Byla A-266-261/2018
Dėl sprendimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Halsas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Halsas“ skundą atsakovui Lietuvos saugios laivybos administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Halsas“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1(1.15)S-410 dalį, kurioje buvo atsisakyta tenkinti 2015 m. spalio 15 d. prašymą ir atkurti / pakeisti UAB „Halsas“ priklausančių plūduriuojančių priemonių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) paskirtį; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos saugios laivybos administraciją ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti / pakeisti UAB „Halsas“ priklausančios plūduriuojančios priemonės Nr. ( - ) ir naujai įregistruotos plūduriuojančios priemonės Nr. ( - ) paskirtį į buvusią iki 2013 m. birželio 11 d., t. y. nustatant, kad jų paskirtis – mažojo laivo „King fisher 20“ ir mažojo laivo „Cap Camarat 545 WA“ priplaukimo, stovėjimo, išplaukimo, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad pagrindinė bendrovės veikla yra pramoginė, pažintinė, keleivinė laivyba Nemuno upe Druskininkų teritorijoje. 2008 m. rugsėjo 19 d. išduotu vidaus vandenų transporto priemonės bilietu Nr. 102 patvirtinta, kad „Halso uostas“ yra plūduriuojanti priemonė, kuri 2008 m. rugsėjo 19 d. įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir kuri yra plaukiojanti prieplauka, skirta laivų priplaukimui, stovėjimui, išplaukimui, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, jai suteiktas registracijos Nr. ( - ). Atlikus šios plūduriuojančios priemonės rekonstrukciją, 2013 m. gegužės 9 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas perregistruoti UAB „Halsas“ eksploatuojamą sublokuotą plūduriuojančią priemonę Nr. ( - ) į dvi atskiras plūduriuojančias priemones, kurių paskirtis – mažojo laivo „King fisher 20“ ir mažojo laivo „Cap Camarat 545 WA“ priplaukimo, stovėjimo, išplaukimo, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas.
  3. Bendrovė teigė, kad pertvarkius plūduriuojančią priemonę Nr. ( - ) į dvi atskiras plūduriuojančias priemones, joms suteikti identifikaciniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), tačiau iš esmės nepasikeitė plūduriuojančių priemonių konstrukcija, plūdrumas ir paskirtis, nors 2013 m. birželio 11 d. išduotuose vidaus vandenų transporto priemonių bilietuose priemonių paskirtis buvo iš dalies pakeista, t. y. dalis buvusios paskirties panaikinta, paliekant tik paskirtį – mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, nors bendrovė paskirties pakeisti neprašė.
  4. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio 24 d., 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 16 d. prašymais prašė atkurti buvusią plūduriuojančių priemonių paskirtį, tačiau atsakovas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 11(1.15)S-1054, 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 11(1.15)S-1095, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 11(1.15)S-1238 ir skundžiamu 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1(1.15)S-410 prašymų dėl priemonių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pavadinimo ir paskirties atkūrimo netenkino, nurodydamas, kad esama priemonių paskirtis atitinka Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą paskirtį ir jos keisti nėra pagrindo. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, 2013 m. birželio 11 d. pakeitęs pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių vidaus vandenų transporto priemonių paskirtį (ją apribojęs), fiksuoja administracinės teisės pažeidimus ir UAB „Halsas“ skiria baudas už tai, kad bendrovė neteisėtai eksploatuoja neįregistruotą nustatyta tvarka vidaus vandenų prieplauką, į kurią buvo laipinami ir išlaipinami keleiviai.
  5. UAB „Halsas“ teigimu, techninė apžiūra 2013 m. gegužės 21 d. buvo atlikta dar neegzistuojančiai vidaus vandenų transporto priemonei Nr. ( - ), kurios įregistravimo pradžia – tik 2013 m. birželio 11 d. Pareiškėjas teigia prašęs perregistruoti UAB „Halsas“ eksploatuojamą sublokuotą plūduriuojančią priemonę Nr. ( - ) į dvi atskiras plūduriuojančias priemones, kurių paskirtis – mažojo laivo „King fisher 20“ ir mažojo laivo „Cap Camarat 545 WA“ priplaukimo, stovėjimo, išplaukimo, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, todėl neaišku, dėl ko neliko paskirties „keleiviams įlaipinti ir išlaipinti“. Pareiškėjas pabrėžė, kad teisės aktų pakeitimai negalėjo lemti plūduriuojančios priemonės paskirties pakeitimo, kadangi teisės aktai iš esmės nepasikeitė nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.
  6. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jo vandens transporto priemonė nėra debarkaderis ir todėl neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąvokos, ir teigė, jog laivyboje debarkaderis suprantamas kaip plaukiojantis statinys – prieplauka arba specialus laivas – prie kurio priplaukia ir stovi kiti laivai, kraunamas ar iškraunamas krovinys, įlaipinami ar išlaipinami keleiviai arba juose įrengiama specializuota infrastruktūra – viešbučiai, valgyklos ir kt. Bendrovė nurodė, jog Lietuvos saugios laivybos administracija su 2015 m. spalio 16 raštu Nr. 11(1.15)S-1095 pateikė galimai suklastotus 2013 m. birželio 4 d. Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės pirminės techninės apžiūros aktus, kurių bendrovė neturi, aktai nėra pasirašyti UAB „Halsas“ direktoriaus, nors juose nurodoma, kad apžiūroje direktorius dalyvavo.
  7. Pareiškėjas teigė, jog Druskininkuose, Nemuno upės akvatorijoje atliktos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetinės techninės apžiūros ir surašyti 2013 m. gegužės 21 d. techninės apžiūros aktai šioms vidaus vandenų transporto priemonėms: registro (identifikavimo) Nr. ( - ), identifikavimo kodas ( - ); registro (identifikavimo) Nr. ( - ), identifikavimo kodas ( - ); registro (identifikavimo) Nr. ( - ), identifikavimo kodas ( - ). Nurodytos transporto priemonės kasmetinės techninės apžiūros akte nurodytas tipas ir paskirtis – pontonas-katamaranas, plaukiojanti prieplauka – laivų priplaukimo, išplaukimo, stovėjimo, išplaukimo, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo.
  8. Atsakovas Lietuvos saugios laivybos administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
  9. Atsakovas nurodė, jog V. M. 2008 m. rugsėjo 19 d. išduotas vidaus vandenų transporto priemonės bilietas Nr. 102, kuriuo plūduriuojanti priemonė „Halso uostas“ (registro (identifikavimo) Nr. ( - )) įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Atsakovas paaiškino, jog tam, kad būtų išduoti nauji vandenų transporto priemonių bilietai, naujai suformuotoms plūduriuojančioms priemonėms turėjo būti atlikta pirminė techninė apžiūra. 2013 m. gegužės 9 d. gavęs pareiškėjo prašymą perregistruoti įregistruotą plūduriuojančią priemonę Nr. ( - ) į dvi atskiras plūduriuojančias priemones ir atlikti plūduriuojančių priemonių techninę apžiūrą ir mažųjų laivų kasmetinę techninę apžiūrą, 2013 m. gegužės 21 d. Druskininkuose atsakovas atliko plūduriuojančios priemonės „Halso uostas“, registro (identifikavimo) Nr. ( - ), kasmetinę techninę apžiūrą, kurioje dalyvavo ir UAB „Halsas“ direktorius V. M. Buvo atlikta ir plūduriuojančių priemonių pirminė techninė apžiūra, nes UAB „Halsas“ prašė perregistruoti plūduriuojančią priemonę į dvi atskiras plūduriuojančias priemones. Atsakovas paaiškino, jog nagrinėjamu atveju sutapo, kad plūduriuojančiai priemonei Nr. ( - ) turėjo būti atlikta ir kasmetinė techninė apžiūra. Nurodė, kad pirminės techninės apžiūros metu inspektorius išmatavo plūduriuojančias priemones, surašė jų parametrus, t. y. duomenys pirminei techninei apžiūrai buvo surinkti per kasmetinę plūduriuojančios priemonės techninę apžiūrą.
  10. Atsakovas teigė, kad UAB „Halsas“ direktorius dalyvavo apžiūroje, visi plūduriuojančių priemonių duomenys ir parametrai buvo užrašyti jam matant, tai patvirtina ir jo parašas 2013 m. gegužės 21 d. techninės apžiūros akte. Kadangi pirminės techninės apžiūros akto pildymas užima daugiau laiko, todėl aktus inspektorius surašė 2013 m. birželio 4 d., aktai tiesiogiai perduoti Laivų registravimo skyriui. Vidaus vandenų transporto priemonės bilietai Nr. 254 ir Nr. 255 pareiškėjo direktoriui įteikti asmeniškai ir pasirašytinai, todėl su aktuose nurodyta vidaus vandenų transporto priemonių paskirtimi jis supažindintas 2013 metais, tačiau pretenzijų nereiškė.
  11. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13, 9.5.1 punktas numato, kad įregistruojant vidaus vandenų transporto priemonę registre įrašoma transporto priemonės paskirtis, kuri taip pat nurodoma vidaus vandenų transporto priemonės biliete, yra nustatoma vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Halsas“ prašyme įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę nurodytas vidaus vandenų transporto priemonės tipas ir paskirtis – pontoninė, katerių švartavimuisi, keleivių įlaipinimui-išlaipinimui, t. y. paskirtis įrašyta tokia, kokią nurodė gamintojas. Atsakovas pažymėjo, kad gamintojo nurodyta paskirtis tik nurodo, kam tas daiktas gali būti skirtas, tačiau tam, kad pagal nurodytą paskirtį įrenginį galima būtų naudoti kaip prieplauką, reikia įgyvendinti įstatymų reikalavimus prieplaukos įregistravimui.
  12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas jau 2008 m. siekė įsteigti komercinę prieplauką, panaikino nekomercinės prieplaukos „Halso uostas“ pažymėjimo galiojimą ir registravimą, siekė suderinti akvatorijos ribas, skundė Druskininkų savivaldybės sprendimus, kuriais tai buvo atsisakyta daryti. Prieplaukos pareiškėjas nėra įregistravęs iki šiol, todėl prieš įregistruojant naujai plūduriuojančias priemones pagal 2013 m. gegužės 9 d. UAB „Halsas“ prašymą buvo dar kartą nustatyta jų paskirtis pagal Vidaus vandenų transporto kodekso nuostatas. Atsakovas nurodė, kad plūduriuojančių priemonių paskirtis nebuvo keičiama, o tik buvo nustatyta jų registravimo momentu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjo naujai suformuotos vandens transporto priemonės neatitinka Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąvokos „plūduriuojančios priemonės“ apibrėžimo ir yra ne prieplaukos, jos negali būti naudojamos keleiviams įlaipinti / išlaipinti, neįregistravus jų teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, jog prieplaukos yra priskiriamos prie vidaus vandenų įrenginių (Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis), tuo tarpu, plūduriuojanti priemonė, kurią naudoja UAB „Halsas“, yra priskiriama prie vidaus vandenų transporto priemonių ir privalo būti įregistruota.
  13. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą atlikti plūduriuojančių priemonių techninę apžiūrą, nenurodydamas jų pobūdžio, ir mažųjų laivų „King fisher 20“ ir „Cap Camarat 545“ kasmetinę techninę apžiūrą, todėl 2013 m. gegužės 21 d. buvo atlikta plūduriuojančios priemonės Nr. ( - ) kasmetinė techninė apžiūra ir surašytas 2013 m. gegužės 21 d. vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetinės / neeilinės techninės apžiūros aktas. Kadangi plūduriuojanti priemonė Nr. ( - ) buvo atskirta į dvi dalis, todėl buvo suformuotos iš esmės dvi atskiros plūduriuojančios priemonės. Tam, kad būtų išduoti nauji vidaus vandenų transporto priemonių bilietai, šioms dviems naujai suformuotoms plūduriuojančioms priemonėms turėjo būti atlikta pirminė techninė apžiūra, nes pirminės techninės apžiūros akte fiksuojami techniniai duomenys, kurie turi būti perkelti / įrašyti į naujus vidaus vandenų transporto priemonių bilietus.
  14. Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. birželio 11 d. registre buvo atliktas vidaus vandenų transporto priemonės Nr. ( - ) perregistravimas ir naujos plūduriuojančios priemonės Nr. ( - ) įregistravimas ir išduoti vidaus vandenų transporto priemonės bilietai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), t. y. viena vidaus vandenų transporto priemonė buvo perregistruota, todėl jai paliktas tas pats registro (identifikavimo) Nr. ( - ), unikalus identifikavimo kodas ( - ), ir nurodyta jos įregistravimo data 2008 m. rugsėjo 19 d., o kita vidaus vandenų transporto priemonė buvo naujai įregistruota, todėl jai suteiktas registro (identifikavimo) Nr. ( - ), unikalus identifikavimo kodas ( - ), ir įregistravimo data nurodyta 2013 m. birželio 11 d. Vandens priemonė nebuvo išregistruota, o tik atliktas jos perregistravimas, todėl paliktas tas pats unikalus identifikavimo kodas, ir naujos plūduriuojančios priemonės įregistravimas.
  15. Atsakovas teigė, kad negali įrašyti pareiškėjo prašomos plūduriuojančios priemonės paskirties sąvokos, nes pagal Vidaus vandenų transporto kodeksą plūduriuojanti prieplauka yra nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti), ir kitoks paskirties įrašymas būtų akivaizdus teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimas.

6II.

7

  1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Halsas“ skundą.
  2. Įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį ir kitus byloje pateiktus duomenis bei taikytinas teisės aktų nuostatas teismas nustatė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prieplauka yra priskiriama prie vidaus vandenų įrenginių, todėl ji turi atitikti prieplaukoms taikomus reikalavimus bei turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, jog kadangi pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistravęs prieplaukos, jis neturi teisės naudoti jokios prieplaukos tikslu įlaipinti ir išlaipinti keleivius.
  3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo plaukiojančias priemones galima laikyti debarkaderiais, todėl jos savo esme atitinka Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 24 d.) (toliau – ir Kodeksas) 15 straipsnio 8 dalyje nurodytą apibrėžimą, t. y. jos yra „plūduriuojančios priemonės“, taigi atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad pareiškėjo plūduriuojančios priemonės nėra debarkaderiai ir dėl to neatitinka Kodekso 15 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąvokos. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad pareiškėjo plaukiojančios priemonės atitinka Kodekso 15 straipsnio 8 dalyje nurodytą apibrėžimą, tačiau pagal teismo aptartą teisinį reguliavimą jos pačios savaime nėra laikomos prieplaukomis, o tik jų sudedamoji dalis. Pareiškėjas, norėdamas naudoti plūduriuojančias priemones kaip prieplauką keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, privalo ją įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
  4. Teismas nurodė, jog nors skundžiamas administracinis aktas ir turi turinio trūkumų, keliamų individualiam administraciniam aktui, tačiau jie nėra esminiai, dėl kurių reikėtų naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo.
  5. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pareiškėjo plūduriuojančioms priemonėms paskirtį pakeitė 2013 m. birželio 11 d., tačiau pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė šių atsakovo sprendimų ar 2013 m. gegužės 21 d. kasmetinės / neeilinės techninės apžiūros akto ir veiksmų, susijusių su paskirties keitimu, teismas dėl šių aplinkybių ir aktų šioje byloje plačiau nepasisakė, kadangi jų apskundimui yra akivaizdžiai praleisti terminai.
  6. Teismas nurodė, kad šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės prieplaukas naudoti keleiviams įlaipinti ir išlaipinti jų neįregistravus, todėl sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Netenkinęs pareiškėjo skundo teismas atmetėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

8III.

9

  1. Pareiškėjas UAB „Halsas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pripažinęs, jog atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog pareiškėjo vandens transporto priemonės nėra debarkaderiai, ir kad skundžiamas administracinis aktas turi turinio trūkumų, teismas nepagrįstai pažeidimus laikė neesminiais.
    2. Naujai suformuota buvo plūduriuojanti priemonė Nr. ( - ), o plūduriuojančiai priemonei Nr. ( - ) buvo atliktas tik duomenų keitimas. Transporto priemonei Nr. ( - ) po du kartus buvo atlikta pirminė techninė apžiūra (2008 m. rugsėjo 11 d. ir 2013 m. birželio 4 d.), ir kasmetinė techninė apžiūra (2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. liepos 22 d.) kas negalėjo būti padaryta, 2013 m. liepos 22 d. kasmetinė techninė apžiūra buvo atlikta nemokamai; 2013 m. birželio 4 d. atliekant duomenų keitimą turėjo būti atlikta neeilinė techninė apžiūra. Dėl šių neteisėtų veiksmų ir buvo susiaurinta nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. galiojusi transporto priemonės Nr. ( - ) ir 2013 m. birželio 11 d naujai įregistruotos transporto priemonės Nr. ( - ) paskirtis. Pirmos instancijos teismas neatsakė į klausimą, kodėl neliko paskirties „keleiviams įlaipinti ir išlaipinti“
    3. Kritiškai vertintinas teismo teiginys, kad UAB „Halsas“ eksploatuojamos plaukiojančios priemonės yra prieplaukų sudedamoji dalis. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse apibrėžtos uosto, prieplaukos ir krantinės sąvokos, išskiriant juo kaip atskirus savarankiškus įrenginius / daiktus. Jei krantinė yra įrengta, įregistruota ir techniškai tvarkinga, nepriklausomai nuo jos modelio (stacionari ar plaukiojanti (debarkaderis)), joje galima vykdyti keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą. Nei Kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas norint eksploatuoti debarkaderį-krantinę, jį registruoti kaip prieplauką. Pareiškėjo debarkaderis yra teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip plūduriuojanti priemonė, techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatuoti, o kadangi ji naudojama kaip krantinė, kurios viena iš paskirčių – keleiviams laipinti, tai transporto priemonės biliete tokia paskirtis iki 2013 m. birželio mėn. buvo nurodyta pagrįstai.
    4. Nepagrįsta teismo išvada, jog „šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės prieplaukas naudoti keleiviams įlaipinti ir išlaipinti jų neįregistravus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas”. UAB „Halsas” nenaudojo ir nenaudoja prieplaukos jos neįregistravęs, o teisėtai eksploatuoja registruotas plūduriuojančias priemones – debarkaderius-krantinę. Nuo 2008 metų plūduriuojančių priemonių eksploatavimo reglamentavimas bei jų apibrėžimas nesikeitė. Be to, teismas neanalizavo faktinių ir teisinių aplinkybių, buvusių nuo 2008 m. iki 2013 m., kurios sudarė pagrindą susiformuoti pareiškėjo lūkesčiams plūduriuojančias priemones teisėtai naudoti keleiviams laipinti.
  3. Atsakovas Lietuvos saugios laivybos administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad plūduriuojančių priemonių paskirtis buvo pakeista 2013 m. birželio 11 d., tačiau UAB „Halsas“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė šių sprendimų, 2013 m. gegužės 21 d. kasmetinės techninės apžiūros akto ir veiksmų, susijusių su paskirties keitimu, todėl teismas dėl šių aplinkybių pagrįstai nepasisakė, nes jų apskundimui yra akivaizdžiai praleisti terminai.
    2. Apeliantas savo veiksmais pripažino, kad siekia vykdyti prieplaukos veiklą, nes 2016 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą dėl prieplaukos įregistravimo, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.
    3. UAB „Halsas“ priklausančios plūduriuojančios priemonės yra vidaus vandenų transporto priemonės. Plūduriuojančios priemonės negali būti naudojamos keleiviams laipinti, neįregistravus jų prieplaukomis teisės aktų nustatyta tvarka.
    4. Apelianto turimos plūduriuojančios priemonės neužtikrina keleivių saugumo ir kitų keleivių teisių, kurias privalu užtikrinti pagal teisės aktus, reglamentuojančius prieplaukų veiklą. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 272, 7.1 ir 7.4 punktuose nustatyta, kad keleiviai įlaipinami ir išlaipinami prieplaukose, taip pat kad keleiviai neturi teisės reikalauti juos išlaipinti ne prieplaukose.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo keisti plūduriuojančių priemonių paskirtį teisėtumo.
  2. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei rašytinių įrodymų vertinimu, taip pat teisės šiam ginčui taikymu ir aiškinimu.
  3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 dalis). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.
  4. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis.
  5. Pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas minėtų įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu naujų įrodymų nepateikė bei nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, o iškeltos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo rašytinių įrodymų vertinimo apeliacinei teismo instancijai nėra privalomos, todėl nenustačius įrodymų vertinimo pažeidimo teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu vertinimu, iš naujo teismo ištirtų aplinkybių neturi pagrindo tirti.
  6. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakankamumo pažymėtina, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Sprendimo motyvų pakankamumas vertinamas konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Šio ginčo atveju pareiškėjo nesutikimas dėl motyvų nepakankamumo nėra pakankamai pagrįstas, kad būtų pagrindas taikyti šiame punkte nurodytą taisyklę ir pripažinti, jog bylos šalys nebuvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas neatidžiai.
  7. Dėl teisės taikymo pažymėtina, kad pareiškėjui pateikus atsakovui 2013 m. gegužės 9 d. prašymą perregistruoti plūduriuojančią priemonę Nr. ( - ) į dvi plūduriuojančias priemones, atsakovas turėjo teisę juos vertinti iš naujo kaip du atskirus registro objektus ir vertinti jų registravimą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, nepaisydamas ankstesnės minėtos vientisos plūduriuojančios priemonės paskirties, kadangi atskirus priemones pakito jų techniniai duomenis. Todėl ir atkurti pareiškėjo prašomą paskirtį, kuri buvo nustatyta plūduriuojančiai priemonei Nr. ( - ) atsakovas neturėjo pagrindo.
  8. Atsakovo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1(1.15)S-410 dėl plūduriuojančių priemonių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) paskirties pagrįstai buvo grindžiamas tuo, jog esama priemonių paskirtis atitinka atitinka Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 8 dalimi nustatytą plūduriuojančios priemonės sąvoką (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.), todėl šio sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.
  9. Vidaus vandenų transporto kodeksu yra nustatyta atskira vidaus vandenų transporto priemonių (16 straipsnis) ir prieplaukos keleiviams įlaipinti bei išlaipinti įrengimo tvarka bei registracija (13 straipsnio 6 dalis). Todėl atsakovas pagal pareiškėjo 2013 m. gegužės 9 d. ir 2015 m. spalio 15 d. prašymus bei pateiktus dokumentus turėjo pagrindą registruoti tik plūduriuojančias priemones, bet ne prieplauką.
  10. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino teisės normas, taikytinas ginčui, ir teismo sprendime nurodė, kokiu būdu pareiškėjas gali savo teises įgyvendinti, siekdamas įregistruotas plūduriuojančias priemones, remiantis Kodekso 13 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1057, nustatyta tvarka panaudoti prieplaukos įrengimui bei įteisinimui.
  11. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išsprendimui , todėl nevertinami.
  12. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Halsas“ apeliacinį skundą atmesti.

15Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai