Byla e2A-1580-253/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NO restriction“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NO restriction“ ieškinį atsakovei R. Ž., tretiesiems asmenims M. V., E. K., J. R., Š. V., V. K., G. J. ir M. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „NO restriction“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. Ž. 3 246,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1188-123/2015 ieškovei buvo iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratore paskirta UAB „Mindas“. Iškėlus įmonei bankroto bylą R. Ž. administratorei perdavė gautinų sumų iš darbuotojų sąrašą, jame nurodyti įmonės skolininkai – atleisti įmonės darbuotojai, bendra skola 3 255,57 Eur, bendra permokėta suma darbuotojams mažintina 8,68 Eur ir sudaro 3 246,89 Eur. Atsakovė R. Ž., kaip įmonės direktorė, neteisėtai permokėdama lėšas buvusiems įmonės darbuotojams, padarė įmonei 3 246,89 Eur žalą, dėl to nėra galimybės bent iš dalies tenkinti kreditorių reikalavimus Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė R. Ž. buvo BUAB „NO restriction“ vadovė (direktorė). Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo taikyti ne Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, o Darbo kodekse įtvirtintus teisinius instrumentus, kurie nustato specifinį, kitokį nei CK, įstatymams prieštaraujančių darbo sutarčių vykdymo neatitikimų pašalinimą (pvz., darbo užmokesčio permokų išieškojimas). Ieškovė (kaip įmonės vadovė), būdama darbo santykių dalyvė, iš darbo santykių atsiradusioms teisėms ir pareigoms nepagrįstai taikė civilinės atsakomybės pagrindus. Ieškovė byloje neginčijo bei neįrodė, kad kam nors iš trečiųjų asmenų nurodytos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo išmokėtos nepagrįstai. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad R. Ž., kaip BUAB „NO restriction“ buvusi vadovė (direktorė), netinkamai vykdė savo pareigas ir išmokėjo per daug atlyginimo ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog darbo sutartys ir konkrečiai darbdavės įsipareigojimas mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, buvo vykdomos netinkamai. Teismas taip pat pažymėjo, kad R. Ž. kreditinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-07 nutartimi.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „NO restriction“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį. Nurodo, kad tretiesiems asmenims lėšos permokėtos be jokio teisinio pagrindo, byloje nepateikta įrodymų, kuriais būtų pagrįstas minėtų lėšų permokėjimas. Ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-07 nutartimi patvirtinti atsakovės kreditiniai reikalavimai susidarė iš atsakovės įneštų lėšų, kurias ieškovė naudojo įmonės veikloje, t. y. tiek atsiskaitydama su darbuotojais, tiek ir mokėdama einamuosius mokėjimus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo analizuojamas R. Ž. kreditinio reikalavimo susidarymo pagrindas. Atsakovės įneštos lėšos įmonės veiklai nėra tikslinės. Įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-07 nutartis negali būti pagrindas, patvirtinantis, kad tretiesiems asmenims išmokėtos lėšos teisės aktams neprieštarauja, kaip teigiama sprendime. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos padarytos žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės. R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to įmonei kilo žala ir nėra galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Įrodžius šias aplinkybes atsakovės kaltė yra preziumuojama. Mano, kad teismas neišsprendė atsakovės civilinės atsakomybės klausimo.
  2. Atsiliepimu atsakovė R. Ž. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl atsakovės klaidos BUAB „NO restriction“ bankroto administratorė, atlikusi skaičiavimus, gavo netikslius duomenis. Vis dėlto, darbuotojams realiai priskaičiuotų mokėti dienpinigių suma atitiko faktiškai išmokėtą sumą, tačiau dėl atsakovės klaidos įmonės buhalterijoje suvesti duomenys (apskaičiuota dienpinigių suma) neatitiko realios faktinės situacijos. Atsakovė neigia atlikusi neteisėtus veiksmus ir mano, kad jos veiksmuose nėra nė vienos sąlygos bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Įmonei atsakovės paskolintos asmeninės lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį – iš dalies padengti kreditiniai įsipareigojimai bei sumokėti kiti mokesčiai, būtini įmonės veiklai vykdyti. Ieškovės kvestionuojami kaip neteisėti darbo užmokesčio išmokėjimo sandoriai, kuriuos vykdė atsakovė, eidama bendrovės direktoriaus pareigas, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių padarinių įmonei, neturėjo įtakos jos mokumo pablogėjimui ir visiškai nepažeidė kitų ieškovės kreditorių interesų. BUAB „NO restriction“ buvusiems savo darbuotojams darbo užmokesčio ir dienpinigių realiai nepermokėjo, o atsiskaitė tinkamai pagal faktiškai darbuotojų išdirbtą laiką.
  3. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovei taikymo ir žalos atlyginimo. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-26 nutartimi ieškovei UAB „NO restriction“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mindas“. Iš byloje esančio vienintelio UAB „NO restriction“ akcininko 2013-05-15 sprendimo bei 2013‑05-15 darbo sutarties Nr. 1 duomenų nustatyta, kad R. Ž. nuo 2013-05-16 paskirta UAB „NO restriction“ direktore. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, teigia, kad įmonės vadovė atsakovė R. Ž., neteisėtai permokėdama lėšas buvusiems įmonės darbuotojams, padarė įmonei 3 246,89 Eur žalą.
  4. Ieškovė ieškinį grindė rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuoti duomenys, jog darbuotojų skolos įmonei susidarė įvairiais laikotarpiais permokėjus lėšas buvusiems septyniems įmonės darbuotojams. Ieškovės pateiktose 2014-12-31 buhalterinėse pažymose Nr. 44611 bei Nr. 4461, UAB „NO restriction“ apyvartos žiniaraščio sąskaitoje Nr. 2437 bei bankroto administratorės sudarytose suvestinėse dėl darbo užmokesčio, dienpinigių skaičiavimo ir išmokėjimo darbuotojams užfiksuoti duomenys apie šias permokas: G. J. – 29,69 Eur (darbo užmokesčio), E. K. – 380,48 Eur (1 077,12 Lt dienpinigių ir 236,61 Lt darbo užmokesčio), V. K. – 648,27 Eur (dienpinigių), J. R. – 1 023,98 Eur (dienpinigių), M. V. – 683,13 Eur (dienpinigių), Š. V. – 360,82 Eur (725,44 Lt dienpinigių + 490,42 Lt darbo užmokesčio (pagal išmokų šiam darbuotojui suvestinę)) ir M. V. – 129,20 Eur (dienpinigių).
  5. Juridinio asmens valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
  6. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant juridinį asmenį. Bendrovės vadovo pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis.
  7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  8. Ieškovė atsakovės R. Ž., kaip įmonės vadovės, neteisėtus veiksmus sieja su lėšų išmokėjimu darbuotojams, teigdama, kad tokios lėšos darbuotojams nepriklausė ir buvo išmokėtos be teisinio pagrindo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. Ž. laikėsi pozicijos, kad darbuotojams nepermokėjo, o tinkamai atsiskaitė pagal faktiškai išdirbtą laiką. Byloje nustatyta, kad su UAB „NO restriction“ darbuotojais V. K., Š. V., M. V., J. R., E. K., M. V. ir G. J. buvo sudarytos darbo sutartys (elektroninės bylos t. 1, b. l. 55–67, 100–103). Darbo sutartyse šiuo metu taip pat užfiksuoti duomenys apie šių darbuotojų atleidimą, nurodant atleidimo datas ir pagrindus.
  9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomas tretiesiems asmenims permokėtas lėšas sudaro UAB „NO restriction“ darbuotojams išmokėtos darbo užmokesčio bei dienpinigių lėšos. Iš byloje esančių UAB „NO restriction“ direktorės įsakymų matyti, kad darbuotojai buvo siunčiami komandiruotėms į Vokietiją (elektroninės bylos t. 1, b. l. 68, 70, 72, 74, 76). Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovės įmonėje dirbę darbuotojai buvo siunčiami į komandiruotes į užsienį ir už tai jiems buvo apskaičiuojami dienpinigiai.
  10. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (su vėlesniais pakeitimais) 5 punkte numatyta, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99. Minėtu nutarimu patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių antrame skyriuje, reglamentuojančiame komandiruotes į užsienį, 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Remiantis 2014 m. galiojusiomis finansų ministro 1996-11-21 įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ redakcijomis, matyti, kad 2014 m. dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į Vokietijos Federacinę Respubliką sudarė 197 Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte numatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
  11. Nagrinėjamu atveju galimybė mažinti ieškovės nurodytiems darbuotojams mokamus dienpinigius iki 50 proc. buvo numatyta su jais sudarytose darbo sutartyse, jose pažymint, kad nustatoma 50 proc. dienpinigių norma. Byloje esančiuose darbdavės įsakymuose, kuriais įforminamos darbuotojų komandiruotės, nurodyta, kad komandiruočių metu bus mokama 50 proc. dienpinigių, toks taikytinas koeficientas nurodytas ir ieškovės pateiktuose UAB „NO restriction“ dienpinigių užsienyje priskaitymo darbuotojams žiniaraščiuose (elektroninės bylos t. 1, b. l. 69, 71, 73, 75, 77, 147–149, 152–155).
  12. Tačiau kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė į bylą pateikė dienpinigių užsienyje priskaitymo darbuotojams žiniaraščius, kuriuose nurodomi didesni išmokėtiniems dienpinigiams taikytini koeficientai (t. y. 53 proc., 57 proc., 60 proc., 61 proc., 90 proc.) (elektroninės bylos t. 1, b. l. 34–38, 47–51). Atsakovė nurodė, kad darbuotojams V. K., J. R., M. V., Š. V. ir M. V., kurie buvo komandiruojami į užsienį, priskaičiuota išmokėtinų dienpinigių suma turėjo būti didesnė, nei buvo nurodyta ieškovės atstovo pateiktuose suvestiniuose finansiniuose dokumentuose. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad įmonės buhalterijai neperdavė apskaičiuotų dienpinigių priskaitymo lentelių su taikomu koeficientu, o tik bendrai apskaičiuotas dienas, kurias bendrovės darbuotojai buvo komandiruojami į Vokietiją. Nors ieškovės atstovas, remdamasis tuo, kad nėra šių dokumentų originalų, prašė nevertinti šių dokumentų kaip rašytinių įrodymų, tačiau šie byloje esantys duomenys vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
  13. Atsakovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šie dokumentai buvo jos kompiuteryje, šių dokumentų originalų neturi, apie paskutiniuosius apskaičiavimus dėl didesnių dienpinigių kalbėjo su buhaltere, tačiau per neapsižiūrėjimą neperdavė jai apskaičiavimo dokumentų ir buvo apskaičiuota pagal esamą situaciją. Buhalterines pažymas dėl permokų perkėlimo pasirašė per neapsižiūrėjimą. Byloje liudytoja K. V., buvusi UAB „NO restriction“ buhalterė, paaiškino, kad su darbuotojais buvo sudaroma darbo sutartis, kurioje būdavo nurodoma, jog bus mokami dienpinigiai, ne mažiau negu 50 proc., o pagal buvusios direktorės R. Ž. atskirai atsiųstą informaciją darbuotojams buvo mokami didesni negu 50 proc. dienpinigiai. Liudytoja taip pat nurodė, kad ir anksčiau buvo atvejų, kai buvo mokami didesni dienpinigiai, direktorė informuodavo elektroniniu paštu, telefonu arba atsiųsdavo dienpinigių apskaičiavimo taikant didesnį procentą žiniaraštį; paskutinės informacijos su didesniais dienpinigiais direktorė nepateikė, todėl buhalterė surašė dokumentus pagal darbo sutartis ir pateikė bankroto administratorei, liko permoka; pervedimų buhalterė nedarydavo, direktorė padarė pervedimus ir atsiuntė banko išrašų ataskaitas, paminėjus, kad yra permokos, direktorė sakė, kad atsiųs informaciją dėl dienpinigių skaičiavimo, ataskaitos buvo pateiktos, tačiau dienpinigių priskaitymo žiniaraščių su didesniais taikytinais koeficientais negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir bankroto administratorės pateiktuose dienpinigių užsienyje priskaitymo žiniaraščiuose nustatyta aplinkybė dėl didesnio koeficiento (t. y. 100 proc.) taikymo komandiruotam asmeniui E. K. ir tokių dienpinigių įtraukimo į dienpinigių likučių žiniaraštį (elektroninės bylos t. 1, b. l. 150–151). Tai iš esmės atitinka atsakovės ir liudytojos paaiškintas aplinkybes dėl didesnių dienpinigių taikymo atvejų.
  14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015‑05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Taip pat pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015).
  15. Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos kaip galimos permokos siejamos su įmonės UAB „NO restriction“ su jos darbuotojais sudarytų darbo sutarčių ir įmonės įsipareigojimų šioje srityje vykdymu. Atsakovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad konsultuodavosi su buhaltere, jog gali mokėti didesnius dienpinigius, nes gerina darbuotojo finansinę padėtį. Taip pat atsakovė nurodė, kad jei darbuotojai turėjo didesnių išlaidų, geriau dirbo, ji galėjo sumokėti daugiau; pagal darbo rezultatus ar papildomas išlaidas apskaičiuodavo didesnius dienpinigius ir pateikdavo į buhalteriją, būdavo apskaičiuojama ir buvo daromas pervedimas, ginčų dėl tokio mokėjimo nebuvo; nurodė, kad tokių mokėjimų yra ir anksčiau buvę. Atsakovė paaiškino, kad iš savo lėšų mokėjo darbo užmokestį ar mokesčius, nes buvo didelių projektų, buvo išrašomos sąskaitos ir nematė pagrindo galvoti, kad nesusigrąžins pinigų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. Ž. pateikė duomenis, jog bankroto administratorei pateikė trečios eilės 4 000 Eur sumos kreditinio reikalavimo atsisakymą.
  16. Įvertinus anksčiau nurodytą reglamentavimą dėl dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad darbdavė negali mokėti mažiau, nei numato teisės aktai ir susitarimas su darbuotojais, tačiau galimybė mokėti darbuotojui daugiau nei 50 proc. nustatytos dienpinigių normos neribojama. Tad iš esmės didesnės dienpinigių išmokos darbuotojams buvo galimos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo faktinių aplinkybių, kad minėtiems darbuotojams išmokėtų dienpinigių sumos iš esmės viršijo sumas, kurios būtų apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Tad vien aplinkybė, kad darbuotojams išmokėta daugiau dienpinigių, nei buvo sulygta darbo sutartimis, nesudaro pagrindo vertinti išmokėtas sumas kaip iš esmės neteisėtą dienpinigių permoką.
  17. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad pagal pateiktus duomenis ieškovės kaip permokėtas nurodomas lėšas (t. y. darbo užmokestį ir dienpinigius) darbuotojai gavo. Taigi nenustatyta, kad atsakovė šias lėšas pasisavino. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėti darbuotojai realiai nevykdė darbo funkcijų, nebuvo komandiruotėse ir darbų neatliko. Tretieji asmenys J. R., M. V. ir V. K. byloje iš esmės nesutiko, kad atlyginimas ar kitos išmokos jiems buvo permokėti. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta atsakovės ir įmonės interesų konflikto. Tad yra pagrindas išvadai, kad įmonei vykdant veiklą bendrovės vadovė turėjo laisvę nuspręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti dėl įmonėje dirbantiems darbuotojams išmokėtinų dienpinigių. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytų kaip permokėtų sumų dydį bei pobūdį, t. y. darbo užmokestis ir dienpinigiai darbuotojams, taip pat faktines aplinkybes, jog vykdant įmonės veiklą darbuotojai vyko į komandiruotes į užsienį, yra pagrindas išvadai, kad lėšos panaudotos įmonės reikmėms ir įmonės veiklai vykdyti.
  18. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės R. Ž. tyčią siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelį neatsargumą, reiškiantį aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta pagrindo ieškovės nurodomų atsakovės, kaip įmonės vadovės, veiksmų turinį dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių darbuotojams išmokėjimo pripažinti iš esmės neteisėtu, t. y. esminiu netinkamu jos, kaip vadovės, iš įstatymo kylančių pareigų vykdymu.
  19. Nenustačius sąlygų visumos civilinei atsakomybei taikyti atsakovei, kaip įmonės vadovei, dėl ieškovės ieškinyje nurodytų veiksmų, konstatuotina, kad skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  20. Apeliacinį skundą atmetus ir nesant duomenų apie atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių išlaidų paskirstymo nespręstina (CPK 93, 96, 98, 302 straipsniai).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai