Byla 2S-383-479/2012
Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Žanetos Rimkienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Žanetos Rimkienės ieškinį atsakovei UAB „Eilorita“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį 9 724,55 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2011-09-01 nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista po 56,25 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovės atleidimo iš darbo 2010-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, ir sumažino priteistą vidutinį vienos darbo dienos užmokestį nuo 56,25 Lt iki 31,18 Lt, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 362,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

4Atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal vykdomuosius raštus, išduotus įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimui ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-01 nutarčiai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išsprendimas nebeteks prasmės.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-14 nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą pagal vykdomuosius raštus.

6Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutartį. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, joje nėra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, apie šio klausimo nagrinėjimą nebuvo pranešta ieškovei, todėl teismas pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimą. Taip pat ieškovė teigia, kad teismas pažeidė ekonomiškumo ir teisingumo principus, negynė ieškovės, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, teisių, neišlaikė proceso šalių interesų pusiausvyros, suteikė perdėtą pranašumą atsakovei. Ieškovė teigia, kad jos šeima yra socialiai remtina, abu su vyru yra registruoti Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, šeima gyvena tik iš gaunamos pašalpos, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

7Atsakovė UAB „Eilorita“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

10Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu bet kurioje proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.

11Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota ir joje nėra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašė dėl sunkios finansinės padėties išdėstyti priteistos skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui bei iki bus išspręstas minėtas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nesustabdžius teismo sprendimo vykdymo nebūtų tikslinga nagrinėti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo motyvu ir konstatuoja, kad teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta nėra pagrindo. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant užtikrinti abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, todėl ir tas motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, atmestinas.

12Apeliantė Ž. Rimkienė taip pat pažymi, kad jai nebuvo pranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, todėl teismas pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais ir pažymi, kad teismas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia rašytinio proceso tvarka ir tik išimtiniais atvejais, kai teismas mano, kad tai yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša šalims (LR CPK 147 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ieškovei pranešti apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

13Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė ekonomiškumo ir teisingumo principus, pažeidė ieškovės, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais ieškovės argumentais bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo šalių pareikštų reikalavimų iš esmės. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos finansinės padėties bus reikšmingos sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, o ne vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes ir pagal susidariusią situaciją parinko proporcingas laikinąsias apsaugos priemones.

14Teismas, vadovaudamasis LR CPK 336?339 str.,

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai