Byla 2S-2367-413/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kraustykis lengvai” atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-17448-191/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kraustykis lengvai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaizen Group“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

32014 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Kraustykis lengvai“ ieškinys dėl 2 057 Lt skolos, 431,98 Lt delspinigių, 7,46 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Kaizen Group“. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Kraustykis lengvai“ prašymą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka bei nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti pateikto ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (35 Lt), kad būtų galima ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Teismas nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, ieškovė skolos dydį grindė PVM sąskaitomis – faktūromis, kurių atsakovė nėra pasirašiusi. Todėl teismas sprendė, kad įrodymai apie skolos atsiradimą, jos dydį ir atsakovo kaltę gali būti ir ne rašytiniai, dėl ko byla turėtų būti nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

81. Dėl nepakankamų raštiškų įrodymų apie skolos atsiradimą, jos dydį ir atsakovės kaltę. Apeliantas pažymi, jog atsakovės užsakyta pervežimo paslauga jai buvo suteikta 2014 m. gegužės mėn. 22-23 dienomis. Tai patvirtina 2014 m. rugsėjo 15 d. teismui pateikta GPS navigacijos išklotinė, leidžianti nustatyti ieškovės krovininio automobilio koordinates ir maršrutą minėtomis dienomis, kuomet buvo atliekama paslauga atsakovei jos nurodytais adresais - krovinys buvo gabenamas iš Lietuvos į Estiją. Atsakovė yra gavusi visas ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas- faktūras ir susipažinusi su jų turiniu bei atsakomybe už prievolės pažeidimą. Teismui yra pateiktas 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolų suderinimo aktas. Atsakovė žino ir yra susipažinusi su išrašytomis delspinigių sąskaitomis ir šią aplinkybę patvirtina elektroniniu paštu atsakovei išsiųsti priminimai bei informacija apie kreipimąsi į teismą dėl skolos išieškojimo.

92. Dėl pateikto ieškinio trūkumų pašalinimo. Apelianto nuomone, remiantis CPK 424 straipsnio 2 dalimi, teismui yra pateikti visi leistini rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami atsakovei pateikti kaltinimai, todėl ieškinys galėtų būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 straipsnio 2 dalis).

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, t. y. sumokėti 35 Lt žyminį mokestį tam, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Analizuojant apelianto atskirojo skundo argumentus matyti, kad juo iš esmės kvestionuojama vienintelė pirmosios instancijos teismo padaryta išvada – pateikti įrodymai yra nepakankami, kad ieškinys būtų nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Jokių motyvų, susijusių su įpareigojimu primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kaip antai žyminio mokesčio dydis, jo sumokėjimo terminas, apeliantas savo atskirajame skunde nenurodo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantas siekia nuginčyti teismo nuomonę dėl negalimumo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

14Pažymėtina, kad CPK numatytos dvi sumarinio (pagreitinto) proceso formos (CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms šioms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Todėl sumarinio proceso tvarka priimti sprendimai yra sąlyginiai (CPK 262 straipsnio 1 dalis), tarpiniai bei negali būti skundžiami apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 436 straipsnio 7 dalis). Priešingai, šaliai per nustatytą terminą pasinaudojus teise būti išklausyta, sumarinis procesas transformuojasi į ginčo teiseną pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 439 straipsnio 3 dalis).

15Nagrinėjamoje byloje apeliantas siekia savo reikalavimų patenkinimo dokumentinio proceso tvarka (LR CPK 424 straipsnis). Viena vertus, šalių procesinio dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), taip pat civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis) lemia tai, jog kreditoriui CPK 439 straipsnio 3 dalies nurodytu atveju nėra draudžiama pasirinkti tolesnio savo pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdo: paduoti teismui ieškinį pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles ar ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kita vertus, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs būtent teismui diskrecijos teisę iš anksto įvertinti, ar konkretus ginčas gali būti išnagrinėtas pagal dokumentinio proceso taisykles, priimant preliminarų teismo sprendimą, kitaip tariant, preliminariai įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę. Tai paaiškintina tuo, kad CPK XXII skyriuje įtvirtintu dokumentiniu procesu siekiama pagreitini bylų išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį, automatizuoti procesą ir padaryti jį pigesnį, o kartu šios specialiosios proceso teisės normos nustato tam tikrus ypatumus, sprendžiant atskirus klausimus ieškinio priėmimo stadijoje, taip pat nustato įrodymų vertinimo bei procesinio sprendimo byloje priėmimo specifiką. Nagrinėjamu atveju, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, teismas nutartyje nurodė motyvus, kodėl byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles negali būti apeliacinio apskundimo objektas, nes tokio pobūdžio nutarties apskundimo galimybės nenumato įstatymas, be to, ši teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies ir 2 punktai).

16CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą toje dalyje, kuria skundžiama nutarties dalis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kadangi ji pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi šis trūkumas paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti ieškovei žyminį mokestį yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. primokėti trūkstamą žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą šiam trūkumui pašalinti.

17Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kraustykis lengvai“ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties dalies, kuria teismas nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kitą nutarties dalį, kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, palikti nepakeistą.

19Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kraustykis lengvai“ naują terminą iki 2014 m. lapkričio 19 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą 35 Lt žyminį mokestį.

Proceso dalyviai