Byla e2A-1540-260/2019
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1879-188/2019 pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinį atsakovui D. Š. dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., 2018-09-25 pateiktu ieškiniu ir 2018-10-26 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo D. Š., buvusio iki bankroto bylos iškėlimo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovo, 4127,08 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J.. Dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas D. Š. į teismą nesikreipė, jis nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ir ĮBĮ) reikalavimų. Sukėlęs ieškovei, kartu ir jos kreditoriams, žalą inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Žala yra padaryta kreditoriams. Žalos dydis nustatytas, patvirtinus kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti 2018 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, bankroto byloje sudaro 4127,08 Eur. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje bankroto administratorius paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi D. Š. skyrė 200,00 Eur baudą už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos turto bei dokumentų teismo paskirtam bankroto administratoriui neperdavimą.

93.

10Atsakovas D. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, mano, kad administratorius D. J. bando prisiteisti žalą sau asmeniškai. Teigė, kad bankroto administratoriaus pasirašytas ieškinys prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai, yra absoliutus įrodymas, jog bankroto administratorius D. J. piktnaudžiauja teise, klastoja aplinkybes bei faktus, procesinius dokumentus ir reiškia nepagrįstą ieškinį. Atsakovas nurodė, kad tiek bankroto byla, tiek patikslintas ieškinys nesietini su juo, kadangi jis yra asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas, o bylos eigoje teisinį statusą keičianti viešoji įstaiga Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga jam yra nežinoma.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo D. Š. 4127,08 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių eurų 08 ct) žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, juridinio asmens kodas 191991323. Taip pat iš atsakovo teismas priteisė valstybei 93 Eur žyminį mokestį.

145. Teismas pripažino byloje nustatytu, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J., kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (e. b. l. 25-26). VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovo pareigas nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ėjo atsakovas D. Š. (e. b. l. 14-19). Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi buvusiam Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovui D. Š. paskirta 200 Eur baudą už teismo nutarties perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui nevykdymą (e. b. l. 23-24). Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 4127,08 Eur sumai (e. b. l. 10). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi D. Š. apribota teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu (e. b. l. 11-12). Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) duomenimis, nuo 2014 metų iki 2018 metų Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įsiskolinimas per ketverius metus išaugo nuo 413,79 Eur iki 3840,88 Eur (e. b. l. 9, 27-29). Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi įstaiga pripažinta bankrutavusia (civilinės bylos Nr. eB2-496-343/2019; 2 t., e. b. l. 31).

156. Teismas taip pat pripažino byloje nustatytu, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, juridinio asmens kodas 191991323, teisinė forma – asociacija. Akivaizdu, kad teikiant ieškinį buvo suklysta nurodant juridinio asmens teisinę formą, kas šiuo atveju bylos esmės nekeičia. Patikslintas asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ieškinys teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2018 m. lapkričio 5 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šioje informacinėje sistemoje įrašas „patikslintas ieškinys pripažintas nepaduotu“, esant minėtai teisėjos rezoliucijai – akivaizdi žymėjimo klaida, šalims nesukelianti jokių pasekmių, kadangi šalys procesinius dokumentus gavo laiku ir su tam tikrais, jiems asmeniškai skirtais, teismo įpareigojimais, atsakovas pateikė atsiliepimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog atsakovo atsiliepime išdėstyti teiginiai, kad su ieškove jo nesiejo jokie teisiniai santykiai ir kad patikslintas ieškinys pripažintas nepaduotu, vertintini tik kaip atsakovo siekis išvengti atsakomybės, atmestini kaip nepagrįsti.

167. Teismas sprendime nurodė, kad bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Jis sprendime konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga tapo nemoki 2017 metais, kai jai vadovavo atsakovas, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą, pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jis kreditoriams padarė žalą. Atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsakovo vadovavimo įstaigai laikotarpiu išaugo 4127,08 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 4127,08 Eur žalai atlyginti. Teismas vertino, kad atsakovas buvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Byloje pateikti duomenys parodo, kad jam buvo žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų dydis, kad įstaigos turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau atsakovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.

178. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad atsakovas duomenų apie realią įmonės turtinę, ūkinę–finansinę padėtį teismui nepateikė. Nustatyti tikrosios įstaigos finansinės padėties nėra galimybės, nes ir administratoriui nepateikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos buhalteriniai dokumentai. Už tai atsakovui Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto byloje, buvo paskirta bauda (e. b. l. 23-24). Teismas taip pat nurodė, kad jis atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas, nagrinėjant bylą, neginčijo prašomo priteisti žalos dydžio, atsiliepime tik nurodė, kad jis su ieškove neturėjo jokių sąsajų, o bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko.

18III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

199.

20Apeliaciniame skunde atsakovas D. Š. nurodė, kad prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą kaip šališką, neteisėtą bei nepagrįstą, atitinkamu teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą E. P. dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos R. Š. tęstinių nusikalstamų veiksmų ištyrimo, taip pat atitinkamu teisės aktu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl pil. D. J. manomai nusikalstamos veiklos ištyrimo, atitinkamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

2110. Atsakovas D. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl tokių priežasčių: 1) dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo ir dokumentų klastojimo; 2) dėl bankroto administratoriaus D. J. nusikalstamų veiksmų reiškiant melagingą ieškinį ir juridinio asmens asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos juridinio statuso klastojimo.

2211. Argumentuodamas, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka, apeliantas nurodė, jog jis 2019 m. vasario 21 d. teismo posėdyje pareiškė teisėjai nušalinimą, pateikdamas įrodymus, kad ji 2018 m. lapkričio 5 d. priimdama patikslintą ieškinį (DOC-123842), 2018 m. lapkričio 9 d. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nurodydama, jog patikslintas ieškinys pripažintas (laikomas) nepaduotu (DOC-123842), paaiškindamas, jog be to teisėja tris metus vilkindama baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nuteisdama atsakovą D. Š. už veikas, kurių jis nepadarė, klastojo oficialius teismo dokumentus. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl nušalinimo netenkino. Kadangi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas melagingai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie teisėjos šališkumą, atsakovas 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdyje dar kartą, pateikdamas įrodymus apie bylą nagrinėjančios teisėjos korupcinius nusikaltimus, nurodydamas, kad teisėja, suklastojusi oficialų teismo posėdžio protokolą ir toliau EPP sistemoje klastojanti duomenis, prašė teisėjos nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino, toleravo teisėjos daromus tyčinius nusikaltimus. Ieškovo pateikti įrodymai apie bylą išnagrinėjusios teisėjos padarytus tyčinius konstitucinius nusižengimus (sunkius nusikaltimus), kurie įstatymo nustatyta tvarka nepaneigti, rodo aiškų teisėjos šališkumą, išankstinį nusistatymą, tendencingumą.

2312. Teigdamas, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl bankroto administratoriaus D. J. nusikalstamų veiksmų reiškiant melagingą ieškinį ir juridinio asmens asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos juridinio statuso klastojimo, atsakovas nurodė tokias aplinkybes:

2412.1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-1764-603/2019 pagal asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš valstybės 160000 Eur, save pavadinęs ieškovu, VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjungos bankroto administratorius D. J., tyčia sąmoningai veikdamas prieš įstatymą, 2018 m. rugsėjo 25 d. prašymu atsisakė 160000 Eur ieškinio, o po mėnesio 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškinio pareiškimu, kaltindamas atsakovą D. Š., kad šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, pareikalavo priteisti žalos atlyginimą. Taip pil. D. J., tyčia sąmoningai pakeisdamas asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos teisinį statusą į Viešoji įstaiga Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, 2018-08-14 šios viešosios įstaigos vardu be motyvų ir argumentų atsisakydamas asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga 160 000 Eur sumai pareikšto ieškinio, ir siekdamas suvaržyti atsakovo D. Š. teises bei laisves, žiauriai kankindamas, 2018-09-25 pateikdamas ieškinį, veikdamas kartu su šališka ir neteisinga teisėja, Lietuvos Respublikos vardu sukūrė teisę neteisėtai reikalauti iš apelianto D. Š. virš 4 000 Eur „žalos“.

2512.2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendime minimos aplinkybės, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. iškėlė bankroto bylą Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams, kadangi visiems yra žinoma, kad Asociacijų įstatymo nuostatos reglamentuoja asociacijų likvidavimą arba reorganizavimą. Atsakovas D. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nenagrinėja ir nepasisako dėl teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendime išdėstytų pasisakymų, liečiančių Kauno apygardos teismo teisėjos veiksmus neteisėtai ir be įstatyminio pagrindo iškeliant asociacijai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai bankroto bylą, nes tai yra kitos bylos dalykas ir atitinkamų teisės galimybių panaudojimas.

2612.3. Atsakovas, matydamas akivaizdžius Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos ir bankroto administratoriaus D. J. vykdomus sunkius korupcinius nusikaltimus, matydamas, kad su konstitucinėje valdžioje įsitvirtinusiais nusikaltėliais kovoti ir priešintis beteisiškumui būtina tik tvirtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymo nuostatų, pasirinko tylų pasipriešinimo būdą – nevyko į paskirtą teismo posėdį ir nesudarė precedento teismo salėje reiškiant neteisėtus bei nepagrįstus ieškinius, jį, apeliantą D. Š., kankinti.

2713. Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nepateikė. Teismas

konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2914.

30Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo teismo sprendimo, kuriuo civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus ieškinį, bankrutavus juridiniam asmeniui, iš buvusio iki bankroto bylos iškėlimo jo vadovo priteistas žalos atlyginimas.

3115. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

32Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

3316.

34Atsakovas jo pateiktą apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3517. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

3618. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Atsakovas apeliaciniame skunde savo prašymo bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, t. y. nepagrindė.

3719. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, dėl kokių priežasčių prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje pateiktų duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą, pakanka, kad įvertinti ir padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina.

38Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

3920.

40Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėję atsakovo D. Š. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir dėl ginčo priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir motyvų nekartoja, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir patikslina, kad bankroto byla Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai buvo iškelta ne 2017 m. lapkričio 16 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d.

4121.

42Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

4322. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, nos. 21257/93; 21258/93; 21259/93, judgment of 20 May 1998, par. 58). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, par. 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Kartu pažymėtina, kad objektyvusis nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai. Vien tai, kad šalis nesutinka su teismo priimtais sprendimais byloje, nesant kitų objektyviai pagrįstų nuogąstavimų dėl teismo šališkumo, neleidžia daryti išvados dėl teismo nešališkumo stokos ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013).

4423.

45Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas du kartus reiškė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, abu kartus – 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 28 d. nutartimis (e. b. l. 108-110 ir 130-132) – Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas jo nušalinimo pareiškimų netenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentas, kad teisėja buvo šališka, nes ji anksčiau nagrinėjo ir baudžiamąją bylą, kurioje atsakovas buvo teisiamasis, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teisėja gali būti šališka nagrinėjant kitą – civilinę – bylą, kurioje atsakovu yra buvęs teisiamasis.

4624. Apelianto argumentas, kad bylą nagrinėjusi teisėja klastojo oficialius teismo dokumentus, dėl ko laikytina, kad ji buvo šališka, teisėjų kolegijos vertinimu, yra taip pat nepagrįstas. Iš tiesų, kaip matyti iš Kauno apylinkės teisme nagrinėtos elektroninės civilinės bylos Nr.e2-1879-188/2019 (teisminio proceso Nr. 2-22-3-01968-2018-4) duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, bylą nagrinėjusi teisėja 2018 m. lapkričio 5 d. rezoliucija priėmė ieškovės patikslintą ieškinį (DOC-123842), nurodė nusiųsti jį atsakovui pasiūlant pateikti atsiliepimą, kas tą pačią dieną ir buvo padaryta. 2018 m. lapkričio 9 d., kas matyti iš byloje atsakovo pateikto išrašo (e. b. l. 100), buvo fiksuotas įvykis, kad patikslintas ieškinys (DOC-123842) „pripažintas (laikomas) nepaduotu“. Prie duomenų apie patikslinto ieškinio priėmimą pastabose nurodyta: „Pastebėjus klaidą, 2019-02-22 pašalintas netinkamai pažymėtas įvykis „ieškinys laikytinas nepaduotu“, kuris buvo skirtas patikslintam priešieškiniui“. Kadangi teismas, kaip matyti iš elektroninės bylos duomenų, 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kuria laikė nepaduotu atsakovo priešieškinį, ir nepriėmė nutarties, kuria laikė nepaduotu ieškovės Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos patikslintą ieškinį (DOC-123842), negalima vertinti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. įvykis, kad patikslintas ieškinys (DOC-123842) „pripažintas (laikomas) nepaduotu“ buvo dokumentų klastojimas, o ne įrašytas suklydus. Šią klaidą pirmosios instancijos teismas ištaisė, patikslintą ieškinį atsakovas gavo, pateikė į jį atsiliepimą, todėl negalima pripažinti, kad bylą nagrinėjusi teisėja veikė priešingai atsakovo interesams, trukdė jam tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, t. y. buvo šališka.

4725. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog vertinti, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl bankroto administratoriaus D. J. nusikalstamų veiksmų reiškiant melagingą ieškinį ir juridinio asmens asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos juridinio statuso klastojimo, kaip kad nurodo apeliantas, negalima.

4826. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d., buvo iškelta bankroto byla, jos bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1764-603/2019 (2018 metais buvo bylos Nr. 2-915-603/2018), joje priimdamas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, nurodė, kad šią nutartį priima civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutavusios viešosios įstaigos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir D. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos. Šia 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas priėmė ieškovės bankrutuojančios VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. 2-915-603/2018 nutraukė, bankrutuojančią VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą byloje įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo toje byloje D. Š. atskirąjį skundą dėl šios Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą, pripažino, kad nepateikta jokių įrodymų, kad bankroto administratorius, atsisakydamas ieškinio, būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, ar veikęs priešingai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos kreditorių interesams. Todėl negalima vertinti, jog bankroto administratorius neteisėtai atsisakė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinio.

4927. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodytas teiginys, kad bankroto administratorius D. J. „atsisakydamas asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga 160 000 Eur sumai pareikšto ieškinio, ir siekdamas suvaržyti atsakovo D. Š. teises bei laisves, žiauriai kankindamas, 2018-09-25 pateikdamas ieškinį, veikdamas kartu su šališka ir neteisinga teisėja R. Š., Lietuvos Respublikos vardu sukuria teisę neteisėtai reikalauti iš apelianto D. Š. virš 4 000 Eur žalos“, teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teisę reikalauti iš juridinio asmens vadovo jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą administratoriui suteikia įstatymai, o ne ieškinio pateikimas. Pagrįstas administratoriaus reikalavimas, ar ne, nustatoma tik išnagrinėjus civilinę bylą pagal administratoriaus pateiktą ieškinį.

5028. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog bankroto byla asociacijai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga buvo iškelta be pagrindo, kadangi Asociacijų įstatymo nuostatos reglamentuoja asociacijų likvidavimą arba reorganizavimą. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Taigi įmonių bankroto įstatymas leidžia bankroto bylą iškelti ir asociacijai, asociaciją likviduoti dėl bankroto.

5129. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, kad bankroto administratorius D. J. klastojo juridinio asmens asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos juridinį statusą. Kaip paminėta šios nutarties 23 p., Vilniaus apygardos teismas jo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1764-603/2019 (2018 metais buvo bylos Nr. 2-915-603/2018) 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodė, kad byla nagrinėjama pagal ieškovų bankrutavusios viešosios įstaigos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir D. Š. ieškinį. Tačiau šioje byloje 2019 m. birželio 17 d. priimtame sprendime, Vilniaus apygardos teismas jau nurodė, kad sprendimas priimtas civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti asociacija Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kt. Taip pat šio sprendimo 2 p. teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teismo 2018-11-22 nutartimi buvo priimtas bankrutuojančios asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinio atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakymas ir šioje dalyje byla nutraukta, taip pat šia teismo nutartimi bankrutuojanti asociacija Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga byloje įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tai leidžia vertinti, kad tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek bankroto administratorius, atskiruose procesiniuose dokumentuose tik netiksliai nurodydavo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos teisinę formą. Pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, kurios kodas – 191991323, teisinė forma – Asociacija, o teisinis statusas – Bankrutavęs. Kad šio juridinio asmens teisinį statusą bankroto administratorius būtų klastojęs, duomenų apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad netikslus byloje dalyvaujančio juridinio asmens teisinės formos nurodymas atskiruose šalių nagrinėjant bylą pateiktuose ar teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu.

5230.

53Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo kitų argumentų, dėl ko būtų galima vertinti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas – buvęs juridinio asmens vadovas – privalo atlyginti žalą, kurios dydis yra toks, kokia bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad naikinti ar keisti apskųstąjį Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl kitų apelianto prašymų

5430.

55Atsakovas apeliaciniame skunde prašo atitinkamu teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P. dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos R. Š. tęstinių nusikalstamų veiksmų ištyrimo, taip pat atitinkamu teisės aktu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl pil. D. J. manomai nusikalstamos veiklos ištyrimo, atitinkamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

5631.

57CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

5832. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant bylą nepaaiškėjo nusikalstamos veikos pažymių turintys ieškovės bankrutavusios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto administratoriaus D. J. veiksmai ar neveikimas. Taip pat nepaaiškėjo ir tokio pat pobūdžio bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teisumo teisėjos veiksmai. Todėl teisėjų kolegija šių apelianto prašymų netenkina. Dėl procesinės bylos baigties

5933.

60Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinį skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga,... 7. 2.... 8. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi... 9. 3.... 10. Atsakovas D. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 14. 5. Teismas pripažino byloje nustatytu, kad Kauno apygardos teismas 2017 m.... 15. 6. Teismas taip pat pripažino byloje nustatytu, kad Lietuvos žmogaus teisių... 16. 7. Teismas sprendime nurodė, kad bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar... 17. 8. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad atsakovas duomenų apie realią... 18. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 19. 9.... 20. Apeliaciniame skunde atsakovas D. Š. nurodė, kad prašo jo skundą nagrinėti... 21. 10. Atsakovas D. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismo... 22. 11. Argumentuodamas, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka,... 23. 12. Teigdamas, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 24. 12.1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje... 25. 12.2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 15 d.... 26. 12.3. Atsakovas, matydamas akivaizdžius Kauno apylinkės teismo Kėdainių... 27. 13. Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nepateikė. Teismas... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. 14.... 30. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo teismo sprendimo, kuriuo... 31. 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 32. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 33. 16.... 34. Atsakovas jo pateiktą apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso... 35. 17. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 36. 18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalys, teikdamos prašymą... 37. 19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, dėl kokių priežasčių prašo... 38. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 39. 20.... 40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą,... 41. 21.... 42. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir... 43. 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis EŽTT... 44. 23.... 45. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas du kartus reiškė... 46. 24. Apelianto argumentas, kad bylą nagrinėjusi teisėja klastojo oficialius... 47. 25. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog vertinti, kad apskųstasis pirmosios... 48. 26. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai Kauno apygardos teismo 2018... 49. 27. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodytas teiginys, kad bankroto... 50. 28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai... 51. 29. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, kad bankroto administratorius... 52. 30.... 53. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo kitų argumentų, dėl ko būtų galima... 54. 30.... 55. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo atitinkamu teisės aktu kreiptis į... 56. 31.... 57. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje... 58. 32. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant bylą nepaaiškėjo... 59. 33.... 60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 63. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....