Byla e2-539-178/2015

Dėl skolos, delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Progressus group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2968-153/2014 pagal ieškovo Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Progressus group“ dėl skolos, delspinigių priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 572 351,85 Lt skolą, 43 776,55 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tarp šalių 2010 m. spalio 13 d. ir 2014 m. liepos 16 d. sudarytų Paslaugų sutarčių bei išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu.

6Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias ieškovo banko sąskaitose ir/arba kasoje 623 534,65 Lt sumai (ieškinio suma – 616 128,40 Lt ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 7 406,25 Lt), iš areštuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu; piniginių lėšų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui 623 534,65 Lt sumai. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes atsakovas vengia sumokėti įsiskolinimą, ieškinio suma didelė, dėl ko yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas ar bent jo vykdymas pasunkės. Atsakovas VĮ Registrų centrui nėra pateikęs savo finansinės atskaitomybės už 2013 metus, o iš finansinės atskaitomybės duomenų už 2012 metus matyti, kad egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus būsimo sprendimo įvykdymui, nes atsakovas turto turėjo už 4 717 571 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 4 192 562 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Areštavo atsakovui UAB „Progressus group“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 623 534,65 Lt sumai. Areštuotomis lėšomis uždrausta naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.

9Teismas, įvertinęs aplinkybes apie atsakovo vengimą grąžinti ieškovui skolą, didelę ieškinio sumą, sprendė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju priteistos sumos išieškojimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir atsakovo interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 str.). Piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti įmonės komercinę veiklą, nes piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti. Piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, be to, piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Dėl nurodytų argumentų bei atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus duomenis, pagrindžiančius, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, teismas sprendė, kad pirmiausia areštuotini atsakovui priklausantys kilnojamieji daiktai ir tik jų nesant ar esant nepakankamai areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai

11Atsakovas UAB „Progressus group“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nenustačius pagrindų nutarties panaikinimui, taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs apeliantui, taip užkirsdamas kelią ir galimybes jam pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis bei apsiginti nuo ieškovo nepagrįstų reikalavimų. Teismas, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais įrodymais, galėjo pastebėti, jog užsiimanti tokiais stambiais projektais įmonė tikėtinai yra gana pajėgi finansiškai. Teismas, neturėdamas duomenų apie apelianto turtinę padėtį, neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl arešto taikymo apelianto turtui, nes toks sprendimas yra paremtas vien tik prielaidomis ir spėjimais, nesiremiant ir nevertinant jokių objektyvių duomenų.
2. Teismas privalėjo įvertinti, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, todėl nutartis nepagrįsta.
3. Teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik didele ieškinio suma bei neva esančiu vengimu sumokėti įsiskolinimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog už apelianto atliktus darbus yra skolingas 607 270,86 Lt, tačiau ši aplinkybė teismo liko neįvertinta, dėl ko priimta nutartis yra neteisėta. Apeliantas yra stipri, pelningai veikianti įmonė, o nepagrįsta ieškinio suma jam nėra itin didelė, tai patvirtina pateikti dokumentai, t.y. preliminarus balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita.
4. Ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas turėjo atsisakyti tokį prašymą tenkinti (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas nepateikė teismui bent tikėtinų duomenų apie apelianto nemokumą, vengimą mokėti, buveinės pakeitimą ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
5. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, jog teismas ne tik kad prima facie įvertinio ieškinio pagrįstumą, bet ir, remdamasis vien ieškovo dėstomais argumentais, išnagrinėjo ieškinio pagrįstumą ir nurodė būsimą preliminarų ieškovui palankų teismo sprendimą. Neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog apeliantas vengia atsiskaityti su ieškovu dėl neva tai jam kylančios prievolės. Tuo tarpu nesuprantama, kodėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kai priešingai, šiai dienai ieškovas yra skolingas apeliantui. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu.
6. Ieškinys yra nepagrįstas ir todėl, kad didžioji dalis ieškiniu prašomos priteisti skolos ir delspinigių yra pagal 2010 m. spalio 13 d. sutartį, nors tarp šalių 2013 m. gruodžio 9 d. buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, kuriuo šalys užskaitė 636 036,47 Lt ir tai dienai jokių įsiskolinimų tarp šalių nebeliko. Ieškovas ieškiniu jau prašo sumų, kurios neva tai susidarė dar iki minėto akto pasirašymo. Atlikus darbus pagal 2010 m. spalio 13 d. sutartį, Transporto investicijų direkcijai reikėjo pateikti įrodymus apie atliktus apmokėjimus, visi mokėjimai iš apelianto pusės buvo sudengti iki 2014 m. balandžio 10 d. Tuo tarpu Transporto investicijų direkcijai atradus galimybę, buvo pasirašyta nauja 2014 m. rugpjūčio 12 d. sutartis, kuria apeliantas turėjo pabaigti likusius darbus. Darbus apeliantas atliko, tačiau ieškovas apeliantui liko skolingas 763 902,86 Lt. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo kelti šią bylą, o tarpusavio įsiskolinimai galėjo būti padengti tarpusavio skolų įskaitymo aktais.
7. Teismui nusprendus, jog laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstai pritaikytos, yra pagrindas taikyti apelianto nuostolių, galimų dėl jų taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apelianto banko sąskaitose esančios lėšos areštuotos, be to, apeliantas neturi žinių apie kilnojamojo turto aprašymą, kas prioritetiškai turėjo būti padaryta pagal skundžiamos nutarties esmę. Dėl nepagrįstų ieškovo reikalavimų ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, apeliantas kas dieną patiria nepagrįstų nuostolių. Areštuotos lėšos yra reikalingos vykdyti kitiems apelianto projektams, o esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, visiškai sustoja įmonės veikla.

12Ieškovas VĮ Vidaus vandens kelių direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, nes atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti skundžiamą nutartį negalima.

1. Ieškovas įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinyje nurodyta, jog didžioji dalis skolos – 521 007,46 Lt yra susidariusi apeliantui neapmokėjus 2012 metais išrašytų sąskaitų. Todėl vien šis faktas liudija grėsmę būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
2. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, jog ieškovas nepateikė duomenų apie apelianto buveinės pakeitimą, nes tokie duomenys teismui pateikti. Tokias aplinkybes liudijo Paslaugų sutarties, Juridinių asmenų registro duomenų ir apelianto internetinio puslapio informacijos palyginimas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jo faktinė buveinė yra Raudondvario pl. 141, Kaunas, o deklaruota buveinės vieta – Gėlių g. 4, Veiverių mst., Prienų raj. Be to, apie faktinį buveinės pasikeitimą apeliantas ieškovo neinformavo.
3. Teismui taip pat buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantas jokio nekilnojamojo turto neturi. Patikrinus apeliantą Juridinių asmenų registre, nustatyta, jog apeliantas nėra pateikęs savo finansinės atskaitomybės už 2013 metus. Tokie įrodymai teismui buvo pateikti kartu su ieškiniu.
4. Apeliantas nėra finansiškai pajėgus asmuo ir jam ieškinio suma yra didelė, o su atskiruoju skundu pateikti dokumentai objektyviai neleidžia daryti priešingos išvados. Apeliantas yra paslaugas teikianti įmonė, todėl balanso už 2014 m. grafa „atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ atspindi apelianto gautus išankstinius apmokėjimus – avansus. Grafoje „pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyta, kad apeliantas pinigų ir pinigų ekvivalentų turėjo 30 178 Lt sumai. Taigi, nors balanse matyti, kad apeliantas 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo gavęs avansų beveik už 2 mln. litų, tačiau iš balanso taip pat matyti, kad juos apeliantas šiai datai jau buvo išleidęs, nes apelianto banko sąskaitose ar kasoje buvo likę tik 30 178 Lt. Pastaroji suma laikytina maža lyginant ją su pareikšto ieškinio suma. Balanso duomenimis per vienerius metus apelianto gautinos sumos sudarė 685 875 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 287 890 Lt. Taigi, apelianto turtinė padėtis nėra gera, nes jo per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai kreditoriams daugiau nei tris kartus viršija jo gautinas sumas.
5. Palyginus finansinių metų pelną, kuris 2014 m. nurodytas 359 328 Lt, su praėjusių finansinių metų (2013 m.) pelnu, kuris nurodytas 354 118 Lt, matyti, kad faktiškai apeliantas 2014 metais turėjo pelno iš savo veiklos tik 5 210 Lt, nes likusi 354 118 Lt suma yra ankstesnių metų pelnas. Tai suponuoja išvadą, jog apelianto finansinė padėtis nėra gera, nes 2014 metais jis balansavo ties neigiama balanso riba.
6. Iš pateiktos ilgalaikio turto lentelės matyti, jog tik dviejose iš šešių grafų yra likvidus turtas. Likvidus turtas yra grafoje „transporto priemonės“, kurių bendra likutinė vertė 57 264,68 Lt bei grafoje „mašinos ir įrengimai“, kurių bendra likutinė vertė 163 666,34 Lt. Kitose grafose „kita įranga ir įrengimai“, „nematerialusis turtas“, „Nemunas River Line akcijos“ yra nelikvidus turtas, jo realizavimas ir pavertimas piniginėmis lėšomis yra sudėtingas ir keblus. Į minėtą lentelę apeliantas yra įtraukęs ir dukterinių įmonių kapitalą, kuris sudaro 725 109,22 Lt. Tokią grafą sudaro dukterinėms įmonėms priklausantys kilnojamieji daiktai, tačiau priverstinis išieškojimas, patenkinus ieškinį, būtų vykdomas iš apelianto turto, o ne iš jam priklausančių dukterinių įmonių turto, todėl apeliantas nepagrįstai savo turtinei padėčiai pagrįsti į teismui pateiktą lentelę „Ilgalaikio turto bendros sumos“ įtraukė ir dukterinių įmonių kilnojamąjį turtą.
7. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, vengia skolos apmokėjimo, vilkina procesą, nepagrįstai tvirtindamas, jog jis nėra skolingas ieškovui. Apeliantas remiasi 2013 m. gruodžio 9 d. aktu, nors puikiai žino, kad šis aktas niekada nebuvo įgyvendintas, kad tiek viena, tiek kita šalis užskaitos nepritaikė.
8. Apelianto teiginiai, kad areštuotos jo piniginės lėšos, nepagrįsti, nes apelianto lėšos, esančios banko sąskaitose, nėra areštuotos taip pat nėra areštuotos ir piniginės lėšos, esančios kasoje. Vykdant skundžiamą nutartį, areštuotas apelianto 186 500 Lt vertės kilnojamasis turto, taip pat reikalavimo teisė gauti iš ieškovo 437 255,65 Lt už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Todėl atskirojo skundo reikalavimas dėl nuostolių užtikrinimo taikymo nepagrįstas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Apeliacinis procesas nutrauktinas.

16CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

17Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį; civilinę bylą nutraukė bei panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi apelianto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šalims dėl šios nutarties atskirųjų skundų nepadavus, nutartis įsiteisėjo. Taigi, panaikinus apelianto atžvilgiu skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebetenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nebesukels šioje byloje jokių teisinių pasekmių. Dėl to darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

18Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 28,96 Eur (100 Lt) žyminis mokestis (CPK 315 str. 5 d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Nutarė

20Apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Progressus group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties nutraukti.

21Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Progressus group“ (duomenys neskelbtini) 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. gruodžio 29 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 5817 per AB SEB bankas.