Byla 2A-612-252/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1562-452/2012 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Orestinos montažas“, trečiajam asmeniui M. G. N. dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 764,08 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas draudėjos gyvenamasis namas ir jame esantis turtas, esantis adresu ( - ), Panevėžio r. 2010-01-20 ieškovo draustame name užšalo rekuperacinė (ventiliacinė) sistema ir buvo padaryta žala draudėjos turtui: apgadintos baseino ir garažo patalpos. Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo 23 764,08 Lt dydžio draudimo išmoką: 15 686,51 Lt už baseino ir garažo patalpų remontą, 8 077,57 Lt už vėdinimo sistemos remontą. 2005-09-05 sutartis patvirtina, kad rekuperacinę sistemą (vėdinimo įrenginį) RIS 700HE sumontavo atsakovė ir suteikė 5 m. garantiją. Atsakovės 2010-01-20 ir 2010-02-24 aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad rekuperacinė sistema užšalo, šioje sistemoje perdegus dviem elektriniams tiekiamo oro pašiltinimo elementams. Rekuperacinio įrenginio tiekėjas UAB „Salda“ nurodė, kad tinkamai sumontavus įrenginį tokios priežastys, kad užšaltų ar perdegtų du elektriniai tiekiamo oro pašiltintojai, negalimos. Ieškovės manymu, atsakovė netinkamai sumontavo vėdinimo įrenginį ir yra kalta dėl žalos atsiradimo. Žalos sumos dydis yra patvirtintas pateiktomis sąskaitomis – faktūromis, kuriose detaliai nurodyti jų paskaičiavimai.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 5 d. M. G. N., atstovaujama D. N., ir UAB „Orestinos montažas“ pasirašė rangos sutartį dėl vėdinimo sistemos montavimo - paleidimo darbų gyvenamajame name adresu ( - ), Panevėžio r. Pagal šią sutartį gyvenamajame name buvo sumontuota vėdinimo įranga RIS-700HE. Pagal ieškovės žalos vertintojos surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą 2010-01-20, užšalus rekuperacinės (ventiliacinės) sistemos vamzdynui, o vėliau atšilus, buvo užlietos garažo ir baseino patalpų lubos. Dėl šio įvykio per du kartus išmokėta 23 764,08 Lt draudimo išmoka, kuri paskaičiuota pagal UAB „Iglus“ ir UAB „Orestinos montažas“ pateiktas lokalines sąmatas.

4Teismas nurodė, jog reikalaudama žalos atlyginimo, ieškovė rėmėsi su M. G. N. pasirašyta draudimo sutartimi, patvirtinta draudimo liudijimo, kurio serija LD Nr. 94807584, draudiminis laikotarpis – 2008-04-14-2009-04-13. Pagal būsto draudimo liudijimą, serija LD Nr. 92831513, būsto savininkė M. G. N. buvo apsidraudusi gyvenamuosius pastatus laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2011-04-13. Draudimo liudijimo, kuris įvardintas kaip pavyzdys, be numerio, kopiją teismas laikė nepatikimu įrodymu, nes šis dokumentas nėra nustatyta tvarka patvirtintas, nepateiktas jo originalas, todėl sprendė, jog draudiminio įvykio metu (2010-01-20) draudėja M. G. N. nebuvo sudariusi būsto draudimo sutarties. Konstatavo, kad AB “Lietuvos draudimas”, išmokėjusi M. G. N. draudimo išmoką neegzistuojančioje prievolėje, neįgijo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakovės.

5Spręsdamas atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo klausimus, teismas atsižvelgė į byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą. Konstatavo, kad liudytojo R. S. parodymai sutampa su 2010-01-20 akte nurodytomis aplinkybėmis, kad perdegus dviems elektriniams tiekiamo oro pašiltinimo elementams užšalo rekuperacinė sistema, sutriko vėdinimo sistemos cirkuliacija, dėl ko užšalo šilumokaičiai, ledas užkirto ventiliatorius, kurie neatlaikę perkrovos perdegė, ledui atitirpus, vanduo per lubas prasisunkė į baseino patalpas. 2010-01-20 aktą teismas vertino kaip įvykio aplinkybių konstatavimą ir priežasčių dėl įrenginio sugedimo nustatymą. UAB „Salda“ atsakymus į ieškovės atstovo užduotus klausimus teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo, nes šie atsakymai į ieškovės užduotus klausimus yra bendro pobūdžio, nevertinant visų įvykio metu buvusių aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2005-09-05 sutartį Nr. 2005/09/05-1 sumontuota vėdinimo sistema buvo išbandyta ir užsakovui priduota 2005-10-26 ir 2006-01-26, o draudiminis įvykis įvyko 2010-01-20, t. y. praėjus keturiems šildymo sezonams nuo sistemos perdavimo, sprendė, kad, jei įvykio priežastimi būtų buvę ieškovės nurodyti UAB „Orestinos montažas“ netinkamai atlikti vėdinimo sistemos sumontavimo darbai, tai trūkumai būtų pastebėti netrukus (išbandant sistemą arba pirmojo šildymo sezono metu). Konstatato, jog bylos nagrinėjimo metu nepateikti įrodymai, kad rekuperacinės sistemos savininkas tinkamai vykdė įrenginio aptarnavimą ir priežiūrą, kaip to reikalauja įrenginio RIS 700HE techniniai duomenys.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas ginčą išskirtinai atsižvelgė ir vadovavosi tik atsakovės motyvais dėl tariamai nepagrįstų ieškovės reikalavimų, atmesdamas ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, paaiškinimus, liudytojos D. N. parodymus, netinkamai paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą. O būtent – teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2010-01-20 tarp apeliantės ir draudėjos M. G. N. buvo susiklostę draudimo santykiai, visiškai nepagrįsta. Priešingai, byloje pateiktas apeliantės išduotas draudimo liudijimas. Be to, teismas visiškai ignoravo ir be jokio teisėto pagrindo toleravo atsakovės nesąžiningumą. Kaip matyti, pateiktu atsiliepimu į ieškinį atsakovė nesutiko atlyginti padarytos žalos, nurodydama, kad tarp jos ir trečiojo asmens M. G. N. nebuvo sudaryta jokių sutarčių, atsakovė niekada neatliko vėdinimo sistemos įrengimo darbų. Tokios tendencingos pozicijos laikėsi siekdama išvengti atsakomybės dėl 2010-01-20 užšalusios rekuperacinės sistemos ir padarytos žalos. Apeliantės pateiktas įrodymas – 2012-05-17 UAB „Salda“ atsakymas Nr. 3S-04 patvirtina rekuperacinio įrenginio RIS 700HE veikimo ypatumus ir technines savybes. Nagrinėtinu atveju tarp šalių iškilo ginčas dėl šio įrenginio tinkamo sumontavimo bei pajungimo, eksploatavimo, taip pat sugedimo aplinkybių. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti ir vadovautis 2012-05-17 UAB „Salda“ atsakymu, kuris yra išduotas įmonės, iš kurios buvo įgytas ir draudėjos name sumontuotas rekuperacinis įrenginys. Teismas išvadą, kad vėdinimo sistema buvo įjungta veikti rankiniu būdu, turto savininkui pažeidžiant techninius reikalavimus, ir tai neva įtakojo vėlesnius gedimus, padarė remdamasis tik liudytojo R. S. parodymais bei paties atsakovo parengtu 2010-01-20 aktu, ignoruodamas liudytojos D. N. parodymus. 2010-01-20 aktą pasirašė tik atsakovės atstovai. Nors jame nurodyta, kad vėdinimo sistema buvo perprogramuota darbui rankinio valdymo būdu, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti rašytiniai įrodymai. Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė tos pačios dienos aktą, kuriame nėra nurodyta, jog vėdinimo sistema buvo perprogramuota darbui rankinio valdymo būdu. Be to, 2010-02-24 atsakovės aiškinamas raštas taip pat patvirtina, kad avarijos priežastis nebuvo sistemos valdymas rankiniu būdu. Tokiu būdu, 2010-01-20 aktas bei 2010-02-24 atsakovės aiškinamasis raštas paneigia atsakovės pateiktame 2010-01-20 akte nurodytas aplinkybes, kartu patvirtina, kad liudytojo R. S. parodymai yra nepatikimi bei prieštaringi.

7Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą kad UAB „Orestinos montažas“ nėra atsakinga už apeliantės nurodomą žalą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neginčijo aplinkybių dėl draudimo sutarties galiojimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas ne kartą reikalavo, kad būtų pateiktas galiojantis draudimo liudijimas, tačiau pati ieškovė tinkamo liudijimo nepateikė.

8Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad draudiminio įvykio metu, t. y. 2010-01-20, draudėja M. G. N. nebuvo sudariusi būsto draudimo sutarties, todėl AB “Lietuvos draudimas”, išmokėjusi M. G. N. draudimo išmoką neegzistuojančioje prievolėje, neįgijo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakovės. Ši teismo sprendimo motyvuojamoji dalis šalintina iš sprendimo. Priešingai tokiems teismo argumentams, byloje pateiktas draudimo liudijimas TIA Nr. 105861788, kuris patvirtina, kad draudiminio įvykio metu (2010-01-20) draudėjos turtui, esančiam ( - ), Panevėžio r., buvo taikoma draudiminė apsauga (b. l 45-46). Tokią aplinkybę patvirtina ir 2010-01-22 turto sunaikinimo sugadinimo aktas, taip pat 2010-01-22 turto sunaikinimo sugadinimo akto priedas (b. l. 13-16). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo nurodytas netikslumas iš esmės nekeičia skundžiamo sprendimo teisingumo ir pagrįstumo.

11Atmestinas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas ginčą išskirtinai atsižvelgė ir vadovavosi tik atsakovės motyvais, be pagrindo atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, paaiškinimus, taip pat liudytojos D. N. parodymus. Priešingai, matyti, jog teismas įvertino įrodymų visumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Vadovaudamasis tuo, pirmosios instancijos teismas būtent konstatavo, kad labiau tikėtina, jog UAB „Orestinos montažas“ įrengtas vėdinimo įrenginys sugedo ne dėl netinkamai įrengtos sistemos ar nekokybiškai atliktų darbų, bet dėl netinkamo įrenginio eksploatavimo ir priežiūros. Iš byloje pateikto 2010-01-20 akto (b. l. 130) išvados matyti, kad rekuperacinių įrenginių RIS 700HE pasuose neužpildyta informacija apie techninius aptarnavimus, oro filtrai abiejų rekuperatorinių įrenginių užnešti dulkėmis, abu rekuperatoriniai įrenginiai perprogramuoti darbui rankinio valdymo režimu, be to, rekuperatorinių sistemų apžiūroje dalyvavę V. N. ir A. G. patvirtino, kad po sumontavimo iki avarijos rekuperatorinių įrenginių niekas neaptarnavo (išvados 2, 3, 4, 6 punktai). Būtent šis pirminis aktas vertintinas kaip įvykio aplinkybių konstatavimo ir priežasčių dėl įrenginio sugedimo nustatymas. Tai, kad nei kitame 2010-01-20 akte, nei 2010-02-24 (b. l. 11-12) atsakovės aiškinamajame rašte nėra nurodyta, jog vėdinimo sistema buvo perprogramuota darbui rankinio valdymo būdu, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia pirminiame akte nurodytų išvadų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Orestinos montažas“ atstovas paaiškino, kad 2010-01-20 buvo surašyti du aktai, antrasis aktas surašytas nekeičiant esmės, tik nenurodžius priežastinio ryšio (b. l. 135-140). Vertinant įrodymų visumą, matyti, jog liudytojo R. S. paaiškinimai (tinkamai eksploatuojant sistema neužšąla ir pan.) taip pat sutampa su 2010-01-20 akte nurodytomis aplinkybėmis.

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Salda“ atsakymas į ieškovės užduotus klausimus nepatvirtina atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo, nes šie atsakymai yra bendro pobūdžio nevertinant visų įvykio metu buvusių aplinkybių. Pažymėtina, kad UAB „Saldos prekyba“ 2012-05-03 informaciniame pranešime nurodė, jog įvertinus tai, kad nuo 2006 metų rekuperatoriai nebuvo techniškai aptarnaujami – tikrinami, ko reikalauja gamintojas bent kartą metuose, už atsiradusius gedimus dėl nepriežiūros atsako galutinis vartotojas (b. l. 129). Remiantis 2005-09-05 sutarties 7.4 punktu, rangovas atliktiems montavimo darbams suteikė penkerių metų garantiją. Pagal šios sutarties 7.5 punktą, rangovas pateikė įrangos naudojimosi instrukcijas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių rekuperacinės sistemos savininko netinkamai vykdytą įrenginio aptarnavimą ir priežiūrą, kaip to reikalauja įrenginio RIS 700HE techniniai duomenys (nepateikti įrodymai apie kas metai atliekamą techninę priežiūrą, reguliarų filtrų keitimą ir pan.). Atsižvelgtina ir į tai, kad sistema jos išbandymo ir pridavimo užsakovui metu buvo tinkamos kokybės, taip pat po sistemos perdavimo tinkamai veikė keturis šildymo sezonus. Tokiu būdu, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina išvadą, kad rekuperacinės sistemos gedimą lėmė paties turto savininko padaryti techninių reikalavimų pažeidimai.

13Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, pasisakė, kodėl vienus įrodymus laiko nepakankamais, o kitais priimdamas sprendimą remiasi, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai dėl atsakovės UAB „Orestinos montažas“ nesąžiningumo apie jos ir trečiojo asmens M. G. N. sudarytas sutartis šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

14Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui atsakovė UAB „Orestinos montažas“ sumokėjo 600 Lt (b. l. 164). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Orestinos montažas“, į. k. 168948393, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai