Byla P-822-111-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-939/2014 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių terminalas“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T2-242 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krovinių terminalas“ teritorijos adresu ( - ), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

5Skunde (I t., b. l. 10–16; V t., b. l. 29–36; VII t., b. l. 34–42) pareiškėjas paaiškino, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Uosto direkcija) žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdoje. Suplanuota teritorija ribojasi su pareiškėjo ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijomis, kurios užsiima panašia veikla kaip ir UAB „Krovinių terminalas“. Detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, nes neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus. AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ( - ), Klaipėdoje, kuri detaliuoju planu buvo priskirta UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams. Paskelbus apie detaliojo plano rengimo pradžią, pareiškėjas kreipėsi į planavimo organizatorę Uosto direkciją, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu be pareiškėjo sutikimo automobilių stovėjimo aikštelė buvo priskirta UAB „Krovinių terminalas“ naudojimui. Uosto direkcija pripažino, jog buvo padarytas pažeidimas, tačiau nepaaiškino, kodėl nepaisant turimos informacijos, automobilių aikštelė buvo priskirta naudotis nuomos pagrindais UAB „Krovinių terminalas“. Šios aplinkybės Uosto direkcijai buvo žinomos detaliojo plano rengimo metu, tačiau Uosto direkcija nesiėmė jokių priemonių neteisėtiems veiksmams pašalinti ir tęsė procedūras. Pareiškėjas nėra išdavęs sutikimo naudotis automobilių stovėjimo aikštele, nėra sudaręs nuomos sutarties su UAB „Krovinių terminalas“, todėl detaliojo plano sprendimai – „Susisiekimas“, susiję su pareiškėjo nuosavybės teise valdomos automobilių stovėjimo aikštelės naudojimu, negalėjo būti priimti ir patvirtinti. Detaliuoju planu automobilių stovėjimo aikštelę priskiriant UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes toks planas suvaržo pareiškėjui galimybę plėsti veiklą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 „Dėl Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino AB „Pramprojektas“ parengtą AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalųjį planą, kuriame numatyta, jog ši aikštelė bus naudojama pareiškėjo poreikiams tenkinti – transporto priemonių parkavimui. Taigi rengiant ir tvirtinant detalųjį planą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo, kaip nekilnojamojo turto savininko, į galiojančio ir patvirtinto pareiškėjo teritorijos detaliojo plano sprendinius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Detalusis planas taip pat neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Taisyklės), 48.3 punkto nuostatų, susijusių su susisiekimo sistemų organizavimu. Detaliajame plane nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 patvirtintų Respublikinių statybos normų „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“ (toliau – ir RSN 157-94) 2.1 punkto reikalavimų, kadangi atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu planuojamų statyti pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki pareiškėjui priklausančio administracinio pastato yra tik 35–40 m, t. y. mažesnis nei reikalauja minėta nuostata. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir Taisyklių 50 punktą, detalusis planas negali prieštarauti įstatymams ir kitiems poįstatyminiams aktams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – ir STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“) nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis. STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 6.1 punkte numatyta, jog projektuojant statinius turi būti atsižvelgiama ir į priešgaisrinius reikalavimus. Detaliuoju planu numatyta įrengti požeminį naftos iškrovimo rezervuarą, taip pat automobilių užkrovimo / iškrovimo postą. Šie statiniai turi padidintą pavojų gaisrui bei sprogimui dėl juose laikomo benzino ir kitų degiųjų medžiagų. Iš detaliojo plano 4.4 punkto „Teritorijos aplinkos tvarkymo programa“ matyti, kad papildomų apsaugos priemonių planuojama imtis tik šalia geležinkelio estakados, tuo tarpu dėl planuojamo įrengti požeminio naftos iškrovimo rezervuaro, automobilių užkrovimo / iškrovimo posto jokių papildomų priemonių nenumatyta ir šios dalies atitikimas gaisrinės saugos reikalavimams apskritai nenagrinėtas. Detaliojo plano dalyje „Susisiekimas“ nėra įvertinta, kaip bus organizuojamas autocisternų judėjimas, evakavimas gaisro atveju. Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (toliau – ir STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“), Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Taisyklių 43.8 punkto ir RSN 157-94 reikalavimus bei kitus teisės aktus, kadangi rengiant detalųjį planą visiškai nenagrinėtas minėtų postų saugumas gaisrinės saugos aspektais, nepateikti susisiekimo organizavimo preliminarūs gaisrinės saugos sprendiniai. Be to, išduodant planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, planavimo organizatorius nesikreipė į Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą su prašymu išduoti sąlygas detaliajam planu įrengti, taip pat su ja nederino detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano rengimo metu privalėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, o šios procedūros neatlikimas lėmė neteisėtų sprendinių priėmimą. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 1 priede yra išvardytos veiklos, kurioms poveikio aplinkai vertinimo procedūra yra privaloma. To paties priedo 8.1 punkte nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinamas turi būti atliktas įrengiant jūros uostus, prieplaukas ar terminalus (pakrovimo ar iškrovimo) (laivams, kurių keliamoji galia 1 350 ir daugiau tonų), o 10 punkte numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas taip pat privalomas, kai išplečiama jau įrengto terminalo veikla.

6II.

7Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ skundą tenkino – panaikino Sprendimą (VIII t., b. l. 27–46).

8Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 ir 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo vykdomos veiklos teritorija ribojasi su detaliuoju planu planuojamu žemės sklypu, todėl pareiškėjas yra suinteresuotas savo teritorijos saugumu. Šiuo atveju tiek gaisro saugos reikalavimų pažeidimai, tiek netinkamas poveikio aplinkai vertinimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti pareiškėjo veiklos teritoriją (galimas gaisro išplitimas, užterštumo padidėjimas pareiškėjo teritorijoje). Todėl pareiškėjas turi teisę ginčyti detaliojo plano sprendinius dėl gaisro saugos reikalavimų bei poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo.

9Dėl automobilių stovėjimo aikštelės valdymo teisių ir pareiškėjo galimybės plėsti veiklą teismas nurodė, kad Taryba Sprendimo 1 punktu nusprendė patvirtinti UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos, adresu ( - ), Klaipėdoje, detalųjį planą, o šio sprendimo 2 punktu nustatė, kad pakeičiami Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai tos dalies, kurią apima šiuo sprendimu tvirtinamo detaliojo plano ribos. Naujo detaliojo plano rengimo tikslai – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, papildant Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto detalaus plano sprendinius. Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 buvo patvirtintas AB „Promprojektas“ parengtas Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalusis planas, kuriame numatyta galimybė statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, plečiant pareiškėjo veiklą bei ją optimizuojant. Detaliojo plano brėžinyje 26 pozicijoje nurodyta, kad automobilių aikštelė 2 159 m2 priskiriama AB „Klaipėdos nafta“ transporto priemonių parkavimui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos nafta“ ir šis įrašas galioja nuo 2002 m. kovo 6 d. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelė, nepaisant to, kad ji yra įregistruota AB „Klaipėdos nafta“ vardu, detaliojo plano sprendiniais priskirta UAB „Krovinių terminalas“ naudojimui. Kaip matyti iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio, ši aikštelė nepatenka į planuojamos teritorijos ribą. Aikštelė nėra jokiu sandoriu ar kitu susitarimu perduota kitam asmeniui valdyti. Taigi pareiškėjui neperleidus naudotis įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, visos teisės į jo nuosavybę ir valdymą išlieka. Iš bylos medžiagos matyti, jog tik dėl padarytos klaidos pareiškėjui priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė detaliojo plano sprendiniuose priskirta UAB „Krovinių terminalas“ naudojimui. Tačiau toks klaidingas aikštelės naudojimo nurodymas nesudaro pagrindo teigti, jog automobilių stovėjimo aikštelė buvo perduota UAB „Krovinių terminalas“, kadangi detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.), t. y. nėra dokumentas, kuriuo yra perduodamas nekilnojamo daikto valdymas (aikštelės) ar nuosavybės teisės į jį (aikštelę). Remiantis tuo pripažinta, jog detaliajame plane automobilių stovėjimo aikštelės priskyrimas UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams nepažeidžia nuosavybės ir valdymo teisių į automobilių stovėjimo aikštelę. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. birželio mėnesį vykdė viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu, siekdamas nupirkti Tamsių naftos produktų parko rekonstrukcijos montavimo darbus. Su viešąjį pirkimą laimėjusia bendrove 2012 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta rangos sutartis. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai atlieka jam priklausančios nuosavybės rekonstrukcijos darbus, leidžiamus Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtintu rekonstrukcijos detaliuoju planu, tačiau skundžiamu detaliuoju planu automobilių parkavimo aikštelė priskirta UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, skirtinguose detaliuosiuose planuose tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo priskyrimas skirtingų asmenų skirtingiems poreikiams neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų teritorijų planavimo tikslų inter alia – suderinti skirtingų asmenų interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo konkrečioje teritorijoje (3 str. 1 d. 7 p.), tuo suvaržant pareiškėjo teisę vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus.

10Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 ir 42 dalių, 23 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 43.8 punkto, statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (toliau – ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“), 2.1 punkto nuostatomis teismas sprendė, jog susisiekimo sistemų organizavimas yra vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų, kuris turi būti išspręstas detaliuoju planu. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.5 dalyje „Susisiekimas“ nurodyta, kad planuojamos teritorijos susisiekimo sistema esama, prijungta prie esamos Klaipėdos miesto susiekimo sistemos. Privažiavimas į sklypą lieką iš esamos Burių gatvės. Automobilių parkavimas lieka esamoje automobilių parkavimo aikštelėje sklype Nr. 2010/0001:610, kurią UAB „Krovinių terminalas“ nuomojasi iš Uosto direkcijos. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis STR 2.02.02:2004 „Visuomeniniai pastatai“ ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ automobilių stovėjimo vietų skaičius ir jų parkavimo skaičius tikslinamas techninio projekto metu. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelė, kuri nurodyta detaliojo plano aiškinamajame rašte, pažymėta už planuojamo sklypo ribų. Detaliojo plano brėžinyje pateikta pastaba, kad visi sprendiniai už detaliojo plano planuojamos teritorijos ribos yra rekomendacinio pobūdžio, o brėžinio lentelėje „Privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai“ 8 punkte nurodyta, jog susisiekimo sistema esama, automobilių parkavimas sprendžiamas sklypo ribose. Pagal minėtus duomenis, automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatytas automobilių parkavimas, yra teritorijoje, kurioje sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio ir jokia kita automobilių stovėjimo aikštelė planuojamo žemės sklypo ribose nėra numatyta, nors detaliojo plano brėžinio lentelėje, kurioje nurodyti privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, numatytas automobilių parkavimas sklypo ribose. Ekspertas G. T. 2013 m. liepos 5 d. ekspertizės akte nurodė, kad nėra aišku, ar automobilių parkavimo aikštelė numatyta už sklypo ribų, ar sklypo ribose. Detaliojo plano brėžinyje automobilių parkavimo vietos nėra pažymėtos (susisiekimo sistemos organizavimo privalomas reikalavimas). Vadinasi, nesant kitos aikštelės detaliuoju planu planuojamajame žemės sklype, tačiau nurodant, kad automobilių parkavimas sprendžiamas sklypo ribose, nebuvo išspręstas automobilių parkavimo klausimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad būtų galima numatyti automobilių stovėjimo aikštelę už planuojamos teritorijos ribų, jei aikštelėje numatytas parkavimo vietų skaičius atitiktų normatyvinius reikalavimus. Tačiau automobilių stovėjimo aikštelė, patenkanti į teritoriją, kuriai taikomi tik rekomendacinio pobūdžio sprendiniai, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jis aikštelės sutartimi neperleido UAB „Krovinių terminas“, todėl šioje aikštelėje negalėjo būti numatytas automobilių parkavimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes padaryta išvada, jog automobilių parkavimo klausimai nebuvo išspręsti detaliuoju planu kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Taisyklių 43.8 punktas. Iš detaliojo plano brėžinio taip pat matyti, kad jame nurodyti tik įvažiavimai ir išvažiavimai iš planuojamo sklypo į Burių gatvę, tačiau vidaus teritorijos transporto srautų organizavimas (pasiskirstymas) nėra išspręstas, kas pažymėta ir 2013 m. liepos 5 d. ekspertizės akte. Ekspertizės akte nurodyta, jog detaliojo plano aiškinamajame rašte teigiant, kad planuojamos teritorijos susisiekimo sistema esama, nėra aišku, ar turimas omenyje Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintas detalusis planas (šiame plane skiriasi įvažiavimų – išvažiavimų skaičius nuo naujai parengto plano) ar jau įrengti, esami įvažiavimai – išvažiavimai, vidaus teritorijos transporto srautai ir t.t. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad 2003 m. rengiant ir 2004 m. tvirtinant žemės sklypo ( - ) detalųjį planą, susisiekimo sistemos organizavimas nebuvo privalomu detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimu. Taip pat pažymėjo, jog iki 2005 m. balandžio 24 d., kai galiojo Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, privalomų reikalavimų susisiekimo sistemai sklype nebuvo (užteko pažymėti tik įvažiavimą – išvažiavimą), tai rengiant detalųjį planą 2012 metais būtini – transporto srautai, įvažiavimai, automobilių stovėjimo vietos ir kt. Ekspertas nurodė, jog nagrinėjamu atveju transporto srautai detaliajame plane nėra pažymėti. Transporto srautai (vidaus eismo organizavimas – eismo kryptys, privažiavimas) gali turėti įtakos gaisrinės saugos reikalavimams. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar detaliajame plane yra tinkamai išnagrinėtas susisiekimo sistemų organizavimas, padarė išvadą, kad detaliojo plano susisiekimo sistemos organizavimo sprendiniuose nėra nurodytas vidaus teritorijos transporto srautų organizavimas (pasiskirstymas), nėra aiškiai išspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas. Kaip matyti iš Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano brėžinio, jame nebuvo išnagrinėtas susisiekimo organizavimas, todėl UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos detaliajame plane transporto srautų organizavimas, t. y. transporto srautai, įvažiavimai, išvažiavimai, vidaus eismo organizavimas, automobilių stovėjimo vietos privalėjo būti nustatyti detaliuoju planu, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Taisyklių 43.8 punktas. Ekspertas nurodė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka bei Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka, detaliuoju planu nustatytas teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimus – statinių statybos zona ir susisiekimo sistemų organizavimas – galima tikslinti techninio projekto metu, tačiau įvertinant teisės aktuose numatytas sudėtingas tikslinimo procedūras, turi būti suprantamas ne kaip norma, o kaip išimtis. Teismas pabrėžė, jog eksperto išvada laikytina įrodymu administracinėje byloje, kuria remdamasis kartu su kitais byloje esančiais įrodymais jis konstatuoja reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pripažinta, jog rengiant detalųjį planą bei tinkamai neišnagrinėjus susisiekimo organizavimo klausimų buvo padaryti aptarti teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų pažeidimai, sudarantys teisinį pagrindą Sprendimą pripažinti neteisėtu.

11Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi, teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nurodė, kad nors detalieji planai tiesiogiai gaisrinės saugos reikalavimų nesprendžia, tačiau nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimus, reikia įvertinti ir konkrečiam statiniui (jei planavimo metu žinoma, koks statinys bus statomas) taikomus gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Detaliojo planavimo atveju gaisrinės saugos reikalavimai, įtakojantys detaliojo plano sprendinius, dažniausiai yra susiję su statinių išdėstymu sklype, atstumais iki gretimų objektų ir susisiekimo sistemų organizavimu. Pagal STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 58 punktą, prie pastatų ir inžinerinių statinių pagal visą jų ilgį turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas: iš vienos pusės – kai pastato ar inžinerinio statinio plotas ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių – kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau uždari. Tačiau nagrinėjamo detaliojo plano atveju susisiekimo sistemos organizavimo sprendiniuose nėra nurodyta, kaip bus organizuojamas priešgaisrinių automobilių privažiavimas, nepažymėtos eismo kryptys. Pagal RSN 157-94 2.1 punktą, atstumai nuo gaisro-sprogimo atveju pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi pagal 2.1 lentelę, o naftos ir jos produktų sandėliai, atsižvelgiant į jų bendrą talpą ir didžiausią tūrį, skirstomi į kategorijas pagal 1.1 lentelę. Bendra naftos ir jos produktų sandėlio talpa nustatoma pagal rezervuaruose bei taroje saugomą produktų tūrį. Nors detaliajame plane numatomas 5 x 750 m3 talpos rezervuarų naftos produktų sandėliavimui įrengimas, tačiau šie papildomi rezervuarai talpinami jau esamoje teritorijoje, kurioje jau yra įrengti rezervuarai, todėl apskaičiuojant naftos produktų sandėlio kategoriją turi būti sumuojami jau esamų ir numatomų įrengti rezervuarų tūriai. Eksperto vertinimu, tikėtina, kad viso naftos produktų sandėlio kategorija bus I ar II (Detaliojo plano aiškinamajame rašte nėra duomenų apie esamų rezervuarų techninius rodiklius), todėl gali būti neišlaikyti atstumai iki gretimų objektų, nurodytų RSN 157-94“ 2.1 lentelėje. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.4 dalyje „Teritorijos tvarkymo programa. Gaisrinė sauga“ nurodyta, kad teritorijoje apsaugai planuojama apie 173 m ilgio ir 6 m aukščio priešgaisrinė sienutė, kuri planuojama šalia geležinkelio estakados (nustatyta UAB „Projektų centras“ skaičiavimais). Eksperto nuomone, tokiu būdu lieka neaišku, kokie tai skaičiavimai ir kokio teisės akto reikalavimai buvo vertinami. Aiškinamajame rašte nėra parašyta, kokiais gaisrinės saugos statybos techninių reglamentų reikalavimais buvo vadovautasi rengiant detaliojo plano sprendinius. Ekspertas padarė išvadą, kad Teritorijų planavimo įstatyme ar jo poįstatyminiuose aktuose nėra numatytų gaisrinės saugos reikalavimų, kurie būtų privalomi rengiant detaliuosius planus, tačiau galima daryti prielaidą, kad nebuvo įvertinti statybos techninių reglamentų reikalavimai, galintys daryti įtaką detaliojo plano sprendiniams. Apibendrindamas šias išvadas teismas sprendė, kad detaliajame plane nėra įgyvendintas reikalavimas, jog detalusis planas turi neprieštarauti <...> kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams (Taisyklių 50 p.).

12Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2 str. 51 d., 23 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 5 p.), Detaliųjų planų rengimo taisyklių (43.5 p.), Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., 2 str. 54 ir 93 d., 6, 8 str.) nuostatos patvirtina, jog detaliojo teritorijos planavimo metu yra nustatoma tik galima statinių statybos vieta, statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu yra nustatoma tiksli statinio vieta sklype. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi tik rengiant statinio projektą, o ne rengiant detalųjį planą, kadangi tik statinio techninio projekto rengimo metu bus galima tiksliai įvertinti ir nustatyti statinio naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus, užtikrinti gaisrinę saugą. Ekspertas nurodė, kad detaliuosiuose planuose žymėti konkrečių statinių vietas statinių statybos zonose nėra privaloma (nenumato teisės aktai) ir statinių parametrai gali kisti, jei nebus viršijamos detaliajame plane nustatytos tvarkymo ir naudojimo režimo ribinės reikšmės. Iš detaliojo plano brėžinio matyti, jog detaliajame plane yra pažymėti statiniai, tačiau šiuo aspektu tai nedaro detaliojo plano neteisėtu, nes jų statyba bus leidžiama tik išdavus statybos leidimą. Taigi tik statinių techninio projekto rengimo metu bus nustatyti tikslūs parametrai, įvertinti gaisrinės saugos reikalavimai, todėl pareiškėjo teiginys, kad detalusis planas neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu planuojamų statyti pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki pareiškėjui priklausančio administracinio pastato yra mažesnis nei 100 metrų, laikytas nepagrįstu. Pareiškėjo nurodytas RSN 157-94 2.1 punktas reglamentuoja atstumus nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų, o ne nuo galimos statybos zonos ribos. Statinių vietą detaliuoju planu suformuotoje statybos zonoje bus galima tikslinti techninio projekto metu.

13Dėl planavimo sąlygų išdavimo ir poveikio aplinkai vertinimo teismas pažymėjo, kad galiojančio Aprašo 30 punkte detaliai išvardytos institucijos, kurios pateikia sąlygas detaliajam planui rengti. Tačiau už priešgaisrinę apsaugą atsakingos institucijos, tarp jų Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, nėra ir nebuvo tarp institucijų, teikiančių planavimo sąlygas. Be to, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, jog teisės aktais jai nėra nustatyta kompetencija išduoti planavimo sąlygas ar tikrinti planavimo dokumentus bei juos derinti. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog išduodant planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, planavimo organizatorius Uosto direkcija turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, prašydama išduoti sąlygas detaliajam planui rengti, yra nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2012 m. gegužės 15 d. buvo priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1544, kurioje nurodyta, jog UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su šia išvada pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ nesutiko, kadangi pateiktoje informacijoje trūksta išsamaus nagrinėjimo kai kurių technologinių procesų ir su jais susijusių pasekmių. Todėl atrankos išvada buvo persvarstyta ir 2012 m. birželio 26 d. buvo priimta galutinė atrankos išvada Nr. (4)-LV4-2070, kuria nuspręsta, jog UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Iš galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-2070 matyti, jog ją peržiūrint dalyvavo pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ atstovai. Priimta galutinė atrankos išvada buvo paskelbta 2012 m. liepos 2 d. laikraštyje „Klaipėda“ ir 2012 m. liepos 2 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“. AB „Klaipėdos nafta“ minėtos galutinės atrankos išvados įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Be to, byloje nėra duomenų, kad per nustatytą laikotarpį (20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos) būtų gauta visuomenės skundų, pastabų bei pasiūlymų.

14III.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkino, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ skundą atmetė.

16Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad AB „Klaipėdos nafta“ 2012 m. lapkričio 27 d. skunde ir vėliau pateiktuose šio skundo patikslinimuose nurodė, kad į teismą kreipiasi siekdama apginti materialiosios teisės normų saugomą savo subjektinę teisę, t. y. paduoda skundą Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas ribojasi su jo teritorija ir pažeidžia jo, gretimo žemės sklypo savininko, teises bei teisėtus interesus. Detaliojo plano sprendiniai, AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, yra neteisėti ir nepagrįsti tuo aspektu, kad jais neleistinai koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai į bendrovės vardu registruotą automobilių stovėjimo aikštelę, varžomos bendrovės galimybės vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus bei neužtikrinti privalomi statinių gaisrinės saugos reikalavimai.

17Teismas pažymėjo, jog faktas, kad administracinis sprendimas dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo kaip administracinis aktas gali būti administracinės bylos dalyku ir sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti, pats savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, išaiškinusi ir nustačiusi visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad jis yra kaimyninio žemės sklypo, besiribojančio su detaliai suplanuota teritorija, valdytojas ar naudotojas. Nustatyta, kad pareiškėjo pridedamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina tik tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ ( - ), Klaipėdoje, priklauso inžineriniai tinklai (apšvietimo ir lietaus kanalizacijos tikslai) ir inžinerinis statinys – 1 315 kv. m ploto kiemo aikštelė. Pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į šios aikštelės užimamą žemės sklypą. Be to, sprendžiant iš detaliojo plano brėžinių, minėta kiemo aikštelė yra už ginčo planavimo dokumentu UAB „Krovinių terminalas“ numatytos plėtoti teritorijos. Taigi grafinė bylos medžiaga leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra, todėl Sprendimu patvirtintas detalusis planas negali daryti ir nedaro tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms bei pareigoms, o tai lemia išvadą, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo Sprendimo panaikinimu.

18Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose aptartais atvejais reikalauti, kad teismas nustatytų ir pašalintų teisės aktų (viešojo intereso) pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, iš esmės neatsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo dalimi dėl susisiekimo sistemos organizavimo (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d.) ir statybos srities (gaisrinės saugos) klausimais.

19IV.

20Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ 2014 m. liepos 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-939/2014 (IX t., b. l. 1–5).

21Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo manymu, egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

22Pareiškėjas ne kartą savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad patvirtinto detalaus plano teritorija yra greta jo valdomų / naudojamų žemės sklypų, kuriuose yra jam nuosavybės teise priklausančių statinių, dėl to ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu bus daromas tiesioginis poveikis pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad iš byloje esančių duomenų pareiškėjas – nėra subjektas, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą. Šiuo atveju, iškilus klausimui ar abejonėms, ar pareiškėjas turi teisę ginčyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T2-242, remdamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, 68 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 81 straipsniu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galėjo pareiškėjui pasiūlyti arba pareikalauti pateikti papildomus įrodymus apie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens valdomų / naudojamų žemės sklypų ir / ar nuosavybės teisės objektų gretimybes atsižvelgiant į detaliojo plano teritoriją. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Krovinių terminalas“ nuomos teise valdomų sklypų ir jų tarpusavio gretimybės yra akivaizdžiai matoma iš byloje esančių detaliojo plano brėžinių.

23Be to, pagal prie šio prašymo pridedamus išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir pagal byloje esančio detaliojo plano brėžinį matyti, kad:

24- tiek pareiškėjui, tiek trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Krovinių terminalas“ priklausantys statiniai ( - ), tiek detalaus plano teritorija patenka į Lietuvos Respublikos nuosavybės, o trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ „Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcija“ (toliau – KVJUD) – patikėjimo teise valdomą žemės sklypą Nr. 2101/0010:0001 (todėl KVJUD yra detaliojo plano organizatorius);

25- ir pareiškėjas, ir trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Krovinių terminalas“ nuosavybės teise valdomiems statiniams priskirtus žemės sklypus valdo nuomos teisėmis. Pridedami priedai prie KVJUD žemės sklypo nuomos sutarties (nuomojamų žemės sklypų planai) akivaizdžiai parodo gretimybes su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamais žemės sklypais;

26- pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys ( - ), kuriems priskirtas žemės sklypas (-ai) yra gretimybė su planuojama teritorija ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu, priskirtu UAB „Krovinių terminalas“ valdomiems statiniams, esantiems ( - );

27- VĮ Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. birželio 26 d. raštą Nr. (4.6)A6-411, 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-867 pateikė kadastro žemėlapio ištrauką, kurioje labai aiškiai yra pažymėtos pareiškėjo ir UAB „Krovinių terminalas“ iš KVJUD nuomojamos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ir besiribojančios viena su kita teritorijos;

28- ( - ) g. dalis taip pat patenka į planuojamą teritoriją. Ši gatvės dalis taip pat yra gretimybė su nuomojamu žemės sklypu (-ais), priskirtu (-ais) pareiškėjo statiniams.

29- nors ginčo automobilių stovėjimo aikštelė, nuosavybės teise priklausanti pareiškėjui, nepatenka į detaliojo plano teritoriją, tačiau taip pat liečia detaliojo plano sprendinius „Susisiekimas“, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę pareiškėjas turėjo būti traktuojamas kaip turintis materialinį teisinį suinteresuotumą.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Sprendimą, akivaizdžiai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl detaliojo plano, tuo pačiu ir dėl detalųjį planą patvirtinusio ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-242 pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t. y. padarė esminį nurodytos materialinės teisės normų (nepagrįstai netaikė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto) pažeidimą, turėjęs įtakos neteisėtam Sprendimo priėmimui. Vien dėl šios priežasties neteisėtai atmetus pareiškėjo skundą ir iš esmės jo neišnagrinėjus, procesas šioje administracinėje byloje atnaujintinas.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ teismui pateikė paaiškinimą, kuriame prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

32Paaiškinime pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno realaus pagrindo proceso atnaujinimui. Pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių teismo padarytą esminį pareiškėjo nurodytos materialinės teisės normos (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 4 d. 1 p.) pažeidimą. Pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nepateikus svarių argumentų dėl teismo aiškinimo klaidingumo nesudaro ir negali sudaryti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, tai vienareikšmiškai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu siekiant, kad administracinė byla būtų išnagrinėta iš naujo, o jos faktinės aplinkybės būtų įvertintos kita, prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodančiai bylos šaliai naudinga linkme. Pareiškėjas nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo motyvų, susijusių su Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymu. Prašyme jis iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų, kurie nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nesant akivaizdžių įrodymų, kad materialinės pažeidimas padarytas, ir prašyme pateikiant tik kitokią, nei apeliacinės instancijos teismo, teisės normos bei faktinių aplinkybių interpretaciją, konstatuoti esminį materialinės teisės normos taikymo pažeidimą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir argumentų, kurie leistų teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neteisėtas (neteisingas) ir atnaujinus procesą būtų priimtas priešingas sprendimas.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34V.

35Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

36Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.

37Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino nuo sužinojimo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

38Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

39Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje ir nepagrįstai netaikė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto, tai turėjo įtakos neteisėtam Sprendimo priėmimui.

40Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija) 1 punkte nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą. Pareiškėjas iš esmės nepaneigia teismo sprendimo motyvų, kurių pagrindu, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, buvo nustatytas jo teisinio suinteresuotumo nebuvimas, t. y. pagal byloje esančius įrodymus pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik inžineriniai tinklai ir inžinerinis statinys; pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į aikštelės užimamą žemės sklypą; pareiškėjo turtas yra už ginčo planavimo dokumentu numatytos plėtoti teritorijos ribų; pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra. Prašyme pateikta argumentacija atspindi tik pareiškėjo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, kas savaime nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

42Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimo byloje B. prieš Rumuniją §61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją § 51–58).

43Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymo netenkinti.

46Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-939/2014 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių terminalas“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“... 5. Skunde (I t., b. l. 10–16; V t., b. l. 29–36; VII t., b. l. 34–42)... 6. II.... 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 8. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. Dėl automobilių stovėjimo aikštelės valdymo teisių ir pareiškėjo... 10. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 ir 42 dalių, 23... 11. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl gaisrinės saugos reikalavimų... 12. Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2 str. 51 d., 23 str. 1... 13. Dėl planavimo sąlygų išdavimo ir poveikio aplinkai vertinimo teismas... 14. III.... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad AB „Klaipėdos nafta“ 2012... 17. Teismas pažymėjo, jog faktas, kad administracinis sprendimas dėl teritorijos... 18. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų... 19. IV.... 20. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ 2014 m. liepos 18 d. pateikė prašymą... 21. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo manymu, egzistuoja Lietuvos Respublikos... 22. Pareiškėjas ne kartą savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad... 23. Be to, pagal prie šio prašymo pridedamus išrašus iš Nekilnojamojo turto... 24. - tiek pareiškėjui, tiek trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB... 25. - ir pareiškėjas, ir trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Krovinių... 26. - pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys ( - ), kuriems... 27. - VĮ Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. birželio 26 d.... 28. - ( - ) g. dalis taip pat patenka į planuojamą teritoriją. Ši gatvės dalis... 29. - nors ginčo automobilių stovėjimo aikštelė, nuosavybės teise... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Sprendimą,... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ teismui pateikė... 32. Paaiškinime pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno realaus... 33. Teisėjų kolegija... 34. V.... 35. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 36. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais... 37. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 38. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 39. Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad teismas... 40. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies (2010 m. liepos 2 d.... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių... 42. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –... 43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymo netenkinti.... 46. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-939/2014 pagal... 47. Nutartis neskundžiama....