Byla 2S-657-460/2009
Dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-05 nutarties Nr. 178-2N/2008, priimtos pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB Nord banko pakartotinį pareiškimą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės ir įkeisto turto savininkės uždarosios akcinės bendrovės „SV investicija“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-05 nutarties Nr. 178-2N/2008, priimtos pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB Nord banko pakartotinį pareiškimą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“,

Nustatė

2kreditorius AB DnB Nord bankas 2008-11-06 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „SV investicija“. Nurodė, kad pagal 2006-01-16 kreditavimo sutartį Nr. 13-06IL UAB „SV investicija“ suteikė 1 150 000 Lt kreditą. Prievolės įvykdymas užtikrintas 2006-01-17 hipotekos lakštu, kuriuo įkeistas UAB „SV investicija“ priklausantis turtas. Visą kreditą skolininkė turėjo grąžinti iki 2007-12-31, tačiau negrąžino, taip pat nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų – nemokėjo palūkanų bei delspinigių. Neįvykdytos prievolės dydis – 1 149 226,61 Lt negrąžintos paskolos, 113 858 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 255,63 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 1 267 340,12 Lt (b. l. 63).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008-11-07 nutartimi Nr. 178/1N/2008 areštavo įkeistus daiktus – 1,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos r. sav., 0,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos r. sav., 1,3100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos r. sav., 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) esantį Klaipėdos r. sav. nuosavybės teise priklausančius UAB „SV investicija“, įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 84–85).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-02-05 nutartimi tenkino pakartotinį kreditoriaus AB DnB Nord bankas prašymą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“ ir nutarė leisti už skolą iš varžytynių parduoti įkeistą turtą (b. l. 114–115).

5Atskiruoju skundu skolininkė UAB „SV investicija“ prašo panaikinti 2009-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą nuo 2008-11-07 nutarties Nr. 178/1N/2008 įteikimo skolininkei, sustabdyti bylos pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-977-565/2009 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Nurodo, kad 2008-11-07 nutartis Nr. 178/1N/2008 skolininkei nebuvo tinkamai įteikta, skolininkė nebuvo įspėta, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kaip tai numato CPK 558 str. 1 d. Kreditorius negrąžintą kreditą nori išieškoti iš įkeisto turto ir dar prisiteisti tokio pat dydžio skolą iš skolininkės ir laiduotojų, paduodamas ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos priteisimo (b. l. 126–128).

6Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB Nord bankas su atskiruoju nesutinka bei prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2008-11-07 nutartis buvo siųsta skolininkei jo Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, tą patį adresą skolininkė nurodė 2006-01-16 kreditavimo sutartyje. Neįteikus procesinių dokumentų vieninteliu žinomu skolininkės adresu, hipotekos nutartis įteikta viešo paskelbimo būdu. Hipotekos teisėjas nesprendžia skolinių ginčų tarp šalių ir tokių ginčų buvimo kituose teismuose faktas įstatyme nenumatytas kaip pagrindas sustabdyti bylos dėl skolos priteisimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka nagrinėjimą ar naikinti hipotekos nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir reikalauti visų atsakingų asmenų, šiuo atveju laiduotojų, atsakomybės.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Dėl procesinių dokumentų įteikimo

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-11-07 nutartis buvo siųsta skolininkei Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, tą patį adresą skolininkė nurodė 2006-01-16 kreditavimo sutartyje. Skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir 2008-11-18 buvo grąžinti Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo (b. l. 96). 2008-11-21 Hipotekos skyrius AB DnB NORD bankui siuntė raštą, kuriame nurodė galimus įteikimo būdus – pagal CPK 123 str. 3 d. (įteikimas darbovietės administracijai), 129 str. (įteikimas kuratoriui). Prašė kreditoriaus pranešti teismui apie kitą kreditoriui žinomą skolininko ir įkaito davėjo buveinės vietą, taip pat nurodė, kad teismas procesinius dokumentus gali įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, prašančios šalies lėšomis CPK 130 str. numatyta tvarka (b. l. 97). 2008-12-04 kreditorius AB DnB NORD bankas pranešė teismui, kad kitas skolininkės adresas jam nėra žinomas, kitų būdų įteikti skolininkei įspėjimą nėra galimybių ir vadovaujantis CPK 130 str. prašė priimti nutartį dėl įspėjimo įteikimo skolininkei viešo paskelbimo būdu (b. l. 98). 2008-12-19 skelbimai buvo išspausdinti dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakarų ekspresas“ (b. l. 104-105).

10CPK 130 str. 5 d. nustatyta, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Nutartis areštuoti turtą gali būti įteikiama visais bendraisiais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tarp jų ir viešo paskelbimo būdu. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad nutartį dėl arešto įteikinėti skolininkei viešo paskelbimo būdu nebuvo pagrindo, byloje nėra duomenų kad nagrinėjamu atveju buvo bandoma paskirti kuratorių ir kad to padaryti nepavyko. Pažymėtina, kad kuratorių teismas skiria, kai yra dvi būtinos procesinės sąlygos: 1) suinteresuoto asmens prašymas ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 2) kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas. Jei nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų, laikoma, jog kuratoriaus paskyrimas nėra galimas. (CPK 39 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. konsultacija A3-81). Taigi teismo pasiūlymas šaliai prašyti kuratoriaus paskyrimo ir šalies, suinteresuotos kuratoriaus paskyrimu, nepasinaudojimas šiuo pasiūlymu reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą. Kreditorius AB DnB NORD bankas nepateikė prašymo skirti kuratorių, todėl iš nurodytų aplinkybių matyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti laikantis CPK 130 str. 1 d. reikalavimų – skolininkės buveinės vietoje procesiniai dokumentai neįteikti, kita juridinio asmens buveinės vieta nežinoma, kuratoriaus paskirti nebuvo galimybės.

11Iš esančių aplinkybių darytina išvada, kad 2008-11-07 nutartis, kuria nutarta areštuoti nuosavybės teise UAB „SV investicija“ priklausančius įkeistus daiktus, skolininkei buvo įteikta tinkamai.

12Dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles

13Hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, tik tais atvejais, kai specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą nėra, taikomos bendrosios normos. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005).

14Dėl sutartinės prievolės (kredito grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kt.) įvykdymo užtikrinimo šalys susitarė skolininkei 2006-01-17 hipotekos lakštu įkeičiant konkrečius nekilnojamojo turto objektus. Todėl kreditorės reikalavimai visų pirma turi būti tenkinami ypatingosios teisenos tvarka išieškant skolą iš skolininkės hipoteka įkeisto turto. Kreditorės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pagal iš sutarties kylančią prievolę, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, paneigia vieną pagrindinių hipotekos bruožų – greitą ir paprastą priverstinį išieškojimą iš įkeisto daikto.

15Apeliantės prašymas sustabdyti bylos pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-977-565/2009 dėl skolos priteisimo nepagrįstas. Civilinė byla gali būti stabdoma CPK 163 str. 3 p. pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, sustabdoma ta byla, kurioje pareikštų reikalavimų pagrįstumas priklauso nuo teisinio rezultato kitoje byloje. UAB „SV investicija“ konkrečios prievolės įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, todėl, tarp šalių nesant ginčo dėl prievolės, stabdyti bylą nagrinėjamą ypatingosios teisenos tvarka dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra pagrindo.

16Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-02-05 nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

17Kolegija, vadovaudamasi CPK 334–339 str.,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-02-05 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai