Byla 2A-2645-577/2013
Dėl įpareigojimo pateikti informaciją

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Vitaminas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Vitaminas” patikslintą ieškinį atsakovams K. Š., L. G., R. Š. dėl įpareigojimo pateikti informaciją.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Sodininkų bendrija „Vitaminas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus K. Š., L. G., R. Š. pateikti sodininkų bendrijai „Vitaminas” informaciją bei dokumentus už 2002-2009 metus dėl sodininkų bendrijos „Vitaminas” (toliau – bendrija) teritorijoje įrengto žiemos laikotarpio vandentiekio, t.y. dokumentaciją, susijusią su vandentiekio įrengimu ir eksploatavimu, bei atsiskaityti už iš bendrijos narių, besinaudojančių rudens-žiemos vandeniu, surinktus pinigus, pateikiant pinigų gavimą ir panaudojimą patvirtinančius dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 1967 m. bendrijoje įrengtas vandens gręžinys, kurio vanduo buvo naudojamas tik vasaros metu. 2002 metais 18 sodininkų, nuolat gyvenusių bendrijoje, kreipėsi į bendrijos valdybą, prašydami leisti naudoti vandentiekį rudens-žiemos laikotarpiu. 2002-05-17 bendrijos valdyba nutarė vandentiekio rekonstrukcijos ir su vandentiekio eksploatavimu susijusius klausimus teikti svarstyti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui, kuris 2002-05-25 nusprendė pritarti esamo bendrijos vandentiekio rekonstrukcijai, papildomai įrengiant rudens-žiemos vamzdyną. Vandentiekio iniciatyvinės grupės vadovas atsakovas L. G. kartu su atsakovu R. Š., kaip įgaliotu atsakovo K. Š. atstovu, rinko iš sodininkų pinigus, užsakydavo vandentiekio rekonstrukcijos darbus, o nuo 2002 metų iki 2009-08-25 rinko lėšas už vandens tiekimui naudojamą elektros energiją rudens-žiemos metu. Už prisijungimą prie vandentiekio atsakovai rinko iš sodininkų bendrijos narių pinigus. 2002-11-20 buvo parengtas sodo siurblinės ir arterinio gręžinio patikrinimo aktas, kurį atsakovas L. G. atsisakė pasirašyti. Tarifus už sunaudotą elektros energiją atsakovai nustatydavo savo nuožiūra, tačiau jokių dokumentų apie sunaudoto vandens bendro skaitiklio parodymus neteikė nei sodininkams, nei bendrijos atstovams. Bendras sunaudoto vandens apskaitos prietaisas yra įrengtas gręžinio konstrukcijos viduje, tačiau nuo 2002 metų bendrijos atstovai negalėjo duomenų patikrinti, nes raktas nuo spynos buvo pas atsakovus. Bendrijos atstovai daug kartų reikalavo, kad atsakovai pateiktų ataskaitas už atliktus vandentiekio rekonstrukcijos darbus, surinktas lėšas ir jų panaudojimą, tačiau atsakovai ignoravo šiuos reikalavimus. Pažymėjo, kad nurodytų veiksmų buvimą, t.y. pinigų rinkimą iš bendrijos gyventojų, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-04-16 nutarimas atmesti skundą ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-22 nutartis byloje Nr. ITS-2726-203/2012, ir Vilniaus apygardos teismo 2012-06-14 nutartis byloje Nr. IS-463-468/2012. 2008-03-20 visuotiniame sodų bendrijos narių susirinkime buvo pasisakyta apie bendrijos narių įsiskolinimus ir apie tai, kad R. Š. privalo pateikti bendrijos valdybai tvirtinti bendrijos vamzdynų planą ir sąmatą bei perduoti vandentiekio rekonstrukcijos darbus, tačiau tai nėra padaryta iki šios dienos. Bendrijos 2008-08-02 visuotinis narių susirinkimas įpareigojo R. Š. ir L. G. per mėnesį pateikti bendrijos valdybai duomenis ir dokumentus žieminio vandens įvedimo ir naudojimo, šiam tikslui surinktų iš sodininkų bendrijos narių lėšų panaudojimo, tačiau informacija nebuvo pateikta. Ieškovas nurodė, kad atsakovai informaciją turi pateikti remdamiesi Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.

4Atsakovas R. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2001-2002 metais dalis sodų bendrijos „Vitaminas” narių bendrijos valdybai pareiškė reikalavimus pertvarkyti esamą bendrijos vandentiekį, pritaikant jį naudoti žiemą, tačiau bendrijos tuometiniai atsakingi asmenys tai daryti kategoriškai atsisakė, motyvuodami tuo, jog nebus tam tikslui surinkta pakankamai lėšų. 2002-04-20 buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo įrengti vandentiekį, nesusijusį su esamu bendrijos, kuriuo būtų galima naudotis ištisus metus. Iniciatyvinės grupės nariu galėjo tapti bet kuris asmuo, įnešęs nustatytą pinigų sumą vandentiekio įrengimui. 2002-05-25 visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas nutarė leisti norintiems sodininkams įsirengti nuosavą vandentiekį, pasinaudojant esamu bendrijos gręžiniu; norintiems turėti nuosavą vandentiekį leisti imti vandenį iš bendrijos gręžinio. 2002 m. lapkričio mėnesį buvo pabaigti visi iniciatyvinės grupės vandentiekio įrengimo darbai. Bendrijai nesutikus ir neleidus rekonstruoti bendrijos vandentiekio vamzdynų, dalyje bendrijos teritorijos buvo nutiesti nauji atskiri vamzdynai ir atlikta bendrijos siurblinės rekonstrukcija, sumontuojant atskirą siurblį, įrengiant atskirą elektros energijos įvadą. Atsakovas paaiškino, kad tokiu būdu nuo 2002 m. lapkričio mėnesio bendrijos teritorijoje rekonstravus tik bendrijos siurblinę, veikia du vandentiekiai, t.y. vienas vasarinis 1967 m. statybos, priklausantis bendrijai, kitas 2002 m. statybos, priklausantis iniciatyvinei grupei ir veikiantis ištisus metus. 2002-11-20 bendrijos ir iniciatyvinės grupės atstovai, surašydami sodo siurblinės ir artezinio gręžinio patikrinimo aktą, pakankamai aiškiai nustatė nuosavybės ir atsakomybės ribas. Po atlikto patikrinimo bendrijos nariui V. L. asmeniškai buvo pateikti sumontuoto giluminio siurblio pasas, AB „Artva” 2002-05-15 pažyma Nr. 319, giluminio siurblio ir valdymo pulto montavimo, derinimo, paleidimo aktas, siurblinės elektrinės ir hidraulinės dalies principinės schemos bei visi kiti dokumentai, susiję su siurblinės rekonstrukcija, bei visų iniciatyvinės grupės susirinkimų protokolų ir vandentiekio projektinės, statybinės dokumentacijos kopijos (schemos, darbų ir medžiagų žiniaraščiai, sąmatos ir kt.). Bendrija šiuos dokumentus yra gavusi ir turi, nes ikiteisminio tyrimo metu bendrijos pirmininkė V. M. asmeniškai pateikė dalį medžiagos tyrėjams, kurią ji gavo iš buvusio bendrijos pirmininko V. V. pagal 2008-04-03 perdavimo-priėmimo aktą. Nurodė, kad bendrijos vandentiekis aprūpina vandeniu visą bendrijos teritoriją tik vasaros laikotarpiu, o iniciatyvinės grupės vandentiekis, kuris prijungtas prie bendrijos siurblinės atlikus jos rekonstrukciją, t.y. papildomai sumontavus atskirą giluminį vandens siurblį bei įrengus jam valdymą bei atskirą elektros energijos įvadą su atskira apskaita, aprūpina vandeniu tik iniciatyvinės grupės narius. Iniciatyvinės grupės nariams visuotinio bendrijos narių 2002-05-25 susirinkimo sprendimo pagrindu buvo leista įsirengti nuosavą vandentiekį, pasinaudojant esamu bendrijos gręžiniu. Visi iniciatyvinės grupės 2002 m. atlikti statybos-įrengimo darbai buvo finansuojami tik iniciatyvinės grupės narių lėšomis ir bendrijai už suvartotą elektros energiją buvo atsiskaitoma. Šie faktai pasitvirtino atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-406-09 baudžiamojoje byloje dėl tariamo sukčiavimo ir bendrijos turto pasisavinimo, kuris buvo pradėtas bendrijos pirmininkės V. M. pareiškimu ir kuris buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių. Kai 2002 m. buvo atliekami iniciatyvinės grupės vandentiekio statybos-įrengimo darbai, bendrija šiame procese nedalyvavo, jokių lėšų tam neskyrė, jokių įrodymų, jog vandentiekis priklauso būtent bendrijai, nepateikė, todėl ieškinys yra atmestinas. Prašo skirti bendrijos pirmininkei V. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5Atsakovas K. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis jokių vandentiekių ar vamzdynų sodininkų bendrijos teritorijoje niekada neįrenginėjo, jokių lėšų tam tikslui nėra rinkęs ar iš ko nors gavęs, nėra susijęs su minėta veikla, neturi ir niekada neturėjo jokių dokumentų ar kitokios informacijos, susijusios su vandentiekio ar vamzdyno tiesimu, eksploatavimu bendrijos teritorijoje. Mano, kad šis ieškinys yra paduotas iš keršto, dėl to, kad Vilniaus miesto prokuratūra ir teismai priėmė bendrijos pirmininkės V. M. netenkinančius sprendimus pagal jos pareiškimą prokuratūrai.

6Atsakovas L. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu taip pat nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovo nuomone, iš ieškinio nesuprantama, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu ieškovas prašo išreikalauti dokumentus. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovai turi pareigą pateikti informaciją, remiantis sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d. pagrindu. Tačiau bendrija leido iniciatyvinei grupei (18 asmenų) už savo lėšas įrengti žiemos vandentiekį, vandentiekis buvo įrengtas ir nuosavybės teise priklauso būtent tiems asmenims, o ne visai sodininkų bendrijai. Atsakovo nuomone, cituojamame įstatyme būtent ir kalbama apie tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis įrengta inžinerinė įranga. Kadangi vandentiekis įrengtas ne visų sodininkų bendrijos narių lėšomis, o tik 18 iš 122, tai laikytina ne bendrojo naudojimo inžinerine įranga ir ši įranga nuosavybės teise nepriklauso bendrijai. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra visi dokumentai ir informacija, kurių reikalauja ieškovas. Be to, ieškovas neįvardija konkrečiai, kokios nori dokumentacijos, kuriam tikslui ji reikalinga.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2002-05-25 visuotinis sodininkų bendrijos „Vitaminas” narių susirinkimas nutarė leisti norintiems sodininkams įsirengti nuosavą vandentiekį, pasinaudojant esamu bendrijos gręžiniu, bei norintiems turėti nuosavą vandentiekį leisti imti vandenį iš bendrijos gręžinio. Už bendrijos narių, kurie išreiškė norą naudotis naujuoju vandentiekiu, surinktas lėšas buvo atlikti darbai, nutiesti vamzdynai, įrengtas siurblys, atliktas siurblio variklio remontas ir t.t., t.y. įrengtas vandentiekis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nurodyta, jog atsakovai turi pareigą pateikti ieškovui informaciją, remiantis Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d. pagrindu, tačiau, pirmos instancijos teismo vertinimu, ieškovo cituojamame įstatyme kalbama apie tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis įrengta inžinerinė įranga, skirta su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu, kadangi vandentiekis įrengtas ne visų sodininkų bendrijos narių lėšomis, o tik 18 narių lėšomis, tai negali būti laikoma bendrojo naudojimo inžinerine įranga. Be to, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog iniciatyvinės grupės įrengtas rudens-žiemos vandentiekis nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą pateikti informaciją apie tai, kiek buvo surinkta pinigų iš bendrijos sodininkų ir kur surinkti pinigai už vandentiekį buvo panaudoti. Atmesdamas šį reikalavimą, pirmos instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė dėl neva neteisėto sodų bendrijos „Vitaminas” turto užvaldymo, neteisėto pinigų rinkimo buvo tiriama ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-406-09. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimų, numatytų baudžiamojo kodekso 182 str., 183 str. 202 str., 223 str., požymių. Kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai ir iniciatyvinės grupės nariai teisėtai iš sodininkų rinko mokesčius iš tų sodininkų bendrijos narių, kurie išreiškė norą naudotis vandeniu žiemos periodu, konstatavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ir Vilniaus apygardos teismas 2012-06-14 nutartimi. Pirmos instancijos teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą, todėl ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

8Ieškovas Sodininkų bendrija „Vitaminas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymi, kad žiemos vandentiekiui yra panaudotas bendro naudojimo bendrijos gręžinys, todėl vien šios aplinkybės užtenka, kad vandentiekis būtų pripažintas bendrijos bendrąja nuosavybe. Be to, vandens tiekimui iš bendrijos gręžinio yra naudojama bendrijos elektros energija, o vamzdynas yra paklotas bendrijos bendro naudojimo teritorijoje. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės atsiradimą. Ieškovo nuomone, nėra jokio pagrindo ginčo vandentiekį laikyti atsakovų nuosavybe, o ne bendrojo naudojimo objektu, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

9Atsakovas R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Taip pat atsakovas prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas paaiškina, kad 2002 m. 18 fizinių asmenų savo lėšomis, savarankiškai bendrijos teritorijoje paklojo naują vamzdyną, o bendrijai leidus, jis buvo prijungtas prie bendrijos bendro naudojimo gręžinio. Atsakovo nuomone, naujai įrengtas vamzdynas yra atskira vandentiekio dalis, kuri negali būti laikoma bendrijos bendro naudojimo objektu. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas įregistravo daiktines teises į ginčo turtą, taip pat nėra jokių įrodymų, kad fiziniai asmenys, kurie pageidavo turėti vandenį žiemos metu bei sumokėjo pinigus už vandentiekio įvedimą, būtų perdavę ginčo turtą ieškovui. Atsakovas tvirtina, kad ginčo vandentiekis negali būti traktuojamas kaip bendro naudojimo objektas. Be to, atsakovas tvirtina, kad ieškovo reikalavimas yra labai nekonkretus Taip pat atsakovas teigia, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su tokiu ieškiniu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo paskirti ieškovui baudą.

10Atsakovas K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas tvirtina, kad jis niekaip nėra susijęs su inžinerinių tinklų įrengimu ir jų eksploatavimu bendrijos teritorijoje, todėl jokių dokumentų neturi ir pateikti negali.

11Atsakovas L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas tvirtina, kad apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu ieškovas prašo išreikalauti dokumentus. Nurodo, kad 18 fizinių asmenų buvo leista įsirengti nuosavą vandentiekį, pasinaudojant bendrijos gręžiniu. Kadangi vandentiekis yra įrengtas ne visų bendrijos narių lėšomis, tai jis negali būti laikomas bendrojo naudojimo inžinerine įranga, kuri nuosavybes teise priklausytų bendrijai. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002-05-25 visuotinis sodininkų bendrijos „Vitaminas” narių susirinkimas nutarė leisti norintiems sodininkams įsirengti nuosavą vandentiekį, pasinaudojant esamu bendrijos gręžiniu; norintiems turėti nuosavą vandentiekį, leisti imti vandenį iš bendrijos gręžinio (t.1, b.l. 70-72). Taigi, bendrija leido iniciatyvinei grupei (18 asmenų) už savo lėšas įrengti žiemos vandentiekį, atsakovai R. Š. ir L. G. rinko pinigines lėšas vandentiekio rekonstrukcijai iš tų sodininkų, kurie išreiškė norą naudotis vandeniu žiemos periodu, už surinktas lėšas buvo atlikti darbai, nutiesti vamzdynai, įrengtas siurblys, atliktas siurblio variklio remontas ir atlikti kiti vandentiekio funkcionavimui reikalingi darbai. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad ginčo vandentiekiu naudojasi ne visa sodininkų bendrija, o tik tie asmenys, kurie savo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie darbų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d., prašo, kad atsakovai pateiktų informaciją bei dokumentaciją, susijusią su ginčo vandentiekio įrengimu ir eksploatavimu.

15Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovo nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik sodininkų bendromis lėšomis ir jėgomis sukurti bendrojo naudojimo objektai. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčo vandentiekis negali būti traktuojamas kaip bendrojo naudojimo objektas. Pastebėtina, kad ir pats ieškovas neginčija to fakto, kad ginčo vandentiekis buvo įrengtas ieškovo leidimu, grupės sodininkų lėšomis; juo naudojasi tik tie sodininkai, kurie apmokėjo ginčo vandentiekio įrengimo bei jo eksploatavimo išlaidas. Sutiktina su atsakovo R. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ir STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“; STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ nuostatų prasme ginčo vandentiekio negalima vertinti kaip bendro naudojimo objekto. Taip pat visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog ginčo vandentiekis buvo 2009-08-23 perimtas bendrijos žinion ir šis perėmimas nebuvo niekieno ginčijimas. Iš apelianto minimo komisijos akto (t. 1, b.l. 17) visiškai akivaizdu, jog buvo keičiama gręžinio spyna, o ne, kaip teigia apeliantas, perimtas ginčo vandentiekis.

16Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo vandentiekis nuosavybės teise priklauso būtent ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.) ir bendrosios įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 178 str.), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog rudens-žiemos vandentiekis priklauso bendrijai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima atsakovus įpareigoti ieškovui suteikti jo reikalaujamą informaciją bei dokumentus. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog reikalavimas dėl dokumentų pateikimo yra suformuluotas itin abstrakčiai. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas buvo atkreipęs ieškovo dėmesį į šią aplinkybę (t. 2, b.l. 88, 120), tačiau ieškovas jokių išvadų šiuo klausimu nepadarė, savo reikalavimo nesukonkretino. Pažymėtina, jog dokumentai, susiję su pinigų panaudojimu įrengiant ginčo vandentiekį, buvo pateikti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.10-2-406-09, kuris buvo inicijuotas ieškovo; taip pat vandentiekio įrengimo dokumentai, kuriuos pateikė ieškovas, yra ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl visiškai neaišku, kokių dar dokumentų reikalauja ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pripažinus ieškovo reikalavimą pagrįstu, tokia nekonkreti reikalavimo formuluotė daro jo įgyvendinimą faktiškai neįmanomą. Taip pat pastebėtina, kad ieškovo reikalavimas neparemtas jokiais pagrindais, kodėl būtent nurodyti atsakovai turi turėti dokumentaciją, susijusią su ginčo vandentiekiu.

17CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad ieškovas pateikdamas ieškinį teismui piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jam yra skirtina bauda. Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu šiuo atveju negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

18Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neturi tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

19Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomi pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, o ieškovas šia teisę nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir neaptarinėja.

20Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

22Atmestus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas R. Š. patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovas K. Š. – 500 Lt, o atsakovas L. G. – 1000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius bei į nagrinėjamos bylos pobūdį, mano, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos. Pabrėžtina, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, į nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad atstovauti ir rengti atsiliepimus į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nustato, kad apeliacinės instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos atsakovo R. Š. advokato pagalbai apmokėti yra – 600 Lt, atsakovo K. Š. – 250 Lt, atsakovui L. G. – 500 Lt (CPK 98 straipsnis).

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovo sodininkų bendrijos „Vitaminas”, į.k. 191493568, atsakovui R. Š., a.k. ( - ) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui K. Š., a.k. ( - ) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui L. G., a.k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas Sodininkų bendrija „Vitaminas“ kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovas R. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su... 5. Atsakovas K. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 6. Atsakovas L. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovas Sodininkų bendrija „Vitaminas“ apeliaciniu skundu prašo... 9. Atsakovas R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis... 10. Atsakovas K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 11. Atsakovas L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo Vilniaus... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002-05-25 visuotinis sodininkų bendrijos... 15. Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovo nurodytoje įstatymo... 16. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nei pirmos instancijos, nei... 17. CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.... 18. Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo... 19. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad naujų įrodymų pateikimas ir... 20. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Atmestus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovų naudai priteistinos... 23. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš ieškovo sodininkų bendrijos „Vitaminas”, į.k. 191493568,...