Byla AN2-203-870/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-32753-2018, kuriuo Š. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 725 Eur dydžio baudą,

Nustatė

21.

3Š. S. 2018 m. spalio 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018 m. birželio 7 d., apie 15:22 val., Vilniuje, Senosios Pilaitės kelyje – Pilaitės pr., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, v/n ( - ) nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko ir jį kliudė. Dviratininkas sužalojimų nepatyrė, sugadintas tik dviratis. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais Š. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154, 220 punktų reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Buvo surašytas administracinis nurodymas, siūlant Š. S. sumokėti 300 Eur dydžio baudą. 2.

42018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės nutarimu Š. S. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 11 Eur dydžio baudą, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, paskiriant 725 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, galutinė nuobauda paskirta 725 Eur dydžio bauda. 3.

5Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Š. S. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, nutraukti, jo veikoje nesant administracinių nusižengimų požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi Š. S. skundas buvo atmestas, paliekant galioti 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą. 4.

6Skundu Vilniaus apygardos teismui Š. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų požymių. 5.

7Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, nepašalinus abejonių dėl inkriminuojamo eismo įvykio realumo ir jo kaltės, priimta vadovaujantis prielaidomis. Šioje byloje pagrindinis klausimas yra tas, ar iš tiesų įvyko eismo įvykis. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas Apeliantą kaltu, rėmėsi liudininko G. Š. bei nukentėjusiojo dviratininko T. K. parodymais teisme. Teismas konstatavo, kad nukentėjusysis ir liudininkas vienareikšmiškai nurodė, jog automobilis kliudė dviračio galinį ratą, tačiau, Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad šis liudytojas taip būtų parodęs ir jo parodymai nepaneigia Apelianto versijos, kad kontakto tarp automobilio ir dviračio nebuvo. Kad minimo kontakto nebuvo Š. S. nurodo nuosekliai teigęs viso proceso metu, jo parodymai nekintantys ir dėl to, kad pradėjo stabdyti, norėdamas praleisti dviratininką, kuris, važiuodamas keliu, pažiūrėjo į jį ir nepatenkintas rėkė. Apeliantui paspaudus garsinį signalą, dviratininkas, kirtęs automobilio važiavimo juostą, būdamas brūkšninės salelės dalyje, stipriai paspaudė stabdžius, dėl ko galinis dviračio ratas pakilo į orą ir dviratininko kojos nuslydo nuo pedalų, dviratis jam atsidūrė tarpkojy. Apeliantas pavažiavo į priekį, matė, kad dviratininkas sveikas, todėl išvažiavo savo reikalais. Grįsdamas versiją, kad dviratininkas pats stabdė, dėl ko nuslydo nuo dviračio pedalų, atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo parodymus teisme, t.y. kad pastarasis du kartus pripažino esant galimą versiją, jog dviratininkas, kirsdamas kelią ir išgirdęs mašinos pyptelėjimą galėjo stabdyti dviratį. 6.

8Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę įrodomąją galią nukentėjusiojo parodymams, taip pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Versiją, kad dviratininkas, pasinaudodamas situacija, sugalvojo atsinaujinti dviratį, teismas atmetė, nenurodydamas jokių motyvų. Tuo tarpu, duomenų, kurie leidžia pagrįstai tikėti Apelianto versija, yra pakankamai. Pažymi, kad jokių apgadinimų ant pastarojo įvykio metu valdytos transporto priemonės neatsirado. Įvykio metu dviračiui neva buvo apgadinta: bėgių perjungėjas, dviračio kamera, ratlankis, purvasargiai, atraminė kojelė, bagažinė. Atkreipė dėmesį, kad dviratis senas ir aprūdijęs. Nuotraukos nėra informatyvios, matomi tik dviračio fragmentai ir negalima tiksliai suprasti, kur yra apgadinta. Iš esančių nuotraukų nesimato, kad tai būtų švieži apgadinimai, dauguma vietų aprūdiję, kas leidžia spręsti, kad užfiksuoti apgadinimai buvo iš seniau. Nėra jokių duomenų, jog dviratis nebuvo eksploatuojamas jau esant aptartiems apgadinimams. Buvo būtina išsiaiškinti, ar po šio įvykio dviratis tapo jau nevažiuojantis. Dėl dviračio kojelės apgadinimo pabrėžia, kad ši yra kairėje dviračio pusėje. Jei automobilis būtų lietęs dviračio ratą iš kairės pusės, turint omenyje tai, kad kojelė yra metalinė, kontakto požymiai turėjo atsirasti ir ant Apelianto transporto priemonės. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad fotonuotraukose, kurias darė į įvykio vietą atvykę pareigūnai, kai kurios dviračio dalys (pelekas, dviračio kojelė) yra vienoje pozicijoje, o jau fotonuotraukose, kurias darė pats T. K. ir siuntė draudimui, dviračio dalys daug labiau išsukinėtos, kas vėlgi suponuoja manymą, kad buvo siekta gauti kuo didesnę draudimo išmoką. 7.

9Tikint dviratininko keliama versija, Apeliantui, važiuojant dideliu greičiu ir visiškai nestabdant, o dviratininkui taip pat važiuojant nemažu, 20 km/h greičiu, įvykus abiejų važiuojančių transporto priemonių kontaktui, neįtikėtina, kad ant automobilio nėra nė menkiausio apgadinimo, o dviratininkas, kaip jis sako, nukrito nuo dviračio. Tokioje situacijoje, manytina, dviratininkas turėjo būti nublokštas pakankamai toli ir netgi patirti sužalojimus, o, automobilis, tikėtina, būtų buvęs apgadintas. Faktas, kad važiuodamas dviratininkas praranda dviračio konktrolę netoli Apelianto automobilio, negali būti preziumuojamas, kad įvyko kontaktas su automobiliu. 8.

10Apeliantas taip pat nesutina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ekspertizės skyrimo, kadangi išsiaiškinti, ar tarp transporto priemonių buvo kontaktas, yra būtinos specialios žinios. Be to, ekspertizės akte (specialisto išvadoje) esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Neskiriant ekspertizės, Š. S. teigimu, nepagrįstai buvo suvaržyta jo teisė teikti įrodymus ir tuo pačiu gintis nuo pareikšto kaltinimo. Neskiriant eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės ir taip nepašalinus abejonių dėl eismo įvykio fakto negalima teigti, kad byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai (ANK 563 ir 567 straipsniai). 9.

11Apeliantas aptaria nukentėjusiojo parodymus, susijusiais su smūgiu į galinį dviračio ratą, vertindamas juos kaip nenuoseklius. Tuo tarpu, liudytojas G. Š. vienareikšmiškai nepatvirtino, kad matė nukritusį dviratininką. Be to, dviratininkas teisme parodė, kad atvažiavusi policija liepė patraukti dviratį, nes blokavo eismą, kadangi dviračio vienas ratas gulėjo kelio dalyje. Apelianto manymu, neįtikėtina, kad policija, atvykusi į eismo įvykio vietą ir neužfiksavusi eismo įvykio aplinkybių, lieptų patraukti dviratį. Iš liudytojo G. Š. parodymų teisme suprato, kad dviratis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas dar iki atvykstant pareigūnams. Pabrėžia ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie dviratininko patirtus sužalojimus, tuo tarpu, nukentėjusysis teisme parodė, kad jam po šio įvykio atsirado nubrozdinimai. Apeliantui pasiteiravus, kokie nubrozdinimai, parodė, kad ant dešinės kojos. Tačiau pasakius, kad byloje yra nuotraukos, kuriose matosi pastarojo dešinė koja ir ji sveika, nukentėjusysis T. K. paaiškino, kad yra greitosios aprašymuose ir reikia pažiūrėti ką jie ten aprašė. Teismas nepagrįstai Apelianto teiginius, kad byloje esanti eismo įvykio schema neatitinka tikrovės, atmetė. Eismo įvykio schemoje užfiksuota dviračio vieta ir padėtis neatspindi ir nepadeda atkurti tiriamo įvykio aplinkybių, nes dviratis eismo įvykio schemoje užfiksuotas jau patrauktas iš įvykio vietos, todėl eismo įvykio schema negali būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. 10.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad Š. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Inkriminuojamo pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Apeliantas nurodo nuosekliai neigęs eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalinęs. Jis dviratininko nekliudė ir iš įvykio vietos nepasišalino, nes nebuvo įvykio. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad eismo įvykis vis dėlto buvo, būtina nustatyti, kieno veiksmai sąlygojo jo kilimą. Nurodo, kad dviračių takas negali būti pripažintas pagrindiniu keliu Senojo Pilatės kelio atžvilgiu ir nagrinėjamame įvykyje negalima situacija, kad dviratininkas važiavo pagrindiniu, o Apeliantas šalutiniu keliu. Pagal KET 57 punktą, važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį < ... >. Pagal KET 59 punktą, dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. KET 60 punktas nusako, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Dviratininkas T. K. apklausiamas teisme parodė, kad važiuodamas 20 km/h greičiu, dviračių taku (kuris yra lygiagrečiai Pilaitės prospektui), likus 40-50 metrų iki susikirtimo su važiuojamąja kelio dalimi (dviračių takas kirto Senąjį Pilaitės kelią) išgirdo automobilio pypsėjimą, pamatė labai greitai atvažiuojančią transporto priemonę, pamanęs, kad vairuotojas kažkur labai skuba, tačiau jis niekaip nereagavo, važiavo nemažindamas greičio, nes žinojo, kad važiuoja pagrindiniu keliu ir todėl turi pirmumo teisę pagal KET ir, anot jo, automobilis turėjo praleisti, nes automobilis iš šalutinio kelio išvažinėjo. Anot nukentėjusiojo T. K., jis, nestabdymas ir nekreipdamas dėmesio į greitai atvažiuojančią mašiną, jautėsi teisus ir drąsiai dviračiu kirto važiuojamąją kelio dalį. Teismui pasiteiravus, ar čia nebuvo kaip tyli principinė kova, kuris kurį praleis, dviratininkas parodė, kad „ taip, važiavome užsispyrę kaip ožiai“. Taip pat teismui pasiteiravus, kaip nuketėjęs T. K. suprato garso signalą, pastarasis paaiškino, kad „turbūt lūkesčių turėta, kad sustočiau ir praleisčiau. Nes jis pakankamai greitai važiavo, kažkur skubėjo“. Iš šių dviratininko parodymų Apeliantas sprendžia, kad nukentėjusysis T. K. matė atvažiuojančią transporto priemonę, ir, kaip jis parodė, greitai važiuojančią, jam signalizuojančią, tačiau sąmoningai nestojo, greičio nemažino, nes buvo įsitikinęs savo pirmumo teise. Vertina, kad KET reikalavimus pažeidė dviratininkas. 11.

13Atsiliepimų negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas 12.

14Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrina priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Policijos institucijos pareigūnė, pripažindama Š. S. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, padarė teisingas išvadas dėl Apelianto veikos administracinių nusižengimų aukščiau minėtuose ANK straipsniuose požymių buvimo. Pirmosios instancijos teismas Š. S. skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra priimta vadovaujantis prielaidomis. 13.

15Esminis klausimas, kurį Apeliantas kėlė tiek pateikdamas skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek ir apskųsdamas šio teismo priimtą nutartį, yra tas, ar aptariamoje situacijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo apgadintas T. K. dviratis. 14.

16Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, eismo įvykis yra apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (2 straipsnio 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Š. S., nagrinėjamu atveju, pažeidė KET 154 (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto, 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) punkto reikalavimus, dėl ko kilo padariniai, t.y. eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šių taisyklių nepaisymas ir sukėlė aptariamą eismo įvykį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp Apelianto veiksmų ir eismo įvykio kilimo. Tuo tarpu, kad Apeliantas, važiuodamas šalutiniu keliu, kurį kerta dviračių takas, nepraleido šiuo taku važiuojančio dviratininko ir automobiliu trenkėsi į galinį dviračio ratą, įrodyta byloje surinktais duomenimis. 15.

17Vertinant liudytojo G. Š. parodymus, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, nors jie vienareikšmiškai nepatvirtina automobilio ir dviračio kontakto, dėl ko dviratininkas nukrito, o jo transporto priemonė buvo apgadinta, tačiau būtina pažymėti tai, kad liudytojo dėmesį atkreipė būtent garsas šio įvykio metu. Nors asmuo negalėjo tiksliai apibūdinti, koks tai buvo garsas, jis paaiškino, kad jis išgirdo būtent smūgį, jis buvo garsus ir aiškus. Šio liudytojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs. G. Š. parodė, kad atsisukęs pamatė, jog sankryžoje dviratis gulėjo ant šono, dviratininkas kėlėsi arba jau buvo atsikėlęs. Automobilio vairuotojas pristabdė, bet nesustojo. Tokias aplinkybės G. Š. nurodė tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu policijos institucijoje, taip pat patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. 16.

18Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiojo T. K. parodymai nebuvo nuoseklūs vien dėl to, kad jis negalėjo įvardinti, ant kurios pusės nukrito bei kaip buvo nublokštas jo dviratis. Nukentėjusiojo parodymai dėl paties įvykio, kurio metu automobilis atsitrenkė į galinį dviračio ratą, yra nuoseklūs. 2018 m. birželio 7 d. rašytiniame paaiškinime pastarasis nurodė, kad kertant sankryžą tarp Senojo Pilaitės kelio ir Pilaitės pr. jo nepraleido juodos spalvos Mercedes automobilis ir dviračių take trenkėsi į dviračio galinį ratą, apgadindamas ratlankį, bėgių perjungimo mechanizmą, bagažinę, galinį ratą bei dviračio stovėjimo koleję. Nurodo, kad po smūgio su automobiliu krito. Taip pat nurodė, kad kritimo metu nuo smūgio nusibrozdino koją ir rankos alkūnę (b.l. 10). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dviračiu važiavo iš Karoliniškių į Pilaitę. Dar neprivažiavus Pilaitės pr. – Senosios Pilaitės kelio sankryžos, girdėjo automobilio garsinį signalą. Važiuojant per sankryžą, pajuto smūgį į galinį dviračio ratą. T. K. nukrito nuo dviračio (negalėjo nurodyti kaip – ar krito ant šono, ar tik nuo pedalų). Automobilio vairuotojas stabtelėjo ir nuvažiavo. T. K. negalėjo nurodyti, ar galinis ratas pakilo į orą, taip pat ar spaudė stabdį ant rankenos, bet smūgį nurodė tikrai pajutęs (b.l. 13). Analogiškai aptariamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis parodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b.l. 72-73). 17.

19Kad buvo apgadintas dviratis, patvirtina Eismo įvykio vietos schema bei prie jos esantys papildomi duomenys (b.l. 20-21), paties nukentėjusiojo paaiškinimai, liudytojo G. Š. parodymai (kad buvo kažkokie rato apgadinimai, gal jis nesisuko). Taip pat tam tikri apgadinimai, pvz.: dviračio bagažinės, purvasargio galinė dalis, kuri yra nusukta į dešinę pusę, aiškiai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų (28, 34, 62, 67). Tuo tarpu, natūralu, kad dviračio kameros apgadinimai dėl jos buvimo vietos nėra matomi, todėl nuotraukose neatsispindi. Tai, kad užfiksuotos tik tam tikros dviračio dalys ar kad ne visi apgadinimai aiškiai matomi, nepaneigia paties transporto priemonės apgadinimo fakto. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam 171,10 Eur dydžio žalą dėl aptartų dviračio apgadinimų. 18.

20Apeliantas akcentuoja, kad ant jo automobilio apgadinimo žymių nėra likę, vertina, kad siekiant išsiaiškinti, ar tarp transporto priemonių buvo kontaktas, reikalinga skirti ekspertizę. Su tokia Š. S. nuomone apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis ANK 587 straipsnio 1 dalimi, ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad Apeliantas automobiliu kliudė T. K. dviratį, pakanka. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad jis pajautė smūgį, po kurio nukrito, liudytojo G. Š. parodymai, kad jis išgirdo smūgio garso, atsisukęs matė besikeliantį ar tai dviratį keliantį dviratininką ir nuvažiuojantį automobilį, taip pat užfiksuoti dviračio apgadinimai. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai proceso metu spręsta, kad specialios žinios, nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, nėra reikalingos. 19.

21Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikant lingvistinį aukščiau minėto įstatymo aiškinimo metodą, akivaizdu, kad įstatymo leidėjas eismo įvykio nesusiejo su dviejų transporto priemonių sandūra, ar apskritai su kontaktu tarp dviejų transporto priemonių buvimu. Eismo įvykiu gali būti laikomas bet koks įvykis kelyje, kurio metu, judant transporto priemonei, buvo apgadinta bent viena jų. Net jei tikint Apelianto versija, kad dviračio apgadinimas buvo sąlygotas paties nukentėjusiojo veiksmų, t.y. jo staigaus stabdymo, dėl ko dviratis galėjo būti apgadintas, šiam kritus ant kelio, ir tokiu atveju nėra abejonių, jog dviratininkas būtų nukritęs tik dėl Apelianto veiksmų. Nekelia abejonių aplinkybė, kad išties, signalizavimas prie pat važiuojančio dviratininko gali sukelti jo išgąstį, nesaugumą ir tam tikrus impulsyvius, neapgalvotus veiksmus, t.y. staigų stabdymą. Bet kuriuo atveju, toks stabdymas, dėl kurio dviratininkas krito ir buvo apgadinta jo vairuojama transporto priemonė, būtų vienareikšmiškai sąlygota būtent Apelianto veiksmų, kuomet jis sustojus, kaip pats teigia, taip pat dviratininkui važiuojant taku, signalizavo, taip keldamas pavojų nukentėjusiojo saugumui. Taigi ir aptariamu atveju egzistuotų priežastinis ryšys tarp Š. S. veiksmų (signalizavimo) bei staigaus dviratininko stabdymo ir kritimo, dėl ko apgadintas dviratis. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, neatmetė tokios versijos, kad galėjo pradėti netyčia stabdyti, jis vis tiek tvirtino, kad smūgis tikrai buvo. 20.

22Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos konstatuota esant įrodyta, kad Apeliantas pažeidė KET 9, 154 punkto reikalavimus, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio dviračio ir į jį atsitrenkdamas, o po įvykio, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nėra ginčo dėl to, kad Š. S. važiavo šalutiniu keliu link Pilaitės pr. Šias aplinkybes patvirtina ne tik Apelianto parodymai, bet ir kelio ženklinimas aptariamoje vietoje, kuris yra užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, taip pat atsispindi ir byloje esančiose nuotraukose. Horizontalusis kelio ženklinimas patvirtina, kad dviračių juosta kerta važiuojamąją šio minėto šalutinio kelio dalį. Esant tokiam ženklinimui, važiavimo pirmumo teisę turėjo dviratininkas. Todėl Apeliantas, važiuodamas šalutiniu keliu bei matydamas dviračiu taku važiuojantį T. K., privalėjo sustoti ir jį praleisti, tačiau to nepadarė. Matydamas ir suvokdamas, kad dviratininkas krito nuo vairuojamo dviračio, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. 21.

23Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Š. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. 1.... 3. Š. S. 2018 m. spalio 18 d. surašytas administracinio... 4. 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos... 5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Š. S. skundu kreipėsi į... 6. Skundu Vilniaus apygardos teismui Š. S. prašo panaikinti... 7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, nepašalinus... 8. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę... 9. Tikint dviratininko keliama versija, Apeliantui, važiuojant dideliu greičiu... 10. Apeliantas taip pat nesutina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 11. Apeliantas aptaria nukentėjusiojo parodymus, susijusiais su smūgiu į galinį... 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 13. Atsiliepimų negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas 12.... 14. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1... 15. Esminis klausimas, kurį Apeliantas kėlė tiek pateikdamas skundą Vilniaus... 16. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, eismo... 17. Vertinant liudytojo G. Š. parodymus, apeliacinės... 18. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiojo 19. Kad buvo apgadintas dviratis, patvirtina Eismo įvykio vietos schema bei prie... 20. Apeliantas akcentuoja, kad ant jo automobilio apgadinimo žymių nėra likę,... 21. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikant lingvistinį aukščiau... 22. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos konstatuota... 23. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą pirmosios... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 25. Š. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti... 26. Nutartis neskundžiama....