Byla 1A-491-495/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažinta kalta ir nuteista:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, nuteistajai V. D., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, vertėjai Žanai Tadorovskajai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažinta kalta ir nuteista:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams;

4- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

71. V. D. nuteista už tai, kad ji neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir kontrabandos būdu narkotinę medžiagą gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

82016-12-05 apie 22.00 – 23.00 val., ( - ), Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 4052,42 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurią paslėpusi dvejuose kelioniniuose krepšiuose laikė ir gabeno mikroautobusu „Renault Traffic“, valst. Nr. ( - ) priklausančiu N. L., iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. 2016-12-07 apie 09.00 val., vykdama iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ( - ) kaime, ( - ), mikroautobusu „Renault Traffic“, valst. Nr. ( - ) nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi dvejuose kelioniniuose krepšiuose, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 4052,42 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurią 2016-12-07 apie 14.10 val., nugabeno į ( - ), esančią degalinę „Lukoil“. Po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai, taksi automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. ( - ), priklausančiu R. C., labai didelį kiekį – 4052,42 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) gabeno Latvijos Respublikos valstybės sienos link, kol ties ( - ) kapinėmis, ( - ) kaime, taksi automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir pristačius V. D. į ( - ) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį ( - ), 2016-12-07 apie 15.55 val., V. D. daiktų apžiūros metu buvo rastas ir paimtas neteisėtai jos gabentas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

92. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017-07-05 nuosprendį ir V. D., pripažintai kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

102.1. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo V. D. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nepagrįstai skirdamas nuteistajai bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.

112.2. Nors teismas nenustatė V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, spręsdamas bausmės skyrimo, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, pats sau prieštaraudamas nurodė, jog švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimą, be kita ko, suponuoja „kaltinamosios elgesys padarant nusikalstamas veikas, jos elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kai ji nuoširdžiai gailėjosi dėl nustatyto narkotinių medžiagų gabenimo“. Apeliantė pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, juolab nesigailėjo dėl jų padarymo.

122.3. Apeliantės manymu, nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog V. D. anksčiau neteista, administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su narkotinėmis priemonėmis, nebausta. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, vertintinos BK 54 straipsnio 2 dalies kontekste, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012).

132.4. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirdamas V. D. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesant pastarosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neįgyvendino bausmės paskirties, neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų (nubaudimo, teisingumo) įgyvendinimą, atsižvelgė tik į nuteistosios asmenybę. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keistinas ir V. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

143. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nuteistajai paskirti BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji V. D. ir jos gynėjas prašė Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

154. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

165. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

176. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus bei pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. D. kaltė, padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais.

187. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuteistajai V. D. bausmės dydžiu, kuri buvo paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, nepagrįstai už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrė bausmę, mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali ir prašo nuteistajai paskirti bausmę, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

198. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, išimtinėmis aplinkybėmis pripažinęs nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir su tuo susijusios neteisingos bausmės paskyrimu (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

208.1. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-54-648/2016 ir kt.). Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, leidžiančių V. D. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau neteisingai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

218.2. Jau minėta, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, arba teisinė ar socialinė situacija rodo, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

22Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti nuteistajai V. D. dalies nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje padarytos prieštaringos išvados dėl bausmės skyrimo, - teismas, įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, jos padarytų nusikaltimų pobūdį ir tyčią, pripažino, jog padarytos veikos negali būti priskirtos atsitiktinėms ir sprendė, kad kaltinamajai turi būti paskirtos inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės (nuosprendžio 9.3 punktas). Kita vertus, teismas, vertindamas nuteistosios asmenybę apibūdinančias tas pačias aplinkybes (neteisėta, nebausta administracine tvarka) padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, motyvuodamas ir tuo, kad nuteistosios įvykdytas nusikaltimas negali būti vertinamas jos gyvenimo būdo ankstesnio elgesio padariniu, atsižvelgta ir jos nuoširdų galėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo (nuosprendžio 11 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės (neteista, nebausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis) yra svarbios ir į jas būtina atsižvelgti, skiriant bausmę, tačiau jos nesudaro pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Šios aplinkybės vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės. Bylos aplinkybės neleidžia nei nuteistosios nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistosios asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė (beje, įvertinta kaip išimtinė aplinkybė), jog nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl narkotinių medžiagų gabenimo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu V. D. duoti parodymus, vėlesnių apklausų metu savo kaltės nepripažino. Apklausiama teisiamajame posėdyje nuteistoji iš dalies pripažino padariusi nusikalstamą veiką, teigdama, jog ji nežinojo gabenusi krepšiuose narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teisme ji taip pat prieštaringai aiškino įvykdytų nusikaltimų aplinkybes. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad ji nuoširdžiai galėjosi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir tuo pačiu sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog kaltinamoji pripažino narkotinių medžiagų gabenimo faktą ir deklaravo galėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos tik tada, kai buvo surinkta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų ir dėl to nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nėra pagrindo byloje vertinti išimtinėmis aplinkybėmis tai, kad nuteistoji anksčiau nebuvo bausta už analogiškas veikas bei, kaip prieštaringai nurodė apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, jog ji nuoširdžiai gailėjosi dėl narkotinių priemonių gabenimo. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės, kad nuteistoji augina du nepilnamečius vaikus, jos motina N. Domborvska turi sveikatos problemų, kolegijos vertinimu, yra svarbios skiriant bausmę, tačiau jos negali būti pripažintos išimtinėmis bei nulemiančiomis švelnesnės nei inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės skyrimą. Be to, kaip jau minėta, nenustatyta ir aplinkybių, patvirtinančių, jog įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

239. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, V. D. skirtina bausmė, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio6 dalis). Nuteistoji įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nusikalstamą veiką nuteistoji padarė siekdama savanaudiškų tikslų. V. D., Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebausta, tačiau administracine tvarka bausta Latvijos Respublikoje, vykdo individualią veiklą, augina du nepilnamečius vaikus, turi sergančią motiną. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgusi ir į baudžiamojo įstatymo numatytą griežtą bausmę už įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. D. minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkės asmenybę, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. D. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neužtikrinanti bausmės paskirties įgyvendinimo. Teisėjų kolegija, darydama tokią išvadą, pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti.

26Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jai paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.

28Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260... 4. - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. 1. V. D. nuteista už tai, kad ji neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį... 8. 2016-12-05 apie 22.00 – 23.00 val., ( - ), Ispanijos Karalystėje, tiksliai... 9. 2. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 10. 2.1. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai... 11. 2.2. Nors teismas nenustatė V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių,... 12. 2.3. Apeliantės manymu, nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies... 13. 2.4. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos... 14. 3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros... 15. 4. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 16. 5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 17. 6. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir... 18. 7. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuteistajai V. D.... 19. 8. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais,... 20. 8.1. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai... 21. 8.2. Jau minėta, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu... 22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių... 23. 9. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti.... 26. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 28. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....