Byla e2A-8-613/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. K. ir E. K. ieškinį atsakovui S. E. (S. E.), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 8-ajam notarų biurui ir Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašė O. K. 2015-04-30 sudarytą testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure, pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad ( - ) ieškovų motina O. K. mirė. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. butas, adresu ( - ), ir žemės sklypas, esantis ( - ). Po ieškovų motinos mirties ieškovai kreipėsi į Klaipėdos m. 10-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarų biure jiems buvo paaiškinta, jog yra sudarytas testamentas. Iš ieškovų senelės V. Š. ieškovai sužinojo, kad šis testamentas galbūt yra surašytas jų motinos sugyventinio atsakovo S. E. vardu. Ieškovų tėvai išsituokė 1999 metais. Tačiau faktiškai tėvai ir po skyrybų gyveno kartu iki pat tėvo mirties 2010-06-29. Po tėvo mirties į ieškovų tėvų namus pradėjo vaikščioti atsakovas, o vėliau jis ten ir apsigyveno. Kadangi atsakovas vartojo alkoholį, tarp ieškovų ir atsakovo nuolat kildavo konfliktų. Atsakovas nuolat įkalbinėdavo ieškovų motiną parduoti žemės sklypą ar perrašyti butą jam, bet ieškovų motina, ieškovams girdint, niekada su tokiais atsakovo įkalbinėjimais nesutiko, taip pat kaip ir nesutiko su juo susituokti. Ieškovų motina nepasitikėjo atsakovu, nes pastarasis nuolat girtavo. 2012 metais ieškovas B. K. grįžo iš Londono slaugyti motinos, kuriai buvo lūžusi koja. 2014 m. ieškovų motina susilaužė petį, jos sveikata blogėjo, ji gėrė daug vaistų ir jų paveikta daug miegojo. 2014-01-29 ieškovų motinai buvo atlikta operacija, o 2015 m. gegužės mėnesį ieškovų motina buvo hospitalizuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. 2015-07-11 ieškovų motina paskambino savo motinai Vidai B. Š., kuriai pasakė, kad su ja kalbasi paskutinį kartą, ir tą pačią dieną buvo hospitalizuota ligoninėje, kurioje mirė. Atsakovas sąmoningai nekvietė ieškovų motinai greitosios medicinos pagalbos. Į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai priekaištavo, kad per vėlai iškviesta medicinos pagalba, todėl ligonės nepavyko išgelbėti. Atsakovas į ieškovų motinos laidotuves atvyko girtas.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovų B. K. ir E. K. ieškinį atmetė ir atsakovui iš ieškovų priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmus testamento sudarymo metu, išanalizavęs visų byloje pateiktų ieškovų motinos medicininių dokumentų turinį ir remdamasis liudytojų parodymais, nenustatė, kad ieškovų motina turėjo psichinių ligų požymių ar piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais.
  3. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo skirti O. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Ieškovai B. K. ir E. K. (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    52016-05-06 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, skirti O. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pridėti papildomus įrodymus ir priteisti iš atsakovo apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. O. K. turėjo psichikos sutrikimų testamento sudarymo metu, tačiau ar tie sutrikimai turėjo įtakos jai suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti 2016-04-30, gali atsakyti tik specialistai, atlikę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokią ekspertizę atlikti.
    2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas liudytojos D. S. parodymus ir patikimesniais laikydamas liudytojų V. O. T. ir A. N. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
    3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neskundė notarės veiksmų, preziumuodami juos kaip teisėtus.
  2. Atsakovas S. E. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nė viena iš apeliantų nurodomų ligų nėra susijusi su testatorės psichikos sutrikimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos D. S. parodymus, nes ji su apeliantais yra susijusi artimais giminystės ryšiais. Taip pat nėra pagrindo netikėti gydytojos ir notarės parodymais, nes tiek notarei, tiek gydytojai yra keliami griežti atsakingumo bei pareigingumo reikalavimai.
    3. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog testatorė nesaikingai vartojo alkoholį ir vaistus. Be to, niekuo nepagrįsti ir šmeižiantys yra apeliantų teiginiai dėl atsakovo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutartimi nutarta tenkinti apeliantų prašymą skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir sustabdyti civilinę bylą pagal apeliantų B. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. K. ir E. K. ieškinį atsakovui S. E. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, iki bus atlikta paskirta teismo ekspertizė.
  4. Klaipėdos apygardos teisme 2017-05-17 gautas O. K. pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktas Nr. 85TPK-132/2017.
  5. Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-25 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

7Dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu

  1. Apeliantai nurodo, jog O. K. turėjo psichikos sutrikimų testamento sudarymo metu, tačiau ar tie sutrikimai turėjo įtakos jai suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti 2016-04-30, gali atsakyti tik specialistai, atlikę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokią ekspertizę atlikti.
  2. Tam, kad pašalinti visus nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusius prieštaravimus bei abejones, Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutartimi apeliantų prašymas skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę patenkintas, teismo psichiatrijos ekspertizė paskirta.
  3. Klaipėdos apygardos teisme 2017-05-17 gautas O. K. pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktas Nr. 85TPK-132/2017. Teismo psichiatrijos ekspertė L. Š. ekspertizės akte nurodė, jog O. K., mirusi ( - ), laikotarpiu nuo 2003-10-27 iki 2007-08-27 ambulatoriškai gydyta dėl laikino psichikos sutrikimo – sunkios depresijos epizodas be psichozinių simptomų. Ekspertė nurodo, jog nenustatyta, kad O. K., sudarydama 2015-04-30 testamentą, būtų sirgusi kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. Ekspertė taip pat nenustatė, kad O. K., sudarydama 2015-04-30 testamentą, dėl kokio nors lėtinio, laikino psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
  4. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Viena iš sandorio galiojimo sąlygų yra jį sudarančių asmenų veiksnumas ir tai reiškia, kad sandorį sudaręs asmuo turi būti veiksnus, jo valia turi būti išreikšta laisvai. Taigi, teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.).
  5. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog:
    1. O. K. laikotarpiu nuo 2003-10-27 iki 2007-08-27 ambulatoriškai gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, diagnozė – sunkios depresijos epizodas be psichozių simptomų (e. b. t. 1, b. l. 191–192). Daugiau duomenų apie O. K. sveikatos sutrikimus, susijusius su psichikos sutrikimais, byloje nėra.
    2. Iš apelianto E. K. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, jog O. K. maždaug 1994 metais buvo ištikta insulto (2016-04-27 posėdžio garso įrašo 29.30 min., 1.27.15 min.).
    3. Nuo 2015-01-28 iki 2015-02-04 O. K. gydyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriuje dėl kairio peties ankštumo (e. b. t. 1, b. l. 16).
    4. Nuo 2015-04-13 iki 2015-04-22 O. K. gydyta VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo metabolinės kepenų cirozės, komplikacijos – ascitas, mechaninė gelta (b. l. 25–26, 37–38, 86–87). Išleista geresnės būklės.
    5. O. K. sirgo cukriniu diabetu (b. l. 112).
    6. Nuo 2015-05-02 iki 2015-05-07 gydyta VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dėl kepenų cirozės (e. b. t. 1, b. l. 17), gydymo metu nustatyti objektyvūs duomenys: bendra būklė – vidutinio sunkumo. Asteninės kūno sandaros. Vangi. Kontaktas apsunkintas dėl dalinės dezorientacijos ir kt. Į namus išrašyta patenkinamos būklės.
  6. Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog 2003–2007 metais O. K. sirgimas depresija negalėjo lemti ir nelėmė jos gebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti testamento sudarymo metu 2015-04-30, o kiti susirgimai, teisėjų kolegijos nuomone, apskritai neturėjo įtakos O. K. psichikai nei testamento sudarymo metu, nei bet kuriuo kitu jos gyvenimo momentu.
  7. Pažymėtina, jog tokią teisėjų kolegijos išvadą taip pat atitinka atliktos pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktas, kuriame teismo psichiatrė ekspertė L. Š., atsakydama į pateiktus klausimus, pateikė atsakymus, jog nenustatyta, kad O. K., sudarydama 2015-04-30 testamentą, būtų sirgusi kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. Ekspertė taip pat nenustatė, kad O. K., sudarydama 2015-04-30 testamentą, dėl kokio nors lėtinio, laikino psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
  8. Pažymėtina, jog ekspertizės aktas vertinamas pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad eksperto išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas vertina ir medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatyta.
  9. Pažymėtina, jog liudytojos Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė ir Sveikatos priežiūros centro apylinkės gydytoja V. O. T., kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, teigia, kad nepastebėta O. K. psichikos sutrikimų testamento sudarymo metu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog testatorė O. K. testamento sudarymo metu, t. y. 2015-04-30, buvo geros psichinės būklės, suprato sudaromo sandorio esmę ir siekė jį sudaryti, kaip jau minėta, ši išvada atitinka tiek teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, tiek visus byloje esančius rašytinius duomenis, taip pat liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymus, jog testamento sudarymo metu (2015-04-30) O. K. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.
  10. Pažymėtina, jog ieškovas E. K., nurodydamas, jog O. K. galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti testamento sudarymo metu dėl alkoholio bei medikamentų nuolatinio vartojimo, nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). E. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie O. K. piktnaudžiavimą alkoholiu ar medikamentais, be to, taip pat trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės Birutės Vinogradovienės parodymai, jog O. K. būklė sudarant testamentą buvo gera, paneigia apelianto E. K. argumentus, jog O. K. galėjo sudaryti testamentą nesuprasdama sudaromo sandorio esmės dėl alkoholio ar medikamentų poveikio.
  11. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija negali padaryti išvados, jog O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti testamento sudarymo metu. Byloje yra nenuginčytas pomirtinės teismo ekspertizės aktas, dėl kurio apeliantai neteikė jokių paaiškinimų, todėl darytina išvada, jog apeliantai neįrodė, kad ginčo testamentas naikintinas CK 1.89 straipsnio pagrindu.

8Dėl liudytojų parodymų vertinimo

  1. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas liudytojos D. S. parodymus ir patikimesniais laikydamas liudytojų V. O. T. ir A. N. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, jog liudytoja D. S. yra apeliantų teta (2016-03-09 pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio 21.50 min.), todėl ji gali būti suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi.
  3. V. O. T. ir A. N. nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi.
  4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimus teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas D. S. parodymus kaip mažiau patikimus negu liudytojų V. O. T. ir A. N., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, jog įvertinus byloje esančių įrodymų visetą: eksperto išvadą, rašytinius įrodymus, liudytojų – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės Birutės Vinogradovienės, gydytojos V. O. T., A. N. parodymus, darytina išvada, kad jie yra nuoseklūs, nėra prieštaringi ir paneigia liudytojos D. S. parodymus apie O. K. psichinės sveikatos būklę ir testamento sudarymo metu jos galėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad D. S. yra artimais giminystės ryšiais susijusi su apeliantais, pagrįstai šios liudytojos parodymus laikė mažiau patikimais negu kitų liudytojų parodymus.
  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje

    9Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

  2. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nespręstinas.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 straipsniais, teismas

Nutarė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai