Byla 2A-1160-112/2013
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3740 Lt skolą, 1346,40 Lt delspinigių, 8,06 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei automobilio remonto paslaugas ir perdavė prekes, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas ir perduotas prekes nesumokėjo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-20 sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ ieškinį visiškai tenkino. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Automalūnas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ 3740 Lt skolos, 1346,40 Lt delspinigių, 8,06 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5086,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2012 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. 2012 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės sutarties pagrindu susiformavo automobilių remonto paslaugų teikimo ir automobilių detalių pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Sutartyje šalys neaptarė, kuris atsakovės darbuotojas bus atsakingas už automobilių pristatymą ieškovei, sąskaitų pasirašymą atsakovės vardu. Tačiau tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusi verslo praktika buvo tokia, kad atsakovės darbuotojas A. B., nors ir neturėdamas rašytinio įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę veikti atsakovės vardu, atveždavo ieškovei atsakovės automobilius remontuoti, atsakovės vardu pasirašydavo sąskaitas, o atsakovė laiku jas apmokėdavo. Atsakovės apmokėtos sąskaitos, kurias atsakovės vardu pasirašydavo atsakovės darbuotojas A. B., grindžia tas aplinkybes, kad atsakovė buvo suteikusi šiam darbuotojui teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su atsakovės automobilių remontu, įskaitant ir pasirašyti sąskaitas atsakovės vardu. Ieškovė atliko paslaugą, suremontavo atsakovės atstovo pateiktą A. B. automobilį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas. Taip pat nurodė, kad nenustatydama lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojo A. B. teisių ir pareigų, susijusių su automobilių remontu, sąskaitų pasirašymu ir kt., veikė savo rizika ir sudarė pagrindą darbuotojui A. B. piktnaudžiauti. Pažymėjo, kad atsakovės vadovui darbuotojas A. B. prisipažino atsakovės sąskaita suremontavęs A. B. priklausantį automobilį, už tai atsakovė jį ir atleido iš darbo. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B., teismo iniciatyva įtrauktas į procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį paneigti ieškinyje nurodytų aplinkybių, taigi nenuginčijamai įrodyta, kad žalą ieškovei padarė atsakovės darbuotojas A. B.. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, pirkimo-pardavimo sutartis atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius. Be to, ieškovė reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas.

4Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Redanas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

52013-03-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtus nuostolius nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog prekių pagal sutartį atsakovė negavo, jos buvo suteiktos trečiajam asmeniui A. B. nesąžiningai veikusiam atsakovės vardu. Teismas savo sprendime nepagrįstai tvirtina, jog verslininkas turi priimti visą neigiamą savo veiklos padarinių riziką, nes nenustatė jokių lokalinių teisės aktų reglamentuojančių darbuotojo A. B. teises ir pareigas. Teigia, kad UAB „Redanas“ prievolė pagal sutartį neatsirado ir negalėjo atsirasti, nes atsakovas iš UAB „Automalūnas“ prekių nepirko, apie tai, kad UAB „Redanas“ darbuotojas A. B. pasirašė minėtoje sąskaitoje ir pirkėjas priėmė, nežinojo. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakomybę atsakovui, kuris nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu visiškai nevertino to, ar pati ieškovė UAB „Automalūnas“ buvo atidus ir rūpestingas. Pažymėjo, kad nors atsakovė ir suteikė teisę savo įmonės darbuotojui pasirašyti sąskaitose, tai nesuteikė pagrindo UAB „Automalūnas“ manyti, kad A. B., buvęs UAB „Redanas“ darbuotojas, turi teisę bet kada visais atvejais atvykti pas pardavėją, užsisakyti prekes, jas priimti, pasirašyti sąskaitose ir kt. Be to, remiantis tarp UAB „Redanas“ ir UAB „Automalūnas“ sudarytos sutarties 3.6 punktu, ieškovė neturėjo teisės perduoti prekių A. B. už 3740 Lt sumą, iš anksto nesuderinęs darbų ir prekių kainos su atsakovės direktoriumi. Mano, kad teismas ieškovui priteisė nepagrįstai dideles netesybas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, bylą nagrinėjo formaliai, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Automalūnas“ prašo atsakovės UAB „Redanas“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovei, kurios vardu trečiasis asmuo pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, atsiranda pareiga pagal CK 2.133 straipsnio 1, 2 ir 9 dalis sumokėti minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą, todėl teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteista 3740 Lt skola, teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė laiku neapmokėjusi PVM sąskaitos faktūros, privalo atlyginti ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punkte numatytus delspinigius – po 0,2 procentus nuo neapmokėtų prekių už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė, pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko su delspinigių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 1346,40 Lt delspinigių. Ieškovės manymu, teismas priėmė sprendimą išnagrinėjęs visas svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, jas aptaręs sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir išanalizuotų įrodymų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2011 m. kovo 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybėn prekes, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už perduotas prekes. 2012 m. kovo 29 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija MAL Nr.1006955, kurioje nurodė atsakovei iki 2012 m. balandžio 5 d. sumokėti ieškovei 3740 Lt už prekes ir paslaugas, tačiau atsakovė minėtos sąskaitos faktūros neapmokėjo.

10CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

11Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jo sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

12Nors pirkimo-pardavimo sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad jei pirkėjas norės nusipirkti prekių iš pardavėjo už didesnę sumą nei 2000 Lt pirkėjas turės sumokėti grynaisiais arba išankstiniu apmokėjimu, priešingu atveju pirkėjo užsakymas nebus įvykdytas, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė apie metus laiko apmokėdavo sąskaitas ne išankstiniu apmokėjimu, ieškovė nereikalavo išankstinių mokėjimų, o atsakovė tam neprieštaravo. Todėl laikytina, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiai tarpusavio atsiskaitymo praktikai, taigi tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklosčiusi atsiskaitymų praktika kitokia, nei tai nustato pirkimo-pardavimo sutarties 3.6 punktas, ši praktika buvo priimtina abiem šalims, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad remiantis tarp UAB „Redanas“ ir UAB „Automalūnas“ sudarytos sutarties 3.6 punktu, ieškovė neturėjo teisės perduoti prekių A. B. už 3740 Lt sumą, iš anksto nesuderinusi darbų ir prekių kainos su atsakovės direktoriumi.

13Taip pat iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog prekes ir paslaugas iš ieškovės priimdavo ir PVM sąskaitoje faktūroje pasirašydavo A, B. (b. l. 46, 47, 65). Sąskaita, dėl kurios byloje yra kilęs ginčas, buvo A. B. pasirašyta 2012-03-29, po minėtos sąskaitos pasirašymo A. B. yra pasirašęs sąskaitą ir 2013-05-29 (b. l. 65), nurodytos sąskaitos buvo pasirašytos A. B. dar dirbant UAB „Redanas“. Pats UAB „Redanas“ direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad A. B. iš darbo atleido vėliau (b. l. 83), taigi nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės darbuotojui priėmus prekes ir paslaugas iš ieškovės, atsakomybė už nepamokėtą sąskaitą kyla atsakovei. Jeigu atsakovė mano, jog A. B. savo neteisėtais veiksmais padarė žalos, ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

14CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Taip pat vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad abi šalys yra verslininkai. Įvertinus tai, kad ieškinyje prašomas priteisti delspinigių dydis yra beveik tris kartus mažesnis už prievolės dydį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės ir atlieka tik kompensacinę funkciją.

15Apeliantas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

16Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Byloje yra duomenys, kad ieškovė už teisines paslaugas sumokėjo advokatui 400 Lt (b. l. 103), todėl atmetus apeliacinį skundą, įvertinus skundžiamo klausimo sudėtingumą ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius, iš atsakovės ieškovei priteistina 400 Lt už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

18Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovės UAB „Redanas“ ieškovei UAB „Automalūnas“ 400 Lt už teisines paslaugas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-20 sprendimu ieškovės... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Redanas“ prašo Klaipėdos miesto... 5. 2013-03-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Automalūnas“ prašo... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2011 m.... 10. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena... 11. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir... 12. Nors pirkimo-pardavimo sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad jei pirkėjas norės... 13. Taip pat iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad tarp ieškovės... 14. CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo... 15. Apeliantas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip... 16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 17. Byloje yra duomenys, kad ieškovė už teisines paslaugas sumokėjo advokatui... 18. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti iš atsakovės UAB „Redanas“ ieškovei UAB „Automalūnas“ 400...