Byla 2A-313/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant atsakovų atstovams Ramūnui Valatkai, Juozui Barauskui, Jurgitai Zacharienei, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. , B. S. , ir D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-381-622/2009 pagal ieškovių D. G. , I. S. , D. S. , B. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovės D. G. , I. S. , D. S. ir B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 26819,80 Lt turtinę ir 73180 Lt neturtinę žalą ieškovei D. G. ; 1000 Lt turtinę ir 80000 Lt neturtinę žalą ieškovei I. S. ; 13251,86 Lt turtinę ir 85000 Lt neturtinę žalą ieškovei D. S. ; 76765,66 turtinę ir 23234 Lt neturtinę žalą ieškovei B. S. . Jos nurodė, jog 2006 m. vasario 11 d. buvo iškelta baudžiamoji byla ir joms pateikti įtarimai padarius veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. D. G. , D. S. , B. S. buvo sulaikytos dviem dienom, I. S. – vienai parai. D. G. , D. S. ir B. S. buvo taikyta procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 9 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Aukštesniųjų instancijų teismai šį nuosprendį paliko nepakeistą. Jos buvo neteisėtai sulaikytos, neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 ir 6 straipsniai, nes buvo nepagrįstai sulaikytos ir apkaltintos nusikaltimo padarymu. Be to, buvo pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas laikiną nušalinimą nuo pareigų, nutartyse pasisakė, kad jos įvykdė nusikalstamą veiką. Masinėse informacijos priemonėse (spaudos leidiniuose, televizijos ir radijo laidose) buvo išplatinta informacija, kurioje jos buvo įvardintos kaip jau įrodytos nusikalstamos veikos kaltininkės. Dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto sulaikymo ir procesinės prievartos priemonių taikymo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo veiksmų. Turtinę žalą sudaro dėl nušalinimo prarastas darbo užmokestis, baudžiamojoje byloje turėtos išlaidos advokato pagalbai. Bylos iškėlimas pakenkė jų sveikatai, neigiamai paveikė reputaciją, todėl turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala.

4LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos valstybę, su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškovės neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių, pareigūnų veiksmai buvo teisėti.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinio netenkino ir nurodė, kad 2006 m. vasario 11 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ieškovės buvo įtariamos padariusios veiką, numatyta LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, t.y. būdamos valstybės tarnautojos ir turėdamos atitinkamos informacijos bei pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas UAB „Resota“ siekė susigrąžinti iš valstybės biudžeto PVM permoką, 2005 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą ir tuo pagrindu grąžino sustabdytą UAB „Resota“ PVM permoką, kuri susidarė dėl tariamų sandorių su UAB „Vilmiksa“ ir UAB „Overtentis“ ir dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė materialinė žala. Ieškovėms buvo taikytas laikinas sulaikymas. 2006 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas trims mėnesiams nuo pareigų nušalino D. G. , D. S. ir B. S. . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu ieškoves išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinį ir kasacinį skundus dėl išteisinamojo nuosprendžio atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės teigia, jog jų atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neadekvačios, jų taikyti nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetę apeliacinį skundą, be kita ko nurodė, jog dėl išteisintųjų (ieškovių) veiksmų buvo padaryta neturtinė ar kitokio pobūdžio žala valstybei, tačiau tai nelaikytina didele žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo išteisintųjų veiksmuose netinkamą tarnybos pareigų atlikimą, tačiau, nustatydami dėl netinkamo pareigų atlikimo atsiradusius padarinius, paaiškino, kodėl valstybei tokiu būdu nebuvo padaryta didelė žala. Taigi teismai nustatė, kad ieškovės netinkamai atliko tarnybines pareigas. Tai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju ieškovėms pareikšti įtarimai buvo susiję su jų tarnyba. Ieškovės, turėdamos administracinius įgalinimus, galėjo trukdyti tyrimui, todėl tiek jų sulaikymas, tiek ir nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįsti. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyse dėl nušalinimo nuo pareigų netinkamai nurodė, kad ieškovės yra įvykdžiusios nusikalstamą veiką, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieškovių nekaltumo prezumpcija. Minėtomis nutartimis buvo sprendžiamas procesinės prievartos priemonės skyrimo klausimas, jų kontekstas leidžia teigti, kad nutartyse buvo išvardinti ieškovėms pateikti kaltinimai, įvertinus byloje esančius įrodymus padaryta išvada apie tai, jog prašymas taikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų yra pagrįstas. Todėl teismas nurodė, kad nenustačius teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumo, negalima valstybės civilinė atsakomybė pagal 6.272 straipsnį.

6Apeliaciniu skundu ieškovės D. G. , D. S. ir B. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir jų ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

71. Visi teismai konstatavo, jog valstybei nebuvo padaryta didelė žala, t.y. apeliančių veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jų atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo galimas. Ieškovių veiksmai turėjo būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, o ne kaip nusikaltimas. Todėl teisėsaugos institucijos neturėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, o jį pradėję nutraukti. Kadangi taip nebuvo padaryta, ieškovės patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

82. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas apeliančių nekaltumo prezumpcijos principas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartyje, taikant laikinąjį nušalinimą nuo pareigų, nurodė, kad ieškovės įvykdė nusikalstamą veiką. Tokiu būdu nesant nuosprendžio, ieškovės buvo įvardintos kaip nusikalstamas veikas padarę asmenys. Tokia informacija buvo išplatinta ir visuomenės informavimo priemonėse.

93. Sulaikymas ir suėmimas gali būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju jeigu jie yra teisėti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės požiūriu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. liepos 31 d. sprendime byloje Jėčius prieš Lietuvą nurodė, kad pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą asmuo gali būti sulaikytas tik baudžiamosios bylos kontekste, siekiant pristatyti jį kompetentingai teismo institucijai įtariant jį padarius nusikaltimą. Ieškovėms buvo atimta laisvė nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, bei duomenų, kad jos slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, bėgs ar kliudys šiam tyrimui.

104. Sprendime teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose Nr. 3K-7-7/2007 ir 3K-3-5/2009, tačiau netinkamai pritaikė šiose bylose suformuluotą praktiką.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais argumentais:

121. Teismo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindo matyti, jog padaryta nusikalstama veika, yra pakankamai argumentuotas. Ieškovės, turėdamas administracinius įgalinimus, galėjo trukdyti tyrimui, todėl teismas teisingai pripažino, kad tiek jų sulaikymas, tiek nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįsti.

132. Teismas byloje tyrė ir įvertino įrodymus, laikydamasis CPK reikalavimų, o sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, nukrypo nuo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos yra nepagrįstas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais motyvais:

151. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Išteisinamasis nuosprendis reiškia tik nusikaltimo nebuvimą.

162. Bylos medžiaga patvirtina, kad sulaikymai buvo atlikti teisėti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės požiūriu.

173. Vertinant ar nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, reikia pažymėti, kad tiek teismas, tiek prokuroras apeliančių nurodytuose dokumentuose pasisako ne apie jų kaltę, o apie tai ar baudžiamojoje byloje pakako duomenų, jog joms būtų skirta procesinė priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų.

184. Teisėsaugos institucijos negali atsakyti už kitų asmenų informacijos paskelbimą žiniasklaidoje. Beveik visuose dienraščių straipsniuose buvo komentuojami ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasisakymai. Be to, nė viename žiniasklaidos pranešime nebuvo pažeista apeliančių nekaltumo prezumpcija.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Teismingumo ministerija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais motyvais:

201. Bylos medžiaga patvirtina, kad sulaikymai buvo atlikti teisėti, nes ieškovės turėjo administracinius įgalinimus ir galėjo įtakoti liudytojus, kitus įtariamuosius duoti palankius parodymus, o tai trukdytų objektyviai tirti baudžiamąją bylą.

212. ieškovių nušalinimas nuo pareigų buvo skirtas 3 mėnesiams, tačiau atlikus reikiamus veiksmus, ši procesinė prievartos priemonė po 1,5 mėnesio buvo panaikinta. Tai patvirtina, jog laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo paskirtas pagrįstai, siekiant nustatyti bylai svarbias aplinkybes.

223. Byloje neįrodyti ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėti veiksmai, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

25Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).

26Kaip buvo minėta, apeliantės savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo praktikos, bei pažeidė CPK normas. Apeliančių veiksmai turėjo būti vertinti tarnybinio nusižengimo kontekste, o ne kaip nusikalstama veika, todėl procesinės prievartos priemonės apeliantams buvo taikytos neteisėtai. Buvo pažeistos LR BPK 1 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 5 ir 6 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 20 ir 31 straipsnių nuostatos.

27Apeliacinio skundo nagrinėjimo pagrindą sudaro LR CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymas šioje konkrečioje byloje. Ši teisės norma reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo,

28neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šią teisės normą valstybės atsakomybė atsiranda be kaltės. Tai specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, nepaisant jų kaltės. Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems pareigūnų veiksmams, padarytai žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teisėsaugos veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka.

29Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodo, kad joms žala (tiek turtinė, tiek ir neturtinė) atsirado dėl to, kad buvo neteisėtai sulaikytos 2 dienom ir jų atžvilgiu neteisėtai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės - laikinas nušalinimas nuo pareigų, neteisėtai apkaltintos nusikaltimo padarymu (pažeista nekaltumo prezumpcija).

30Dėl sulaikymo

31Apeliantės sulaikymo neteisėtumą grindžia Konstitucijos 20 straipsnio ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, t. y. kad jos buvo sulaikytos nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą bei duomenų, kad jos gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, jam kliudyti. Nurodytus apeliančių argumentus paneigia baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendimai sulaikyti apeliantes buvo priimti laikantis LR BPK normų, bei atitiko Konvencijos nuostatas.

32Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti sulaikytas ne tik šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, bet ir suėmimo skyrimo pagrindais (BPK 122 str.).

33Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantės buvo sulaikytos, gavus duomenų apie tai, jog galimai padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantės dirbo valstybės tarnyboje, turėjo administracinius įgalinimus kaip viešojo administravimo subjektai. Todėl buvo pagrindas manyti, kad būdamos nesulaikytos gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui, t. y. nustatyti byloje tiesą. Taigi, sulaikant apeliantes nebuvo pažeistos BPK 140 ir 122 straipsnių nuostatos.

34Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagal minėtą Konstitucijos straipsnį, sulaikymas yra galimas laikantis įstatymų nustatytų pagrindų ir procedūrų.

35Kaip buvo minėta, sulaikant apeliantes nebuvo pažeistos BPK teisės normos, reglamentuojančios sulaikymo pagrindus. Todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos.

36Nėra pagrįsti ir apeliančių teiginiai dėl Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimo. Apeliantės nurodo, kad jos buvo sulaikytos nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, todėl mano, kad buvo pažeistas minėtas Konvencijos straipsnis.

37Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir EŽTT formuojamą praktiką faktai ir informacija pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir skirti procesines prievartos priemones, neturi būti tokie įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose ar nustatyti teismo nuosprendžiu. Kitaip tariant, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį nereiškia, kad nebuvo pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas prievartos priemones.

38Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme įtarimo padarius nusikaltimą pagrįstumas tam, kad būtų galima pateisinti asmens sulaikymą (suėmimą), yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Pagrįstas įtarimas suprantamas, kaip esantys faktai ir informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali būti padaręs nusikalstamą veiką.

39Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovės buvo sulaikytos gavus duomenų, iš kurių buvo galima manyti apie BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir galimą jų trukdymą atskleisti nusikalstamą veiką.

40Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų

41Apeliantės nurodo, kad neteisėtai buvo nušalintos nuo pareigų, tačiau, ką konkrečiai pareigūnai pažeidė laikinai jas nušalindami nuo pareigų, apeliaciniame skunde neįvardija.

42Laikino nušalinimo nuo pareigų tvarką nustato BPK 157 straipsnis. Laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas jei tai būtina, kad būtų kuo greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika. Laikinas nušalinimas nuo pareigų panaikinamas kai ši priemonė tampa nebereikalinga.

43Kaip minėta, apeliantės buvo įtariamos, kad galimai jos padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), todėl buvo pagrindas taikyti jų atžvilgiu laikiną nušalinimą nuo pareigų, kad nebūtų trukdoma ikiteisminiam tyrimui.

44Dėl nekaltumo prezumpcijos

45Apeliantės nurodo, kad buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio ir Konvencijos 6 straipsnio nuostatos, nes teismas skirdamas apeliantėms procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, nutartyje nurodė, kad apeliantės padarė inkriminuojamą veiką.

46Konvencijos 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.

47Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

48Analogiška nuostata nustatyta įtvirtinta ir LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje.

49Minėtos nuostatos įpareigoja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą, vengti formuluočių, kuriose būtų traktuojama, kad asmuo neabejotinai padarė nusikaltimą.

50Iš baudžiamojoje byloje esančių prokuroro prašymų skirti apeliantėms laikiną nušalinimą nuo pareigų ir teismo nutarčių (baudž. b. Nr. 1-170-718/2007, t. 5, b. l. 96-97, 98-99, 150-151, 152-153, 182-183, 184-185) matyti, kad yra pavartoti netinkami teiginiai, kad apeliantės ,,...nusikalstamą veiką įvykdė...“, tačiau įvertinus nurodytus procesinius dokumentus visos baudžiamosios bylos kontekste, matyti, kad prokuroras ir teismas pasisakė ne apie tai, kad apeliantės padarė konkretų nusikaltimą, t. y. jog įrodymais nustatyta apeliančių kaltė nusikaltimo kaip tokio padarymu, o apie tai, kad pakanka įrodymų procesinei prievartos priemonei – laikinam nušalinimui nuo pareigų skirti.

51Minėtomis nutartimis buvo sprendžiamas procesinės prievartos priemonių skyrimo klausimas. Todėl šias nutartis ir reikia vertinti būtent jų kontekste, t. y. jose išvardinti ieškovėms pateikti kaltinimai, bet jos nėra pripažintos kaltos nusikaltimo padarymu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista apeliančių nekaltumo prezumpcija.

52Apeliantės savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad masinėse informavimo priemonėse buvo išplatinta informacija, kurioje jos buvo įvardintos kaip nusikalstamos veikos kaltininkės ir dėl to turi būti atsakingi teisėsaugos pareigūnai.

53Apeliančių nurodyti pranešimai žiniasklaidoje negali būti siejami su teisėsaugos institucijų pareigūnų atsakomybe. Jie CK 6.272 straipsnio pagrindu negali atsakyti už kitų asmenų žiniasklaidoje skleidžiamą informaciją.

54Išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei, numatytai CK 6.272 straipsnyje, atsirasti, o taip pat tai nereiškia, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su tuo susiję procesiniai sprendimai bei taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.

55Nenustačius teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, numatytą CK 6.272 straipsnyje.

56Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovės D. G. , I. S. , D. S. ir B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Finansinių... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinio... 6. Apeliaciniu skundu ieškovės D. G. , D. S. ir B. S. prašo panaikinti... 7. 1. Visi teismai konstatavo, jog valstybei nebuvo padaryta didelė žala, t.y.... 8. 2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas apeliančių nekaltumo prezumpcijos... 9. 3. Sulaikymas ir suėmimas gali būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju... 10. 4. Sprendime teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo... 12. 1. Teismo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindo matyti,... 13. 2. Teismas byloje tyrė ir įvertino įrodymus, laikydamasis CPK reikalavimų,... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apygardos prokuratūra... 15. 1. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje dėl... 16. 2. Bylos medžiaga patvirtina, kad sulaikymai buvo atlikti teisėti tiek... 17. 3. Vertinant ar nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, reikia... 18. 4. Teisėsaugos institucijos negali atsakyti už kitų asmenų informacijos... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Teismingumo ministerija prašo... 20. 1. Bylos medžiaga patvirtina, kad sulaikymai buvo atlikti teisėti, nes... 21. 2. ieškovių nušalinimas nuo pareigų buvo skirtas 3 mėnesiams, tačiau... 22. 3. Byloje neįrodyti ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėti veiksmai,... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK... 26. Kaip buvo minėta, apeliantės savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 27. Apeliacinio skundo nagrinėjimo pagrindą sudaro LR CK 6.272 straipsnio 1... 28. neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto... 29. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodo, kad joms žala (tiek turtinė, tiek ir... 30. Dėl sulaikymo... 31. Apeliantės sulaikymo neteisėtumą grindžia Konstitucijos 20 straipsnio ir... 32. Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti sulaikytas ne tik šiame... 33. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantės buvo sulaikytos, gavus... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus... 35. Kaip buvo minėta, sulaikant apeliantes nebuvo pažeistos BPK teisės normos,... 36. Nėra pagrįsti ir apeliančių teiginiai dėl Konvencijos 5 straipsnio 1... 37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir EŽTT formuojamą praktiką faktai ir... 38. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme įtarimo padarius... 39. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovės buvo sulaikytos gavus duomenų,... 40. Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų... 41. Apeliantės nurodo, kad neteisėtai buvo nušalintos nuo pareigų, tačiau, ką... 42. Laikino nušalinimo nuo pareigų tvarką nustato BPK 157 straipsnis. Laikinas... 43. Kaip minėta, apeliantės buvo įtariamos, kad galimai jos padarė... 44. Dėl nekaltumo prezumpcijos... 45. Apeliantės nurodo, kad buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio ir... 46. Konvencijos 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas... 47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad... 48. Analogiška nuostata nustatyta įtvirtinta ir LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje.... 49. Minėtos nuostatos įpareigoja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš... 50. Iš baudžiamojoje byloje esančių prokuroro prašymų skirti apeliantėms... 51. Minėtomis nutartimis buvo sprendžiamas procesinės prievartos priemonių... 52. Apeliantės savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad masinėse... 53. Apeliančių nurodyti pranešimai žiniasklaidoje negali būti siejami su... 54. Išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas valstybės civilinei... 55. Nenustačius teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra... 56. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 58. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti...