Byla 2A-739-622/2012
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal G. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,

Nustatė

2pareiškėja G. B. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į 20.94 kv.m butą, esantį ( - ). Nurodė, kad 1999-12-09 nusipirko ( - ) name kūrybines dirbtuves Nr. 10 su bendro naudojimo patalpomis. Patalpos buvo apleistos, į jas nuosavybė neįregistruota, pareiškėja jomis daugiau kaip 10 metų rūpinasi, tvarko, prižiūri, eksploatuoja, naudoja ir valdo, todėl yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, įgyjamajai senačiai konstatuoti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-22 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo daugiabučiuose namuose esančios patalpos pagal įstatymą buvo valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo įvykdytas 1991-05-28 butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991-02-28 Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka – įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją. Teismas konstatavo, kad namas, ( - ), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir jame esančios patalpos Nr. 11 nebuvo valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduotos privačių asmenų nuosavybėn, jos vertintinos kaip tebepriklausančios valstybei nuosavybės teise – CK 4.69 straipsnio 3 dalis draudžia tokias patalpas pripažinti įgytomis nuosavybės teise dėl jų ilgalaikio valdymo.

4Apeliaciniu skundu pareiškėja G. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Name, ( - ), esantys butai yra įregistruoti skirtingų fizinių asmenų, tik duomenų apie ginčo patalpas Nr. 11 perleidimų nėra, tačiau jas prižiūri ir tvarko pareiškėja. Byloje pateikti tik pareiškėjos surinkti įrodymai, kurie patvirtina, jog nuosavybės teisė į ginčo patalpas nėra įregistruota, t.y. nėra duomenų apie savininką. Teismas nagrinėdamas bylą įrodinėjimo naštą perkėlė tik pareiškėjai, o sprendimą grindė ne visapusišku objektyviu įrodymu ištyrimu. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nenagrinėjo nuosavybės teisės įgijimo senatimi fakto nustatymo konstatavimo sąlygų visumos. Pareiškėja patalpomis – butu rūpinosi teisėtai, atvirai ir sąžiningai, todėl yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į jį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra duomenų, jog statinys būtų sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymio, kad teismas sprendime teisingai nurodyta, jog ginčo patalpos vertintinos kaip tebepriklausančios valstybei nuosavybės teise.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 20.94 kv.m butą, esantį ( - ).

9CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

10Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Byloje nustatyta, kad 1999-12-09 pareiškėja nusipirko kūrybines dirbtuves su bendro naudojimo patalpomis Minijos g. 115-10, Klaipėda. Patalpos, name ( - ), buvo įregistruotas Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vardu pagal LDT vykdomojo komiteto 1950-01-10 sprendimą Nr. 18-54, Klaipėdoje. Byloje nėra duomenų, kad patalpos Nr. 11 name ( - ), būtų privatizuotos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patalpos, name ( - ), buvo valstybės nuosavybė.

11Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CK 4.69 straipsnio 3 dalies draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją.

12Pažymėtina, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Nurodyta Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingas ir pagrįstas išvadas.

13Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi jos nėra teisiškai reikšmingos.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą nustatyti nuosavybės teisės į ginčo patalpą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai