. Apie tai, kad naujai pagamintas protezas yra netinkamas ir jo negalima bus nešioti, ieškovė pareiškė atsakovui, tačiau odontologas neatsižvelgė į jos prašymus ir protezą užcementavo pastoviam naudojimui. Po dviejų dienų 2005-07-16 iškentusi didelius skausmus ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama nuimti protezą, atsakovas protezą nuėmė tik 2005-07-22. Po priekinio tilto nuėmimo ieškovės būklė nepagerėjo, ieškovė ir toliau kentė skausmą. 2005-07-29 Karoliniškių poliklinikoje ieškovės dantų šaknyse buvo aptikti pūliniai, 2005-08-16 ieškovei buvo atlikta dantų operacija. Visą tą laiką ieškovė kentė didelius skausmus, po operacijos 11 ir 21 dantys liko silpni, sveikatai buvo padaryta didelė žala. Pabrėžia, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą: ilgai trukusį fizinį skausmą, dvasines kančias, sukrėtimą, stresą, išgyvenimus, emocinę depresiją, ieškovė jautėsi palikta nežinioje. Tikslu nustatyti žalą, ieškovė kreipėsi į Medicinos audito institutą už kurio konsultacijas sumokėjo 1205 Lt ir tokiu būdu patyrė turtinę žalą. Mano, jog ieškinio pagrįstumą įrodo vien jau tas faktas, kad atsakovas nuėmė tiltą ir grąžino ieškovei pinigus.

9Atsakovas J. A. L. IĮ „( - )“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kas su ieškove buvo tartasi, jai buvo paaiškinta ką reikia daryti ir tik gavus jos sutikimą ir pritarimą buvo suteiktos paslaugos. Pabrėžė, jog pūlinių susidarymas po priekinių dantų šaknimis neturi nieko bendro su ieškovei suteiktomis paslaugomis. Paaiškino, kad pas jį kreipėsi ieškovė, po apžiūros buvo nustatyta, kad dantis buvo nulaužtas. Buvo likusi tik danties šaknis, kuri buvo skilusi per pusė išilgai, todėl visiškai netinkama protezavimui. Atsakovas rekomendavo šaknį ištraukti. Po danties ištraukimo, ieškovei buvo paskirtas laikas protezavimui po dviejų savaičių. Taip pat sudarytas gydymo planas. Ieškovės sutikimą su gydymo planu rodo, jog ji vėl atėjo pas atsakovą. Norint pašalinti defektą reikėjo tiltą šalia buvusio danties nuimti ir padaryti ilgesnį tiltą. Po tilto uždėjimo ieškovė pasakė, kad dantis daužosi į apatinį iltinį dantį ir paprašė tiltą nuimti. Buvo sutarta kelias dienas palaukti, tačiau vėl ieškovei paprašius nuimti tilta atsakovas jį nuėmė ir grąžino ieškovei pinigus, o ši pasirašė, kad pretenzijų neturi.

10Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, rėmėsi kompetentingų institucijų išvadomis, jog paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai, žala nebuvo padaryta.

11Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Nustatė, kad byloje pateikti duomenys paneigia įstatymo LR CK 6.248 str. įtvirtintą atsakovo kaltę. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2005-12-01 išvada, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės žalgirio klinikos gydytojų konsiliumo 2007-04-25 išvada ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-04-26 sprendimu nustatė, kad atsakovas gydymo paslaugas ieškovei suteikė tinkamai ir nepadarė žalos ieškovės sveikatai. Pabrėžė, jog ieškovė nepateikė įrodymų paneigiančių minėtų išvadų, kurias surašė medicinos žinių turintys specialistai. Teismas vertindamas ieškovės pateiktą Medicinos audito instituto 2008-06-26 rašytinę konsultaciją atsižvelgė į tai, kad konsultacija yra surašyta privataus subjekto pagal ieškovės prašymą ir tik pagal jos pateiktą informaciją ir paaiškinimus, nebuvo aišku kokie specialistai ją surašė, todėl įvertino konsultaciją kaip stokojančią objektyvumo. Konstatavo, jog konsultacija buvo kaip vienintelis ieškovės poziciją patvirtinantis įrodymas, kuri nebuvo pakankama paneigti aukščiau paminėtus įrodymus ir padarė išvadą, kad žala ieškovės sveikatai dėl atsakovo suteiktų paslaugų nebuvo padaryta. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad atsakovas nuėmė dantų protezą ir grąžino ieškovei pinigus, negali būti vertinama kaip atsakovo kaltės pripažinimo faktas. Atsakovas protezą nuėmė ieškovės prašymu, atsižvelgdamas į jos nusiskundimus, o priešingu atveju, gydytojo elgesys nebūtų humaniškas. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos odontologų rūmų išvadą, kurioje nurodyta, kad protezavimo procedūros negalėjo sukelti lėtinio besimptominio viršūninio periodontito su ryškia periapikaline kauline destrukcija, konstatavo, kad ieškovės dantų šaknyse atsiradę pūliniai neturi priežastinio ryšio su atsakovo atliktomis dantų protezavimo paslaugomis. Atmetė ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas paslaugas suteikė be ieškovės sutikimo, su ja nepasitaręs ir nepateikęs gydymo plano. Nurodė, kad protezas ieškovei buvo uždėtas per 4 ieškovės apsilankymą atsakovo klinikoje, todėl teismui nekilo abejonių, kad ieškovė buvo supažindinta ir sutiko su atsakovo pasiūlytu gydymu.

12Ieškovė V.V. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo J. A. L. IĮ „( - )“ ieškovės naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1205 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog odontologas nuėmė ieškovės protezą be jos sutikimo. Mano, jog J. A. L. turėjo atlikti vieno lūžusio danties protezavimą, įdėdamas implantą. Pabrėžė, jog gydytojas savo veiksmų su ieškove nederino, nebuvo tolimesnio gydymo plano. Dėl gydytojo netinkamų veiksmų yra konstatuotina kaltė ir neteisėti veiksmai, kadangi po gydymo paslaugų suteikimo atsirado žala ieškovės sveikatai. Teismas netinkamai vertino Medicinos audito instituto 2008-06-26 rašytinės konsultacijos duomenis. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovo netinkamai pagamintas protezas buvo nuimtas dėl to, jog apeliantė jo negalėjo nešioti, o tai vertinama kaip atsakovo kaltės pripažinimas. Pažymi, jog gydytojas prieš užsakydamas naują protezą turėjo įvertinti apeliantės dantenų būklę ir pagaminti tinkamą protezą šalia esančio. Nesutinka su teismo išvada, jog po protezo nuėmimo aptikti pūliniai neįrodė atsakovo kaltės. Protezuotas tiltas buvo blogas ko pasekoje supūliavo dantys, tai patvirtinta Žalgirio kortelėje esančiuose išrašuose ir gydytojos Šaikuvienės įrašuose. Taip pat gydytojų įrašai patvirtino, jog 11 ir 21 dantys liko silpni. Mano, jog Odontologų rūmų 2005-12-01 išvada N05/01-182 (b.l. 11-12) ir visos Žalgirio klinikos išvados grindžiamos tik prielaidomis, neparemtos jokiais įrodymais. Teismas nevertino 2001-10-25 Žalgirio klinikos rašto Nr. 326, kuris patvirtino, kad pūliniai atsirado dėl atsakovo kaltės. Nurodo, jog atsakovo pateikti duomenys, jog 22 dantį ištraukė jo gydymo įstaigoje, taip pat, kad ieškovė lankėsi keturis kartus pas atsakovą, neatitinka tikrovės.

13Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nurodo, jog visi atsakovo odontologo, gydžiusio ieškovę, veiksmai buvo aptarti ir suderinti su paciente. Apeliantės teiginiai, kad be jos sutikimo naudojant savivalę buvo nuimtas ankstesnis protezas, yra neatitinkantys tikrovės. Atkreipia dėmesį, jog apeliantė jau ne pirmą kartą bando įrodyti teismuose Vilniuje dirbančių odontologų nekompetenciją ir nepagrįstai prisiteisti iš jų neva patirtą žalą. Mano, jog apeliantė paduodama ieškinį piktnaudžiauja teisėmis ir siekia nepagrįstai praturtėti. Nurodo, jog pūliniai susidarė ne dėl uždėto protezo, o dėl kitų priežasčių, kurias vertinti turi specialistas, bet ne apeliantė. Pabrėžia, kad apie implanto gamybą nulaužtam dančiui su apeliantė kalbų nebuvo. Prieš naujo tiltinio protezo gaminimą buvo tinkamai įvertinta ieškovės dantenų būklė. Teigia, jog. kvalifikuoti specialistai įrodė, kad apeliantei buvo suteiktos kvalifikuotos medicininės paslaugos ir nebuvo padaryta žalos jos sveikata. Atkreipia dėmesį, jog apeliantė grįsdama savo skundą rėmėsi atskirų gydytojų, gydžiusių jos supūliavusių dantų šaknis, nuomone.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas J. A. L. IĮ „( - )“ buvo įsipareigojęs suteikti ir teikė pacientei (ieškovei V. V. T.) sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra ne kartą pabrėžęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi, profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma, dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

16Ieškovė V.V. T. byloje nepateikė įrodymų, kad buvo teikiamos ne tokios medicinos paslaugos, kurių ji tikėjosi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos teisė aiškiai įtvirtina nuostatą, kad bet kuri operacija pacientui gali būti daroma tik pacientui sutikus (LR CK 2.25 str. 2 d., 6.729 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str.). Toks reikalavimas paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Teismas atmetė ieškovės teiginius, jog jai nebuvo suteikta informacija apie gydymo planą, bei odontologo veiksmus. Kadangi gydymo procedūros eigos išaiškinimas pacientei neprivalo būti fiksuojamas raštu, todėl teismui buvo sunku vertinti aplinkybę, kaip, kokiu būdu atsakovo odontologas ieškovei išaiškino apie atliekamus gydymo veiksmus, tačiau, teismo nuomone, teigti, kad nebuvo pacientės sutikimo, negalima, nes ieškovės tolimesni gydymo eigoje veiksmai, patvirtina jos sutikimą 2005 m. liepos 14 d. atlikti procedūrą, kurios esmė ir paskirtas gydymas jai paaiškintas. Ta aplinkybė, kad nėra rašytinio pacientės sutikimo gydymo veiksmams, negali būti vertinama kaip esminis pažeidimas, užtenka konstatuoti, jog buvo pacientės žodinio patvirtinimas. Ieškovei lankantis ne vieną kartą pas atsakovą ir nešiojant dar neužcementuotą protezą turėjo būti aišku kokie gydymo veiksmai yra atliekami, kokia yra tolimesnė gydymo eiga, ir vien tik faktas, kad ieškovė ir toliau lankėsi pas atsakovą kol buvo užcementuotas protezas, pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė žinojo apie gydymo eigą – tai, jog buvo atliekami paruošiamieji veiksmai ne danties implantacijai, o naujo protezo uždėjimui. Pažymėtina, jog ieškovė pati nurodė, kad pas atsakovą lankėsi 2005 m. birželio pabaigoje, liepos 12 d., 14 d., ir tik 2005 m. liepos 22 d. (b.l. 173-176), todėl akivaizdu, kad ne pirmo susitikimo metu su odontologu buvo ieškovei užcementuotas protezas.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad žala ieškovės sveikatai atsirado dėl gydytojo netinkamų veiksmų. Nustatytų įrodymų kontekste pažymėtina, jog teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2004, Nr. 3K-3-337/2007, ir kt.). Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2005-12-01 išvada, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos gydytojų konsiliumo 2007-04-25 išvada ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-04-26 sprendimas patvirtina, kad suteikiant pacientei medicinines paslaugas, jokių atsakovo pažeidimų nebuvo užfiksuota (b.l. 8-10, 11-12, 13, 72). Gydytojo J. A. L., gydžiusio pacientę, gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamai, 22 danties perprotezavimas buvo tikslingas, savo veiksmais gydytojas žalos pacientei negalėjo padaryti, protezavimo veiksmai negalėjo sukelti lėtinio besimptominio viršūninio periodontito su ryškia periapikaline kauline destrukcija. Neigiamų padarinių atsiradimą – periapikalinę kaulinę destrukciją apie 11 ir 21 dantų šaknų viršūnes, lėmė ne pacientę gydžiusio gydytojo veiksmai, o laiku negydyto besimptominio viršūninio periodontito paūmėjimo klinikinė išraiška. Nors ir apeliantė teigia, kad jai žala atsirado dėl neteisėtų odontologo veiksmų, atliekant procedūrą, tačiau konkrečių pažeidimų šioje byloje neįrodė. Ieškovės nurodyti gydytojų odontologų įrašai, jog po protezo nuėmimo supūliavo dantys, taip pat, jog 11 ir 21 dantys liko silpni (b.l. 20-22), atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, nėra susiję su atsakovo atliktais veiksmais, taip pat neįrodo atsakovo kaltės.

18Ieškovės teiginiai, jog teismas netinkamai vertino Medicinos audito instituto 2008-06-26 rašytinės konsultacijos duomenis, nėra pagrįsti jokiais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog minėta konsultacija buvo subjektyvi, paremta vien ieškovės pateikta informacija, nenurodyti specialistai atlikę konsultaciją, todėl minėtu dokumentu remtis nebuvo tikslinga ir teisinga.

19Apeliantė teigia, kad Odontologų rūmų išvada ir visos Žalgirio klinikos išvados, grindžiamos prielaidomis ir nepagrįstos, tačiau ieškovė nepateikė išvadų neteisėtumo ar nekokybiško jų atlikimo patvirtinančių įrodymų, todėl tokie teiginiai yra vertinami kaip neįrodyti ir deklaratyvaus pobūdžio. Kita vertus, medicinos specialistų surašytos išvados, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, neprieštarauja viena kitai, nes išvadose nurodoma, jog gydytojas ieškovei pasiūlė tinkamą gydymo būdą, protezavimas buvo tikslingas, vėliau susidarę pūliniai dantų šaknyse negalėjo būti dantų protezavimo pasekme ir gydytojas savo veiksmais negalėjo sukelti pacientei žalos, todėl konstatuojama, kad gydytojas tinkamai vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija nurodo, jog LR CK 6.256 str. 4 d. aiškinimu atsakovui kyla atsakomybė be kaltės. Tačiau byloje neįrodyta, kad atsakovo gydytojas pažeidė savo pareigas pacientės atžvilgiu ar, kad netinkamai vykdytų gydymą, t.y. atsakovo, jo gydytojo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Todėl atsakovo kaltės klausimas šioje byloje neturi reikšmės ir LR CK 6.256 str. 4 d. taikyti nėra teisinio pagrindo. Apeliantės išvados, jog atsakovas nuėmęs protezą taip pripažino savo kaltę dėl netinkamai pagaminto protezo, prieštarauja logikos dėsniams. Pati atsakovė ieškinyje, bei parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog prašė atsakovo nuimti protezą, atsakovas jos tokį prašymą tenkino, o gydytojo kaltė jo veiksmuose, kaip ir nurodyta anksčiau, nebuvo nustatyta.

20Ieškovės teigia, jog 2001-10-25 Žalgirio klinikos raštas Nr. 326 (b.l. 178), patvirtina, kad pūliniai atsirado dėl atsakovo kaltės. Tokios išvados negalima daryti, kadangi raštas buvo surašytas 2001-10-25, o gydymo paslaugos ieškovei suteiktos 2005 m. liepos mėn., todėl šis įrodymas nėra susijęs su gydytojo atliktais veiksmais. Faktas, jog 2001 m. ieškovės 11 ir 21 dantys buvo pergydyti gerai, nereiškia, jog praėjus nemažam laiko tarpui (4 metams) negalėjo kilti naujos dantų šaknų komplikacijos. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog 2009-12-14 medicininių dokumentų išraše (b.l. 182) yra duomenys apie susidariusią cistą, kuri auga nuo 2005 m., susidariusią dėl atsakovo atliktų protezavimo paslaugų. Nėra aišku kokiais metodais buvo nustatyta, jog cista auga nuo 2005 metų, todėl labiau tikėtina, kad gydytoja padarė tokį įrašą remdamasi ieškovės parodymais. Pažymėtina, jog įrašas, kad cista auga nuo 2005 m. nepatvirtina fakto, jog ji atsirado dėl atsakovo veiksmų. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog ji lankėsi pas atsakovą rečiau nei nurodo atsakovas, atsakovas gražino mažiau aukso nei buvo jam pateikta, neišdavė kasos kvito atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, neturi teisinės reikšmės teismo galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie atmetami.

21Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad medicinos paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos, o apeliantė priešingai neįrodė (LR CPK 178, 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės ieškinį.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

23Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš ieškovės Vitos V. T. 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.