Byla Ik-2151-580/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vitui Vasiliauskui, atsakovo atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Saerimner“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo dalies panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas UAB „Saerimner“ skunde prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisijos) 2011-01-20 sprendimo Nr. S-14(7-340/2010) dalį, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo nurodymas pareiškėjui sumokėti 93 135,61 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 1 563 Lt įmokų į Garantinį fondą, 291 090,69 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų, 145 545 VSD įmokų baudą (sprendimo 1 dalis) bei sprendimo dalį, kuria pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nurodymas pareiškėjui sumokėti 27 941 Lt GPM baudą bei 469 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą į nurodymus pareiškėjui sumokėti 18 627 Lt GPM baudą ir 313 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą (sprendimo 3 dalis).

4Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos pozicija, kad tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų Bo F. S. (Bo F. S.) bei L. C. (L. C.) faktiškai buvo susiklostę ne civiliniai, o darbo teisiniai santykiai, ir, kad pareiškėjas, sudarydamas civilines paslaugų teikimo sutartis, siekė mokestinės naudos. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai įvertino įrodymus, neįsigilino į tikruosius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp pareiškėjo ir gyventojų, netinkamai ir nepagrįstai taikė materialinės teisės normas.

5Dėl pareiškėjo sandorių su B. F. S. bei L. C. pareiškėjas paaiškino, kad darbo santykių konstatavimui būtina nustatyti, jog egzistuoja visi Darbo kodekse numatyti būtinieji darbo santykius identifikuojantys požymiai: 1) kad individualią veiklą įsiregistravę fiziniai asmenys atliko ne konkrečias užduotis, o ėjo tam tikras pareigas bei vykdė tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu; 2) teikdami paslaugas asmenys nėra savarankiški, t. y. privalo laikytis darbo tvarkos ir privalo paklusti darbdavio nurodymams.

6Pareiškėjo nuomone, Komisijos pateiktos aplinkybės dėl darbo santykių konstatavimo – ankstesni darbo santykiai, su įmonės veikla susijusių funkcijų atlikimas, konsultavimo funkcijos vykdymas, paklusimas nustatytai darbo tvarkai, neįrodo, jog tarp pareiškėjo ir B. F. S. bei L. C. egzistavo darbo teisiniai santykiai, kurios galėtų būti priskirtos tiek darbo, tiek civiliniams teisiniams santykiams. Šiuos kriterijus laikė papildomais ir akcentavo, kad nebuvo nustatyti būtinieji darbo santykius identifikuojantys požymiai.

7Teigė, kad ankstesnių darbo santykių buvimas neįrodo darbo santykių buvimo, nes esminiu momentu yra faktinis santykių pobūdis, o ne jų formali išraiška. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius ir Komisija, savo sprendimuose nepagrįstai konstatavo, jog funkcijos, atliekamos pagal darbo sutartis, ir konsultacinės paslaugos buvo iš esmės tapačios ar panašios. Komisija neįsigilino į B. F. S. bei L. C. pagal darbo sutartis vykdytų funkcijų pobūdį bei apimtį, nevertino darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu šių asmenų turėtų įgalinimų bendrovėje bei jų santykių su atliekamomis funkcijomis. Iš Zootechniko pareiginių nuostatų matyti, kad zootechnikai atliko įprastines su bendrovės veikla susijusias funkcijas, jas vykdydami turėjo teisę kontroliuoti pavaldžius darbuotojus bei jiems duoti privalomai vykdytinus nurodymus. B. F. S. bei L. C. veikdami pagal civilinių paslaugų teikimo sutartis neturėjo tokių įgalinimų, jie iš esmės teikė intelektinio pobūdžio paslaugas, kurios skyrėsi nuo darbinių funkcijų atliekamų dirbant pagal darbo sutartis. Jų teikiamos konsultacijos buvo nukreiptos į bendrovės plėtrą bei produktyvumo didinimą, nebuvo privalomos nei bendrovei, nei jos darbuotojams, konsultavimo paslaugos buvo teikiamos lanksčiu grafiku, nereikalavo iš bendrovės darbo priemonių suteikimo, nebuvo pavaldumo. Atlygis pagal darbo sutartis ir paslaugų teikimo sutartis ženkliai skyrėsi. Kadangi bendrovė 2005-2008 m. vykdė sparčią bendrovės plėtrą, todėl buvo reikalingos konsultanto paslaugos. Tai, kad konsultacijos buvo teikiamos nuolat, neįrodo, kad tarp gyventojų buvo susiklostę darbo teisinai santykiai, nes veiklos nuolatinumas yra būdingas ir individualiai veiklai. Darbų atlikimo aktai įrodo, kad B. F. S. bei L. C. buvo formuluojamos užduotys. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant mokestinį ginčą nebuvo išsamiai išnagrinėtos paslaugų teikimo aplinkybės. Nesutinka su Komisijos nustatyta aplinkybe, kad B. F. S. bei L. C. vykdoma konsultavimo funkcija iš principo sutapo su bendrovės vykdoma veikla ir nurodo, kad tai neįrodo faktinių darbo santykių egzistavimo fakto. Natūralu, kad bendrovės įsigyjamos konsultacijos turi būti susijusios su jos įprastine veikla ir panaudojamos pajamoms uždirbti.

8Nesutinka ir su Komisijos išvada, kad B. F. S. bei L. C. savo veikloje nebuvo savarankiški, nes privalėjo paklusti bendrovės nustatytai darbo tvarkai. Kad su B. F. S. bei L. C. buvo suderintas konsultavimo paslaugų grafikas, neįrodo, kad jie nebuvo savarankiški. Konsultacijos turėjo būti teikiamos atitinkamiems bendrovės darbuotojams, dirbantiems skirtinguose bendrovės padaliniuose, todėl konsultacijų teikimo laikas turėjo būti derinamas, atsižvelgiant į darbuotojų užimtumą. Komisijos sprendime neargumentuojama, kaip konsultacijų teikimo grafiko suderinimas galėjo faktiškai riboti B. F. S. bei L. C. savarankiškumą. Bendrovės bei B. F. S. bei L. C. sutarčių 2.1, 2.2, 2.3, 3.5, 4.1, 7.1 punktai įrodo, kad tarp bendrovės ir šių asmenų negalėjo būti jokių pavaldumo teisinių santykių.

9Turėjo būti įvertintas ir B. F. S. bei L. C. mokėto atlygio už jų suteiktas paslaugas nustatymo mechanizmas, pagal paslaugų teikimo sutartis bendrovė mokėjo už tinkamą paslaugų suteikimą, skaičiuojant darbo užmokestį, atsižvelgdama tik į būtiną paslaugoms suteikti reikalingą laiką. Mokamas užmokestis nebuvo pastovus, pareiškėjas neįsipareigojo užtikrinti minimalų atlyginimą, civilinėse sutartyse, priešingai nei darbo sutartyse, nėra socialinių garantijų.

10Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai bei nesilakant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui nustatytų sąlygų, jos jam buvo pritaikytos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-719/2007, pareiškėjas teigia, kad taikant turinio viršenybės prieš formą principą, turi būti analizuojami mokesčių mokėtojų sudaryti sandoriai, kurių vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos siekimas, tačiau Komisija šių aplinkybių neįrodinėjo. Pareiškėjo teigimu, pagrindinis civilinių sutarčių sudarymo tikslas buvo siekis efektyviai įsigyti konsultavimo paslaugas. Mokestinė nauda buvo gauta kaip pasirinkto verslo modelio pasekmė, realūs teisiniai santykiai nebuvo slepiami ar iškreipti, o atitiko paslaugų teikimo sutarčių sąlygas. Jei bendrovė būtų siekusi mokestinės naudos, ji 2009 m. su L. C. nebūtų sudariusi darbo sutarties.

11Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu sumažinti baudas iki 20 procentų, nes Komisija neįvertino visų baudų dydį lemiančių aplinkybių. Nenustačius atsakomybę sunkiančių aplinkybių, o esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms: bendrovė bendradarbiavo su mokestinį patikrinimą atlikusiais mokesčių administratoriaus pareigūnais, teikė dokumentus ir paaiškinimus, patikrinimo akte konstatuotais pažeidimais nebuvo padaryta didelės žalos biudžetui, net ir darant prielaidą, kad buvo padaryti mokestiniai pažeidimai, baudos turėjo būti mažinamos iki 10 procentų.

12Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Įvertinus mokestinio ginčo byloje nustatytas aplinkybes, mokesčių administratoriaus bei mokesčių mokėtojo išdėstytą poziciją, Komisija konstatavo, kad pareiškėjo ir B. F. S. bei L. C. santykiuose dominavo darbo sutarties požymiai, t. y. iš šių santykių turinio matyti, jog labiau pagrįstas būtų teiginys, kad tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų susiklostė darbo, o ne civiliniai santykiai.

13B. F. S. nuo 2002-10-09, o L. C. nuo 2003-10-13 bendrovėje dirbo zootechnikais, 2005-12-30 darbo sutartys buvo nutrauktos, šie asmenys įsiregistravo kaip vykdantys individualią veiklą ir sudarė su pareiškėju konsultacinių paslaugų teikimo sutartis. Atsakovas, remdamasis Zootechniko pareiginiais nuostatais, teigia, kad zootechniko darbas nėra vien techninio pobūdžio, tačiau apima ir specifinių žinių turėjimą ir naudojimą taip pat yra orientuotas į ilgalaikių tikslų (produktyvumo didėjimo) siekimą. Šiame kontekste tiek pareiškėjo paaiškinimai dėl esminio skirtumo tarp iš esmės techninio zootechniko darbo ir vien tik intelektualių zootechniko paslaugų, tiek L. C. teiginiai, kad tapus konsultantu, darbo pobūdis visiškai pasikeitė, nėra pakankamai pagrįsti.

14Darbo santykių pobūdį tarp šalių rodo ir tai, kad konsultantų darbas iš esmės pasireiškė tam tikros funkcijos atlikimu. Sudarytose paslaugų sutartyse nebuvo apibrėžta jokių konkrečių užduočių ar tikslų, kas būdinga civiliniams teisiniams santykiams. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečios užduoties konsultantams egzistavimą. Paslaugų sutarties 7.1. punkte nurodyta, kad pareiškėjas periodiškai reikalauja ekspertų pagalbos ir asistavimo įvairių paslaugų suteikime, įskaitant konsultacijas kiaulininkystės, ūkininkystės, gamybos procesuose, technologijų atnaujinime ir diegime, mokyme ir gamybos palaikymo paslaugų teikime. Nors pareiškėjo atstovai Komisijos posėdžio metu paaiškino, kad konsultantams buvo iškeltas tikslas „paleisti“ fermas, kad pagal sutarties 1.1. punkto nuostatas pareiškėjas neįsipareigojo parūpinti minimalaus užsakymų kiekio, tačiau skunde nurodyta, kad konsultantas buvo reikalingas nuolat. Reikia pažymėti, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad su konsultantu buvo suderinamas tam tikras grafikas, kada ir kurioje fermoje jis turi būti. L. C. 2008-08-20 paaiškinime Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad dirbo normalias darbo valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliais nedirbdavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo sudaryta neterminuota paslaugų teikimo sutartis (pagal sutarties 1.2 punktą ji įsigalioja nuo jo sudarymo ir tęsiasi iki vienašalio ar abipusio jos nutraukimo), kas taip pat būdinga darbo santykiams, o civilinės paslaugų sutarties sudarymo atveju paprastai susitariama dėl konkretaus termino/tarpinių terminų ar konkrečios užduoties. Atsakovo nuomone, konkrečių tikslų, rezultatų siekimo susitartais terminais nebuvimas, atliekamų užduočių neapibrėžtumas, orientavimasis į nuolatinę tęstinę konsultavimo funkciją kuri iš principo yra pagrindinė pareiškėjo veikla, iš esmės leidžia teigti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo, o ne civiliniai santykiai.

15Bylos medžiaga patvirtina ir fizinių asmenų faktinį savarankiškumo nebuvimą, paklusimą pareiškėjo nustatytai darbo tvarkai. Su B. F. S. ir L. C. buvo suderinamas tam tikras darbų grafikas, B. F. S. paslaugas išimtinai teikė pareiškėjui, o L. C. – bendrovei ir kitoms pareiškėjo dukterinėms įmonėms, kurios nuo 2008 m. buvo prijungtos prie pareiškėjo. Vieno užsakovo (asmens, kurio naudai atliekamas tam tikras darbas) buvimas taip pat būdingas būtent darbo santykiams.

16Atsakovas, išanalizavęs fizinių asmenų gautą atlygį už paslaugas, nustatė, kad L. C. ir B. F. S. per mėnesį šiems fiziniams asmenims vidutiniškai buvo išmokama apie 20 tūkst. Lt atlygis. Atsakovas nenustatė akivaizdaus, žymaus skirtumo tarp atliekamų pareigų, atsakomybės tiems patiems fiziniams asmenims buvo mokamas apie 30 kartų didesnis atlyginimas ir jo padidėjimas siejamas būtent su palankiau mokesčių mokėtojui apmokestinamų individualios veiklos pajamų gavimo pradžia, leidžia teigti, kad darbo santykiai kaip konsultavimo paslaugos buvo įforminti formaliai, siekiant sumažinti mokestinę naštą.

17Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovai Komisijos posėdžio metu nurodė, jog patogiau buvo dirbti su konsultantais, nes su jais sudarytos konsultavimo sutartys galėjo būti bet kada nutrauktos. Paslaugų sutarčių įforminimas, nors faktiškai santykiuose su fiziniais asmenimis išliko darbo santykius identifikuojantys požymiai, negali būti pripažinti realiu veiklos organizavimo formos pakeitimu.

18Atsakovo nuomone, Komisija mažindama pareiškėjui skirtas GPM ir įmokų į Garantinį fondą baudas, atsižvelgė į visas tiek atsakomybę lengvinančias (bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir dokumentus, taip pat atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą) bei sunkinančias aplinkybes (papildomi mokesčiai apskaičiuoti taikant turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. siekis mokestinis naudos), todėl sumažintas baudos dydis iki 20 % nuo mokesčių sumos yra pagrįstas ir teisingas.

19Skundas atmestinas.

20Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo PVM už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-09-30, GPM už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-05-31 ir nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, VSD įmokų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, įmokų į Garantinį fondą už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2008-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2010-05-31 patikrinimo aktą Nr. 35 - 58, kuriame priskaičiavo sumokėti į biudžetą 1 393 996 Lt GPM, 820 523 Lt GPM delspinigių, 2 465 844 Lt PVM, 18 172 Lt PVM delspinigių, 1 563 Lt įmokų į Garantinį fondą, 711 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 291 091 Lt VSD įmokų (Komisijos byla, t.1, b. l. 186-216).

21Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą 2010-07-20 sprendimu Nr. 35 - 58 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti jame apskaičiuotas mokesčių, įmokų sumas: 1 393 996 Lt GPM, 820 523 Lt GPM delspinigių, 418 199 Lt, 30% dydžio, GPM baudą, 1 563 Lt įmokų į Garantinį fondą, 469 Lt, 30% dydžio, įmokų į Garantinį fondą, baudą, 2 465 844 Lt PVM, 18 172 Lt PVM delspinigių, 739 753 Lt, 30% dydžio, PVM baudą, 291 090,69 Lt VSD įmokų, 145 545 Lt, 50 % dydžio, VSD įmokų baudą (t. 3, b. l. 168-184).

22Nesutikdamas su minėtu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą atsakovui (Komisijos byla, t. 2, b. l. 53-83). Atsakovas 2010-10-19 sprendimu Nr. 69-277 patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-20 sprendimo Nr. 35 - 58 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 931 35,61 Lt GPM, 57 871,54 Lt GPM delspinigių, 27 941 Lt GPM baudos, 1 563 Lt įmokų į Garantinį fondą, 711 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 469 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos, 291 090,69 Lt VSD įmokų, 145 545 Lt VSD įmokų baudos; panaikino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-20 sprendimo Nr. 35 - 58 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 2 225 185 Lt PVM, 667 556 Lt PVM baudos; likusioje dalyje Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą panaikino ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą (Komisijos byla, t. 1, b. l. 41-48).

23Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, t. 1, b. l. 1-17). Komisija 2011-01-20 sprendimu Nr. S-14(7-340/2010) patvirtinimo atsakovo 2010-10-19 sprendimo Nr. 69-277 dalį, kuria buvo patvirtinta Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-20 sprendimo Nr. 35 - 58 dalis, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 93 135,61 Lt GPM, 1 563 Lt įmokų į Garantinį fondą, 291 090,69 Lt VSD įmokų, 145 545 Lt VSD įmokų baudos (1 punktas), dėl nurodymo sumokėti 57 871,54 Lt GPM delspinigius, 711 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigius ir pareiškėjo skundą dėl šios dalies perdavė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo (2 punktas). Komisija pakeitė atsakovo 2010-10-19 sprendimo Nr. 69-277 nurodymus pareiškėjui sumokėti 27 941 Lt GPM baudos ir 469 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos į nurodymą sumokėti 18 627 Lt GPM baudos ir 313 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos (3 punktas)(Komisijos byla, t. 3, b. l. 137-149).

24Pareiškėjas nesutinka su Komisijos 2011-01-20 sprendimo Nr. S-14(7-340/2010) 1 ir 3 dalimis.

25Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius, tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų, įregistravusių individualią veiklą, bei pareiškėjui teikusių paslaugas pagal konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, susiklosčiusius santykius, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, kvalifikavo kaip darbo teisinius santykius ir, atsižvelgęs į tai, apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

26Byloje nėra ginčo dėl Komisijos sprendimo dalies dėl nurodymo sumokėti 57 871,54 Lt GPM delspinigius, 711 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigius ir pareiškėjo skundo dėl šios dalies perdavimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo (sprendimo 2 dalis), todėl neanalizuotinos ir nevertintinos aplinkybės, susijusios su šia sprendimo dalimi.

27Dėl darbo santykių

28Ginčo išnagrinėjimui būtina nustatyti, ar tarp pareiškėjo ir B. F. S. bei L. C. buvo susidarę darbo, ar civiliniai santykiai.

29Darbo kodekso 93 straipsnyje pateikiama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

30Civilinio kodekso 6.716 straipsnyje reglamentuojama paslaugų sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis). Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles (3 dalis).

31Nagrinėjant šį mokestinį ginčą aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-14 teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacija, kurioje teismas nurodė darbo sutarties esminius požymius, pagal kuriuos ji atskiriama nuo kitų sutarčių. Minėtame apibendrinime pasiremta sekančiu civilinių sutarčių atskyrimo nuo darbo sutarčių išaiškinimu. Dirbdamas pagal darbo sutartį darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartys skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Teismų praktika 17, p. 231-235, 2001-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001, 2003-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2003 ir kt.).

322006-04-03 tarp UAB „Saerimner“ ir B. F. S. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis (Komisijos byla, t. 2, b. l. 34-38). Šalys susitarė, kad UAB „Saerimner“ periodiškai reikalauja ekspertų pagalbos ir asistavimo įvairių paslaugų atlikimui, įskaitant konsultacijas kiaulininkystės ūkininkavimo gamybos procesuose, technologijų atnaujinime ir įdiegime, mokyme ir gamybos palaikymo paslaugų teikime. Paslaugos turi būti pateiktos UAB „Saerimner“ prašymu. Šios sutarties sąlygos bus taikomos visoms paslaugoms, kurias teikia tiekėjas per visą šios sutarties galiojimo laiką. Tačiau UAB „Saerimner“ neįsipareigoja parūpinti tiekėjui minimalų arba bet kokį kiekį užsakymų per tam tikrą laikotarpį (1 punktas). Paslaugų teikimo sutartis neterminuota. Joje numatyta, kad tiekėjas neturi jokių įgaliojimų ir neatstovauja UAB „Saerimner“, tiekėjo nesaisto atsakomybė arba kaštai, kurie yra siejami su išimtine UAB „Saerimner“ atsakomybe arba kaštais (2.2. punktas). Numatyta, kad UAB „Saerimner“ sumokės tiekėjui pagal šios sutarties nuostatas ir už atitinkamą paslaugų atlikimą, mokestis paskaičiuojamas už tiekėjo laiką tinkamai ir būtinai praleistą vykdant paslaugas pagal tarifą 250 Lt už valandą (plius PVM, kai tai yra numatyta) (3.1 punktas). Be to, UAB „Saerimner“ apmoka tiekėjo išlaidas, susijusias su kelione ir taip toliau (3.2 punktas). Tiekėjas įsipareigoja pateikti sąskaitas - faktūras dėl mokesčio ir išlaidų kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje nebent jei šalys susitars kitaip (3.3. punktas). Analogiška Paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2006-02-01 su L. C. (Komisijos byla, t. 2, b. l. 56-61).

33UAB „Saerimner“ sumokėjo honorarus už konsultacines paslaugas konsultantams B. F. S. ir L. C.. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-31 Patikrinimo akto Nr. 35-58 matyti, kad iš viso per 2006-2008 metus B. S. pagal 24 sąskaitas sumokėjo 399915 Lt, o L. C. pagal 35 sąskaitas sumokėjo 456738 Lt. Nuo šių sumų buvo paskaičiuoti papildomi mokesčiai. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuotas pagal GPM įstatymo 6 straipsnio tarifus, VSD įmokos paskaičiuotos pagal VSD įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, o įmokos į garantinį fondą pagal Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnį. GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje iki 2006-06-30 buvo nustatytas 33 procentų GPM tarifas, nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 GPM tarifas buvo 27 procentai, nuo 2008-01-01GPM tarifas buvo 24 procentai (2005-06-07 įstatymo Nr. X-235 redakcija). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą pareiškėjas turėjo mokėti nuo apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų VSD įmokas. Pagal Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo fizinio asmens apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų turėjo būti mokamos įmokos į Garantinį fondą. VSD įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog garantinio fondo lėšas sudaro įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos). Nei dėl šių teisės aktų pritaikymo, nei dėl mokesčių paskaičiavimo teisingumo matematine prasme pareiškėjas ginčo nekėlė.

34Iki aukščiau minėtų Paslaugų teikimo sutarčių sudarymo pareiškėjas su L. C. ir B. S. buvo sudarę darbo sutartis, pagal kurias šie pareiškėjo įmonėje dirbo zootechnikais.

35Pagal tipinę darbo sutartį (data nenurodoma, Komisijos byla, t. 2, b. l. 32-33) pareiškėjas priėmė dirbti zootechniku B. F. S., pagal tipinę darbo sutartį ( - ) L. C. buvo priimtas UAB „Saerimner“ zootechniku (Komisijos byla, t. 2, b. l. 54-55). Darbdavys minėtiems asmenims sutartimi pavedė dirbti šiuos darbus ir atlikti funkcijas: prekių užsakymą, žinių perdavimą, darbo organizavimą (3.1, 3.2, 3.3 punktai). Darbo apmokėjimas nurodomas: per valandą 2,53 Lt, per savaitę 430 Lt, vidutinė darbo trukmė per savaitę 40 val. (4.1, 4.2 punktai).

36Iš zootechniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004-02-10 (Komisijos byla, t. 1, b. l. 102-103), matyti, kad zootechnikas turi žinoti gamybinių-ūkinių planų sudarymo tvarką (Nuostatų 1.5.1 punktas), bandos struktūrą ir specializaciją (1.5.2 punktas), įmonės gamybinius pajėgumus (1.5.3 punktas), gamybos ir darbo organizavimo tvarką įmonės valdymo metodus (1.5.4 punktas) giminingų įmonių veiklos naujoves, šakas mokslo ir technikos pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje (1.5.5 punktas). Zootechniko pareigos - vadovauti įmonės zootechninei-gamybinei veiklai, siekti pastovaus produktyvumo didėjimo, ruošti priemones ir planus gamybai ir našumui didinti (2.1 punktas); ruošti priemonių planus gamybai ir darbo našumui didinti, gaminamos produkcijos kokybei gerinti ir savikainai mažinti bei organizuoti jų vykdymą (2.2 punktas); kontroliuoti kiaulių šėrimą, esamų mechanizmų ir patalpų efektyvų panaudojimą, vesti zootechninę apskaitą (2.3 punktas); organizuoti veislinį darbą ir kryptingą kiaulių augimą (2.4 punktas); dalyvauti realizuojant kiaules, žinoti esamus standartus ir jų laikytis (2.5 punktas); dalyvauti užpajamuojant paršelius, kontroliuoti savalaikį paršavedžių atjunkymą (2.6 punktas); pildyti gardo korteles, atsakyti už tvartų švarą ir tvarką (2.7 punktas); duoti nurodymus cecho viršininkui ir kitiems darbuotojams zootechniko ir veislininkystės darbo klausimais (2.8 punktas); atrinkti kiaulaites bandos atstatymui, komplektuoti apsiparšavusių kiaulių lizdus (2.9 punktas).

37Pateikdamas atsakymą į mokesčių administratoriaus užklausimą pareiškėjas B. S. ir L. C. pagal Paslaugų teikimo sutartis teiktas paslaugas apibūdino kaip konsultavimą kiaulių auginimo verslo srityje. Konsultuojami buvo tiesiogiai dirbančius prie kiaulių auginimo – veterinarijos darbuotojus, cecho viršininkus, zootechnikus ir kitus. Konsultacijos vykdavo fermose bei konferencijų salėse suderintu laiku (Komisijos byla, t. 1, b. l. 12-14). Pateikdamas atsakymus į mokesčių administratoriaus klausimus L. C. nurodė, kad dirbo darbo valandas nuo pirmadienio iki penktadienio. Atliekamas darbas nuo ankstesnio zootechniko darbo skyrėsi tuo, kad ne jis, o fermos valdytojas yra atsakingas už pavedimų vykdymą (Komisijos byla, t. 2, b. l. 80, 81).

38Iš Paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad jos nenumato konkretaus rezultato sukūrimo. Konsultantų paslaugoms nėra pateikti užsakymai, suderinimai kada ir kokioje vietoje turi būti teikiamos konsultacijos. Tik prie dviejų PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų L. C. (2008-03-31 sąskaita Nr. ( - ) ir 2008-05-31 sąskaita Nr. ( - ), Komisijos byla, t. 2, b. l. 73, 74) ir prie trijų B. S. išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų (2008-03-31 Nr. ( - ), 2007-06-30 Nr. ( - ) ir 2006-05-12 Nr. ( - ) Komisijos byla, t. 1, b. l. 108-110) pateikti atliktų darbų priėmimo aktai. Šiuose aktuose atliktos paslaugos nėra detalizuotos. Su L. C. sudarytuose atliktų darbų aktuose nurodytas padalinys, kuriame teiktos konsultacijos, bei konsultacijų pobūdis, o su B. S. sudarytuose atliktų darbų aktuose nurodytas klausimas, kuriuo teiktos konsultacijos. Be to, B. S. atliktų darbų aktai nėra pasirašyti pirkėjo. Iš tokio dokumento nėra galima nustatyti kokios paslaugos buvo priimtos, kaip jos buvo įvykdytas. Dėl ko yra pagrindo laikyti, kad šie dokumentai buvo sudaryti turint tikslą patvirtinti Paslaugų teikimo sutarties realumą, o ne fiksuoti paslaugų atlikimą. Paslaugų teikimo sutartyse, kai teikiamos konsultacijos, įprastai yra susitariama dėl konsultacijomis siekiamo tikslo ir konsultantų atliekamų veiksmų – projektų parengimo, atstovavimo teisme ar panašiai. Tuo tarpu pareiškėjas su konsultantais susitarė dėl nuolatinio konsultavimo neapibrėžtam laikotarpiui. Tai atitinka susitarimą dėl darbo funkcijos vykdymo.

39Esminio skirtumo tarp veiklos, kuri numatyta zootechniko pareiginiuose nuostatuose, ir Paslaugų teikimo sutartyse pateikto paslaugų apibūdinimo nėra. Zootechniko darbas reikalauja tokių pat žinių turėjimo, kaip ir konsultanto, konsultuojančio kiaulių ūkio produkcijos klausimais. Iš zootechniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004-02-10 (Komisijos byla, t. 1, b. l. 102-103), matyti, kad zootechnikas turi žinoti gamybinių-ūkinių planų sudarymo tvarką (Nuostatų 1.5.1 punktas), bandos struktūrą ir specializaciją (1.5.2 punktas), įmonės gamybinius pajėgumus (1.5.3 punktas), gamybos ir darbo organizavimo tvarką įmonės valdymo metodus (1.5.4 punktas) giminingų įmonių veiklos naujoves, šakas mokslo ir technikos pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje (1.5.5 punktas). Zootechniko pareigos - vadovauti įmonės zootechninei-gamybinei veiklai, siekti pastovaus produktyvumo didėjimo, ruošti priemones ir planus gamybai ir našumui didinti (2.1 punktas); ruošti priemonių planus gamybai ir darbo našumui didinti, gaminamos produkcijos kokybei gerinti ir savikainai mažinti bei organizuoti jų vykdymą (2.2 punktas); kontroliuoti kiaulių šėrimą, esamų mechanizmų ir patalpų efektyvų panaudojimą, vesti zootechninę apskaitą (2.3 punktas); organizuoti veislinį darbą ir kryptingą kiaulių augimą (2.4 punktas); dalyvauti realizuojant kiaules, žinoti esamus standartus ir jų laikytis (2.5 punktas); dalyvauti užpajamuojant paršelius, kontroliuoti savalaikį paršavedžių atjunkymą (2.6 punktas); pildyti gardo korteles, atsakyti už tvartų švarą ir tvarką (2.7 punktas); duoti nurodymus cecho viršininkui ir kitiems darbuotojams zootechniko ir veislininkystės darbo klausimais (2.8 punktas); atrinkti kiaulaites bandos atstatymui, komplektuoti apsiparšavusių kiaulių lizdus (2.9 punktas). Taigi zootechniko pareigos, išdėstytos zootechniko pareiginių nuostatų 2 punkte, apima veikimą kiaulių ūkio produkcijos vystymo srityje. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad konsultantas teikdamas konsultacijas tokiu neapibrėžtu klausimu kaip konsultacijos kiaulininkystės ūkininkavimo procesuose ar technologijų atnaujinimo diegimo klausimais iš esmės vykdė tokias pat funkcijas kaip ir zootechnikas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas visą tiriamą laikotarpį nuolat diegė naujas technologijas, kurios buvo nežinomos kitiems darbuotojams. Todėl abiejų veiklų dalykas pripažįstamas sutampančiu.

40Atsakydamas į mokesčių administratoriaus klausimus L. C. nurodė, kad veikla skyrėsi, tačiau nenurodė detalių veiklos skirtumų, išskyrus atsakingumo sumažėjimą. Pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, galinčių patvirtinti galutinio rezultato sukūrimą bei detalių susitarimų dėl pirkimų pagal Paslaugų teikimo sutartis, mokesčių administratorius padarė teisingą išvadą, kad konsultavimo veikla buvo darbinės funkcijos atlikimas, o ne užsakytų konsultacijų teikimas pagal civilines sutartis.

41Tai, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs konsultantams jokių užsakymų, tarp konsultantų ir įmonės nebuvo susitarta kada, kur, kokiu klausimu teikti konsultacijas, rodo, jog B. S. ir L. C. turėjo laikytis pareiškėjo nustatytos darbo laiko tvarkos, kitu atveju jie nebūtų žinoję, kada bus ir kokios reikalingos konsultacijos. Šią aplinkybę patvirtino L. C. duoti paaiškinimai (Komisijos byla, t. 2, b. l. 81), kad jis dirbdavo nustatytu darbo laiku. Todėl teismui nėra pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus padaryta išvada dėl darbo santykių buvimo.

42Skunde teismui pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie patvirtintų civilinių santykių buvimą. Skunde kaip skiriamasis veiklos bruožas pažymėtas konsultantų nurodymų neprivalomumas nėra išskiriamas teismų praktikoje kaip elementas atskiriantis darbo ir civilinius santykius. Teismų praktika nurodo tik į paklusimą darbdavio reikalavimams. Tai, kad B. S. ir L. C. veiklą ilgą laiką vykdė pareiškėjo įmonėje rodo, jog konfliktų dėl pavaldumo pareiškėjui nebuvo. Vienoje įmonėje dirbančio konsultanto ir darbuotojo priklausomybė nuo įmonės vadovo iš esmės yra labai panaši, tiek vienu, tiek kitu atveju siekdamas gauti pajamas dirbantysis turi paklusti įmonės vadovui ar jo paskirtam asmeniui. Apie konsultanto nepriklausomumą galima kalbėti tik tada, kai jis turi bent keletą nepriklausomų klientų, kuriems teikiamos konsultacijos užtikrintų konsultantui pakankamų pajamų gavimą.

43Atsižvelgiant į ankščiau byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į mokesčių administratoriaus bei mokesčių mokėtojo išdėstytą poziciją, laikytina įrodyta ir pagrįsta išvada, kad pareiškėjo ir B. F. S. bei L. C. santykiuose dominavo darbo sutarties požymiai, nes iš šių santykių turinio matyti, kad tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų susiklostė būtent darbo, o ne civiliniai santykiai.

44Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

45Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, kuriame nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

46Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje reglamentuojamas mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

47Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2007-07-17 nutartyje Nr. A11-719/2007 konstatavo, kad aiškinant nurodytą teisės normą pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Kolegija taip pat pažymi, kad taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą.

48Minėtos nutarties nuostatomis atsakovas grindžia Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas sutinka su atsakovo ir Komisijos nuostata, kad pareiškėjas įforminęs paslaugų teikimo sutartis su fiziniais asmenimis B. S. ir L. C., sukūrė sąlygas, leidžiančias išvengti jam priklausiančių sumokėti mokesčių: GPM, VSD įmokų ir įmokų į Garantinį fondą, sumokėjimo. Kad mokestinės naudos siekimas buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs sudaryti Paslaugų teikimo sutartis su konsultantais rodo aplinkybė, jog samdydamas tuos pačius asmenis pagal darbo sutarties pareiškėjas už jų analogiškas paslaugas mokėjo kelis kartus mažesnes lėšas. Tai patvirtina pareiškėjo mokestinės naudos kaip tikslo siekimą, išvengiant mokestinių prievolių vykdymo. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis nesiekė mokestinės naudos ir nepagrįstai jo atžvilgiu buvo taikytos Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

49Dėl skirtų baudų dydžio

50Pareiškėjo teigimu, baudos turėjo būti sumažintos iki 10 procentų.

51Atsakovas, konstatavęs mokestinius pažeidimus, pareiškėjui skyrė 30 procentų dydžio baudas, t.y. 27 941 Lt GPM ir 469 Lt įmokų į Garantinį fondą, Komisija sprendimu baudos buvo sumažintos iki 20 procentų, t.y. 18 627 Lt GPM baudos ir 313 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos.

52Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

53Komisija, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir dokumentus, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo mąstą, pagrįstai sumažino pareiškėjui paskirtų baudų dydį iki 20 procentų. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui skirtų baudų dydį mažinti iki 10 procentų, arba atleisti pareiškėją nuo paskirtų baudų, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsniu. Todėl darytina išvada, kad Komisijos sprendimu sumažintos baudos atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius jau yra pritaikęs Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį ir sumažinęs mokėtiną GPM nuo 221633,61 Lt iki 93135,61 Lt.

54Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

55Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

Nutarė

56Skundą atmesti.

57Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.