Byla 2A-1271-781/2012
Dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo pagal ieškovės M. L. M. ieškinį atsakovui A. A. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja M. M., UAB korporacija „Matininkai“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo pagal ieškovės M. L. M. ieškinį atsakovui A. A. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja M. M., UAB korporacija „Matininkai“),

Nustatė

2Ieškovė M. L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2005-04-14 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto dalį dėl jos sutikimo negaliojančiu. Nurodė, kad ji 2003-12-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį ( - ) SB „Ąžuolas-2“. 2008 m. ji sužinojo, kad gretimo sklypo savininkas- atsakovas, įteisindamas nurodyto sklypo kadastrinių matavimų ribas, pažeidė jos interesus. Atsakovas A. A. nevykdė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 p. reikalavimų, tačiau susitiko su jos sutuoktiniu M. M. ir pasinaudojęs jos sutuoktinio neatidumu, įkalbėjo jį skubiai pasirašyti atsakovo paruoštą žemės sklypo Nr. ( - ) ribų paženklinimo aktą. Atlikus žemės sklypų ribų pakeitimą, pasikeitė jos galimybės naudoti žemės sklypą, nes sumažėjo leistina užstatyti bei apdirbti jos žemės sklypo dalis. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad jos sutuoktiniui pateiktas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktas pažeidžia jos interesus, todėl 2005-04-14 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto dalis dėl jos sutikimo pripažintina negaliojančia.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo M. M. susituokė 1982-10-28, kad ieškovė nuosavybės teise 2003-12-19 įsigijo 0,1195 ha žemės sklypą, esantį SB „Ąžuolas-2“, ( - ), kad žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo ir sklypo įregistravimo data: 1994-04-12, ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuo 2006-06-07, atsakovas nuosavybės teise 1999-06-09 įsigijo 0,1142 ha žemės sklypą, esantį SB „Ąžuolas-2“ ( - ), ( - ), atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo įregistravimo data: 1994-04-08, kadastro duomenų nustatymo data: 2005-04-15. Teismas taip pat nustatė, jog UAB korporacija „Matininkai“, atlikę atsakovo sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus, 2005-04-14 sudarė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nurodyta, kad nustatant 0,1142 ha žemės sklypo Nr. ( - ), esančio SB „Ąžuolas-2“, ( - ), ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas A. A. ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai: M. L. M., A. Č. ir SB „Ąžuolas-2“ valdybos pirmininkas, kad aktas patvirtino, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos (3) riboženkliais, kad kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais projektais, sklypo savininkas ir gretimi žemės naudotojai nepareiškė pastabų, aktą pasirašė kadastrinius matavimus atlikęs inžinierius geodezininkas M. V., savininkas- A. A., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja nustatė, jog žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas yra registruotas viešajame registre kaip ieškovės nuosavybė nuo 2006-06-07, kad registre nėra nuorodos, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad sklypas buvo įgytas santuokos metu, tačiau niekada nebuvo jo, sprendė, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismas, remdamasis tuo, kad trečiasis asmuo veikė kaip ieškovės atstovas, nors nepateikė teismui tai patvirtinančio įrodymo, atsakovo paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, vadovaudamasis CK 2.135 str. 1 d., sprendė, kad atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovės ir trečiojo asmens interesų konfliktą, kadangi pagal žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu 2005-04-14 egzistavusias aplinkybes atsakovas buvo įsitikinęs, kad gretimo sklypo Nr. ( - ) savininkas yra trečiasis asmuo arba bent valdo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir veikia su sutuoktinės sutikimu. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo turėjo galimybę teikti pastabas dėl sklypo ribų, nes jis buvo pasirašytinai supažindintas su aktu jam būnant ieškovei priklausančiame žemės sklype, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs teisinę pirmenybę valstybinių institucijų nustatytų taisyklių tvarka atliktam licenciją turinčio specialisto – matininko ar geodezininko–sklypo ribų nustatymui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50-54 p. yra nustatyta neteisminė Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo galimybė, kuria ieškovė nėra pasinaudojusi.

4Ieškovė M. L. M. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- tenkinti ieškinį. Nurodo, kad nei ieškinyje, nei per posėdį ji nenurodė, kad M. M. veikė kaip jos atstovas, kad atstovavimo instituto normas ji nurodė todėl, kad, esant ginčui dėl asmens, veikusio be pavedimo (įgaliojimo) veiksmų patvirtinimo ar paneigimo, mutatis mutandis šios normos taikomos ir tiems atvejams, kai asmuo veikia neturėdamas kito asmens įgaliojimo. Per teismo posėdį atsakovas ir M. M. nurodė, kad atsakovo prašymu ginčijamas aktas buvo pasirašytas skubiai, M. M. neturint galimybių pasitarti su ja, matininkais bei sulyginti ginčijamą aktą su bendruoju planu. Atsakovas nebuvo apdairus ir veikė nesąžiningai, nes žinojo, kad ginčijamas aktas turėjo būti derinamas asmeniškai su ja ir tai įrodo ginčijamo akto turinys, kuriame yra įrašytas jos vardas ir pavardė. Atsakovas, ruošdamas savo žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (brėžinį) ir ginčijamą ribų paženklinimo aktą, privalėjo paklausti nurodytus dokumentus ruošusių specialistų, ar jo žemės sklypo ribos nepažeidžia jos žemės sklypo ribų ir, turėdamas šią informaciją, pranešti apie faktinę situaciją. Atsakovo ir jos žemės sklypo persidengimas (25 kv. m) yra ženklus ir atsakovas negalėjo nematyti, kad užima dalį jos žemės sklypo. Dėl šių priežasčių teismas privalėjo konstatuoti, jog ginčo akte už ją pasirašė neturintis teisės tai daryti asmuo, ginčo aktas pažeidžia jos interesus, minėtų aplinkybių atsakovas negalėjo nežinoti, todėl 2005-04-14 žemės sklypo paženklinimo akto dalis dėl jos sutikimo pripažintina negaliojančia.

5Atsakovas A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo M. M. yra sutuoktiniai, sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdis leidžia teigti, kad vienas sutuoktinis informuojamas apie to sutuoktinio veiklą bei kad veikia kito sutuoktinio vardu arba jam atstovauja (CK 3.32 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos sutuoktinis- trečiasis asmuo veikė ne ieškovės vardu ar jos neatstovavo. Trečiasis asmuo M. M., veikdamas apdariai ir profesionaliai (M. M. yra architektas, atestuotas teritorijų specialiojo ir detaliojo plano specialistas) turėjo visas galimybes išsiaiškinti, ar paženklinimo-parodymo aktu yra pažeidžiami jo ar jo sutuoktinės interesai. Ieškovė pirmosios instancijos teisme duomenų apie atsakovo nesąžiningumą nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jis žinojo, kad paženklinimo-parodymo aktas turi būti derinamas su ieškove, o tai patvirtina paženklinimo-parodymo akto turinys, kuriame įrašyta ieškovės pavardė, tačiau ieškovės pavardę paženklinimo-parodymo akte įrašė ne jis ar matininkas, rengęs dokumento projektą. Jis trečiajam asmeniui perdavė paženklinimo-parodymo aktą pasirašyti, kuris vėliau jam buvo grąžintas jau pasirašytas ir jame buvo įrašyta ieškovės pavardė. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovė sklypą, kuris ribojasi su jo žemės sklypu, valdo asmeninės nuosavybės teise, o ne jungtinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai- vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Jokie teisės aktai nenurodo jo pareigos domėtis ieškovės nuosavybės teisių apimtimi ir galimais nuosavybės teisės pažeidimais, jis nėra kadastrinių matavimų specialistas, jis neturėjo jokios informacijos apie kaimyninio sklypo nuosavybės dokumentus, todėl negalėjo įvertinti, ar paženklinimo-parodymo aktas nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisių. Ieškovė nėra pateikusi teismui tikslių duomenų apie tai, koks yra žemės sklypų ribų persidengimas ir kurioje vietoje, be to, žemės sklypų persidengimą galima konstatuoti tik susipažinus su ieškovės ir bendrais sodininkų bendrijos žemės sklypų planais, ir tai gali atlikti kadastrinių matavimų specialistai. Jis, nebūdamas profesionalus matininkas, negalėjo įvertinti sklypų persidengimo galimybės, net jei tokia buvo.

6Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės M. L. M. apeliacinio skundo ribose.

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti 2005-04-14 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto dalį dėl L. M. sutikimo negaliojančiu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo M. M. susituokė 1982-10-28 (b. l. 16). 2003-12-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijimo 1 195 kv. m ploto žemės sklypą, esantį SB „Ąžuolas“, sklypo Nr. ( - ), ( - ). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas- žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (kadastro duomenų fiksavimo data: 1994-04-12) (b. l. 78-9). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis įrašas apie tai, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei, galioja nuo 2006-06-07 (b. l. 11). Atsakovui A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), kurio žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data- 2005-04-14 (b. l. 43). UAB korporacija „Matininkai“, atlikę atsakovo sklypo matavimus, 2005-04-14 sudarė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nurodyta, kad nustatant 0,1142 ha žemės sklypo Nr. ( - ), esančio SB „Ąžuolas-2“, ( - ), ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas A. A. ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai: M. L. M., A. Č. ir SB „Ąžuolas-2“ valdybos pirmininkas, žemės sklypo ribos buvo paženklintos (3) riboženkliais, kad kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais projektais, sklypo savininkas ir gretimi žemės naudotojai nepareiškė pastabų, aktas pasirašytas kadastrinius matavimus atlikusio inžinieriaus geodezininko M. V., savininko atsakovo A. A., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja patvirtino, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 12-13).

10Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nei ieškinyje, nei per teismo posėdį ji nenurodė, kad M. M. veikė kaip jos atstovas, kad atstovavimo instituto normas ji nurodė todėl, kad, esant ginčui dėl asmens, veikusio be pavedimo (įgaliojimo) veiksmų patvirtinimo ar paneigimo, mutatis mutandis šios normos taikomos ir tiems atvejams, kai asmuo veikia neturėdamas kito asmens įgaliojimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo M. M. yra sutuoktiniai. Sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdis, tai, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, leidžia daryti išvadą, kad vienas sutuoktinis informuojamas apie kito sutuoktinio veiklą bei kad veikia kito sutuoktinio vardu arba jam atstovauja (CK 3.32 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės sutuoktinis, trečiasis asmuo M. M., pasirašydamas ginčijame 2005-04-14 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte, veikė ne ieškovės vardu ir jai neatstovavo, ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. M., būdamas ieškovės sutuoktinis, nors ir neturėdamas rašytinio įgaliojimo, patvirtinančio teisę pasirašyti už ieškovę 2005-04-14 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tačiau jame pasirašydamas, veikė ne ieškovės vardu ir jai neatstovavo.

11Ieškovė teigia, kad per teismo posėdį atsakovas ir M. M. nurodė, kad atsakovo prašymu ginčijamas aktas buvo pasirašytas skubiai, M. M. neturint galimybių pasitarti su ja, matininkais bei sulyginti ginčijamą aktą su bendruoju planu, kad atsakovas nebuvo apdairus ir veikė nesąžiningai, nes žinojo, kad ginčijamas aktas turėjo būti derinamas asmeniškai su ja ir kad šią aplinkybę įrodo ginčijamo akto turinys, kuriame yra įrašytas jos vardas ir pavardė. Trečiasis asmuo 2011-02-24 teismo posėdžio metu paaiškino, kad akte yra jo parašas, kad jis buvo architektas, kad jis nematė, ant ko pasirašo, kad pasitikėjo ir pasirašė (b. l. 74). Aplinkybė, jog trečiasis asmuo M. M. teismo posėdžio nurodė, jog buvo architektas, leidžia daryti išvadą, kad M. M. turėjo galimybę suprasti pasirašomo žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir įvertinti, ar jis nepažeidžia jo ar jo sutuoktinės interesų, taip pat galimybę teikti pastabas dėl sklypo ribų, kadangi jis buvo pasirašytinai supažindintas su aktu jam būnant ieškovei priklausančiame žemės sklype, tačiau teise pateikti pastabas nei akto pasirašymo metu, nei vėliau nepasinaudojo.

12CK 2.135 str. 1 d. numatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 str. 1 d. pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008). Žinojimas ar turėjimas žinoti – tai bendrasis civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo kriterijus. Įstatymu ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai – atstovo sudarytas sandoris dėl interesų konflikto gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo) yra nesąžininga. Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis – nesąžiningumo prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu 2005-04-14 egzistavusias aplinkybes atsakovas buvo įsitikinęs, kad gretimo Nr. ( - ) savininkas yra trečiasis asmuo ar bent valdo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir veikia su sutuoktinės sutikimu, nes iš SD „Ąžuolas-2“ valdybos pirmininko P. S. 2010-11-02 rašto matyti, kad SD „Ąžuolas-2“ narių finansinių mokesčių sąrašuose iki 2006 m. sklypo Nr. ( - ) savininku buvo nurodytas M. M., o pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis matyti, kad įrašas apie ieškovės nuosavybės teisę į 0,1195 ha žemės sklypą, esantį SB „Ąžuolas-2“, ( - ), galioja nuo 2006-06-07, t. y. įrašas apie ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą padarytas po ginčijamo akto sudarymo (b. l. 11, 44). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad atsakovas nebuvo apdairus ir veikė nesąžiningai, nes žinojo, kad ginčijamas aktas turėjo būti derinamas asmeniškai su ja ir kad šią aplinkybę įrodo ginčijamo akto turinys, laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovas žinojo, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei, be to, paženklinimo-parodymo akte ieškovės pavardę įrašė ne atsakovas, o trečiasis asmuo, kuris veikė kaip ieškovės atstovas.

13Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, ruošdamas savo žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (brėžinį) ir ginčijamą ribų paženklinimo aktą, privalėjo paklausti nurodytus dokumentus ruošusių specialistų, ar jo žemės sklypo ribos nepažeidžia jos žemės sklypo ribų ir, turėdamas šią informaciją, pranešti apie faktinę situaciją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 13 p. numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis. Žemės sklypų kadastriniai matavimai gali būti atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str., t. y. asmenys, kurie turi išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Atsakovo žemės sklypo ribas paženklino ir jų pagrindu parengė žemės sklypo planą UAB korporacija „Matininkai“ darbuotojas- inžinierius geodezininkas M. V., kurio licenzijos Nr. 33G-180, o ne atsakovas, šis aktas, kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimams, buvo patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos. Šie kadastro duomenys buvo įregistruoti. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškinio pateikimo metu ieškovės žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data: 1994-04-12). Kaip jau minėta, trečiasis asmuo, būdamas pasirašytinai supažindintas su aktu ieškovei priklausančiame žemės sklype, pastabų dėl žemės ribų vietovėje patikslinimo nepareiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad kadastrinius matavimus atlieka specialių žinių turinys asmenys, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad atsakovas turėjo domėtis, ar atliekami kadastriniai matavimai nepažeidžia ieškovės žemės sklypo ribų ir apie tai ją informuoti.

14Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Atsakovas pateikė į bylą prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, kuriuo prašo priteisti jam iš ieškovės patirtas išlaidas advokatės, rengusios atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagalbai apmokėti (900 Lt) ir pateikė 2011-05-09 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 620957, patvirtinatį apmokėjimą už dokumento surašymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į tai, kad atsakovo nurodytos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija šių dydžių, į atsakovo atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, į bylos sudėtingumą ir apimtį, sprendžia, jog atsakovo prašymas tenkintinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 900 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti atsakovui A. A. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. L. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 900 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai