Byla 2A-1198/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sweco hidroprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kagema“ ir valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1190-230/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sweco hidroprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kagema“ ir valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Marijampolės regiono keliai“ ir tretiesiems asmenims – valstybės įmonei Transporto ir kelių tyrimo institutui ir uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Sweco hidroprojektas“, UAB „Kagema“, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami :

51) panaikinti atsakovo VĮ „Marijampolės regiono keliai“ 2010 m. liepos 28 d. protokolinį sprendimą dalyje, kuriuo tretieji asmenys UAB „Geometra“ ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas pripažinti visiškai atitinkančiais kvalifikacijos reikalavimus ir iš jo sekantį 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą įtraukti UAB „Geometra“ į preliminarią eilę pirmuoju numeriu, o VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutą – antruoju numeriu;

62) panaikinti atsakovo 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir UAB „Geometra“, pasiūliusio nepagrįstai mažą kainą, pripažinimo laimėtoju;

73) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovų pateikto pasiūlymo vertinimą;

84) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovai nurodė, kad tiekėjų grupė UAB „Sweco hidroprojektas“, UAB „Kagema“ ir VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Sweco hidroprojektas“, dalyvavo perkančiosios organizacijos - atsakovo VĮ „Marijampolės regiono keliai“ organizuotame supaprastintame atvirame konkurse „Kelio ir kelio juostos kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos paslaugos 2“. 2010 m. liepos 28 d. viešojo pirkimo komisijos protokolu buvo įvertinta tiekėjų kvalifikacija ir pripažinta, kad tiekėjų VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas ir UAB „Geometra“ kvalifikacija visiškai tenkina pirkimo dokumentuose keliamus kvalifikacinius reikalavimus. 2010 m. rugpjūčio 2 d. viešojo pirkimo komisija informavo ieškovus apie pasiūlymų eilės sudarymą, kur pirmuoju numeriu įrašyta UAB „Geometra“, antruoju numeriu - VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, o trečiuoju - ieškovas UAB „Sweco hidroprojektas“. Ieškovas, nesutikdamas su kvalifikacijos vertinimu ir pasiūlymų vertinimo rezultatais, 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateikė pretenziją, tačiau perkančioji organizacija 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu sustabdė pirkimo procedūras bei informavo, jog pretenziją atmetė, nenurodydama jokių motyvų. Ieškovų teigimu, perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti tiekėją UAB „Geometra“ atitinkančiu tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, nes ji, ieškovų įsitikinimu, neatitinka pirkimo dokumentų 16.1.1. punkto 4 dalies reikalavimo, pagrindžiančio tiekėjo teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, kuris reikalauja standarto ISO 9001:2000 arba lygiaverčio kokybės vadybos sertifikato ar kitų tai patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintų kopijų. Nors pirkimo dokumentų sąlyga numato perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę priimti kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, tačiau, ieškovų teigimu, ši teisė nėra absoliuti, nes ji yra ribojama įstatymo nuostatomis. Pagal Atitikties įvertinimo įstatymą perkančioji organizacija, naudodamasi ribota diskrecijos teise, negali priimti kitokių, jos nuomone, lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymų iš Lietuvos sertifikavimo įstaigų. Pasak ieškovų, remiantis pirkimo dokumentų 17 punktu, be sertifikatų minėtam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti tretieji asmenys galėjo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos ar užsienio kompetentingos institucijos pažymą dėl atitikties ISO kokybės vadybos standarto reikalavimams. Tačiau tiekėjas UAB „Geometra“ nėra įsidiegęs kokybės vadybos sistemos ir pateikė tik Lietuvoje veikiančios verslo konsultacinės bendrovės pažymą, liudijančią, jog bendrovėje veikia kokybės vadybos sistema, kuri, pasak ieškovų, nėra kvalifikacinį reikalavimą pagrindžiantis įrodymas.

10Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas atitinka pirkimo dokumentų 2 lentelės 16.2.2 punkto reikalavimus, pagrindžiančius tiekėjo ekonominę finansinę būklę, pagal kurį paslaugų tiekėjas per pastaruosius 3 metus (arba nuo jo įregistravimo dienos, jei jis veiklą vykdė trumpiau) turi būti įvykdęs sutarčių, kurios yra sudarytos susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimo paslaugoms atlikti ir kurių bent vienos vertė įskaitant ir subrangovų suteiktas paslaugas yra ne mažesnė, kaip 0,7 teikiamo pasiūlymo vertės. Pasak ieškovų, VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto pateikta Valstybinės reikšmės automobilių kelių ir sankryžų techninės inventorizacijos atlikimo ir duomenų pasikeitimų apie kelius ir jų statinius surinkimo ir įvedimo į kelių duomenų banką sutartis nėra susijusi su inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre paslaugomis.

11Ieškovai taip pat teigė, kad tiekėjo UAB „Geometra“ kaina sudaro - 699 638 Lt su PVM - sudaro 76,9 proc. visų vertintinų pasiūlymų aritmetinio vidurkio, t.y. 23,1 procento mažesnė už pasiūlymų vidurkį. Todėl UAB „Geometra“ pasiūlymo kaina turėjo būti laikoma neįprastai maža, ir šis tiekėjas turėjo ją pagrįsti, tačiau tai nebuvo padaryta.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sweco hidroprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kagem“ bei valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto trečiajam asmeniui UAB „Geometra“ priteisė po 806,67 Lt atstovavimo išlaidų iš kiekvieno, o valstybei – po 12,25 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno. Teismas taip pat nusprendė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

14Teismas konstatavo, kad ieškovas, teigdamas, kad tiekėjo UAB „Geometra“ pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jo taikoma kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001:2000 standarto reikalavimus, bei aiškindamas Konkurso sąlygų 16.1.1 punkto nuostatas, susiaurino dokumentų, galinčių patvirtinti paslaugų tiekėjo taikomos kokybės vadybos sistemos atitikimą standarto ISO 69001:2000 reikalavimams, ratą iki trijų dokumentų - sertifikato, viešųjų pirkimų tarnybos ar užsienio kompetentingos institucijos pažymos. Teismo teigimu, konkurso sąlygose (16.1.1. punkto 4 dalyje), išskyrus sertifikatą, nėra įvardinti visi konkretūs dokumentai, kuriais būtų galima patvirtinti atitikimą minėto standarto reikalavimams, o galimybė patvirtinti kokybės vadybos sistemos atitikimą ISO 9001:2000 numatyta ir kitais. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 37 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, jog kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. Teismo teigimu, tai reiškia, kad gali būti priimami ir kitokie kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai, o ne tik ieškovo nurodomi dokumentai. Tai, pasak teismo, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. IS-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo taisyklių 19.5. punkto nuostatos. Tiekėjų pasiūlymai dėl atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, teismo teigimu, turi būti vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, nes VPĮ 32 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Perkančioji organizacija, laikydamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, negalėtų reikalauti iš teikiančio pasiūlymą tiekėjo daugiau, nei numatyta konkurso sąlygose. Ieškovai, manydami, kad konkurso sąlygų 16.1.1. punkto 4 dalis buvo netinkamai suformuluota, galėjo ją ginčyti ar prašyti paaiškinti, kokius kokybės vadybos sistemos atitikimo standarto reikalavimams įrodymus perkančioji organizacija priims ir laikys pakankamais, tačiau to nedarė, o šią problemą iškėlė tik tuomet, kai pasiūlymas preliminarioje pasiūlymų eilėje buvo pripažintas trečiuoju. Anot teismo, pagal pirkimo dokumentų 16.1.1. punkto 4 dalį yra svarbu nustatyti, ar tiekėjas patvirtino, kad jo taikoma kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001:2000 reikalavimus kadastrinių matavimų srityje. Teismo vertinimu, trečiojo asmens UAB „Geometra“ pateikta IĮ „Konsultacijos.com“ pažyma patvirtino, kad bendrovėje yra įdiegta ir veikia kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008 reikalavimus. Perkančioji organizacija, paprašiusi pateikti papildomą medžiagą, įsitikino, kad bendrovėje yra kokybės vadybos sistemos dokumentacija. Tai, kad bendrovėje pasiūlymo pateikimo metu veikė nurodyta kokybės vadybos sistema, teismo teigimu, patvirtina ir faktas, kad ji buvo sertifikuota netrukus po pasiūlymo pateikimo. Teismas, įvertinęs liudytojo A. Šileikos paaiškinimus apie tai, kad kokybės vadybos sistema būtų sertifikuota, ji turi būti veikianti ne mažiau kaip 3 mėnesius, konstatavo, kad konkurso metu ši sistema jau veikė. Teismas nustatė, kad ieškovo konsorciumo dalyvio VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atitiktis minėto standarto reikalavimams taip pat buvo patvirtinta tik UAB „Auditorių bendrijos“ pateikta pažyma, ir pažymėjo, kad konkurso sąlygos skirtingų dalyvių atžvilgiu negali būti aiškinamos ir interpretuojamos skirtingai. Atsižvelgęs į Nekilnojamojo kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų sąvoką, teismas konstatavo, kad statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai taip pat yra kadastrinių matavimų dalis. Teismo vertinimu, iš trečiojo asmens VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto pateiktos prie 2007 m. kovo 30 d. sutarties techninės užduoties akivaizdu, kad vykdant šią sutartį, faktiškai buvo atliekami į kadastriniai matavimų sąvoką įeinantys darbai, o aplinkybė, kad naudojamas techninės inventorizacijos terminas, nereiškia, kad tokie darbai neįeina į kadastrinių matavimų sritį. Teismas taip pat konstatavo, kad perkančioji organizacija neturėjo pagrindo UAB „Geometra“ pasiūlymo kainą identifikuoti, kaip neįprastai mažą. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs, kad tokia sutartis buvo sudaroma ne pirmą kartą, vyko net 5 konkursai, todėl perkančiajai organizacijai buvo žinomos rinkos kainos, o trečiojo asmens UAB „Geometra“ pasiūlyta kaina nebuvo nepagrįstai maža. Tokį atsakovo atstovų paaiškinimą, anot teismo, pagrindžia ir 2010 m. birželio 16 d. sutarties sudarytos tarp VĮ „Marijampolės regiono keliai“ ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto nuorašas, iš kurio matyti, kad panašių darbų 1 km atlikimo kaina yra 2051,23 Lt. Pasak teismo, jokių įrodymų apie konkurso metu vyravusias nurodytų darbų rinkos kainas ieškovai nepateikė. Palyginęs UAB „Geometra“ pasiūlymo kainą su preliminarioje pasiūlymų eilėje antruoju numeriu įtraukto VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto pasiūlymo kaina, tesimas nustatė, kad šie pasiūlymai skiriasi apie 13 procentų. Tuo tarpu ieškovo pasiūlymo kaina, anot teismo, yra aiškiai atitrūkusi nuo nurodytų rinkos kainų ir kitų dviejų tiekėjų pasiūlymų kainų. Teismas padarė išvadą, jog perkančioji organizacija neturėjo pagrindo UAB „Geometra“ pasiūlymo kainą identifikuoti, kaip neįprastai mažą, tačiau iš esmės buvo pagrindas ieškovo UAB „Sweco hidroprojektas“ pasiūlymo kainą pripažinti pernelyg didele ir jo pasiūlymą atmesti konkurso sąlygų 65.7 punkto pagrindu.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Sweco hidroprojektas“, UAB „Kagema“ ir VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens UAB „Geometra“ pasiūlytą mažiausią kainą atsakovas neturėjo pagrindo identifikuoti kaip neįprastai mažą, tačiau buvo pagrindas ieškovo UAB „Sweco hidroprojektas“ pasiūlymo kainą pripažinti pernelyg didele ir jo pasiūlymą atmesti konkurso sąlygų 65.7 punkto pagrindu. Konkurso sąlygų 65.7 punktas gali būti pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlytą per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija konkurso dokumentuose nurodo, kokią kainą ji laikys per didele. Kadangi perkančioji organizacija sąlygose nebuvo apibrėžusi, ką ji laikys per didele ar nepriimtina kaina, teismas, neturėjo teisės pripažinti ieškovo kainos pernelyg didele ar nepriimtina. Teismas, vertindamas ieškovo kainos pasiūlymo dydį ir pagrindus tokį pasiūlymą atmesti, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžė pretenzija ir ieškinys. Nei konkurso sąlygos, nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros nesieja su kitų tiekėjų „per didelėmis“ kainomis. Perkančioji organizacija privalėjo trečiojo asmens UAB „Geometra“ pasiūlymo kainą vertinti, atsižvelgiant į ieškovo konsorciumo ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto pasiūlymų kainas, o ne į vieno artimesnio laimėtojui pasiūlymo kainas. Pirkimo dokumentų nuostata, tariamai suteikianti atsakovui diskrecijos teisę rinktis ar taikyti neįprastai mažos kainos institutą vertinant pasiūlymus, ieškovo nuomone, taikoma neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrai, o ne identifikavimo (ne instituto taikymo) procedūrai. Atsakovas pirkimo dokumentuose niekaip neapibrėžė, ką jis laiko neįprastai maža kaina. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog tokių darbų atlikimo rinkos kainų vidurkis yra 20 procentų didesnis už trečiojo asmens UAB „Geometra“ pasiūlyme nurodytą vidutinę - 1736,29 Lt už vieną kilometrą kainą, todėl trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo dvidešimčia ir daugiau procentų mažesnė, nei rinkos kaina ir tiekėjų pasiūlymų vidurkis.
  2. Teismas ir atsakovas nepagrįstai sprendė, jog tiekėjas UAB „Geometra“ atitiko kvalifikacinį reikalavimą, nustatytą konkurso sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalyje. Anot apeliantų, konkurso sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalyje numatyti lygiaverčiai kokybės vadybos sertifikatai yra sertifikuojančių įstaigų išduoti sertifikatai, liudijantys, jog įmonėje įdiegta ir veikianti kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO reikalavimus. IĮ „Konsultacijos.com“, (kurios pažymą, kaip pagrindžiančią atitiktį aptariamam reikalavimui, atsakovas pripažino tinkamu dokumentu), nei Lietuvoje, nei užsienyje nėra akredituota atlikti vertinimo paslaugų ir ji tik pareiškė išvadą dėl pirmos eilės audito. Apeliantų įsitikinimu, atitikties pirkimo dokumentuose nurodyto standarto reikalavimams dokumentus (t.y. sertifikatus) išduoda sertifikavimo įstaigos, apibrėžtos Atitikties įstatymo 10 straipsnio 1 punkte bei atitinkančios LST EN ISO/IEC 17021:2007 standarto reikalavimus. Pasak apeliantų, tik sertifikavimo įstaigos, atitinkančios minėto standarto reikalavimus ir turinčios teisę verstis sertifikavimo veikla, gali patikrinti ir išduoti kokybės vadybos sistemos atitiktį ISO 9001:2000 ar lygiaverčiam standartui patvirtinantį dokumentą. Ieškovų įsitikinimu, konkurso dokumentuose aiškiai buvo nurodytas tik vienas įrodymas - sertifikatas. Jokios kitos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės konkurso sąlygose nebuvo apibrėžtos, todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi konkurso sąlygomis turėjo nepriimti kaip tinkamų jokių kitų kokybės vadybos sistemos atitikties standartui užtikrinimo priemonių, arba priimti tik tokias, kurios aiškiai nurodytos konkurso dokumentuose. Teismas nepagrįstai sprendė, jog iš UAB „Geometra“ pateiktos pažymos ir kokybės vadovo galima spręsti, jog perkančioji organizacija pagrįstai pripažino tiekėją atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus. Anot apeliantų, perkančioji organizacija, neturėdama specialių žinių kokybės vadybos standarto sertifikavimo srityje, iš pateiktos IĮ „Konsultacijos.com“ pažymos ir iš Kokybės vadovo negalėjo teisėtai ir pagrįstai spręsti, jog kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001:2000 arba lygiaverčio standarto reikalavimus kadastrinių matavimų srityje, kaip to reikalavo pirkimo sąlygų 16.1.1. punkto 4 dalis. Teismas taip pat nepagrįstai vertino ieškovo konsorciumo vieno iš dalyvių konkurso vertinimui pateiktą UAB „Auditorių biuras“ pažymą.
  3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atitiktį pirkimo dokumentų 2 lentelės 16.2.2 punkto reikalavimams. Ieškovų nuomone, teismas netiksliai pasirinko tyrimo dalyką ir tyrė, ar techninės inventorizacijos atlikimas, duomenų pasikeitimų apie kelius ir jų statinius surinkimas ir įvedimas į kelių duomenų banką patenka į kadastrinių matavimų sąvoką ir sritį, o ne tai, ar techninės inventorizacijos ir duomenų surinkimo bei įvedimo į kelių duomenų banką paslaugos ir kadastrinių matavimų paslaugos yra iš esmės tapačios ir tiekėjas, atlikęs techninę kelių inventorizaciją, turi patirtį ir kvalifikaciją atlikti kelio ir kelio juostos kadastrinius matavimus bei pagal konkurso sąlygų 2 priedo 7.2 ir 7.3 punktus yra kvalifikuotas parengti kelio kadastrines bylas, apskaičiuoti nekilnojamojo daikto vertę, įregistruoti kelią VĮ Registrų centre, suderinti ir parengti teritorijų planavimo dokumentus, suformuoti kelio juostos sklypus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre. Apeliantų įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog inventorizavimo būdu atliekamas kelių ruožų, sankryžų, kelio identifikavimas ir suskaičiavimas, įvairių duomenų, geometrinių matmenų surinkimas ir įvedimas į duomenų banką apima teikėjo kompetenciją ir patirtį, sukauptą atliekant kadastrinius matavimus, formuojant kadastrinių duomenų bylas, rengiant žemėtvarkos projektus, formuojant sklypus. Anot apeliantų, skirtumas tarp kelių techninės inventorizacijos ir kadastrinių matavimų paslaugų yra ir tas, kad skirtingo tipo ir tikslumo duomenys fiksuojami vienu atveju Valstybinės reikšmės kelių duomenų banke, kitu atveju - Nekilnojamojo turto registre, kurių sukūrimo ir naudojimo tikslai skirtingi, ir atitinkamai keliami skirtingi reikalavimai duomenis renkantiems formuojantiems subjektams.

18Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Geometra“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Atsiliepimą į grindžia šiais motyvais:

201. Nepagrįstas ieškovų reikalavimas pašalinti UAB „Geometra“ iš konkurso dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos. Atsakovas, organizuodamas viešąjį pirkimą, konkurso sąlygų 63 punkte buvo apibrėžęs tokį neįprastai mažos kainos kriterijų: perkančioji organizacija, vertindama, ar paslaugų teikėjo pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, palygina teikėjo pasiūlyme nurodytą kainą su rinkoje esančiomis analogiško pirkimo objekto kainomis bei su kitų teikėjų pasiūlymuose nurodytomis kainomis. Atsakovo atstovai patvirtino, jog jiems buvo žinomos užsakomų paslaugų rinkos kainos, kadangi jie turėjo galimybę jas palyginti su kitų įmonių organizuotais viešais pirkimais. Atsakovas vien iš jo paties organizuotų viešųjų pirkimų praktikos galėjo lengvai identifikuoti, ar UAB „Geometra“ pasiūlyta kaina yra ekonomiškai pagrįsta. Teismas buvo pasiūlęs ieškovams pateikti įrodymus apie atitinkamų darbų (paslaugų) rinkos kainas, tačiau ieškovai tokių įrodymų nepateikė. Todėl laikytina, jog ieškovų tvirtinimai, kad kaina buvo neįprastai maža, yra neįrodyti. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas kriterijus (15 proc. nuo kainų vidurkio) šiuo konkrečiu atveju pagrįstai nebuvo taikomas. Toks privalomas kriterijus suteiktų teisę nesąžiningiems konkurso dalyviams piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų iš esmės nesąžiningai pasiūlyta didelė kaina iškraipė visų kitų asmenų pasiūlymus, todėl pagrįstai į ieškovų kainą nereikėjo atsižvelgti.

212. Apeliantas nepagrįstai susiaurina konkurso sąlygas, jog perkančiajai organizacijai galėjo būti pateikti tik atitinkamų sertifikavimo įmonių išduoti sertifikatai. Atsakovas, konkurso sąlygose, nustatęs reikalavimus tiekėjams laikytis ISO 9001:2000 kokybės vadybos sistemos reikalavimų, nurodė, kad be sertifikatų, patvirtinančių nurodytų standartų laikymąsi, priims ir kitus įrodymus apie lygiavertes priemones, liudijančius, kad paslaugų teikėjo taikoma kokybės vadybos sistema atitinka šio standarto reikalavimus kadastrinių matavimų sertifikavimo srityje. Tokios tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus apibrėžiančios konkurso sąlygos, anot trečiojo asmens, visiškai atitinka Viešųjų pirkimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas. Perkančioji organizacija turi priimti kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, pavyzdžiui, tiekėjo parengtus taikomų kokybės vadybos priemonių aprašymus. Tokią poziciją palaiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas lygiaverčių (tapačių) standartų doktriną viešuosiuose pirkimuose. UAB „Geometra“ pateikė atsakovui savo kokybės vadybos vadovą bei kitus dokumentus, kurių atsakovui pakako nustatyti, ar UAB „Geometra“ yra įdiegusi pakankamas kokybės vadybos priemones, kad su ją būtų galima bendrauti ir dirbti. Vienas iš ieškovų taip pat nebuvo pateikęs ieškovų reikalaujamo sertifikato. Taigi, perkančioji organizacija atitinkamus reikalavimus vienodai taikė tiek ieškovams, tiek ir trečiajam asmeniui.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

26Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sweco hidroprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kagema“ ir valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo nagrinėjimo pagrindų nėra.

27Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neįprastai maža pasiūlymo kaina

28Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.

29Remdamasi šia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, teisėjų kolegija pažymi, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvą, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau įvertina tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo minėtų grėsmių. Šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu.

30VPĮ nėra pateikti nei neįprastai mažos kainos samprata ar ribos, nuo kurios pasiūlymai pripažintini neįprastai mažais, nei tokios kainos nustatymo metodas, o tik išvardinti tam tikri kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant turėtų būti tikrinamas neįprastai mažos kainos pagrįstumas ir kurie galėtų išsklaidyti perkančiosios organizacijos abejones.

31Atsakovo paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Kelio ir kelio juostos kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos paslaugų pirkimas 2010 metais“ sąlygų 63 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija, vertindama, ar paslaugų teikėjo pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, palygina teikėjo pasiūlyme nurodytą kainą su rinkoje esančiomis analogiško pirkimo objekto kainomis bei su kitų teikėjų pasiūlymuose nurodytomis kainomis. Taigi, ši konkurso sąlygų nuostata iš esmės ir įtvirtino neįprastai mažos kainos indentifikavimo kriterijų ir negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad perkančioji organizacija nebuvo apibrėžusi, ką ji laikys neįprastai maža kaina. Aplinkybė, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodyta konkreti kriterijaus reikšmė (skaičiuojant matematiškai), nereiškia, kad pagal konkurso sąlygas neįprastai maža kaina negalėjo būti identifikuojama.

32Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad teisė nustatyti neįprastai mažos kainos kriterijų yra suteikta perkančiajai organizacijai. Tokią išvadą pagrindžia neįprastai mažos kainos sąvoką apibrėžęs Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1S-96, kurio 1 punktu nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Ši nuostata tik patvirtina, kad neįprastai mažos kainos institutas yra skirtas perkančiajai organizacijai, kaip priemonė įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu.

33Vertindamas ieškovų nurodytą aplinkybę dėl trečiojo asmens UAB „Geometra“ pasiūlytos, pasak jų, neįprastai mažos kainos, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus apie rinkoje buvusias analogiško pirkimo objekto kainas bei kitas preliminarioje tiekėjų pasiūlymų eilėje nurodytas kainas ir padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, neturėjo pagrindo trečiojo asmens UAB ,,Geometra“ pasiūlymo kainą identifikuoti kaip neįprastai mažą. Pažymėtina, kad iš teismo vertintų kainų – tiek rinkoje buvusių analogiško pirkimo objektų kainų, tiek VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto bei ieškovų konsorciumo pasiūlymų kainų - iš esmės skyrėsi tik ieškovo konsorciumo pasiūlymo kaina, kuri buvo žymiai didesnė už kitas lyginamas kainas. Tuo tarpu aplinkybė, kad rinkoje egzistavusios kainos buvo apie 20 procentų, o preliminarioje pasiūlymų eilėje antruoju įrašyto VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto – apie 13 procentų didesnės, nei trečiojo asmens UAB ,,Geometra“ pasiūlymo kaina, nesudaro pagrindo abejoti UAB ,,Geometra“ pasiūlymo pagrįstumu ir realumu ir jo pasiūlymo kainą vertinti kaip neįprastai mažą.

34VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas esminis viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vienintelis aptariamo konkurso sąlygose nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus - tai paslaugų atlikimo kaina (Konkurso sąlygų 67 p.). Atsižvelgiant į šias nuostatas bei šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, teigti, kad atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmai, neidentifikavus trečiojo asmens UAB ,,Geometra“ pasiūlymo kainos kaip neįprastai mažos ir nepareikalavus jos pagrįsti, neatitiko viešųjų pirkimų tikslo ar pažeidė skaidrumo principą, nėra pagrindo.

35Dėl atitikimo konkurso sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalyje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui

36Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Vykdant šią pareigą, jai suteikta teisė, vadovaujantis VPĮ 35-37 straipsnių nuostatomis, nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri apima ar gali apimti ekonominį, techninį profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-231/2011).

37Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tik dalies kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, kaip tokių, ar jų turinio trūkumas perkančiajai organizacijai nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjo kvalifikacija, kaip jo reikalaujamų savybių visuma, yra neatitinkanti pirkimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civ. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-180/2005).

38Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

39Atsakovo patvirtintų konkurso sąlygų III skyriaus, nustačiusio paslaugos tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, 16.1.1 punkte buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimus, pagal kurį paslaugų teikėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tame pačiame konkurso sąlygų punkte (šio punkto lentelės grafos ,,Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ 4 dalyje) kaip vieną iš dokumentą, įrodančių šio kvalifikacijos reikalavimo atitikimą, buvo reikalaujama pateikti standarto ISO 9001:2000 arba lygiaverčio kokybės vadybos sertifikato ar kitų tai patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas, liudijančias, kad paslaugų teikėjo kokybės vadybos sistema atitinka šio standarto reikalavimus kadastrinių matavimų srityje.

40Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitikimą minėtam kvalifikaciniam reikalavimui įrodyti trečiasis asmuo UAB ,,Geometra“ kartu su savo pasiūlymu pateikė IĮ ,,Konsultacijos.com“ pažymą ,,Dėl UAB ,,Geometra“ kokybės vadybos sistemos“ (t. 1, b.l. 140), o perkančiajai organizacijai paprašius – ir UAB ,,Geometra“ Kokybės vadybos sistemos vadovą (t. 1, b.l. 142-160). Įvertinęs šiuos dokumentus, o taip pat kitus faktinius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB ,,Geometra“ tinkamai, pagal konkurso sąlygų reikalavimus, patvirtino įrodymais, kad jos taikoma kokybės vadybos sistema atitiko reikalaujamo standarto reikalavimus kadastrinių matavimų sityje.

41Nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai teigia, kad perkančioji organizacija, neturėdama specialių žinių kokybės vadybos standarto sertifikavimo srityje, iš pateiktos IĮ „Konsultacijos.com“ pažymos ir Kokybės vadovo negalėjo teisėtai ir pagrįstai spręsti, jog kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001:2000 arba lygiaverčio standarto reikalavimus kadastrinių matavimų srityje, kaip to reikalavo pirkimo sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalis. Apeliantų teigimu, konkurso sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalyje numatyti lygiaverčiai kokybės vadybos sertifikatai yra tik sertifikuojančių įstaigų išduoti sertifikatai, liudijantys, jog įmonėje įdiegta ir veikianti kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO reikalavimus.

42Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konkurso sąlygų III skyriaus 16.1.1 punkto lentelės grafoje ,,Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ 4 dalyje nustatyto reikalavimo prasmę, savo kvalifikacijai įrodyti paslaugų teikėjai privalėjo pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, liudijančias, kad jų kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001:2000 arba jam lygiaverčio kokybės vadybos sertifikato reikalavimus kadastrinių matavimų srityje. Šioje konkurso sąlygoje nebuvo nustatyta, kad paslaugų teikėjai būtinai turi pateikti standarto ISO 9001:2000 ar jam lygiaverčio kokybės vadybos sertifikato kopijas: reikalavimo esmė yra ta, kad dokumentais paslaugų teikėjai turėjo patvirtinti, jog jų taikoma kokybės vadybos sistema atitinka minėtą arba jam lygiavertį standartą. Tuo tarpu kaip įrodymus šiam reikalavimui buvo leidžiama pateikti tiek standarto ISO 9001:2000, tiek jam lygiaverčio sertifikato, tiek ir kitų dokumentų kopijas. Toks reikalavimas iš esmės atitinka VPĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią perkančioji organizacija turi ne tik pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų, bet ir priimti kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad atitiktį pirkimo dokumentuose nurodyto standarto reikalavimams įrodantys dokumentai galėjo būti tik sertifikavimo įstaigų išduoti sertifikatai.

43Pirmosios instancijos teismas šioje byloje esančių duomenų pagrindu pagrįstai nustatė, kad pasiūlymo šiam konkursui pateikimo metu UAB ,,Geometra“ kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008 reikalavimus, kadastro duomenų nustatymo srityje jau veikė ir tai patvirtina ne tik šios bendrovės, kaip tiekėjo, kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai, bet ir faktas, kad jau 2010 m. rugsėjo 16 d. šiai bendrovei buvo išduotas sertifikatas, patvirtinantis kad vadybos sistema atitinka ISO 9001:2008 vadybos sistemos standartą (t. 3, b.l. 99). Kad šis dokumentas patvirtina atitikimą minėtam standartui ir kad ISO 9001:2008 standartas yra lygiavertis ISO 9001:2000 standartui, apeliantai neginčija. Taigi teiginys, kad tiekėjas UAB „Geometra“ neatitiko kvalifikacinio reikalavimo, nustatyto konkurso sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalyje, yra nepagrįstas ir byloje esantys duomenys šį teiginį paneigia.

44Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vieno iš ieškovų - valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto - atitiktis minėto standarto reikalavimams taip pat buvo įrodinėjama ne apeliantų nurodomu sertifikuojančios įstaigos išduotu sertifikatu, o auditorių bendrijos išduota pažyma (t. 2, b.l. 120). Šis tiekėjas taip pat nebuvo pripažintas neatitinkančiu aptariamo kvalifikacinio reikalavimo. Taigi, aptariamą konkurso sąlygą perkančioji organizacija vienodai aiškino ir taikė visiems pasiūlymus teikusiems paslaugų teikėjams ir ieškovų teisių nepažeidė. Priešingu atveju, jeigu apeliantų argumentai dėl šios sąlygos aiškinimo ir taikymo būtų pripažinti pagrįstais, tai reikštų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą. Tokiu atveju būtų pažeistos trečiojo asmens UAB ,,Geometra“ teisės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo.

45Dėl atitikties konkurso sąlygų 16.2.2 punkte nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams

46Kaip jau minėta šioje nutartyje, perkančioji organizacija, vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi teisę nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus, susijusius tiekėjų ekonomine bei finansine būkle. Pagal VPĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus.

47Konkurso sąlygų 16.2 punkto, nustačiusio paslaugų teikėjų ekonominę ir finansinę būklę apibūdinančius kvalifikacinius reikalavimus, 16.2.2 papunktyje buvo nustatyta, kad paslaugų teikėjas per pastaruosius 3 metus (arba nuo jo įregistravimo dienos, jei jis veiklą vykdė trumpiau) būtų įvykdęs sutarčių, kurios yra sudarytos susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų paslaugoms atlikti ir kurių bent vienos vertė, įskaitant ir subrangovų suteiktas paslaugas, yra ne mažesnė, kaip 0,7 teikiamo pasiūlymo vertės. Šio kvalifikacinio reikalavimo atitiktį paslaugų teikėjai privalėjo įrodyti įvykdytų panašių sutarčių sąrašu, nurodant užsakovus, atliktų paslaugų vertę, datą ir vietą.

48Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas savo atitikčiai šiam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti pateikė sutarčių sąrašą, kuriame yra nurodyta ir sutartis, sudaryta su Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir įvykdyta 2007 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties objektas - valstybinės reikšmės automobilių kelių ir sankryžų techninės inventorizacijos atlikimas, duomenų pasikeitimą apie kelius ir jų statinius surinkimas ir įvedimas į kelių duomenų banką. Įvertinęs ieškovų teiginius apie tai, kad minėta sutartis nėra susijusi su kadastrinių matavimų paslaugomis, trečiojo asmens pateiktą 2007 m. kovo 30 d. sutartį, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal šią sutartį trečiojo asmens VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atlikti darbai priskiriami kadastrinių matavimų darbų sričiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės atmetė ieškovų teiginį, kad trečiasis asmuo VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas neatitiko pirkimo dokumentų (konkurso sąlygų) 2 lentelės 16.2.2 punkte nustatyto reikalavimo.

49Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atitiktį pirkimo dokumentų 2 lentelės 16.2.2 punkto reikalavimams. Ieškovų nuomone, teismas netiksliai pasirinko tyrimo dalyką ir tyrė, ar techninės inventorizacijos atlikimas, duomenų pasikeitimų apie kelius ir jų statinius surinkimas ir įvedimas į kelių duomenų banką patenka į kadastrinių matavimų sąvoką ir sritį, o ne, tai, ar techninės inventorizacijos ir duomenų surinkimo bei įvedimo į kelių duomenų banką paslaugos ir kadastrinių matavimų paslaugos yra iš esmės tapačios ir tiekėjas, atlikęs techninę kelių inventorizaciją, turi reikalaujamą patirtį ir kvalifikaciją.

50Atsižvelgdama į šiuos bei kitus apeliantų argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad konkurso sąlygų 16.2.2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo esmė yra reikalavimas paslaugų teikėjams turėti patirtį, vykdant sutartis susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų paslaugų teikimo srityje ir iki dalyvavimo konkurse būti įvykdžiusiam tokias sutartis, kurių bent vienos vertė yra ne mažesnė nei 0,7 teikiamo pasiūlymo vertės.

51Byloje nėra ginčo, kad pastarąjį reikalavimą VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas atitiko - jo pateiktos 2007 m. kovo 20 d. sutarties vertė yra didesnė negu 0,7 teikiamo pasiūlymo vertės. Ginčas kilo dėl to, ar šios paslaugų teikėjo įvykdytos sutarties dalykas yra susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų paslauga.

52Kaip jau minėta, ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti tai, ar techninės inventorizacijos ir duomenų surinkimo bei įvedimo į kelių duomenų banką paslaugos ir kadastrinių matavimų paslaugos yra iš esmės tapačios, bet ne tai, ar techninės inventorizacijos atlikimas, duomenų pasikeitimų apie kelius ir jų statinius surinkimas ir įvedimas į kelių duomenų banką patenka į kadastrinių matavimų sąvoką. Tačiau su tokiu apeliantų teiginiu sutikti nėra pagrindo.

53Esant ginčui dėl to, ar paslaugos, kurias trečiasis asmuo suteikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai pagal 2007 m. kovo 30 d. sudarytą sutartį, yra susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų paslaugos, kaip tik ir būtina išsiaiškinti, ar minėtos sutarties objektas - valstybinės reikšmės kelių ir sankryžų techninės inventorizacijos atlikimas, duomenų pasikeitimų apie kelius ir jų statinius surinkimas ir įvedimas į kelių duomenų banką - patenka į kadastrinių matavimų sąvoką ir sritį. Tik nustačius, ar šios paslaugos patenka į kadastrinių matavimų sąvoką ir sritį, galima daryti išvadą apie tai, ar valstybinės reikšmės kelių ir sankryžų techninės inventorizacijos atlikimo, duomenų pasikeitimų apie kelius ir jų statinius surinkimo bei įvedimo į kelių duomenų banką paslaugos ir kadastrinių matavimų paslaugos yra iš esmės tapačios.

54Nekyla abejonių, kad valstybinės reikšmės automobilių keliai, jų sankryžos, jų statiniai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra registruojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (CK 4.2 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., Statybos įstatymo 2 str. 2, 9 ir 11 d.). Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Būtent šis įstatymas apibrėžia nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų sąvoką: pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

55Taigi, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas, ar paslaugos, kurias trečiasis asmuo VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas suteikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai pagal 2007 m. kovo 30 d. sudarytą sutartį, yra susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų paslaugos, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalies norma, apibrėžiančia nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų sąvoką. Ši įstatymo nuostata yra aktuali ir taikytina nagrinėjamame ginče, nes Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, atliekantiems nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, taigi ir teikiantiems kadastrinių matavimų paslaugas.

56Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata bei byloje esančios 2007 m. kovo 30 d. sutarties, sudarytos tarp VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, nuorašu bei prie šios sutarties pateiktos techninės užduoties nuorašu, o taip pat Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 12 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, vykdydamas minėtą sutartį, faktiškai atliko į kadastrinių matavimų sąvoką įeinančius darbus, t.y. įgijo patirtį, teikiant susisiekimo ir/ar inžinerinių komunikacijų kadastrinių matavimų paslaugas.

57Pagal minėtos sutarties bei techninės užduoties turinį, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, atlikdamas valstybinės reikšmės kelių techninę inventorizaciją, privalėjo koreguoti 2006 - 2007 metais nutiestų kelių ruožų duomenis, įvykus kelių tinklo pokyčiams, kelių sankryžų duomenis, įvesti juos į kelių duomenų banką bei patikrinti jų korektiškumą, parengti kelių sankryžų schemas, patikslinti jungiamąjį kelių geografinį sluoksnį, papildyti jo duomenis, rinkti ir pateikti duomenis apie kelių tinklo dangų konstrukcijas ir kelių statinius, atlikti kitus darbus, susijusius su kelių, sankryžų ir jų statinių inventorizavimu.

58Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 4 punkto nuostatą, statinių kadastriniai matavimai atliekami statiniams (juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius), kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti. Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą objekto duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (Taisyklų 180 punktas).

59Taigi, vykdydamas 2007 m. kovo 30 d. sutartį, sudarytą su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, ir atlikdamas techninėje užduotyje aprašytus darbus, trečiasis asmuo VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas teikė būtent susisiekimo komunikacijų kadastrinių matavimų paslaugas. Tai, kad vykdant minėtą sutartį, buvo atliekami matavimai, savo apeliaciniame skunde pripažįsta ir ieškovai. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių keliai, taigi ir jų sankryžos bei statiniai yra nekilnojamas turtas - susisiekimo komunikacijos (Statybos įstatymo 2 str. 2, 9 ir 11 d.), veiksmai, kuriais nustatomi tokio turto duomenų pasikeitimai, yra ne kas kita, kaip kadastriniai matavimai. Tuo tarpu ieškovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad valstybinės reikšmės kelių techninės inventorizacijos duomenys fiksuojami Valstybinės reikšmės kelių duomenų banke, nei turto, kurio ir duomenys bei jų pasikeitimai buvo nustatomi, atliekant matavimus, nei pačios suteiktos paslaugos pobūdžio bei esmės nekeičia. Paslaugos pobūdžio nekeičia ir šių darbų vadinimas technine inventorizacija.

60Kaip jau minėta šioje nutartyje, tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Byloje nėra jokių duomenų (ir apeliantai tokių nepateikė) iš kurių būtų galima spręsti, kad tretieji asmenys UAB ,,Geometra“ ar VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas būtų nepajėgūs ar nepasiruošę tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį dėl kelių bei kelių juostų kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos ir ieškovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai šių tiekėjų kvalifikacijos bei pajėgumo vykdyti sutartį nepaneigia. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantai grindžia savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, esminės reikšmės neturi ir pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl jų atskirai neaptaria.

61Vadovaudamasi šioje nutartyje nustatytomis ir išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai nustatė šios bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo VĮ „Marijampolės regiono keliai“, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimais, priimtais viešojo pirkimo procedūrų metu ir padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kad ieškinyje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ir naikinti skundžiamus atsakovo sprendimus, t.y. bylą iš esmės išsprendė teisingai. Šių teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Sweco hidroprojektas“, UAB „Kagema“, VĮ Valstybinis... 5. 1) panaikinti atsakovo VĮ „Marijampolės regiono keliai“ 2010 m. liepos 28... 6. 2) panaikinti atsakovo 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl pasiūlymų... 7. 3) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovų pateikto pasiūlymo... 8. 4) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 9. Ieškovai nurodė, kad tiekėjų grupė UAB „Sweco hidroprojektas“, UAB... 10. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog VĮ... 11. Ieškovai taip pat teigė, kad tiekėjo UAB „Geometra“ kaina sudaro - 699... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovas, teigdamas, kad tiekėjo UAB „Geometra“... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Sweco hidroprojektas“, UAB „Kagema“... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
  1. Teismas... 18. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB... 19. Atsiliepimą į grindžia šiais motyvais:... 20. 1. Nepagrįstas ieškovų reikalavimas pašalinti UAB „Geometra“ iš... 21. 2. Apeliantas nepagrįstai susiaurina konkurso sąlygas, jog perkančiajai... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 23. apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d.... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 26. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neįprastai maža pasiūlymo... 28. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje... 29. Remdamasi šia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, teisėjų kolegija... 30. VPĮ nėra pateikti nei neįprastai mažos kainos samprata ar ribos, nuo kurios... 31. Atsakovo paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Kelio ir kelio juostos... 32. Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad... 33. Vertindamas ieškovų nurodytą aplinkybę dėl trečiojo asmens UAB... 34. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas esminis viešųjų pirkimų tikslas... 35. Dėl atitikimo konkurso sąlygų 16.1.1 punkto 4 dalyje nustatytam... 36. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija privalo... 37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tik dalies... 38. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 39. Atsakovo patvirtintų konkurso sąlygų III skyriaus, nustačiusio paslaugos... 40. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitikimą minėtam... 41. Nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai teigia,... 42. Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 43. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje esančių duomenų pagrindu... 44. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vieno iš ieškovų -... 45. Dėl atitikties konkurso sąlygų 16.2.2 punkte nustatytiems kvalifikaciniams... 46. Kaip jau minėta šioje nutartyje, perkančioji organizacija, vykdydama... 47. Konkurso sąlygų 16.2 punkto, nustačiusio paslaugų teikėjų ekonominę ir... 48. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo VĮ... 49. Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai teigia,... 50. Atsižvelgdama į šiuos bei kitus apeliantų argumentus, kuriais grindžiamas... 51. Byloje nėra ginčo, kad pastarąjį reikalavimą VĮ Transporto ir kelių... 52. Kaip jau minėta, ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo... 53. Esant ginčui dėl to, ar paslaugos, kurias trečiasis asmuo suteikė Lietuvos... 54. Nekyla abejonių, kad valstybinės reikšmės automobilių keliai, jų... 55. Taigi, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas, ar paslaugos, kurias... 56. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata bei byloje esančios 2007 m. kovo 30 d.... 57. Pagal minėtos sutarties bei techninės užduoties turinį, VĮ Transporto ir... 58. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų... 59. Taigi, vykdydamas 2007 m. kovo 30 d. sutartį, sudarytą su Lietuvos... 60. Kaip jau minėta šioje nutartyje, tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip... 61. Vadovaudamasi šioje nutartyje nustatytomis ir išdėstytomis aplinkybėmis bei... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326... 63. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....