Byla 2-161-220/2013
Dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo

1Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant ieškovų atstovams G. Č., A. L., atsakovei S. D., trečiajam asmeniui R. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. D., trečiajam asmeniui R. K. dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas savo patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. D. 9615 Lt valstybei dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Ieškovo atstovai paaiškino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neturint atitinkamo leidimo medžių genėjimui, atsakovė nugenėjo 12 liepų medžių, esančių valstybinime žemės sklype, Šilalės rajone, Žadeikių sen., Žadeikių km., Kvėdarnos g.4,prie daugiabučio gyvenamojo namo. Medžiai buvo nugenėti taip, kad jie prarado gyvybines funkcijas. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškinyje nurodytos atitinkamos teisės normos. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai pagal teismo pasiūlymą nesutiko byloje partraukti atsakovu ir trečiąjį asmenį R. K., kuris vykdė atsakovės nurodymus nugenėti medžius ir juos nugenėjo, motyvuodami tuo, kad byloje atsakovu turi būti tik S. D., kuri davė nurodymą nugenėti medžius R. K., nes ji yra nubausta administracine tvarka už neteisėtą medžių nugenėjimą, o taip pat dėl to, kad R. K. yra atsakovės žentas, todėl laiko, kad jie yra šeimos nariai ir už padarytą žalą gali atsakyti ir viena atsakovė.

3Atsakovė S. D. savo atsiliepime su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau atsižvelgiant į jos turtinę padėtį leisti žalą mokėti dalimis ją išdėstant atitinkamam laikotarpiui. Teismo posėdžio metu atsakovė pakeitė savo nuostatą ir pareiškė, kad ji nesutinka su ieškiniu, nes laiko, kad dėl medžių nugenėjimo žalos gamtai nepadarė, tačiau sutinka su tuo, kad ji nugenėdama medžius nežinojo, jog reikalingas leidimas medžių genėjimui, todėl save laiko kalta dėl to, kad nesusitvarkiusi dokumentų nugenėjo medžius. Ji medžius nugenėti nurodė savo žentui R. K., kuris juos ir nugenėjo. Jie abu apsitarė kaip reikia genėti medžius ir medžių genėjimo pavyzdžiu paėmė medžių nugenėjimą prie parduotuvės. Tie medžiai visaip trukdė daugiabučio namo gyventojams.

4Tretysis asmuo R. K. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis pagal S. D. nurodymą benzapjūklu nugenėjo 12 liepų. Jis nesigilino į tai ar galima ar negalima medžius genėti, o tik vykdydamas nurodymą nugenėjo medžių šakas.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. gruodžio mėnesį valstybinime žemės sklype, Šilalės rajone, Žadeikių sen., Žadeikių km., Kvėdarnos g. 4, prie daugiabučio gyvenamojo namo neteisėtai buvo nugenėta 12 liepų (b. l. 9). Medžiai buvo nugenėti neturint leidimo, nesilaikant medžių genėjimo tvarkos, nugenėti medžiai buvo priskiriami saugotinų medžių kategorijai. Buvo pažeisti 2008-01-18 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ 40.2. punkte nurodyti reikalavimai, kuriame nustatyta, kad genint medžius neleidžiama taikyti genėjimo būdo, kuomet nupjaustomos storosios šakos paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus. Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 6-10) matyti, kad medžiai buvo nugenėti nesilaikant šių reikalavimų, buvo nupjautos storosios šakos, palikti stagarai. Taip pat iš byloje esančio 2011-11-24 Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-347 matyti, kad nugenėti medžiai buvo priskiriami saugotiniems medžiams. Iš nuostolių neteisėtai nugenėjus medžius paskaičiavimo akto (b.l. 37) matyti, kad dėl neteisėtai nugenėtų 12 liepų padaryta 9615 Lt žala gamtai. Padaryta gamtai žala nustatyta remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Šalys pripažįsta, kad žala paskaičiuota teisingai, tačiau atsakovė teigia, jog ji žalos gamtai nepadarė, nes šie medžiai trukdė daugiabučiame name gyvenantiems žmonėms dėl saulės šešėlio sudarymo, trukdė augti žolei, per audras medžiai lūžinėdavo ir nutraukydavo elektros stulpų laidus bei kitaip gadino kraštovaizdį. Ji tik kaltę pripažįsta dėl to, jog nugenėjo medžius neturėdama leidimo. Nors atsakovė nepripažįsta, kad nugenėdama medžius padarė žalą gamtai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. nustatytą žalos sąvoką - žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.Todėl akivaizdu, kad atsakovė, nesilaikydama minėto 2008-01-18 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ 40.2. punkto ir 1995-12-14 Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 198 14 p. reikalavimų, netinkamai nugenėdama medžius, pažeidė medžių gyvybines funkcijas( įsakymo Nr. 198 14.5p.)dėl ko buvo padaryta žala gamtai, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. D1-343. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė neteisėtai ir nesilaikydama medžių genėjimo taisyklių, nugenėdama 12 liepų medžių, padarė žalą gamtai, jos neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, žala atsirado dėl jo kaltės, nes ji organizavo medžių nupjovimą, kurį įvykdė tretysis asmuo R. K.. Todėl laikytina, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos padarytai žalai atlyginti (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė yra solidari, nes dėl abiejų veiksmų buvo padaryta gamtai žala, tačiau ieškovas, esant solidarinei atsakomybei, turi teisę pasirinkti asmenį, kuris turėtų atlyginti padarytą žalą(CK 6.14 str. 3d., 6.6 str. 4d).

7Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Ieškovas žalą paskaičiavo vadovaudamasis Aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“. Atsakovė žalos paskaičiavimo pagrįstumo neneigė ir sutiko su paskaičiuotu 9615 Lt žalos dydžiu (b. l. 37). Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovas, nenustatyta.

8Sutinkamai su LR CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Tačiau priteisus visą nuostolių sumą, gali kilti sunkių pasekmių atsakovei. CK 6.251 str. 2 d. numato galimybę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra pensijinio amžiaus, vienintelės jos pajamos yra 654,80 Lt senatvės pensija, jokių kitų pajamų negauna, moka paskolas( b.l. 22-28). Taip pat ir atsakovės sutuoktinis gauna nedidelę pensiją, kaip teigia atsakovė, jis yra neįgalus. Todėl laikytina, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia teismui sumažinti priteistinos žalos dydį. Taip pat teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, vadovaujasi ir tuo, kad atsakovė ir daugiabučio namo gyventojai anksčiau, dar 2010-04-16 , kreipėsi į Žadeikių seniūnijos seniūną su prašymu nupjauti minėtas liepas, nes jos, kaip teigiama pareiškime, kelia pavojų gyventojų saugumui, yra per arti elektros laidų bei kelia daug kitų nepatogumų gyventojams, t. y. blogai veikia televizijos antenos bei dūmtraukiai, medžiai darė žalą elektros linijai, nutraukydavo elektros stulpų laidus, darė pavėsį vejai ir gėlynams. (b. l. 43). Kai kurias šias aplinkybes patvirtino ir Žadeikių seniūnijos seniūnas V. K. (b. l. 44). Tačiau teismas laiko, kad būtinybės nugenėti medžius taip, kaip neteisėtai nugenėjo atsakovė, organizuodama jų nugenėjimą, nebuvo pagrindo. Be to, seniūno pažymoje ( b.l. 44) nurodytos aplinkybės, jog seniūnija planavo liepas panaikinti- nepasitvirtino, nes seniūnas paaiškino, jog tai tik buvo jo sumanymas ir dar atitinkamos komisijos nepatvirtintas. Atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovė genėdama medžius kaip pavyzdį ėmė kitų medžių, esančių prie parduotuvės, nugenėjimą( žr. nuotraukas diske), jie taip pat buvo stipriai nugenėti, tačiau nesunyko, galima daryti prielaidą, kad kaip teigia seniūnas V. K., jog šie nugenėti medžiai dar atžels ir galutinai nesunyks, tačiau tai negalima laikyti, jog dėl anksčiau paminėtų priežasčių nebuvo padaryta žala gamtai. Įvertinus šias visas aplinkybes, nugenėtų medžių skaičių, o taip pat atsakovės senyvą amžių (gim. 1944 m.), tai, kad atsakovė neturi teisinių žinių, ir remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 str. ) darytina išvada, kad pilnai atlyginus valstybei padarytą žalą atsakovei gali kilti neigiamų pasekmių. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, tikslinga žalos dydį mažinti iki 3000 Lt . Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

9Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, žyminis mokestis bei pašto išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

10Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263-270 str., teismas

Nutarė

11ieškinį tenkinti iš dalies.

12Priteisti iš atsakovės S. D., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 3000Lt ( tris tūkstančius litų) žalos atlyginimą valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas DnB Nord banko Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.

13Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

14Priteisti iš atsakovės S. D., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminį mokestį ir 19,60 Lt pašto išlaidų.

15Žyminis mokestis ir pašto išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai