Byla Ik-2407-562/2011
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Liatukui, atsakovo atstovui A. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T. dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. N-38 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą“ (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad 2010 m. spalio 13 d. į Bendrovę kreipėsi R. T., pateikdamas Bendrovės nustatytos formos prašymą išmokėti jam 2010 m. gruodžio 12 d. laimėtą piniginį prizą (10 000 Lt), taip pat nurodė, kad iš jam priklausančio telefono numerio 2010 m. gruodžio 5 d. R. T. pirko loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. ( - ). Pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (07-4275) informavo R. T. apie tai, kad negali jam išmokėti prašomos sumos, kadangi telefono numeris priklauso ne jam, o juridiniam asmeniui UAB „Metalo įranga“, taip pat pažymėjo, kad juridinis asmuo negali būti žaidėju, nes, remiantis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 punkto nuostatomis, žaidėjas yra fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs bilietą. Pagal R. T. pretenziją Komisija pradėjo Bendrovės veiksmų tyrimą ir priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė pripažinti, jog Bendrovė, neišmokėdama R. T. prašomos sumos, pažeidė loterijų organizavimo tvarką, t. y. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Didžiosios loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.8 punktą, bei nutarė nuo 2011 m. vasario 24 d., 00:00 val., sustabdyti licencijos ( - ), suteikiančios teisę Bendrovei organizuoti didžiąsias loterijas, galiojimą. Kadangi Bendrovė licencijos sustabdymo atveju privalėtų nutraukti savo vienintelę veiklą (Loterijų įstatymo 17 str. 1 d., 11 str. 1 d.), siekdama išvengti tokių padarinių ir nuostolių, Bendrovė 2011 m. vasario 18 d. įvykdė, jos nuomone, neteisėtą Nutarimo reikalavimą ir pervedė 10 000 Lt sumą R. T.. Teigė, kad Nutarimas yra naikintinas kaip nepagrįstas, priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius Loterijų įstatymo bei Taisyklių nuostatas. Pabrėžė, kad Taisyklės buvo suderintos Komisijos 2010 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. N-79 (Loterijų įstatymo 2 str. 1 d. 3 p., 19 str. ir kt.). Pagal Taisyklių 9.5.2 punktą laimėjimas gali būti išmokėtas tik tuo atveju, jeigu loterijos bilietas yra įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti loterijoje. Atkreipė dėmesį, kad Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis imperatyviai įtvirtina, jog loterijos žaidėju gali būti tik fizinis asmuo. Taisyklių 8.5.2 punkte numatyta, kad laimėjimas neišmokamas asmenims, kuriems loterijoje dalyvauti draudžia teisės aktai, o 8.6 punkte numatyta, kad Bendrovė nėra atsakinga už tai ir neprivalo išmokėti laimėjimo, jeigu žaidėjas įsigijo bilietą trumpąja žinute (SMS), neturėdamas tam teisės (pavyzdžiui, įsigijo bilietą iš telefono numerio, kuris jam nepriklauso). Pabrėžė, jog pagal Taisyklių 9.2 punktą laimėjimas išmokamas tik tuo atveju, jeigu žaidėjas pateikia savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, ir tik jos objektyviai nesant (pvz., telefono numerį įsigijus išankstinio mokėjimo plano kortelės pagrindu, nesudarius abonento sutarties), – pateikus kitą dokumentą, įrodantį laimėtojo teisę naudotis tuo telefono numeriu, iš kurio buvo įsigytas laimingas loterijos bilietas. Pažymėjo, kad tvirtinant Taisykles nustatyta būtent tokia sąlygų seka. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neneigia, jog telefono numeris yra naudojamas abonentinės sutarties su ryšio operatoriumi pagrindu. Todėl, Bendrovės nuomone, konstatavus, kad yra pirma Taisyklių 9.2 punkte numatyta sąlyga – sudaryta abonentinė sutartis su telefoninio ryšio operatoriumi, nėra galimybės vadovautis nuostata dėl kito naudojimosi teisėtumą patvirtinančio dokumento buvimo, nes šios dvi aplinkybės/sąlygos nėra alternatyvios. Pabrėžė, kad aplinkybė dėl kito dokumento, patvirtinančio numerio naudojimosi teisėtumą, yra subsidiari ir taikoma tik tuo atveju, jeigu nėra abonentinės sutarties. Nustačiusi, kad telefono numeris yra naudojamas pagal abonentinę sutartį, tačiau šią sutartį yra sudaręs ne pinigų sumą prašantis išmokėti R. T., o UAB „Metalo įranga“, ir vadovaudamasi Taisyklių 9.2 punktu, Bendrovė teigė, kad ji teisėtai atsisakė išmokėti prašomą sumą.

6Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 76–81) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. pareiškėjas pašalino Nutarimo 1 punkte konstatuotą licencijuojamos veiklos pažeidimą, t. y. išmokėjo R. T. priklausantį 10 000 litų laimėjimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. N-42 pripažino netekusiu galios Nutarimo 3 punktą. Darė išvadą, kad šios administracinės bylos ginčo dalykas yra tik Nutarimo konstatuojamoji dalis. Paaiškino, kad Komisija priėmė skundžiamą Nutarimą, atlikusi specialų Bendrovės tikrinimą pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą. Komisija padarė išvadą, kad pagal Taisykles žaidėjui, norinčiam atsiimti jam priklausantį laimėjimą pagal siunčiant trumpąją žinutę (SMS) įsigytą laimingą loterijos bilietą, nurodyta alternatyva: žaidėjas Bendrovei turi pateikti arba savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino (jei tokia sutartis yra), arba kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Paaiškino, kad R. T. kartu su 2010 m. gruodžio 13 d. prašymu dėl laimėjimo išmokėjimo pateikė UAB „Metalo įranga“ 2010 m. gruodžio 13 d. pažymą apie telefono numerio priskyrimą jo asmeniniam naudojimui bei mokėjimą už teikiamas ryšio paslaugas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovo nuomone, R. T. kartu su prašymu dėl laimėjimo išmokėjimo pareiškėjui pateikti dokumentai laikytini tinkamais, kadangi galimybės pateikti kitų dokumentų 2010 m. gruodžio 13 d. R. T. objektyviai neturėjo. Teigė, kad Taisyklių 8.6 punktas nagrinėjamu atveju netaikomas, kadangi R. T. laikytinas teisėtu telefono numerio naudotoju ir savo teisę įgyvendino, nepažeisdamas įstatymų bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Įvertinęs Taisyklių nuostatas ir faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad laimintis bilietas atitiko Taisyklėse nustatytus reikalavimus, t. y. jis buvo įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti loterijoje. Paaiškino, kad R. T., kuris laikytinas teisėtu telefono numerio naudotoju, 2010 m. gruodžio 5 d. siųsdamas trumpąją žinutę (SMS) mobiliuoju telefonu loterijos „TAIP arba NE“ bilietui įsigyti, išreiškė savo valią ir loterijos „TAIP arba NE“ bilietą, kuris laikytinas loterijos organizatoriaus ir dalyvio sutartimi, įsigijo savo naudai. Pažymėjo, kad R. T. nebuvo įgaliotas ir neveikė juridinio asmens vardu, neįgyvendino jokių juridinio asmens teisių bei nevykdė pareigų, taip pat nesukūrė jokių teisių ir pareigų juridiniam asmeniui. Paaiškino, kad R. T. UAB „Metalo įranga“ nustatyta tvarka padengė loterijos bilieto įsigijimo išlaidas (2010 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderio kvitas ( - ), R. T. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinimas). Dėl laimėjimo išmokėjimo R. T. į pareiškėją kreipėsi Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, kartu su prašymu dėl laimėjimo išmokėjimo pareiškėjui pateikė dokumentus, patvirtinančius savo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, atsakovas nurodė, jog skundžiamu Nutarimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, atsisakydamas išmokėti laimėjimą R. T., pažeidė loterijų organizavimo tvarką – Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 9.8 punktą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į skundą (b. l. 157–158) prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nutarimą ir perduoti bylą prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjui dėl galimai neteisėto pinigų už loterijos bilietus rinkimą ir piliečių laimėtų piniginių prizų išmokėjimo vilkinimą.

9Nurodė, kad UAB „Metalo įranga“ 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 08 priskyrė telefono numerį jo naudojimui. Tuo pačiu įsakymu buvo nustatyta mobilaus telefono naudojimo tvarka. Pažymėjo, kad, įsigydamas loterijos bilietą, jis šios telefono naudojimo tvarkos nepažeidė. Jo nuomone, Bendrovė, organizuodama loterijos bilietų pardavimą per mobiliuosius telefonus, turėjo numatyti bilietų pardavimo tvarką ir taisykles, kuriose turėjo būti numatyti visi bilietų pardavimo ir apmokėjimo atvejai. Teigė, kad Bendrovė sąmoningai ar dėl nežinojimo siuntė telefonines žinutes į mobiliuosius telefonus, tarp jų – ir į telefonus, kurių numeriai priskirti juridiniams asmenims, siūlydama įsigyti loterijos bilietą už 6 Lt. Jeigu Bendrovė mano, kad telefono numeris, registruotas juridinio asmens vardu, neturi teisės įsigyti loterijos bilieto, R. T. nuomone, Bendrovė privalėjo įmokėtus pinigus grąžinti loterijos bilieto pirkėjui, nepriklausomai ar loterijos bilietas laimėjo prizą ar nelaimėjo, tačiau Bendrovė to nepadarė.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu skundą atmetė.

12Atsižvelgęs į tai, kad 2011 m. vasario 18 d. Bendrovė, pervesdama R. T. piniginio laimėjimo sumą, pašalino skundžiamo Nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą (t. y. įvykdė Nutarimo 4 punkto reikalavimą) ir kad Komisija 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. N-42 pripažino netekusiu galios Nutarimo 3 punktą (dėl Bendrovės licencijos sustabdymo), teismas konstatavo, kad kilusio ginčo dalykas yra iš esmės tik tai, ar atsakovas Nutarimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė loterijų organizavimo tvarką, t. y. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 9.8 punktą. Rėmėsi Loterijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jo paskirtimi, taip pat 2 straipsnio 9 dalyje bei Taisyklių 2 punkte pateiktais žaidėjo apibrėžimais, Taisyklių 9.5, 9.2 punktais ir darė išvadą, kad Taisyklių 9.2 punkte įtvirtinta veiksmų alternatyva, kuria siekiama vieno ir to paties tikslo – patvirtinti žaidėjo teisę naudoti telefono numerį, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino, t. y. tikrinant laimėjusį bilietą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar žaidėjas yra teisėtas telefono numerio naudotojas. Ši aplinkybė, priklausomai nuo situacijos, gali būti nustatoma žaidėjui pateikiant arba savo vardu su telefoninio ryšio operatoriumi sudarytą abonento sutartį nurodytam telefono numeriui, arba kitą (-us) dokumentą (-us), įrodantį, kad žaidėjas teisėtai naudojasi šiuo telefono numeriu. Pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju R. T. pateikė pareiškėjui dokumentus – UAB „Metalo įranga“ 2009 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 08 „Dėl telefono naudojimo“ ir 2010 m. gruodžio 13 d. pažymą, patvirtinančius, kad UAB „Metalo įranga“ priklausantis telefono numeris paskirtas naudotis R. T., taip pat 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Metalo įranga“ išrašytą kompensacinę sąskaitą telefono numeriui ir kasos pajamų orderio kvitą serija MIK ( - ), kurie patvirtina, kad R. T. kompensavo UAB „Metalo įranga“ loterijos bilieto įsigijimo išlaidas. Taip pat teismas atsižvelgė į 2011 m. sausio 19 d. paaiškinimą Komisijai, UAB „Metalo įranga“ 2011 m. sausio 27 d. raštą Nr. 2011-09. Konstatavo, kad R. T., būdamas teisėtas telefono numerio naudotojas, turėjo teisę dalyvauti loterijoje, ir jis, įsigydamas loterijos „TAIP arba NE“ bilietą iš paminėto telefono numerio, veikė savarankiškai (savo rizika ir sąskaita), t. y. atskirai nuo UAB „Metalo įranga“, kaip fizinis asmuo, įgyvendinantis savo asmeninius turtinius interesus. Pripažino, jog R. T. laikytinas žaidėju Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 2 punkto nuostatų prasme. Pažymėjo, kad Loterijų įstatymas nenumato draudimo įsigyti loterijos bilietą iš telefono, registruoto juridinio asmens vardu, todėl tokio draudimo negali numatyti ir Taisyklės. Nurodė, kad Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems yra draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje, tačiau nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepatenka į šį sąrašą. Pažymėjo, jog Bendrovė nepagrįstai remiasi Taisyklių 12.4 punkto nuostatomis, kadangi R. T. turėjo (turi) teisę naudotis telefono numeriu, iš kurio buvo įsigytas laimėjęs bilietas. Teismas vertino, kad bilietas Nr. ( - ) laikytinas galiojančiu laiminčiu bilietu, pagal kurį galėtų būti išmokėtas laimėjimas (Taisyklių 9.5 p.). Pažymėjo, jog R. T. yra apmokėjęs už loterijos bilietą telefoninio ryšio operatoriui, kaip to reikalauja Taisyklių 10.5 punkto nuostatos, jis kreipėsi į Bendrovę dėl laimėjimo išmokėjimo Taisyklių 10.2 punkte nustatyta tvarka ir terminais, taip pat pateikė Bendrovei dokumentus, patvirtinančius jo teisę naudoti nurodytą telefono numerį.

13Teismas vadovavosi Taisyklių 14.1, 2, 9.8, 11.1.2 punktais, įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja juridinių faktų visuma – t. y. turintis teisę dalyvauti loterijoje žaidėjas, galiojantis laimintis bilietas ir specialus laimėjimas pagal šį bilietą, – kad pareiškėjas vykdytų savo įsipareigojimus trečiajam suinteresuotam asmeniui, t. y. išmokėtų jam laimėjimą pagal laimintį bilietą. Sprendė, kad atsakovas Nutarimu pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė loterijų organizavimo tvarką: Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 9.8 punktą. Skundžiamą Nutarimą laikė teisėtu bei pagrįstu, konstatavo, kad jis negali būti naikinamas pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais ir skundą dalyje dėl Nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis ir konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikto reikalavimo perduoti bylą prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjui dėl galimai neteisėto pinigų už loterijos bilietus rinkimą ir piliečių laimėtų piniginių prizų išmokėjimo vilkinimą rėmėsi ABTĮ 108 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad ši norma taikytina tais atvejais, kai teismas nustato pažeidimo faktą, kuris nesudaro nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyko. Pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju loterijų organizavimo tvarkos pažeidimą nustatė ir dėl jo specialų tikrinimą savo kompetencijos ribose atliko Komisija, kuri 2011 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. N-42 3 punktu taip pat nutarė persiųsti tikrinimo metu surinktą medžiagą dėl Nutarimo 1 punkte nustatyto galimo komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija), o 2011 m. kovo 4 d. Komisijos raštu Nr. 2-K-236 nurodyta medžiaga buvo persiųsta Inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismo išvadai, jog pareiškėjo veikla yra neteisėta ar neteisėta tam tikroje jos dalyje, kuri nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo (išskyrus kodekso numatytas išimtis) turi teisę kreiptis su skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, kurie sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.

15III.

16Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 183–186), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Teigia, jog teismas nepagrįstai Taisyklių 9.2 punktą aiškino kaip alternatyvią normą, suteikiančią teisę žaidėjui rinktis, kokius dokumentus, įrodančius jo teisę į laimėjimą, jis gali pateikti. Pažymi, kad Taisyklės yra sukurtos jo paties, jos patvirtintos Komisijos, ir tai reiškia Taisyklių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Nurodo, jog siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir sudaryti sąlygas jam tinkamai vykdyti Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat siekiant užkirsti kelią atvejams, kai realiai nors ir įgaliojimo pagrindu, tačiau tikruoju žaidėju yra ne įgaliotas fizinis asmuo, o telefono numerio naudotojas – juridinis asmuo, kuris pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį negali būti žaidėju, ir buvo įtvirtinta imperatyvi sąlyga, jog žaidėjas privalo pateikti, visų pirma, būtent abonentinę sutartį savo vardu. Teigia, kad tikslą išvengti tokių neleistinų piktnaudžiavimo atvejų suponuoja ir pačios loterijos esmė – loterijoje realiai žaidžia mobiliųjų telefonų numeriai. Daro išvadą, kad vien iš telefono numerio negalima nustatyti, ar žaidžiantis asmuo turi teisę žaisti ir gauti laimėjimą. Abonentinė sutartis, kaip pirminis ir tiesioginis įrodymas, leidžia jam nustatyti tikrąjį telefono numerio naudotoją. Pabrėžia, kad Taisyklių 9.2 punkte yra įtvirtinta subsidiari sąlyga, kuri taikoma tik tuo atveju, jei objektyviai nėra abonentinės sutarties. Tokią išvadą suponuoja ir Taisyklių 9.2–9.3 punktų sisteminė analizė, pagal kurią tik objektyviai nesant abonentinės sutarties, jam gali būti teikiami kiti dokumentai ar kitais būdais gali būti įrodinėjama asmens teisė naudoti telefono numerį, iš kurio pirktas bilietas yra laimingas. Remiasi ABTĮ 81 straipsniu, pabrėžia, jog tuo atveju, jei visgi Taisyklių 9.2 punktas aiškintinas kaip numatantis alternatyvią sąlygą dėl dokumentų, pagrindžiančių teisę naudotis telefonu numeriu, pateikimo, byloje liko nenustatyta, ar R. T. tokią teisę turi. Pabrėžia, kad UAB „Metalo įranga“ 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 08 R. T. nustatyta teisė siųsti trumpąsias žinutes nėra suteikta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp UAB „Metalo įranga“ ir R. T., ar UAB „Metalo įranga“ turėjo teisėtą pagrindą perduoti naudotis paminėtą telefono numerį, t. y. ar paminėtas šios įmonės įsakymas yra teisėtas. Nustačius, kad jis yra neteisėtas, būtų konstatuota, jog R. T. neturėjo teisės teisėtai naudoti minėto telefono numerio, o kartu ir teisės į laimėjimo išmokėjimą. Teigia, kad santykiai tarp UAB „Metalo įranga“ ir R. T. dėl paminėto telefono numerio labiausiai atitinka panaudą reglamentuojančias teisės normas, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.630 straipsniu, pelno siekiantis juridinis asmuo neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą naudotis asmenims, kurie yra jo organų nariai. Teigia, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar į bylą pateiktas UAB „Metalo įranga“ įsakymas Nr. 08 neprieštarauja Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 4 daliai, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu bei naudoti jo asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Remiasi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“ 6 punktu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, jog mobilaus telefono numeris, kaip elektroninis ryšys, nuosavybės teise priklauso valstybei, kuri per Ryšių reguliavimo tarnybą jo valdymą perduoda konkrečiam ryšio operatoriui, o pastarasis suteikia teisę juo naudotis abonentinėje sutartyje numatytomis sąlygomis konkrečiam abonentui. Taip pat atkreipia dėmesį į paminėto įsakymo 14 punktą, teigia, jog abonentas, nebūdamas telefono numerio, kuriuo jis naudojasi, gaudamas telekomunikacijų paslaugas, savininku, neturi teisės savo nuožiūra disponuoti ir naudotis suteiktu numeriu. Pabrėžia, kad jam nustatytų abonentinės sutarties apribojimų abonentas jokiu vienašaliu įsakymu ar kitu dokumentu pakeisti negali. Nurodo, jog po skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo gavo standartinių UAB „Bitė Lietuva“ abonentinės sutarties sąlygų išrašą, iš kurio matyti, jog abonentas, ketindamas perleisti iš sutarties kylančias teises ir pareigas, turi gauti rašytinį ryšio operatoriaus sutikimą. Teigia, kad todėl jis turi pagrindo manyti, jog analogiška sąlyga gali būti numatyta ir UAB „Metalo įranga“ abonentinėje sutartyje dėl telefono numerio. Šiai aplinkybei pasitvirtinus bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokio UAB „Bitė Lietuva“ sutikimo perleisti teisę naudotis minėtu numeriu R. T., būtų darytina išvada, kad R. T. neturi teisėto ir įpareigojančio pagrindo tiek naudotis paminėtu telefonu numeriu, tiek reikalauti jam išmokėti laimėjimą. Pabrėžia, kad teismas šių aplinkybių netyrė.

18Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 198–201) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Teigia, jog nuo 2011 m. vasario 23 d., kai Komisija konstatavo, kad pareiškėjas pašalino Nutarimo 3 punkte nustatytą pažeidimą ir panaikino galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tarp Komisijos ir pareiškėjo ginčo dalyko neliko, kadangi pareiškėjas sutiko su Nutarimo 1 punkte nustatytais pažeidimais ir juos pašalino, o Komisijai panaikinus pritaikytas poveikio priemones, Bendrovė neteko suinteresuotumo ginti materialiosios teisės normų saugomą teisę, t. y. teisę organizuoti didžiąsias loterijas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-201/2011 ir pabrėžia, jog reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vadovaujasi Taisyklių 9.2 punktu ir daro išvadą, jog žaidėjui, norinčiam atsiimti jam priklausantį laimėjimą pagal siunčiant trumpąją žinutę (SMS) įsigytą laimingą loterijos bilietą, nurodyta alternatyva, t. y. žaidėjas Bendrovei turi pateikti arba savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino (jei tokia sutartis yra), arba kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Teigia, jog Taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta alternatyva dokumentų, kuriuos žaidėjas turi pateikti, norėdamas atsiimti jam priklausantį laimėjimą pagal siunčiant trumpąją žinutę (SMS) įsigytą laimingą loterijos bilietą, ir R. T. šį reikalavimą įvykdė tinkamai. Pabrėžia, kad R. T., dalyvaudamas loterijoje, veikė ne bendrovės vardu ir ne bendrovės naudai, jis neįgyvendino juridinio asmens teisių ir pareigų, veikė ne kaip bendrovės atstovas, o savo naudai. Be to, UAB „Metalo įranga“ nepirko ir niekam iš fizinių asmenų nepavedė dalyvauti minėtoje loterijoje. Komisijos nuomone, teismas pagrįstai R. T. pripažino žaidėju Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 punkto prasme. Pažymi, kad Komisijai nekyla abejonių dėl to, jog R. T. telefoną, iš kurio siuntė trumpąją žinutę, naudoja teisėtai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl telefono numerio naudojimo tarp R. T. ir UAB „Metalo įranga“ ar tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Metalo įranga“ vyktų ginčas. Pabrėžia, kad byloje nėra prieštaravimų ir mano, jog teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo išreikštų abejonių dėl tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Metalo įranga“ sudarytoje sutartyje esančių galimų draudimų perleisti telefoną tretiesiems asmenims bei pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus įrodymus ir atidėti bylos nagrinėjimą.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 196–197) prašo apeliacinį skundą atmesti.

21Pažymi, jog loterijos bilietas yra prekė, kurią gali įsigyti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia įsigyti loterijos bilietus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pabrėžia, jog juridinis ar fizinis asmuo pirktą loterijos bilietą gali parduoti, dovanoti, įteikti kaip prizą kitiems fiziniams asmenims, atsižvelgiant į bendrovėje patvirtintą tvarką. Dalyvauti loterijos žaidime gali tik fizinis asmuo. Nurodo, kad UAB „Metalo įranga“ priklausantis mobilusis telefonas priskirtas bendrovės darbuotojui R. T., kuris pagal bendrovėje nustatytą tvarką telefoną naudoja. Pažymi, kad UAB „Bitė Lietuva“, žinodama, kam priklauso telefono numeris, teisėtai siūlė šio telefono numerio naudotojui trumposiomis žinutėmis įsigyti loterijos bilietą ir teisėtai pardavė loterijos bilietą, už kurį telefono naudotojas R. T. sumokėjo 6 Lt. Daro išvadą, kad galutinis loterijos bilieto turėtojas ir žaidėjas fizinis asmuo R. T. nepažeidė Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 punkto. Teigia, jog Bendrovė neturi jokių sąsajų su R. T. ir UAB „Metalo įranga“, be to, ginčo tarp R. T. ir UAB „Metalo įranga“ nėra, todėl teismas neturėtų nagrinėti UAB „Metalo įranga“ veiklos ir tarpusavio santykių su bendrovės darbuotojais. Pažymi, kad Bendrovės kišimasis į kitos bendrovės veiklą yra netoleruotinas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. N–38, kuriuo konstatuota, jog UAB „Žalgirio loto“ pažeidė Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 9.8 punktą, sustabdė Bendrovės licencijos galiojimą bei nustatė terminą licencijuojamos veiklos pažeidimams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX–1661 redakcija) 2 straipsnio 9 dalį, žaidėjas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žaidėjas turi teisę pateikęs loterijos bilietą, atsiimti laimėjimą loterijos taisyklėse nustatyta tvarka. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organizuoti loterijas, nenurodytas šiame Įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama. Taisyklių 9.8 punkte įtvirtinta, kad Bendrovės sprendimas dėl to, ar asmuo turi teisę į laimėjimą, turi būti priimtas atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus reikalavimus bilieto galiojimui.

27Byloje nustatyta, kad R. T. 2010-12-13 kreipėsi į UAB „Žalgirio loto“ su prašymu išmokėti jam 2010-12-12 laimėtą piniginį prizą. Nurodė, jog jis 2010-12-05 telefonu pirko loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. ( - ). Pareiškėjas 2010-12-23 raštu informavo R. T., kad Bendrovė jam negali išmokėti laimėjimo, kadangi telefono numeris priklauso ne R. T., bet juridiniam asmeniui UAB „Metalo įranga“, o remiantis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis, juridinis asmuo negali būti žaidėju. Tretysis suinteresuotas asmuo 2011-01-06 pateikė skundą Valstybinei lošimų priežiūros komisijai. Atlikęs patikrinimą, atsakovas 2011 m. vasario 17 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. N–38 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą“.

28UAB „Žalgirio loto“ generalinio direktoriaus 2010-03-29 patvirtintų Didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių 9.5 punkte nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti bilietas, kad pagal jį būtų išmokėtas laimėjimas: 1) bilietas turi visus rekvizitus, nurodytus Taisyklių 4.4–4.6 punktuose; 2) bilietas turi būti įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti loterijoje; 3) neturi būti jau išmokėtas laimėjimas pagal tą bilietą ar bilietą, turintį tokį pat bilieto numerį, pagal kurį laimėjimas jau buvo išmokėtas; 4) bilietas neturi būti pripažintas netinkamu bilietu; 5) žaidėjas, įsigijęs bilietą internetinėje svetainėje, privalo jį būti atsispausdinęs ir turi pateikti bilietą asmeniui, išmokančiam laimėjimą; 6) žaidėjas, įsigijęs bilietą trumpąja žinute (SMS), privalo būti išsaugojęs jį telefone (SIM kortelėje), iš kurio buvo bilietas įsigytas. Šių Taisyklių 9.2 punkte nustatyta, jog laimintys Bilietai, įsigyti siunčiant trumpąją žinutę (SMS) ar skambinant telefonu, atsiimant laimėjimą tikrinami lyginant juos su išrašais iš Centrinės kompiuterinės duomenų bazės apie laiminčius bilietus žaidėjui pateikus savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino (jei tokia sutartis yra), ar kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Taigi pastarajame punkte (9.2) įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka vienos iš normoje nustatytos alternatyvios aplinkybės: žaidėjas pateikia savo vardu sudarytą abonento sutartį su ryšio operatoriumi arba kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tikrinant laimėjusį bilietą kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar žaidėjas yra teisėtas telefono numerio naudotojas, o minėta aplinkybė, priklausomai nuo situacijos, gali būti nustatoma žaidėjui pateikiant arba savo vardu su telefoninio ryšio operatoriumi sudarytą abonento sutartį nurodytam telefono numeriui, arba kitą (-us) dokumentą (-us), įrodančius, kad žaidėjas teisėtai naudojasi šiuo telefono numeriu.

29Bylos dokumentai (UAB „Metalo įranga“ 2009-07-10 įsakymas Nr. 08 „Dėl telefono naudojimo“ ir 2010-12-13 pažyma) patvirtina, kad juridiniam asmeniui UAB „Metalo įranga“ priklausantis telefono numeris Nr. ( - ) priskirtas naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T.. UAB „Metalo įranga“ 2011-01-27 rašte Nr. 2011–09, adresuotame Valstybinei lošimų priežiūros komisijai nurodė, jog R. T., 2010-12-05 įsigydamas UAB „Žalgirio loto“ didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. ( - ) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) veikė ne Bendrovės vardu ir ne Bendrovės naudai, taip pat dalyvaudamas minėtoje loterijoje „TAIP arba NE“ neįgyvendino juridinio asmens teisių ir pareigų, veikė ne kaip Bendrovės atstovas, o savo naudai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. T. UAB „Metalo įranga“ kompensavo loterijos bilieto įsigijimo išlaidas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. T., būdamas teisėtas telefono numerio ( - ) naudotojas, turėjo teisę dalyvauti loterijoje pasinaudojant nurodytu telefono numeriu, ir kad jis, įsigydamas loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. ( - ) iš nurodyto telefono numerio, veikė savarankiškai (savo rizika ir sąskaita), t. y. atskirai nuo UAB „Metalo įranga“, kaip fizinis asmuo, įgyvendinantis savo asmeninius turtinius interesus ir laikytinas žaidėju Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 2 punkto nuostatų prasme. Todėl UAB „Žalgirio loto“ apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neįvertino, kad byloje nėra įrodymų dėl R. T. teisės naudotis tel. Nr. ( - ), šio ginčo išsprendimui nėra reikšmingi ir atmestini kaip nepagrįsti.

30Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje asmenims (patiems arba per kitą asmenį, arba įgaliotiems kito asmens), kurie yra loterijos organizatoriaus dalyviai, stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai, bilietų platintojai, juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys. Taigi minėtame įstatyme nėra reglamentuota jokių nuostatų, draudžiančių loterijoje žaisti asmenims, kurie teisėtai naudojasi juridinio asmens jiems priskirtais telefonų numeriais. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos aplinkybės – turintis teisę dalyvauti loterijoje žaidėjas, galiojantis laimintis bilietas ir specialus laimėjimas pagal šį bilietą – kad būtų išmokėtas laimėjimas.

31Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi UAB „Žalgirio loto“ apeliacinis skundas netenkinamas, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

32Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Pareiškėjo UAB „Žalgirio loto“ apeliacinis skundas netenkinamas.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Žalgirio loto“ apeliacinį skundą atmesti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ (toliau – ir... 5. Paaiškino, kad 2010 m. spalio 13 d. į Bendrovę kreipėsi R. T., pateikdamas... 6. Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į skundą (b.... 7. Nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. pareiškėjas pašalino Nutarimo 1 punkte... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į skundą (b. l. 157–158)... 9. Nurodė, kad UAB „Metalo įranga“ 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 08... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu... 12. Atsižvelgęs į tai, kad 2011 m. vasario 18 d. Bendrovė, pervesdama R. T.... 13. Teismas vadovavosi Taisyklių 14.1, 2, 9.8, 11.1.2 punktais, įvertino byloje... 14. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 15. III.... 16. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ pateikė... 17. Teigia, jog teismas nepagrįstai Taisyklių 9.2 punktą aiškino kaip... 18. Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į apeliacinį... 19. Teigia, jog nuo 2011 m. vasario 23 d., kai Komisija konstatavo, kad... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.... 21. Pažymi, jog loterijos bilietas yra prekė, kurią gali įsigyti bet kuris... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės lošimų priežiūros... 26. Pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo... 27. Byloje nustatyta, kad R. T. 2010-12-13 kreipėsi į UAB „Žalgirio loto“ su... 28. UAB „Žalgirio loto“ generalinio direktoriaus 2010-03-29 patvirtintų... 29. Bylos dokumentai (UAB „Metalo įranga“ 2009-07-10 įsakymas Nr. 08 „Dėl... 30. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 17 straipsnio 2... 31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44... 32. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 34. Pareiškėjo UAB „Žalgirio loto“ apeliacinis skundas netenkinamas.... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą... 36. Nutartis neskundžiama....