Byla AS-663-183-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pirmininkas), Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos universiteto ir UAB „Baltisches Haus“ atskiruosius skundus dėl administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos universitetui, UAB „Baltisches Haus“ ir V. M. firmai „Archbalt“ dėl administracinių aktų panaikinimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. priimtos nutarties dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 435 „Dėl Klaipėdos universiteto žemės sklypo H. Manto g. 84 detaliojo plano patvirtinimo", 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. AD1-1770 „Dėl Klaipėdos universiteto sklypo H. Manto g. 84 detaliojo plano patvirtinimo", 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. AD1-1139 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo“, 2004 m. rugpjūčio 30 d. statybos leidimą Nr. 18-NS/04, išduotą Klaipėdos universiteto auditorinio korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis statybai H. Manto g. 84, Klaipėdos mieste. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti ginčijamų 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 435, 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. AD1-1770 bei jų pagrindu išduoto 2004 m. rugpjūčio 30 d. statybos leidimo Nr. 18-NS/04 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad neapribojus atsakovės ir kitų asmenų teisės vykdyti statybas pagal ginčijamus detaliuosius planus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir paskyrė reikalavimo užtikrinimo priemonę, o būtent sustabdė visų pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės reikalingumo.

5Tretieji suinteresuoti asmenys analogiškuose atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas ginčijamų administracinių aktų galiojimas. Nurodo, kad nei pareiškėjas, nei teismas nepateikė motyvų, kodėl teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo. Taip pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teismo nutartis prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią aplinkybės, sudarančios sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą, privalo būti pagrįstos konkrečiais faktais. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti konkrečius faktus, sudarančius reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Jei priemonės reikalavimui užtikrinti taikomos teismo iniciatyva, šios aplinkybės turi būti konstatuotos teismo nutartyje. 2003-06-16 įsakymo Nr. 435 galiojimo sustabdymas yra beprasmiškas, nes juo buvo patvirtintas detalusis planas, galiojęs iki 2004-11-11 įsakymu Nr. AD1-1770 patvirtinto detaliojo plano. Sustabdžius 2004-11-11 įsakymo Nr. AD1-1770 galiojimą, automatiškai neatkuriamas anksčiau galiojusio akto galiojimas. 2004-08-05 įsakymo Nr. AD1-1139 sustabdymo pareiškėjas neprašė. Teismas, imdamasi savo iniciatyva taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo motyvuoti jos būtinumą. Šis aktas yra visiškai realizuotas ir jo galiojimo sustabdymas negali turėti įtakos teismo sprendimo pasunkėjimui ar negalimumui. Sustabdant 2004-11-11 įsakymu Nr. AD1-1770 patvirtinto detaliojo plano galiojimą, teismo nutartimi buvo sustabdytas viso 23,5848 ha žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimas, nors ginčijamas tik vienas detaliojo plano sprendinys - KU auditorinio korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis suplanavimas. Sustabdant 2004-08-30 statybos leidimo Nr. 18-NS/04 galiojimą, sustabdyta viso statinio statyba, nors statybos leidime nurodoma, kad dalį statinio užims auditorinis korpusas. Taip pat teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas turėjo preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindą, išreikštą skunde, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo ir proceso šalių interesų pusiausvyros, taip pat ir viešųjų interesų. Pareiškėjas neginčija VĮ „Klaipėdos universitetas" teisės būti statytoju bendrąja prasme, neginčija, kad 2004-11-11 įsakymu Nr. AD1-1770 patvirtintu detaliuoju planu numatytoje vietoje gali būti statomas statinys bendrąja prasme. Pareiškėjas ginčija statinio paskirties klausimą. Todėl net esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, iškiltų tik statinio pertvarkymo arba pritaikymo kitai paskirčiai klausimas. Be to, teisminėje praktikoje sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas yra siejamas su naujų teisių ir pareigų atsiradimu ginčijamų aktų pagrindu. Šioje byloje ginčijamų aktų pagrindu jau yra susiklostę teisiniai santykiai - VĮ „Registrų centras" yra įregistruotas nebaigtas statinys (unikalus Nr. 4400-0348-5421), sukurtas sustabdytų teisės aktų pagrindu. Todėl tolesnis sustabdytų aktų galiojimas neįtakotų naujų teisių ir pareigų atsiradimo - statinio baigtinumo laipsnis neturi kokybinės įtakos savininko teisėm ir pareigom. Šios bylos atveju aktų galiojimo sustabdymas yra nukreiptas tik į statybos darbų sustabdymą arba teorinių materialinių išlaidų, susijusių su statinio pertvarkymu, sumažinimą. Materialinės išlaidos arba galimi nuostoliai teisminėje praktikoje nepripažįstami veiksniais, pasunkinančiais arba darančiais negalimu sprendimo įvykdymą. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad reikalavimo panaikinti detalųjį planą įvykdymo negali apsunkinti aplinkybė, kad ginčo nagrinėjimo eigoje nesustabdytas atsakovo sprendimas dėl šio plano. Taip pat teigia, kad teismas pažeidė proporcingumo principą. Teorinių materialinių išlaidų, susijusių su statinio pertvarkymu, sumažinimas yra priešpastatomas esamoms materialinėms išlaidoms, susijusioms su esamų didelio masto sutartinių santykių suardymu. Ginčijamų aktų galiojimo sustabdymas paliečia daugelį trečiųjų asmenų ir tampa nukreiptu prieš juos, o ši situacija nėra leistina. Be to, darbų sustabdymas pagal ginčijamą 2004-08-30 statybos leidimą Nr. 18-NS/04 suardo darbų eiliškumą ir iš esmės apsunkina statybos darbų vykdymą pagal neužginčytus statybos leidimus Nr. 45-T/04 ir 03-T/05. Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybę, būtina atsižvelgti ne tik į pareiškėjo, bet ir į atsakovo bei visuomenės interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonė neturėtų būti taikoma, jeigu jos taikymo pasekmės būtų žalingesnės, nei pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas.

6Pareiškėjas atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad pareiškėjo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų pareiškėjui tinkamai rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą – jį realiai įvykdyti. Iš prie prašymo pateiktų įrodymų matyti, kad Klaipėdos universitetas ir UAB „Baltisches Haus" 2005-03-17 pasirašydami dalinį sutarties pakeitimą (reg. Nr. AK-1308), padidino statinio užstatymo plotą bei patikslino šalims teksiančius nuosavybės teise statinio plotus. Šalys susitarė siekti, kad sklypo, esančio H. Manto g. 84, Klaipėdos mieste, dalį, reikalingą statiniui eksploatuoti ir sudarančią 0,8536 ha, Klaipėdos universitetas išsinuomos iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, sumažinant atitinkamai panaudos teise naudojamos žemės plotą. Šios dalies 86,09 proc. (0,7348 ha) Klaipėdos universitetas subnuomos UAB „Baltisches Haus" analogiškomis sąlygomis. Iš 2006-01-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad apeliantai toliau vykdo auditorinio korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis statybą. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos minėto statinio, kurio baigtumas 22 proc., dalių nuosavybės teisės į statinį: 13910/100000 statinio dalis - Klaipėdos universitetui, 86089/100000 statinio dalis - UAB „Baltisches Haus". Tokie Klaipėdos universiteto ir UAB „Baltisches Haus" veiksmai davė pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo ABTĮ 71 str. numatytas aplinkybes, o būtent, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atmestinas argumentas, kad teismo nutartis yra be motyvų. Šis argumentas yra formalus, nesudarantis pagrindo naikinti iš esmės teisėtą nutartį. Taip pat teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais, tačiau tai negali būti pagrindu jų netaikyti apskritai, todėl teismas, neįvertinęs galimų nuostolių, įstatymo nepažeidė. Taip pat teigia, kad pagal Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatas, statinio statyba sustabdoma be jokių išlygų ar galimų nuostolių paskaičiavimo, kai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) panaikinti statybos leidimą (27.1 p.). Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi CK 6.641 str. 1 d. 1 p., 2005-11-09 įsakymu Nr. 13.6-4985 nutraukė prieš terminą žemės sklypo H. Manto g. 84, Klaipėdos mieste, panaudos sutartį, sudarytą su Klaipėdos universitetu tuo pagrindu, kad panaudos gavėjas perduotą daiktą naudojo ne pagal paskirtį, todėl tolimesnė auditorinio korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis statyba valstybinės žemės sklype tapo niekuo nepagrįsta. Sutinka, kad netikslinga stabdyti 2003-06-16 įsakymo Nr. 435 galiojimą, tačiau tai nedaro teismo 2006-01-26 nutarties neteisėta.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005-11-09 įsakymu Nr. 13.6-4985 nutraukus žemės sklypo H. Manto g. 84, Klaipėdoje, panaudos sutartį, Klaipėdos universitetas nebeturi pagrindo naudotis sklypo dalimi, kurioje statomas auditorinis korpusas su paslaugų centru ir kitomis patalpomis, bei jame vykdyti statybas. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta, nes būtina užtikrinti, kad valstybinės žemės sklypas nebūtų naudojamas neteisėtai (be galiojančios sutarties), t. y., kad žemės sklype nebūtų vykdoma tokia veikla, veiksmai, kurie ir buvo pagrindas nutraukti prieš terminą valstybinės žemės panaudos sutartį. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu Klaipėdos universitetui buvo suteiktos galimybės neteisėtai, pažeidžiant valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygas bei Civilinio kodekso 6.637 str. 1 d., Žemės įstatymo 8 str. 6 d. ir 21 str. 1 p., Aukštojo mokslo įstatymo 6 str. 2 d., naudoti neatlygintinai perduoto valstybinės žemės sklypo dalį. Todėl, esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, iškiltų ne statinio pertvarkymo arba pritaikymo kitai paskirčiai klausimas, bet būtų sprendžiamas valstybinės žemės sklypo dalies reikalingumo (tolesnio naudojimo) Klaipėdos universiteto reikmėms bei Klaipėdos universiteto teritorijos sumažinimo klausimas. Tuomet turėtų būti sprendžiamas ir statinio, esančio valstybinės žemės sklypo dalyje, likimo klausimas. Todėl, jeigu valstybinės žemės sklypo dalyje būtų vykdoma ginčijamuose detaliuosiuose planuose numatyta veikla ir pagal statybos leidimą būtų tęsiama statyba, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sklype H. Manto g. 84, Klaipėdoje, statomas statinys 86,1 proc. nuosavybės teise priklauso UAB„Baltisches Haus", kuri nėra įgijusi teisės pradėti naudoti šį valstybinės žemės sklypą jai nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti statinio eksploatacijai. Atsižvelgus į Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p., jeigu valstybinės žemės sklype H. Manto g. 84, Klaipėdoje, būtų tęsiama veikla, nustatyta pagal ginčijamus detaliuosius planus, bei tęsiama statyba, pastačius minėtą statinį iki tokios būklės, kad jį būtų galima eksploatuoti pagal paskirtį, iškiltų naujo ginčo dėl teisės be aukciono pirkti ar nuomoti iš valstybės nuosavybės teise priklausančioms statinio dalims eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis grėsmė. Tokiu atveju gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, nes tai suvaržytų valstybės teises valdyti, naudoti šį valstybinės žemės plotą bei juo disponuoti tol, kol nebus išspęstas minėtas ginčas.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9Reikalavimo užtikrinimo priemonės, jų taikymo tvarka, pagrindai bei sąlygos reglamentuoti ABTĮ 71 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

10Vadovaujantis minėta teisės norma darytina išvada, kad proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, tai yra jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ir faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga.

11Teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nepriklausomai nuo to, ar šis klausimas sprendžiamas proceso dalyvių prašymu, ar teismo iniciatyva, taip pat turi būti motyvuota (ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

12Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pareikšdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tik nurodė, kad nesiėmus draudimų, kurių pagrindu būtų apribotos atsakovės ir kitų asmenų teisės vykdyti statybas pagal ginčijamus detaliuosius planus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, pagrindžiančių minėtą teiginį, tai yra prašymo iš esmės nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taikė reikalavimo užtikrinimo priemones nurodęs, kad pripažįsta pagrįstais pareiškėjo nurodytą argumentą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės reikalingumo, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas iš esmės jokių konkrečiais faktais ir aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl minėtų priemonių taikymo reikalingumo nenurodė. Esant šiom aplinkybėm skundžiama 2005 m. sausio 26 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas nagrinėtinas iš esmės.

13Kaip teisingai pažymėta atskiruosiuose skunduose, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

14Byloje surinkti duomenys tvirtina, kad pareiškėjo ginčijamų aktų pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos universitetui buvo suteikta teisė valstybinės žemės sklype H. Manto g. 84, Klaipėdoje, statyti auditorinį korpusą su paslaugų centru ir kitomis patalpomis. Ši teisė yra realizuojama ir leidime nurodytas pastatas yra statomas. Įvertinus teismui pateikto prašymo faktinį pagrindą nėra pagrindo konstatuoti, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą iškiltų būtinybė visiškai atkurti iki statybos darbų pradžios buvusios situaciją ir likviduoti pradėtą statybos objektą, atkurti sklypo gamtinę aplinką ir panašiai. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, o tuo pačiu ir jų pagrindu vykdomų statybos darbų, sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas.

15Be to, iš kartu su atskiraisiais skundais pateiktų dokumentų bei paaiškinimų seka, jog šiuo metu leidime nurodyto statomo pastato baigtumas – 62 procentai (b. l. 91 – 93, 156). Vykdant statybos darbus tarp pastato statytojų ir trečiųjų asmenų buvo sukurti didelio masto sutartiniai santykiai (b. l. 94 – 155), kurie, taikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų suardyti ir sukeltų didelio masto materialinius nuostolius. Šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus.

16Remiantis tuo, kas pasakyta, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra atmetamas.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Trečiųjų suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus tenkinti.

19Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti.

20Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį... 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi... 5. Tretieji suinteresuoti asmenys analogiškuose atskiruosiuose skunduose prašo... 6. Pareiškėjas atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo,... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į... 8. Teisėjų kolegija... 9. Reikalavimo užtikrinimo priemonės, jų taikymo tvarka, pagrindai bei sąlygos... 10. Vadovaujantis minėta teisės norma darytina išvada, kad proceso dalyvių... 11. Teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo,... 12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pareikšdamas prašymą dėl reikalavimo... 13. Kaip teisingai pažymėta atskiruosiuose skunduose, teismas, spręsdamas, ar... 14. Byloje surinkti duomenys tvirtina, kad pareiškėjo ginčijamų aktų pagrindu... 15. Be to, iš kartu su atskiraisiais skundais pateiktų dokumentų bei... 16. Remiantis tuo, kas pasakyta, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 18. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus tenkinti.... 19. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties... 20. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą taikyti... 21. Nutartis neskundžiama....