Byla 2A-372-212/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovams A. M., J. M., ieškovų atstovui adv. Zenonui Juknevičiui, atsakovo K. Ž. atstovui adv. R. Vaitekūnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., J. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-500/2009 pagal A. M., J. M. ieškinį atsakovams A. B., K. Ž. dėl turto perdavimo–priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo panaikinimo, trečiajam asmeniui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001-12-17 turto perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos atsakovui A. B. Mikoliškio ŽŪB už pajų perdavė 22,6 % sandėlio su priestatu ir rampa, esančio Pasvalio rajone ( - ) k., unikalus Nr. ( - )ir 2,4 % to paties sandėlio su priestatu ir rampa, unikalus Nr. ( - ), o taip pat 2001-12-17 turto perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovui K. Ž. Mikoliškio ŽŪB už pajų perdavė 75 % sandėlio su priestatu ir rampa, esančio Pasvalio rajone ( - ) k., unikalus Nr. ( - ); panaikinti VĮ Registrų centras Panevėžio filialo 2007-01-29 ir 2006-12-21 sprendimus įregistruoti nuosavybės teisę atsakovams į sandėlį, esantį ( - ) k., Pasvalio rajone, kurio unikalus Nr. ( - ). Nurodo, kad VĮ Registrų centras Panevėžio filialas atsisako įregistruoti jų nuosavybės teises į sandėlio priestatą, esančio ( - ) k., Pasvalio rajone. Priestatas yra sandėlio dalis, plane ir kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksu 1f1p. Pastatą sudaro sandėlys 1F2p, priestatas 1f1p ir dengta rampa 2f1p. Teisę į sandėlio priestatą jie įgijo ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio narių susirinkimo metu, įvykusio 1998-09-29, sprendimu, Nr.2 protokolo išrašu ir 2001-12-17 perdavimo–priėmimo aktu, kuriais buvo nutarta ( - ) kaime, prie grūdų sandėlio Nr. 88, pastatyto 1962 m., priestatą, 1 766 Lt vertės atiduoti pajininkams A. M. už 600 Lt, J. M. už 536 Lt ir A. B. už 630 Lt pajaus. Sandėlio priestato dalį jiems perdavė 2001-12-17 turto perdavimo-priėmimo aktu ir nuo to laiko ja naudojosi. Kreipėsi į VĮ Registrų centras Panevėžio filialą dėl nuosavybės teisės į pastatą įregistravimo, bet sužinojo, kad visas sandėlys su priestatu yra įregistruotas atsakovų vardu. A. B. įregistravo nuosavybės teisę į 25/100 viso sandėlio, K. Ž. į 75/100 viso sandėlio, remdamiesi bendrovės 1999-09-29 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, nors iš pateiktų dokumentų aišku, kad susirinkimas įvyko 1998-09-29. Kadangi už pajų yra gavę sandėlio priestato dalis, į kurį atsakovai yra įregistravę nuosavybės teisę, prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo momento turto perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos ginčo objektas buvo perduotas atsakovams, o taip pat panaikinti sprendimus įregistruoti atsakovams nuosavybės teisę į pastatą.

5Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009-05-06 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų atsakovo K. Ž. naudai po 750 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 66,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad 1998-09-29 Mikoliškio ŽŪB visuotinio susirinkimo sprendimu nuspręsta už pajus grąžinti turtą: ieškovui A. M. perduoti grūdų sandėlio priestato dalį už 600 Lt, ieškovui J. M. už 536 Lt, o atsakovui A. B. už 630 Lt pajaus Taip pat nuspręsta atsakovui A. B. už pajų perduoti 22,6 % paminėto grūdų sandėlio su priestatu, o atsakovui K. Ž. už pajų perduoti 75 % paminėto grūdų sandėlio su priestatu. ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašuose nurodyta, kad susirinkimas, kurio metu nuspręsta sandėlį su priestatu perduoti atsakovams įvyko 1999-09-29, tačiau byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiuose išrašuose nurodyta klaidinga susirinkimo data, kadangi susirinkimas įvyko ne 1999-09-29, o 1998-09-29. Ieškovams ir atsakovams už pajų paskirtas turtas buvo perduotas 2001-12-17 perdavimo–priėmimo aktais. Iš šių įrodymų nustatė, kad ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio susirinkimo metu nusprendė tą patį turtą, sandėlio priestatą, perduoti ir perdavė ieškovams ir atsakovams. Vadovaudamasis CK 1.75 str. 3 d. nuostatomis konstatavo, kad tuo atveju, kai į tą patį daiktą teises yra įgiję keli asmenys, tačiau vieni iš jų sandorį yra įregistravę, o kiti ne, laikoma, kad nuosavybės teisę į turtą yra įgiję sandorį įregistravę asmenys. Kadangi ieškovai nėra įregistravę sandorių, t. y. už pajų jiems perduoto turto, sprendė, kad jie nėra įgiję nuosavybės teisės į turtą. Atsakovai už pajų gautą turtą įregistravo turto registro įmonėje ir tokiu būdu jie yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo turtą. Šį turtą atsakovai yra įgiję teisėtai ir sąžiningai, todėl jie laikytini sąžiningais įgijėjais. Įstatymas numato, kad iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis turtas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, kai savininkas tą turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta. Be to, ieškovai ginčija tik atsakovams turto perdavimo–priėmimo aktus, bet neginčija bendrovės visuotinio susirinkimo sprendimų perduoti ginčo objektą t. y. sandėlio priestatą atsakovams, kurių nenuginčijus nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nuosavybės teisės registraciją. Teismas spendime nurodė, kad nors ieškovai nurodo, jog jie prašo pripažinti negaliojančiais turto perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos atsakovams buvo perduotas sandėlys su priestatu ir rampa, kurio unikalus Nr. yra 4400-0505-9518, tačiau byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta ir įrodyta, kad atsakovams priklausančio sandėlio su priestatu ir rampa unikalus Nr. yra ( - ), t. y. ne toks, kokį nurodo ieškovai. Šią ieškovų klaidą pripažino tik rašymo, apsirikimo klaida ir nurodė, kad tai bylos nagrinėjimui įtakos neturi.

6.

7Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškinio reikalavimus jie grindė Pasvalio rajono Mikoliškio žemės ūkio bendrovės visuotinio susirinkimo, įvykusio 1998-09-29 nutarimu, kuriuo bendrovės nariai

Nutarė

8( - ) k. prie grūdų sandėlio Nr. 88, statytą 1962 m. priestatą 1 766 litų vertės gražinti pajininkams: B. A. už 630 Lt, M. A. už 600 Lt, M. J. už 536 Lt pajų. Jiems paskirtas sandėlio priestato dalis priėmė pagal 2001-12-17 perdavimo– priėmimo aktus, kaip ir atsakovai. Perdavimo–priėmimo aktai yra patvirtinti ŽŪB Mikoliškis likvidacinės komisijos pirmininko. Ginčijamo turto paskirstymas už turimus pajus vyko 1999-09-29, kaip savo sprendime nurodo teismas. Žemės ūkio bendrovių turto paskirstymo už pajus tvarką nustatė specialus tuo metu galiojęs įstatymas, o ne Civilinis kodeksas, kurio 4.14 straipsnis dar nė negaliojo. Žemės ūkio bendrovės, kaip nuosavybės teisės subjekto, statusą nustatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 117(2) straipsnis ir jos įstatai (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. 1-459, įsigaliojusio 1994 m. birželio 10 d. redakcija). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ŽŪB Mikoliškis likvidacinė komisija pažeidė įstatymo reikalavimus ir šalių teises ir teisėtus interesus, kadangi tą patį turtą, sandėlio priestatą perdavė ieškovams ir atsakovams. Teismas, padaręs tokią išvadą, ieškovų teisių ir teisėtų interesų neapgynė. Tuo metu galiojusio CK 153 str. skirstė daiktus į pagrindinį daiktą ir priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui. Sandėlio priestato ŽŪB nelaikė sandėlio priklausiniu, kuris buvo eksploatuojamas savarankiškai ir turi atskirą įvažiavimą. Teismas nevertino liudytojos E. P. parodymų, kuri dirbo ŽŪB Mikoliškis buhaltere ir rašė turto perdavimo–priėmimo aktus ir kad ji, jau 2007 metais, atsakovui K. Ž. prašant, perrašė turto perdavimo–priėmimo aktą, įrašydama, kad jam perduota 75 proc. sandėlio su priestatu. Teismas nepareikalavo į bylą visuotinio bendrovės susirinkimo nutarimo, kuris būtų tai patvirtinęs ir paneigęs 1999-09-29 susirinkimo nutarimą, kad sandėlio priestatas perduodamas tiktai ieškovams ir atsakovui A. B. Teismui nepašalinus abejonių dėl K. Ž. įgyto 75 proc. sandėlio priestato, mano, kad teismas nepagrįstai taikė ir CK 1.75 str. 3 d. ir dėl to negalima spręsti, kad teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai.

9Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2000 m. CK 4.14 str. 1 d., nes ginčijami turto perdavimo–priėmimo aktai buvo surašyti jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. Be to, ir 1964 m. CK 153 str., analogiškai 2000 m. CK 4.14 str. 1 d., nustatė, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas. Pagal CK 6.393 str. 3 d., 1.75 str. 1 d. imperatyvias teisės normas ieškovai negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis 1998-09-29 ŽŪB „Mikoliškiai“ narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 ar šio protokolo išrašo jų atžvilgiu bei surašytų 2001-12-17 perdavimo–priėmimo aktų, todėl šie dokumentai tretiesiems asmenims nesukelia teisinių pasekmių. Byloje nustatyta, kad ieškovai 1998-09-29 ŽŪB „Mikoliškiai“ narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 ar šio protokolo išrašo bei 2001-12-17 perdavimo-priėmimo akto viešame nekilnojamojo turto registre neįregistravo, todėl šių dokumentų negali panaudoti prieš atsakovą ir bendraatsakovį – t. y. prieš trečiuosius asmenis. Pateikti dokumentai šiame ginče jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis šių įstatymų nuostatomis teisingai nurodė ir sprendė, kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. CK 6.393 str. 3 d. nustato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo — pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Be to, net jei ieškovai būtų įregistravę nuosavybės teisę į ginčo turtą, tai turėtų būti taikytina CK 1.75 straipsnio 4 dalies imperatyvi nuostata, nustatanti, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai neįrodo būtinybės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad nėra abejonių, jog ŽŪB „Mikoliškiai“ narių visuotinis susirinkimas įvyko 1998-09-29, kaip teisingai nurodė ir ieškovai. Pagal šio susirinkimo sprendimą, susirinkimo protokolo Nr. 2, buvo nuspręstą pastatą-sandėlį, pažymėtą indeksu lF2p, kurio unikalus Nr. ( - ), kartu su priestatu ir rampa už pajus atiduoti jiems, atsakovams, bendron dalinėn nuosavybėn. Abu atsakovai yra teisėti ginčo turto savininkai, o be to, priestatas lflp negali būti savarankiškas teisiniu santykiu objektas. Šis turtas jam, kaip ir A. B. buvo natūra perduotas ir jie jį priėmė pagal 2001-12-17 perdavimo–priėmimo aktą. Savo turtines teises į šį turtą abu atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo viešame nekilnojamojo turto registre, todėl minėtas sandorį gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ieškovus. Pastatas-sandėlis, pažymėtas indeksu lF2p, kurio unikalus Nr. ( - ), yra pagrindinis daiktas, o rampa bei ginčo turtas-priestatas – yra antraeiliai daiktai ir pastaruosius ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai, kad pagrindinis daiktas, o būtent pastatas-sandėlis, pažymėtas indeksu lF2p, kurio unikalus Nr. ( - ), jam su A. B. yra perduotas pagrįstai ir teisėtai, o jį jie valdo teisėtai, neginčija ir patys ieškovai, nes jie ieškinyje nurodo tik, kad ginčija pagrindinio daikto, pastato-sandėlio priestato, jiems perdavimo ir šio fakto įregistravimo viešame registre faktą. Ieškovai nurodo, jog tik šis priestatas, o ne pagrindinis daiktas, pastatas-sandėlis, jiems buvo atiduotas už pajų. Dėl šios priežasties ieškinys taip pat yra nepagrįstas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog jis žinojo ar galėjo žinoti apie galimas bet kurių asmenų pretenzijas į ginčo turtą jam perleidusiam juridiniam asmeniui, apie tai, kad atitinkamas sandoris galėtų pažeisti kokių nors kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Iš jo, kaip iš sąžiningo įgijėjo, ginčo nekilnojamasis turtas negali būti išreikalautas. Jo ir ŽŪB „Mikoliškis“ veiksmai dėl nekilnojamojo turto už pajus jam su bendraatsakoviu perleidimo nepažeidžia jokių imperatyvių įstatymo normų ir joms neprieštarauja, be to, jie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir šie sandoriai nėra tariami, nes jie buvo sudaryti įstatymo reikalaujama forma ir šiais sandoriais buvo teisiškai įforminti veiksmai, kuriais buvo siekta sukurti pakeisti bei panaikinti civilines teises ir pareigas bei kuriais tai ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teisme nebuvo ribojamos ieškovų teisės rinkti ir teikti įrodymus, ar kitos jų procesinės teisės. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taip pat galioja ir sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai. Jis yra sąžininga sandorio šalis, o ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl jo nesąžiningumo.

10Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas- ieškinį patenkinti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde.

11Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę „Mikoliškis“ (toliau – ŽŪB), bendrovės nariams už turėtus pajus buvo atiduotas nekilnojamas turtas. Pagal bendrovės visuotinio susirinkimo, įvykusio 1998-09-29, nutarimą priestatas prie grūdų sandėlio Nr. 88, esantis ( - ) kaime, statytas 1962 m. 1 766 Lt vertės perduotas A. M., turinčiam 600 Lt pajaus, J. M., turinčiam 536 Lt pajaus ir A. B., turinčiam 630 Lt pajaus (t. 1, b. l. 19). Perdavimo–priėmimo aktais, surašytais 2001-12-17 ir patvirtintais likvidacinės komisijos pirmininko parašu J. M., perduota dalis grūdų sandėlio priestato už 536 Lt, o A. M. – už 600 Lt (t. 1, b. l. 17-18). Duomenų apie A. B. perduotą priestato dalį už 630 Lt pajaus, nėra.

12Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad grūdų sandėlio Nr. 88, pastatyto 1962 m., balansinė vertė pajų dalijimo metu, nustatyta pačios ŽŪB „Mikoliškis“, yra 19 674 Lt, o priestato – 1 766 Lt. Sąrašą, kuriuo išdalijimas grūdų sandėlis ir priestatas už pajus nurodyta, kam ir už kokio dydžio pajų tenka minėtas sandėlis ir priestatas (b. l. 14–17). Perdavimo–priėmimo aktuose, surašytuose 2001-12-17, nurodoma, kad pajininkui A. B. perduodama grūdų sandėlio 1F 2/p ir priestato 1F 1/p bei rampos dalis, t. y. 22,6 proc. už 4 438 Lt ir grūdų sandėlio su priestatu ir rampa 1F 2/p ir 1F 1/p pastatų dalis, t. y. 2,4 proc. už 509 Lt. Pajininkui K. Ž. 2001-12-17 perdavimo–priėmimo aktu perduodama grūdų sandėlio 1F 2/p ir priestato 1F 1/p bei rampos dalis, t. y. 75 proc. už 14 727 Lt (b. l. 10–12).

13Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/345888 matyti, kad tik 2005-01-13 buvo pateiktas prašymas atlikti grūdų sandėlio kadastrinius matavimus (b. l. 20–21).

14Atsakovai K. Ž. ir A. B. pastatą-sandėlį (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise įregistravo 2006-12-21. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą K. Ž. priklauso 75 % pastato-sandėlio, o A. B. – 25 %. Nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodyta: protokolas, 1999-09-29, Nr. 2 ir priėmimo–perdavimo aktas, 2001-12-17 (t. 1, b. l. 9).

15Atsakovai, įregistravę nuosavybės teises į visą pastatą-sandėlį pareikalavo, kad ieškovai, kurie iki šiol naudojasi jiems skirtu sandėlio priestatu, išsikeltų iš priestato. Ieškovai, gindami savo pažeistas teises, prašo pripažinti negaliojančiais 2001-12-17 perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos atsakovams perduotos grūdų sandėlio, priestato ir rampos dalys, atitinkamai 75 ir 25 procentai ir panaikinti teisinę registraciją į šiuos pastatus.

16Perdavimo–priėmimo aktai, kuriais K. Ž. perduota 75 proc. už 14 727 Lt grūdų sandėlio 1F 2/p ir priestato 1F 1/p bei rampos ir A. B. perduota 22,6 ir 2,4 proc. už 509 Lt ir už 4 438 Lt grūdų sandėlio 1F 2/p ir priestato 1F 1/p bei rampos, pripažintini negaliojančiais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie aktai yra suklastoti ir pripažintini negaliojančiais. Tokia išvada daroma sekančiais motyvais. Kaip minėta, pastatas-sandėlis inventorizuotas tik 2005 m. sausio mėnesį ir pastatams suteikti atitinkami indeksai. Atsakovas K. Ž. 2008-05-20 buvo apklaustas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje ir paaiškino, kad kartu su žmona turėjo 697 Lt pajaus. Kadangi reikėjo didesnės sandėlio dalies, pajus pirko iš žmonių, kuriems priklausė sandėlis (baudž. bylos l. 41–43). A. B. apklaustas kaip liudytojas 2008-08-29 paaiškino, kad grūdų sandėlis buvo padalintas 85 pajininkams, o sandėlio priestatas – 3 pajininkams, tarp jų ir jam. Grūdų sandėlis buvo įvertintas 19 674 Lt, o priestatas – 1 766 Lt. Nei sandėliui, nei priestatui inventorizacija tuo metu atlikta nebuvo. Kadangi jis ūkininkavo, norėjo didesnės dalies sandėlio ir todėl dalį grūdų sandėlio pajų supirko (baudž. bylos l. 48–50). Atsakovai nenurodė, kokią dalį pajų ir iš ko jie supirko, nepateikė pajų pirkimo-pardavimo sutarčių. Liudytoja E. P., buvusi ŽŪB „Mikoliškis“ buhalterė, paaiškino, kad K. Ž. kreipėsi į ją 2006-2007 metais ir jo prašymu perdavimo–priėmimo aktą perrašė, nurodydama sandėlio, priestato ir rampos dalis (t. 2, b. l. 24). Ginčo perdavimo–priėmimo aktai datuoti 2001-12-17, tačiau visuose nurodomi perduodamų pastatų indeksai. Tai vienas iš požymių, kad aktai suklastoti, nes pastatai indeksais pradėti žymėti tik po jų inventorizavimo, t. y. po 2005 m, sausio mėnesio ir 2001-12-17 aktuose dar negalėjo būti įrašyti. Be to, perdavimo–priėmimo aktai, kuriais A. B. perduota 22,6 proc. pastatų, o K. Ž. – 75 proc. pastatų, nepatvirtinti likvidacinės komisijos pirmininko parašu.

17Pastatų nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodytas ir 1999-09-29 protokolas Nr. 2, tačiau iš protokolų knygos matyti, kad visuotinio bendrovės narių susirinkimo 1999-09-29 nebuvo. Tokiu būdu, atsakovų nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį įregistruotos nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindais. Nustačius šias aplinkybes VĮ Registrų centro Panevėžio filialo padaryti nekilnojamojo turto įrašai dėl nuosavybės teisių į pastatą-sandėlį A. B. ir K. Ž., naikintini, nes neatitinka tikrovės. Ieškovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2007-01-29 ir 2006-12-21 sprendimus registruoti nuosavybės teises į sandėlį-pastatą, unikalus Nr. 4400-0505-9518, esantį ( - ) k., Pušaloto seniūnijoje, Pasvalio rajone. Iš esmės šiuo reikalavimu ieškovai siekia panaikinti atsakovų nuosavybės teisių į pastatą-sandėlį teisinę registraciją, o ne minėtus sprendimus, todėl teisinės registracijos panaikinimas nelaikomas išėjimu už ieškinio ribų.

18Pažymėtina, kad grūdų sandėlis ir priestatas pačios bendrovės įvertinti 21 440 Lt (19 674 + 1 766). Pagal atsakovų pateiktus perdavimo-priėmimo aktus, jiems perduodamo turto (grūdų sandėlio, priestato ir rampos) vertė sudaro 19 674 Lt (A. B. 509 Lt+4 438 Lt ir K. Ž. – 14 727 Lt). Likusi dalis – 1 766 Lt, yra priestato vertė ir akivaizdu, kad ieškovai turi teisę į jiems skirtą priestato dalį, tačiau reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo jie nepareiškė, todėl teismas negali šio klausimo spręsti. ŽŪB „Mikoliškis“ 1998-09-29 visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolas ir 2001-12-17 turto priėmimo–perdavimo aktai, išduoti J. M. ir A. M. bei patvirtinti likvidacinės komisijos pirmininko L. J., yra nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, t. y. prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-804/2001, 2006-11-27, civ. byloje Nr. 3K-3-598/2006). Nagrinėjamojoje byloje ginčas vyksta tarp pajininkų, kuriems likviduojamos ŽŪB „Mikoliškis“ likvidacinė komisija už turėtus pajus skyrė bendrovės turto dalį, grūdų sandėlį ir priestatą. Žemės ūkio bendrovių įstatymas, reglamentuojantis žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialioji teisės normos Civilinio kodekso normų atžvilgiu. Dėl pasakyto, atmestini atsakovo K. Ž. argumentai, kad ieškovai negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ŽŪB „Mikoliškis“ 1998-09-29 visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolo Nr. 2 ir 2001-12-17 priėmimo–perdavimo aktus, nes šie dokumentai jiems nesukelia teisinių pasekmių, kad jis yra sąžiningas turto įgijėjas ir savininkas. Įvertinus bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus kolegija daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

19Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93, 98 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

21Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

22Ieškinį patenkinti.

23Pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos A. B. už pajų perduota 22,6 proc. ir 2,4 proc. pastato-sandėlio su priestatu ir rampa, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 1285,74 m2, esančio ( - ) k., Pušaloto seniūnijoje, Pasvalio rajone.

24Pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį K. Ž. už pajų perduota 75 proc. pastato-sandėlio su priestatu ir rampa, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 1285,74 m2, esančio ( - ) k., Pušaloto seniūnijoje, Pasvalio rajone.

25Panaikinti VĮ Registrų centras Panevėžio filialo nekilnojamojo turto registro Nr. 44/345888 įrašus dėl pastato-sandėlio 1F2p, unikalus Nr. 4400-0508-9518 įregistravimo A. B., gim. ( - ), ir K. Ž., gim. ( - ), nuosavybės teise.

26Priteisti iš A. B., a. k. ( - ), ir K. Ž., a. k. ( - ), iš kiekvieno: po 264 Lt (du šimtus šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, po 2 000 Lt (du tūkstančius litų) advokato atstovavimo išlaidų A. M., a. k. ( - ), ir J. M., a. k. ( - ), ir po 72,50 Lt (septyniasdešimt du litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001-12-17... 5. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009-05-06 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. .... 7. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės... 8. ( - ) k. prie grūdų sandėlio Nr. 88, statytą 1962 m. priestatą 1 766... 9. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 11. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad likviduojant žemės... 12. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad grūdų sandėlio Nr.... 13. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/345888 matyti, kad... 14. Atsakovai K. Ž. ir A. B. pastatą-sandėlį (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės... 15. Atsakovai, įregistravę nuosavybės teises į visą pastatą-sandėlį... 16. Perdavimo–priėmimo aktai, kuriais K. Ž. perduota 75 proc. už 14 727 Lt... 17. Pastatų nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodytas ir 1999-09-29 protokolas... 18. Pažymėtina, kad grūdų sandėlis ir priestatas pačios bendrovės įvertinti... 19. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti... 22. Ieškinį patenkinti.... 23. Pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001 m. gruodžio 17 d.... 24. Pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001 m. gruodžio 17 d.... 25. Panaikinti VĮ Registrų centras Panevėžio filialo nekilnojamojo turto... 26. Priteisti iš A. B., a. k. ( - ), ir K. Ž., a. k. ( - ), iš kiekvieno: po 264...